Kompiuterio sandara, architektūra, rūšys, programinė įranga

1. Kompiuterio sandara, architektūra, rūšys (plačiau apie IBM kartas), pagrindiniai parametrai, istorija.

Kompiuterį sudaro:

Sisteminis blokas – pagrindinė kompiuterio dalis, atliekanti aritmetinius ir loginius veiksmus, valdanti kitų kompiuterio įrenginių darbą. Tai elektroninė plokštė, kurioje įmontuota procesoriaus mikroschema.

Displėjus – tai įrenginys, kurio pagalba kartu su klaviatūra ir pelyte vartotojas gali bendrauti su kompiuteriu. Displėjaus ekrane yra atvaizduojamos įvedamos komandos ir duomenys, operacinės sistemos ar taikomosios programos pranešimai, išvedami darbo rezultatai.

Klaviatūra . Kompiuteriuose dažniausiai būna 101 klavišo klaviatūra. Ji panaši į rašomosios mašinėlės klaviatūrą, tik joje be raidžių daar yra ir specialūs valdymo klavišai.

Pelytė – tai nedidelė dėžutė su dviem arba trim klavišais, laidu prijungta prie kompiuterio. Jos dugne yra rutuliukas, kuris stumdant pelytę šiurkščiu paviršiumi sukasi savo lizde. Šis rutuliuko judėjimas ekrane matomas kaip žymeklio judėjimas. Komandos kompiuteriui duodamos klavišų paspaudimais. Dažniausiai pelytė yra valdoma dešiniąja ranka.

Išoriniai atminties įrenginiai. Duomenų saugojimui ir kaupimui kompiuteriuose naudojami diskeliai, diskai, kompaktiniai diskai, magnetinės juostos. Jų pagrindiniai parametrai yra talpa, matuojama Kb, Mb, Gb.

Diskelis ( Floppy disk ) – tai plonas plastmasės skkritulys, padengtas magnetinės medžiagos sluoksniu ir patalpintas į apsauginį vokelį arba dėžutę. Labiausiai paplitę 5.25 colio ir 3.5 colio diskeliai. Priklausomai nuo informacijos užrašymo tankio 5.25 colio diskelyje gali tilpti 360 Kb, 0.72 arba 1.2 Mb informacijos. Į 3.5 colio diskelį – 0.72, 1.44 arba 2.88 Mb informacijos.

Diskų įrenginį sudaro keletas metalinių di

iskelių, turinčių bendrą sukimosi ašį ir uždarytų hermetiniame korpuse. Diskelio paviršius padengtas specialiu magnetiniu sluoksniu. Priklausomai nuo įrenginio tipo jame gali tilpti 20 – 4000 Mb informacijos.

Kompaktiniai diskai ( CD – ROM ) – juose duomenys rašomi veikiant lazerio spinduliuote į diską. Diskui sukantis, duomenys rašomi į koncentrinius takelius. Šie įrenginiai skirti didelės apimties duomenų laikymui. Juose gali tilpti iki 600 Mb informacijos , kuri įrašoma disko gamybos metu ir negali būti keičiama, todėl jie naudojami enciklopedijoms, programoms, archyviniams duomenims saugoti.

Juostų įrenginiai panašūs į video kasetes. Jie skirti archyviniams duomenims kaupti, jei jais naudojamasi ne nuolat. Įjuos periodiškai galima įrašyti diske esančius duomenis, kad diskui sugedus, būtų galima juos atstatyti.

Spausdintuvas – juo atspausdinami duomenys iš kompiuterio ant popieriaus. Pagal savo veikimo principą spausdintuvai gali būti suskirstyti į adatinius, termo, rašalinius ir laazerinius. Spausdintuvai turi pastoviąją atmintį, kurioje patalpinti raidžių, skaitmenų ir įvairių simbolių vaizdai, atitinkantys ASCII kodų lentelę.

2. Operacinė sistema WINDOWS 95/98/2000/XP. Jų privalumai. Įėjimas į sistemą. Tinklas. Darbinis stalas DESKTOP.

Sudėtingas struktūras valdyti padeda kompiuterį aptarnaujančių programų kompleksai, kurie vadinami operacinėmis sistemomis ( OS ). OS padeda tvarkyti atmintyje saugomus duomenis, kontroliuoja kompiuterio įrenginių darbą, organizuoja kompiuteryje įvairius informacinius procesus.

Plačiai vartojamos tokios operacinės sistemos, kurios teikia tik siaurai specializuotas paslaugas. Pvz. jungiant paprastų OS ( MS DOS arba Windows 95 ) aptarnaujamus kompiuterius į tinklą, galima pasinaudoti fi

irmos Novell OS Advanced NetWere. Ji paskirsto kompiuterių tinklo vartotojų grupėms tinklo resursus, leidžia bendrai naudoti įrenginius, duomenis, programas. Čia taip pat yra centralizuotai vykdomi tinklo administravimas ir duomenų apsauga. Šios OS pozicijas susilpnino sparčiai augantis Windows NT populiarumas.

3. Programos MY COMPUTER, WINDOWS EXPLORER, RECYCLE BIN.

Naudojantis Windows Explorer galima peržiūrėti katalogų ir programų grupių turinį, o atidarius du Explorer langus – kopijuoti, pernešti bylas bei katalogus. Taip pat galima pažiūrėti į kitus abonentų tinklus bei naudoti jų resursus. Explorer langas yra padalintas į dvi dalis: kairėje pusėje matomas katalogų struktūrinis medis, dešinėje – pakatalogiai ir bylos.

4. Įvairūs programų paleidimo būdai. Programų langai ir jų valdymas. Startinis meniu.

MS Offise 2000 programas paleisime pagrindiniame Windows 95/98 arba Windows NT 4.0 meniu paspaudę mygtuką START ir temoje Programs pasirinkę reikiamą programą.
Windows aplinka yra paleidžiama veikti komanda win. Com. Windows aplinkoje yra vienoda langų valdymo ir komandų struktūra. Langas susideda iš dviejų dalių: viršutinės dalies, vadinamos valdymo skiltimi, kurioje yra lango vardas ir komandų eilutė ( Toolbars ) bei dokumento skilties. Dokumento skiltyje galima atsidaryti ir kitų langų. Kartais lange yra matomas ne visas lango turinys. Tada galima pasinaudoti lango apačioje ir dešinėje pusėje esančiomis juostelėmis su rodyklėmis – skriejikais. Paspaudus vieną ar kitą skriejiko rodyklę, vaizdą lange galima slankioti. Lango dydis taip pat ga

ali būti valdomas. Viršutiniame lango dešiniąjame kampe yra mygtukai. Paspaudus rodyklę nukreiptą žemyn, langas sumažinamas iki piktogramos, o rodyklę nukreiptą aukštyn – maksimaliai padidinamas.

5. Diskai, katalogai, bylos. Naujų kūrimas, senų šalinimas, kopijavimas ir perkėlimas. Bylų paieška.

Duomenys kompiuteryje yra saugomi bylose. Bylos sąvoka turi du aspektus: informacinį ir techninį – kompiuterinį. Informaciniu požiūriu, byla – logiškai susietų duomenų rinkinys. Techniniu požiūriu, byla – tai vieta diske ar kitoje laikmenoje, kurioje įrašytas minėtas duomenų rinkinys. Vartotojas į bylą gali rašyti tekstą, programą ir bet kokią tekstinę ar grafinę informaciją, paruoštą įvairiais redaktoriais. Kiekviena byla turi savo pavadinimą, susidedantį iš dviejų dalių: pavadinimo ir jo plėtinio. Vardas gali turėti nuo1 iki 8 simbolių.
Dirbant su daugeliu bylų, darosi sunku jas surasti, todėl jos rašomos į katalogus. Kataloge gali būti pakatalogiai ir t.t. Bylų ir katalogų vardus reikia rašyti lotyniškomis raidėmis, varde negalima naudoti ženklų ir tarpo tarp žodžių.
Jei reikia iš naujo sužymėti jau naudotą diskelį, reikia žinoti, kad informacija, kuri buvo įrašyta diskelyje, bus prarasta. Todėl prieš žymint bylas su reikalinga informacija, reikia perrašyti į kitą diską ar diskelį. Diskas ( Hard Disk ) naujame kompiuteryje būna jau sužymėtas ir jame įrašytos DOS sisteminės bylos.
MD ( katalogo vardas ) – sukuria katalogą duotu vardu. Jei norime sukurti pakatalogį, reikia nurodyti kuriame kataloge jį sukurti.

br />COPY – kopijuoja bylą ar grupę bylų ir katalogų į nurodytą vietą.
DEL – ištrinama nurodyta byla.
Naujo diskelio magnetinė danga gali būti neparuošta informacijos užrašymui. Format procedūra sužymi diskelio takelius, sektorius, suformuoja vietą FAT byloms, užrašo diskelio vardą ir t.t. Diskelį taip pat galima sužymėti naudojantis įvairiomis pagalbinėmis programomis ( NORTON UTILITIES, PC TOOLS, WINDOWS).
Norint paleisti kokią nors programą, reikia tam tikrame kataloge surasti ( arba užrašyti kelią iki bylos ) vykdančias bylas su plėtiniu *. exe arba *.com ir paleisti jas veikti. Šią paiešką gali atlikti ir kompiuteris, jeigu buvo parašyta komanda path. Jos formatas pathdisko vardas/ katalogo pavadinimas; Tada tereikia surinkti vykdančiosios bylos vardą ( galima ir be plėtinio ) ir kompiuteris pats ieškos nurodytuose kataloguose šios bylos, o suradęs ją paleis dirbti. Komanda SET nurodo vietą, kur kompiuteris turi patalpinti pagalbines bylas.
Kai kurios pagalbinės programos kompiuterio operatyviojoje atmintyje užima daug vietos. Neplanuojant šiuo metu naudotis šiomis programomis, komandinėje eilutėje prieš šią programą parašoma rem ir iš naujo įkeliama operacinė sistema. Tada kompiuteris nebevykdys tų komandų byloje AUTOEXEC.BAT, kurios pažymėtos rem.
Byloje CONFIG.SYS yra apibrėžiami kai kurie DOS parametrai, o taip pat nurodoma kokios programos, išplečiančios DOS galimybes ir vadinamos draiveriais, turi būti papildomai įkeltos į operatyviąją atmintį.

6. Archyvatoriai.

Bylos su tekstine, o ypač grafine informacija, užima daug atminties diskuose arba diskeliuose. Jeigu šiomis bylomis nuolatos nesinaudojama arba jeigu informaciją reikia perduoti kitam vartotojui, tikslinga bylas archyvinti ( suspausti ). Programų, tekstų, o ypač grafinėse bylose yra daug pasikartojančios informacijos ( brėžinį sudaro tuščia erdvė, kurioje tik kai kur nubrėžtos linijos, tekste yra pasikartojančios raidžių grupės ir t.t. ). Archyvatorius nustato tokią pasikartojančių simbolių seką ir visoje byloje ją žymi vienu simboliu. Suarchyvinus tekstinę informaciją, byla diske užima 2-5 kartus, o grafinę – 10-50 kartų mažiau vietos. Informacijos archyvinimą ir dearchyvinimą atlieka specialios programos: PKZIP, PKUNZIP, ICE, RAR, ARJ ir t.t.
Gana paplitęs ir kitas, vadinamas dinaminis informacijos suspaudimas. Specialiomis programomis ( STACKER, DOUBLESPACE ir kt. ) diskas padalinamas į dalis. Viena dalis normali, o kitoje dalyje informacija įrašymo metu yra suspaudžiama. Kreipiantis į bylą, esančią tokioje disko dalyje, kompiuteris automatiškai ją išarchyvina. Tačiau toks duomenų suspaudimas sulėtina kompiuterio veiklą.

7.Internetas.Informacijos paieška.

Internetas yra pats populiariausias globalus kompiuterių tinklas, jungiantis dešimtis tūkstančių mažesnių kompiuterių tinklų beveik visose pasaulio šalyse. Pagrindinės dvi Interneto paslaugų kategorijos yra ryšių paslaugos ir informacijos paslaugos. Jei kompiuterių tinklas apima tik vieną pastatą arba nedidelę gretimų pastatų grupę, jis vadinamas vietiniu kompiuterių tinklu ( LAN ). Kai kompiuterių tinklas apima didesnę teritoriją, turime plačios aprėpties kompiuterių tinklą ( WAN ). Visus šiuos tinklus valdo atskiros administratorių grupės nepriklausomai viena nuo kitos. Žinoma, siekiant užtikrinti bendravimą pasaulio mastu, visi šie tinklai yra tarpusavyje sujungti, panaudojant telefono linijas, palydovinius arba optinius ryšio kanalus. Visi šie tinklai paklūsta ryšio protokolu vadinamoms bendravimo taisyklėms, Interneto koordinacinės tarnybos parengtoms rekomendacijoms. Internete naudojamas bendravimo protokolų rinkinys yra vadinamas TCP / IP.
Interneto istorija prasidėjo nuo ARPAnet kompiuterių tinklo, įkurto ARPA agentūros 1969 metais. Pastebėję, kad ši technologija gali būti sėkmingai panaudota platesnėje aplinkoje, ARPA kūrėjai paskatino ARPAnet idėjos panaudojimą universitetuose, o JAV Nacionalinis Mokslo Fondas koordinavo šį procesą. Tada tinklas ir įgavo šiandieninį pavadinimą – Internetas.
Visi tinklo prietaisai, įskaitant Interneto kompiuterius, vadinami Interneto mazgais. Šiuos mazgus identifikuoja jų adresai. Interneto adresai yra panašūs į mūsų gyvenamųjų vietų adresus. Šis adresas, prijungus prie jo asmens vardą, leidžia identifikuoti asmenį, kad jam būtų galima nusiųsti laišką ar telegramą.
ISP – Interneto paslaugų teikėjai. Dažniausiai galima pasirinkti vieną iš keleto ISP. Pasirinkimą lemia pasiekiamumas, techninės galimybės, paslaugų sąrašas ir t. t.
Internetas teikia ir informacijos paslaugas. Populiariausi yra World Wide Web ( WWW ) tinklapiai ir USENET naujienų grupės.
WWW ( World Wide Web ) yra pati moderniausia ir populiariausia Interneto informacinė paslauga. WWW tinkle galima rasti įstatyminius dokumentus, registrus, duomenų bazes; galima pateikti informaciją apie savo įmonę, prekes, paslaugas. Tai labai patogi reklamos priemonė.
USENET naujienų grupės – tai patogios, temomis suskirstytos skelbimų lentos. Skirtingai nuo WWW, naujienų grupės yra skirtos tekstinei informacijai. Jos pranašesnės tuo, kad duomenys lengviau parengiami ir sparčiau išplatinami po visą pasaulį.

8.Elektroninis paštas

Elektroninis paštas yra seniausia ir populiariausia Interneto ryšio priemonė. Naudojant e-paštą galima pasiųsti informaciją į bet kurį pasaulio kraštą. Tai daug paprasčiau negu siųsti įprastus laiškus : tiesiog parašai žinutę ir iš karto pasiunčiame ją vieno klavišo paspaudimu. Įdomiausia tai, kad žinutė adresatą pasiekia per keletą minučių, nesvarbu kaip toli jis bebūtų.
E-pašto valdymui yra sukurtos atitinkamos taisyklės ( protokolai ) ir speciali programinė įranga. Interneto naudotojai rašo ir skaito e-pašto pranešimus, panaudodami e-pašto kliento programinę įrangą. Interneto tinkle e-paštą iš individualių naudotojų priima ir nukreipia į paskirties tašką Interneto e-pašto serveriai. Tuose serveriuose yra atskirų naudotojų pašto dėžutės, kuriose e-paštas saugomas tol, kol nepersiunčiamas į personalinį Interneto naudotojo kompiuterį. Jūsų pasirinktas ISP paskiria jums e-pašto adresą ir sukuria jam e-pašto dėžutę savo serveryje.
Interneto naudotojams yra sukurta daugybė e-pašto kliento programų. Populiariausios iš jų yra Microsoft Internet Mail, Netscape Mail, Pegasus Mail, Eudora Light. Visos šios programos naudoja standartinius protokolus bendravimui su serveriais (POP3 e-pašto gavimui ir SMTP e-pašto siuntimui). Jos taip pat leidžia prikabinti priedus prie laiško, pvz. Dokumentus, paveikslėlius, programas arba didelius duomenų rinkinius.
9. Teksto redaktorius Ms Word. Naujo dokumento atidarymas, anksčiau sukurto įkėlimas ir išsaugojimas, lapo paraštės, formatas, orientacija.

Tekstams rašyti skirtos programos vadinamos redaktoriais, nes leidžia redaguoti tekstą. Tekstiniu redaktoriumi galima suredaguoti tekstą, paruošti dokumentą, galima atlikti gramatinę teksto analizę, automatiškai yra pakeičiami neteisingai surinkti žodžiai.
Į Write redaktoriumi sukurtą tekstą galima įkelti iliustracijas, sukurtas kitais redaktoriais. Redaktorius Write turi ypatumą, pasireiškiantį keičiant įkeltos iliustracijos matmenis; suaktyvinta ji tampa inversine. Minimalios konfigūracijos redaktorius Winword 6.0 diske užima 6 Mb. Windows aplinkoje yra naudojami dviejų tipų grafiniai redaktoriai: rastriniai ir vektoriniai( rastrinio tipo redaktoriuose piešinys yra sudaromas iš mažų, vienodo dydžio kvadratėlių, o vektorinio tipo – brėžinys yra rinkinys paprastų elementų ). Paintbrush – piešimo programa, su kuria galima kurti įvairius piešinius.
Kurdami naują dokomentą, klavišų Ctrl + N pagalba atsiverčiame tuščią lapą, kuriame galite rašyti tekstą. Po to pasirenkame meniu komandą File. New.Tada pasirenkame naujo dokumento tipą.Dokumentui skirto lapo pradžioje matome mirksintį kursorių, rodantį poziciją, kurioje bus įrašytas įvedamo teksto simbolis ar įterptas kitoks objektas. Prieš rašant patartina atkreipti dėmesį į būsenos juostos poziciją, kurioje matome ryškų arba neryškų OVR užrašą, kuris rodo, ar nauji įvesti simboliai pakeičia buvusius, ar yra įterpiami.
Procesoriaus lango vaizdas priklauso nuo režimo. Režimą galima pakeisti klavišu Insert. Režimas gali būti :
 Normalus ( Normal ), tinkamas grynam tekstui įvesti.
 Maketavimo ( Page Layout ), parodantis vaizdą ekrane taip, kaip dokumentas bus atspausdintas.
 Eskizo ( Outline ), išryškinantis skyrius, punktus ir t. t.
Norint pasirinkti lapo dydį ir formą, meniu grupėje File reikia spragtelti Page Setup. Ekrane pasirodys lapo formatui ir kitiems parametrams nustatyti skirtas langas, turintis 4-ias korteles. Pirmiausia, laukelio Paper Size pagalba galima pasirinkti lapo dydį, po to – orientacija ( Orientation ): jei rašyti norite stačiame lape tai pažymėkite Portrait, jei gulsčiame – Landscape. Kortelėje Margins galima pasirinkti paraščių dydžius. Jei norite įrišimui palikti atskirą juostą, nurodykite jos dydį laukelyje Gutter. O jei žadate dokumentą spausdinti abiejose pusėse, pažymėkite laukelį Mirror Margins.

10. Puslapių numeravimas. Kolontitulai. Simbolių formatavimas (šriftai, jų dydžiai, įvairūs formatai).

Puslapius galima numeruoti antraščių režimo įrankių juostoje Header and Footer paspaudę mygtuką Page Numbers ir puslapio nr. bus įterptas ten kur padėtas žymeklis. Galima numeruoti ir pasirinkus meniu juostoje Insert, o po to komandą Page Numbers, tik čia dar reikės nurodyti, kurioje vietoje padėti puslapio nr. Numeruoti galima romėniškais ir arabiškais skaitmenimis ar tiesiog raidėmis.
Tekstą galima padalinti ir į stulpelius. Tiesiog reikia iš pradžių tą tekstą pažymėti, po to meniu temoje paspausti Format bei komandą Columns. Ten reikia nurodyti į kiek stulpelių padalinti tekstą, nustatyti stulpelių plotį ( Width ) bei atstumą tarp stulpelių ( Spacing ).
Šriftą galima pakeisti per Format, Font.Ten nustatomas šrifto tipas, stilius, raidžių dydis, galima pabraukti tekstą ar vien tik žodį, pakeisti raidžių spalvą ir t. t.
Kai kuriuos teksto parametrus galima nustatyti ir neatidarius nustatymo lango. Greitam teksto savybių keitimui naudojama įrankių juosta, kurioje galima atlikti lygiai tokius pačius veiksmus kaip ir naudojantis šrifto nustatymo langu. Teksto dalį įmanoma išskirti užrašius ją išretinant arba priešingai – sutankinant. Tai galima padaryti įvykdžius komandą: Format, Font, Character Spacing ir Expanded / Condensed.

11. Ms Word Pastraipų formatavimas Word’e.

Pastraipa vadinama teksto dalis nuo vieno Enter klavišo paspaudimo iki kito. Word’e pastraipų formatams būdingi tokie elementai :
1. Left indent ir right indent – atitraukimai nuo krašto.
2. Alignment – eilučių išlyginimas
3. Atstumai virš ( spacing before ) ir po ( spacing after) pastraipos
4. Atstumai tarp eilučių pastraipoje ( line spacing).
Galima tiksliai nustatyti parametrus, Format meniu paspaudę Paragraph. Kai srityje Indentation keisime parametrų reikšmes, srityje Preview – matome, kaip keičiasi pastraipos formatas.
Atstumus tarp pastraipų ir eilučių valdo Spacing langeliai. Before – nurodo, kiek punktų visa pastraipa bus atitraukta nuo aukščiau esamos; after – parodo kiek, punktų žemiau esanti pastraipa bus atitraukta nuo šios; Single – šrifto dydis; Double – dvigubo šrifto dydis.
Langelis Aligment išlygina pastraipos plotį. Justified – išlygina pagal abu kraštus; Left/Right – pagal kairį ar dešinį kraštą; Centered – centruoja.

12. MS Word. Lentelės. Lentelių (pastraipų) rėmeliai ir fonai. Lapo rėmeliai.

Lentelėse galima rašyti skaičius, tekstus, įterpti grafinius vaizdus bei kt. duomenis. Norint ją sudaryti, reikia meniu temoje pasirinkti komandą Table, Insert Table bei nurodyti pageidaujamų eilučių ir stulpelių kiekį. Lentelės stulpelio plotį galima pakeisti pele ‘pagavus’ gretimus stulpelius skiriančią vertikalią liniją. Lentelės eilutės aukštį eina pakeisti, pasirinkus Format, Paragraph, Line Spacing; komandos Table, Cell Height And Width lange pasirinkus Row kortelę bei nurodant joje eilutės aukštį. Įrankių juostos pagalba galima įterpti eilutę ar stulpelį, o ištrinti – paspaudus iškirpimo mygtuką. Norint sujungti keletą langelių – Table, Merge Cells, o pasirinkus Split Cells – langelis skaidomas į kelias dalis. Rėmelį lentelei ar jos daliai uždedame pasirinkus komandą Format, Borders. Čia galima nustatyti įvairius rėmelius ( pagal linijų storį, spalvą. ) bei foną. Paspaudus mygtuką Preview – leidžia pažiūrėti padarytus pakeitimus. Tokiu pačiu būdu eina įrėminti ir visą lapą.

13. MS Word. Įvairių objektų įterpimas. Įvairių objektų perkėlimas iš vienos bylos į kitą. Formulių rašymas Microsoft Equation 3.0 pagalba. Teksto apdorojimas Word Art 3.0 priemonėmis.

Įterpdami objektą reikia iš Insert meniu pasirinkti objekto tipą ( failą, paveikslėlį ar kita programa sukurtą failą ). Paveikslėliai įterpiami komanda Insert, Picture. Dažniausiai naudojami dviejų tipų paveikslėlių šaltiniai : Clip Art arba paties sukomplektuoti From File. Peržiūros lange galima matyti iš karto keletą paveikslėlių ir jų peržiūrą valdyti slinkties juosta. Jeigu nori įterpti kitokio tipo objektą reikia pasirinkti komandą Insert, Object, Object Type. Kitomis programomis parengtiems duomenims įterpti naudojamas mainų buferis – Clipboard. Dauguma įvairių knygų iliustracijų yra paruoštos naudojant darbo langą clip.exe.
Atliekant skaičiavimus, galima naudotis ne tik standartinemis funkcijomis, bet ir įrašyti formules ( laukelyje FORMULA ), pasitelkiant aritmetinius operatorius. Formulė visada turi prasidėti ženklu “”. Už šio ženklo rašome adresą arba kelis adresus, kurie būna atskirti kabliataškiais.Taip galima atlikti įvairius aritmetinius veiksmus. Norėdami pažiūrėti, kokia formulė buvo naudojama atliekant skaičiavimus, lentelėje reikia pažymėti skaičiavimų rezultatą ir iškviesti kontekstinį meniu bei pasirinkti komandą TOGGLE FIELD CODES.
Word programoje yra Clip Art, kuriuo galima pagyvinti savo dokumentus, o pasirinkę Word Art Gallery, į dokumentą galima įterpti meniško teksto objektą prieš tai pasirinkus užrašo raidžių dydį, šriftą ir t.t.

14.Teksto kolonėlės. Tabuliacija.

Renkant tekstą, TAB klavišas padeda išdėstyti teksto stulpelius vienodais atstumais, atskirti žodžius vieną nuo kito didesniu atstumu, tarp žodžių įterpti taškų ar brūkšnelių eilę. Tabuliacija gali būti:
1. Kairinė – sulygiuoja tekstą pagal kairįjį kraštą.
2. Centrinė – pagal centrą.
3. Dešininė – pagal dešinįjį.
4. Dešimtainė – pagal dešimtainį kablelį arba tašką.
TAB klavišą galima nurodyti liniuotėje bei naudodami meniu ( Format, Tabs ). Norint panaikinti tabuliacijos ženklą, reikia jį nuvesti už liniuotės ribų arba TABS dialogo lange pažymėti tabuliacijos stabtelėjimą ir paspausti mygtuką CLEAR ( panaikinti ); laukelyje LEADER galima pasirinkti simbolius, kuriais nori užpildyti tarpus. Jei nori standartinį atstumą tarp žodžių pakeisti, tai dialogo lange TABS, laukelyje DEFAULT TAB STOPS ir įrašyti kitą skaičių.

15. Teksto laukai ( Text box ). Jų redagavimas. Objektų rėmeliai ir fonai.

Meniu juostoje pasirinkus komandą Format, Borders and Shading galima nustatyti/panaikinti rėmelius bei foną. Čia galima nurodyti ar visam tekstui (objektui) ar tik jo daliai uždėti rėmelį. Paspaudę mygtuką OPTIONS galima pasirinkti kiek linija (rėmelis) bus nutolę nuo teksto. Taip pat galima nustatyti linijos stilių, spalvą, storį; rėmelį su šešėliu.
Norint į rėmelį įdėti tekstą ar kažkokį objektą, reikia meniu juostoje pasirinkti Insert, Text Box ir pažymėtas tekstas atsidurs rėmelyje. Jei norite pakeisti rėmelio matmenis, reikia pelės rodyklę nuvesti ant vieno iš rėmelio kvadratukų ir stumti pelę. Norint tiksliai nurodyti matmenis reikia pasirinkti komandą Format, Text Box. Kortelėje Layout galima nustatyti rėmelio ir teksto ar paveikslėlio tarpusavio išsidėstymą. Pasirinkus Text Direction, dialogo lange galima nurodyti teksto kryptį. Pasirinkus Create Text Box Link, pasikeis pelės žymeklis ir taip tekstas, kuris netelpa į vieną rėmelį, automatiškai bus perkeltas į kitą. Jei mes norėtume rėmelį panaikinti, reikėtų pažymėti tekstinį rėmelį ir paspausti klavišą Delete.

16. Grafinės galimybės. Drawing instrumentų juosta.

Įvairūs grafikos efektai padeda patraukti dėmesį bei kartais dokumentą padaro informatyvesniu. Kiekvienoje MS Office 2000 programoje yra piešimo įrankių juosta Drawing. Jei jos nematyti, tai galima išsikviesti pasirinkus komandą View – Toolbar – Drawing. Šioje juostoje yra pagrindiniai grafinių objektų valdymo, piešimo bei formatavimo įrankiai. Pasirinkus formą Autoshapes galima nupiešti įvairių linijų, rodyklių bei figūrų, kurias galima didinti, mažinti, perkelti iš vienos vietos į kitą, pasukti figūrą kampu ar tiesiog, nuspalvinti. Dauguma laisvos formos figūrų turi kontrolinį tašką – geltonos spalvos rombą, kurį stumdami galime keisti figūros formą. Figūras galima sugrupuoti/išgrupuoti, padaryti tinklelį, sulygiuoti bei atlikti daugybę kitų funkcijų.
Piešimo įrankių juostoje paspaudę mygtuką Insert Clip Art, galėsite įterpti paveikslėlį, vaizdo klipą ar garso failą. Pasirinkę paveikslėlio temą, galėsite pasirinkti konkretų pav. pažiūrėti padidintą vaizdą bei perkelti ant lapo.
Word Art padės parašyti efektingą užrašą. Atidarius Word Art Gallery langą, galima pasirinkti kokius efektus su tekstu noriu padaryti bei nustatyti šriftą, raidžių dydį, spalvą, išdėstymą ir t.t.

17. Serijiniai laiškai, automatinis turinys, išnašos, komentarai.

Tai labai patogus būdas, kai reikia rašyti kvietimus ar kitokius to patie turinio laiškus. Kad nereikėtų to paties daug kartų perrašinėti, tereikia surinkti laiško tekstą jame nerašant konkrečių vardų, adresų (nes juos įdėti galima vėliau iš duomenų failo); sukurti duomenų (adresų) failą. Po to, meniu temoje pasirinkti komandą Tools – Mail Merge – Create – Form letters. Tada, kai Word paklaus, kur kurti laišką, reikės pasirinkti Active Window, spustelti mygtuką Get Data ir nurodyti iš kur imsime duomenis. Pasapaudę Edit Main Document, sugrįšime į dokumento langą. Prieš sujungiant tekstą su duomenimis galima pažiūrėti kaip laiškas atrodys jau su konkrečiais duomenimis ( reikia paspausti mygtuką ABC ). Galima prie laiško teksto prijungti tik kai kuriuos adresus, spustelėję mygtuką Merge ( Start Mail Merge). Merge dialogo lange nurodysime, nuo kurio iki kurio įraųo sujungti. Kad sujungtume, reikia paspausti Merge.

Turinys kuriamas taip:
Pirmiausia sukuriamas stilius ( galima pasinaudoti ir standartiniais Word stiliais) ir jis uždedamas toms teksto dalims, kurias norite dėti į turinį (pvz. antraštėms). Žymeklį nustatyti toje dokumento vietoje kurioje nori matyti turinį. Tada meniu juostoje pasirinkti komandą Insert – Index – Tables – Table of contents. Ten galima nustatyti, ar bus matomi puslapių numeriai, pagal kokį kraštą jie lygiuojami, kokiais simboliais tekstas bus atskirtas nuo puslapio numerio, pasirenkamas turinio stilius bei kelių lygių jis bus. Taip sukuriamas automatinis turinys.
Komentarus galima įterpti pažymėjus tekstą ir meniu juostoje pasirinkus komandą Insert – Comments. Dokumento langas bus padalintas į du. Apatiniame galima rašyti komentarus, įterpti garsą ar grafiką. Visas komentuojamas tekstas išskiriamas geltona spalva, o norint jį peržvelgti, reikia palaikyti pelės žymeklį virš komentuojamo teksto ir komentarai bus parodyti. Norint juos atspausdinti, pasirinkite komandą Print – Options – Comments.
Išnašos dažniausiai naudojamos šaltiniui nurodyti, iš kur paimta medžiaga, ar kokiai nors teksto daliai papildomą paaiškinimą įvesti. Ji susideda iš 2-jų dalių: išnašos žymės ir išnašos teksto. Išnašos žymė įterpiama po žodžių, kuriuos paaiškina, o išnašos tekstas – gali būti puslapio, skyriaus arba dokumento pabaigoje. Kur buvo žymeklis – atsiras išnašos simbolis. Dialogo lange Footnote and Endnote spustelėjus mygtuką Options reikia nurodyti kur bus padėtas išnašos tekstas, kokiais simboliais bus numeruojama, nuo kokio skaičiaus pradedamas numeravimas ir t.t. Norint ištrinti išnašą, reikia ištrinti iš dokumento išnašos žymę, nes tada kartu bus sunaikintas ir išnašos tekstas.

18.Formos.

Reikia surinkti tekstą, kuris bus toks pat visuose dokumentuose. Tada, uždėti formų įrankių juostą ( Meniu – View – Toolbars – Forms ). Pažymėję lauką, išsikvieskite komandą Properties. Čia galima pasirinkti lauko tipo parametrus ( tekstas, skaičiai, data, skaičiavimų rezultatai), lauko ilgį, teksto formatą. Pasirinkus Drop – Down From Field Options galima sudaryti sąrašą. Kortelėje Help Key nurodoma, kad pagalbos tekstas būtų pateiktas, klavišo F1 spustelėjimu.
Nustačius laukų parametrus ir uždarius visus dialogo langus, tekstinis laukas būna pilkos spalvos stačiakampis. Kad galėtume naudotis sukurtąja dokumento forma, dokumentą reikia apsaugoti nuo įrašų ne laukų vietose. Tai galima padaryti pasirinkus komandą Meniu – Tools – Protect document. Po to pažymėti komandą Forms. Galima netgi įvesti slaptažodį, kurio prireiks kai norėsite pakeisti dokumentą. Bet kai uždraudžiame rašyti, tada jau nebegalima redaguoti įvesto teksto. Iš vieno lauko į kitą pereisime paspaudę TAB klavišą arba tiesiog spustelėję pele.

19.View keitimas, įrankių juostos, įvairių mygtukų iškėlimas. Dokumento spausdinimas. Spausdintuvo parametrų keitimas.

Paleidus kokią nors programą, monitoriaus ekrane atsiranda langas su dokumento ( programos) pavadinimo juosta. Sukūrus naują dokumentą, atidaromas ir naujas langas. Meniu tema View:
Normal – redagavimo režimas. Jo pagalba matomas supaprastintas dokumento vaizdas.
Print Layout – maketavimo režimas. Taip matomas toks lapo vaizdas, koks bus atspausdintas popieriuje.
Outline View – struktūravimo režimas. Jo pagalba paprastai galima pakeisti teksto išsidėstymo hierarchiją.
Web Layout – parodo, kaip atrodys dokumentas Pasaulinio Voratinklio naršyklėje.
Dokumento atvaizdų perjungimo mygtukai uždedami kartu su horizontalia peržiūros juosta ( Tools – Options; View kortelė turi būti pažymėta Horizontal Scroll Bar – horizontalioji peržiūros juosta). Kad greičiau pereitumėte iš vienos dokumento dalies į kitą, galite įsijungti režimą, iš kurio matyti skyrelių antraštės – View – Document Map – dokumento antraščių struktūros režimas.

Full Screen – vaizdas per visą ekraną.
Įrankių juostoje paspaudus rodyklę prie Zoom, iš sąrašo galima nurodyti, kokį puslapio atvaizdą pateikti (procentais). Pranešimų juostoje galima rasti informaciją apie lange esantį tekstą, žymeklio poziciją, dokumento redagavimo režimus, kalbos nustatymą, dokumento versijas ir t.t. Pranešimų juosta uždedama ir nuimama per komandą Meniu – Tools – Options, o kortelėje View reikia pažymėti Status Bar. Iš maketavimo ir peržiūros prieš spausdinant režimo bus matyti ir vertikali liniuotė, kurios pagalba galima keisti puslapio paraščių dydį.

Paspaudus mygtuką Print, dokumentas bus nusiųstas spausdinti, išlaikant prieš tai buvusio spausdinimo parametrus. Tik Print komandą pasirinkus per meniu juostą (File) galima keisti spausdinimo parametrus. Page Range – spausdinimo sritis, kurioje pažymėjus komandą All, spausdinamas visas dokumentas. Copies – nurodomas kopijų skaičius. Galima pasirinkti ką spausdinti: įvairias dokumento dalis, lyginius ar nelyginius puslapius. Jei kompiuteris neturi prijungto spausdintuvo, tai galima spausdinti į failą, kurį nusinešę į kitą kompiuterį, prie kurio prijungtas spausdintuvas, galite atsispausdinti popieriuje tiesiog iš MS – DOS komandinės eilutės.

Print dialogo lange galima nustatyti tokius spausdinimo parametrus kaip juodraštinis spausdinimas, automatinis popieriaus iš A4 į Letter pakeitimas, spausdinimas atvirkštine tvarka. P rie dokumento atspausdinti galima bendrą informaciją apie tą dokumentą, paslėptą tekstą, grafinius objektus, laukų kodus, komentarus ir t.t.

20.Pagrindinės Exelio sąvokos. Lapo parametrai.

Sąvokos:
Cells – langelis; mažiausias sudedamasis lentelės vienetas.
Merge cells – sujungia pažymėtus langelius.
Workbook – darbo knyga; atidaromas naujas lentelių rinkinys.
Number – skaitmeninis formatas.
Fraction – tai trupmeninis formatas, leidžiantis rašyti trupmenas.
Shrink to fit – sumažina šriftą taip, kad tekstas tilptų langelyje.

ABS – grąžina argumento absoliučiąją vertę.
COS – kosinusas.
EXP – eksponentė.
DEGREES – paverčia radianus į laipsnius.
INT – grąžina skaičiaus sveikąją dalį.
LN – logoritmas.
MOD – apskaičiuoja dalybos liekaną.
PRODUKT – sudaugina argumentus.
RADIANS – laipsnius paverčia į radianus.
ROUND – suapvalina skaičių iki artimiausio sveikojo.
SIN – sinusas.
SQRT – suskaičiuoja kvadratinę šaknį.
SUM – susumuoja argumentus.
AVERAGE – aritmetinis vidurkis.
COUNT – suskaičiuoja kiek skaičių yra argumentų sąraše.
MAX – grąžina maksimalią reikšmę iš sąrašo.
MIN – grąžina minimalią reikšmę iš sąrašo.
MODE – grąžina dažniausiai pasikartojančią vertę iš sąrašo.
VAR – variacija (nuokrypis nuo vidurkio).
DAVERAGE – suskaičiuoja nurodyto lauko vidurkį.
CODE – parodo įvesto simbolio kodą.
CONACATENATE – sujungia keletą teksto gabalų į vieną.
LEN – suskaičiuoja simbolių skaičių eilutėje.
LOWER – didžiąsias raides paverčia į mažąsias.
UPPER – mažąsias raides paverčia didžiosiomis.
TEXT – skaičius paverčiamas į tekstą.
TRIM – išmeta tarpus iš teksto.
VALUE – paverčia tekstą į skaičių.
DATA – paverčia datą į kodą.

Lapo parametrus galima nustatyti per komandą Meniu – File – Page Setup. Čia galima nustatyti puslapio orientaciją; vertikalus ar horizontalus lapas; į kiek puslapių sutalpinti ir t.t.

21. Veiksmai su stulpeliais ir eilutėmis. Celių koordinatės.

Sukūrus naują lentelę, kiekvieno stulpelio plotis yra standartinis. Jeigu teksto reikia įrašyti daugiau negu yra stulpelio pločio, tai netilpęs tekstas užima dalį šalia esančio langelio. Įvedus skaičius arba datą į per siaurą stulpelį, teksto vietoje matomi tokie ženklai kaip ####. Stulpelio plotį ir eilutės aukštį galima pakeisti pele. Tereikia pele nuvesti žymę ant stulpelio, kur susikerta su kitu stulpeliu ir pastumti norima kryptimi. Tiksliai nustatyti stulpelio plotį galima meniu temoje pasirinkus Format – Column. Eilutės aukštį galima nustatyti pasirinkus Meniu – Format – Row.
Exel naudoja “A1” nuorodų stilių: stulpeliai žymimi raidėmis (nuo A iki IV; iš viso 256), o eilutės žymimos skaičiais (nuo 1 iki 65536). Norint nusakyti langelio koordinates, įvedama stulpelio raidė ir eilutės numeris, o norint nusakyti langelių sritį – įvedamas dvitaškis.

22. Celių formatavimas.

Formatą galima pakeisti pasirinkus komandą Meniu – Format – Cell – Number. Čia, pvz. pasirinkus piniginį formatą, galima nurodyti, kiek skaičių bus po kablelio; pasirinkti valiutos žymėjimo simbolį; parodyti neigiamus skaičius.
Norint,kad automatiškai būtų uždėtas pasirinktas šriftas, šrifto modifikacija, fonas, rėmeliai ir pan., reikia pasirinkti komandą Meniu – Format – Conditional Formatting. Pasirinkus šią f-iją galima nustatyti kokias sąlygas turi tenkinti jūsų sąlyga, kokia yra kažkokio tai gaminio vertė, kam taikomas formatavimas ir t.t. Norėdami panaikinti formatavimą, pažymime tuos langelius, kurių formatavimą norite panaikinti ir meniu juostoje pasirenkame Edit – Clear – Formats.

23. Diagramos.

Duomenis esančius lentelėse galima pavaizduoti ir grafiškai. Būtent vienas iš tokių būdų yra diagramos.
Reikia pažymėti duomenis, kuriuos norime pavaizduoti grafiškai ir pasirinkti meniu juostoje Insert – Chart. Kortelėje Standard Types galima pasirinkti kokio tipo grafiko nori bei kaip bus pavaizduoti duomenys. Paspaudus Next pereisime į kitą langą ir kortelėje Data Range galėsite patikslinti duomenis.
Kortelėje Series galima nurodyti kur yra grafiko duomenys bei pavadinimai, patikslinti duomenis ir pan.
Kortelėje Titles reikia nurodyti grafiko pavadinimą ( X / Y ašių pavadinimus). Kortelėje Axes bus matoma x ir y ašys.
Kortelėje Gridlines galima nustatyti pagrindinius ir pagalbinius tinklus X ir Y ašims.
Kortelėje Legend reikia nurodyti, kur padėsi lentelę ( išnašą) arba galima nustatyti, kad jos iš vis nebūtų.
Kortelėje Data Table galima nustatyti, kad prie diagramos duomenų rodytų lentelę.
Po to pažymime kur įdėti sukurtą diagramą: į naują langą ar toje pačioje lentelėje.

24. Formulės.

Formulės analizuoja lentelėje nurodytus duomenis ir pateikia analizės rezultatą. Joa atlieka tokias operacijas kaip sudėtis, daugyba, dalyba, lyginimas, kėlimas laipsniu ir t.t. Formulė visada prasideda lygybės ženklu (). Pirmiausia formulėse yra atliekamas kėlimas laipsniu, po to – daugyba ir dalyba, paskui – sudėtis ir atimtis. Formulėse yra naudojama:
+ – sumavimas
– – atimtis
/ – dalyba
* – daugyba
% – procentas
^ – kėlimas laipsniu
Atliekant aritmetines operacijas su šiais simboliais, rezultatas gaunamas skaičius.

 – lygybė
 – daugiau negu.
 – mažiau negu.
 – mažiau arba lygu
 – daugiau arba lygu
 – nelygu
Jų reikšmė yra viena iš loginių verčių TRUE ( teisinga) arba FALSE (klaidinga).

 – tai tekstinis operatorius, kuris sujungia du ar daugiau teksto dalių į vieną.
Nuorodų operatoriai sujungia langelių sritį skaičiavimams.
 – dvitaškis. Tai srities operatorius, kuris reiškia nuorodą į langelių sritį.
; – kabliataškis. Tai sąrašų atskyrimo simbolis.
Tuščias tarpas reiškia sričių sankirtą, todėl juo nurodoma ta langelių sritis, kuris yra bendra visoms sritims.

A1 – reliatyvi nuoroda, kuri nurodo Exeliui, kaip surasti kitą langelį.

( A 1 ) – absoliuti nuoroda. Kopijuojant formulę, prieš kurią yra , nuoroda nekinta.
( A1 arba A1 ) – mišri nuoroda. Rašant formulę ir norint įvesti absoliučią nuorodą, formulės laukelyje prie nuorodos reikia paspausti klavišą F4. Dar kartą paspaudus šį klavišą, absoliuti nuoroda pakeičiama mišria, dar vėliau – reliatyvia, dar kartą – kitokia mišria.

25. Pagrindinės funkcijos.

Funkcijos – tai iš anksto sudarytos formulės, kurios atlieka skaičiavimus tam tikra nustatyta tvarka, naudodamos argumentus. Argumentai gali būti skaičiai, tekstas, loginės vertės (TRUE,FALSE), duomenų sritys ( array ), langelių adresai, konstantos, kitos f-jos. Funkcija prasideda f-jos vardu, toliau eina skliausteliai, o argumentai vienas nuo kito atskiriami kabliataškiais ( arba kableliais ). Jei f-ja yra formulės pradžia tai reikia pradžioje dar padėti ir lygybės ženklą. Jei norite taikyti f-ją, tai pažymėję langelį, kuriame norite gauti jos reikšmę, įrankių juostoje paspauskite mygtuką f. Dažniausiai naudojamos šios f-jos:
ABS – grąžina argumento absoliučiąją vertę.
COS – kosinusas.
EXP – eksponentė.
DEGREES – paverčia radianus į laipsnius.
LN – logoritmas.
PRODUCT – sudaugina argumentus.
SIN – sinusas.
SUM – susumuoja.
SQRT – suskaičiuoja kvadratinę šaknį.
AVERAGE – suranda vidurkį.
COUNT – suskaičiuoja, kiek skaičių yra argumentų sąraše.

26. Duomenų bazės.

Duomenų bazės f-jos analizuoja duomenis, esančius duomenų bazėje. Kiekviena tokia f-ja prasideda raide D. Ji naudoja 3 argumentus: duomenų bazė – sritis, kurioje yra duomenys; laukas – stulpelis, kurio duomenis naudoti skaičiavimams ir kriterijus, kuris nusako sąlygas duomenų bazei. Pvz:.
DCOUNT – suskaičiuoja netuščius laukelius, tenkinančius nurodytą kriterijų.

DAVERAGE – suskaičiuoja nurodyto lauko vidurkį.

DSUM – susumuoja vertes.

DPRODUCT – sudaugina argumentus.

27. Pristatymo kūrimo programa MS Power Point. Pagrindiniai darbo principai.

Šią programą galima paleisti pasirinkus klavišą START – PROGRAMS – Microsoft PowerPoint. Pirmąkart atidarius dialogo langą reikia pasirinkti ar kurti naują prezentaciją, ar atidaryti jau egzistuojančią. Norėdami sukurti naują, pasirenkame tinkamą dizainą bei Blank Presentation ir pasirenkamas skaidrės tipas. Nepaisant to, kokį tipą pasirinksite, įvairius objektus galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą, kopijuoti, įdėti naujus, pakeisti šriftą, išlygiavimą, raidžių spalvą ( Format ); iterpti datą bei laiką ( Insert ); numeruoti ar padaryti antraštes ( View – Header / Footer ). Galima į skaidres įterpti grafiką, lentelę ar shemą. Norint įterpti naują skaidrę reikia pasirinkti meniu temoje Insert,po to komandą New Slide. Skaidrės fono spalvą galima pakeisti pasirinkus Format – Background. Pasirinkus View – Slide Show, ekrane galima pamatyti vieną skaidrę ir jei reikia, paredaguoti ją. Su Page Up arba Page Down galima pereiti nuo vienos skaidrės prie kitos. Struktūros režime Outline View matomos skaidrių antraštės, tekstas. Šone matoma skaidrės miniatūra, todėl galima keisti skaidrių išsidėstymą ( View – Toolbars – Outlining ). Rūšiavimo režimas ( Slide Sorter View ) parodo skaidrių miniatūrą tokia tvarka, kokia jos bus rodomos prezentacijos metu. Slide Show pagagalba demonstruojamos skaidrės. Galima pasirinkti automatinį perėjimą nuo vienos skaidrės prie kitos ir tada jos savaime, praėjus tam tikram nustatytam laikui, pasikeičia.
Meniu temoje Slide Show – Set Up Show galima nustatyti prezentacijos parametrus. Išsaugoti galima kaip ir eilinį dokumentą File – Save, o atidaryti – File – Open.

28. Įvairių objektų įterpimas į pristatymą.

Jei pasirinkote skaidrę su grafikui rezervuotu lauku, dukart paspaudus pele grafiko piktogramą, bus paleista Microsoft Graph programa, kurioje matysite lentelę su jau įvestais duomenimis. Senus duomenis galima ištrinti ir įvesti naujus. Galima įterpti ir Exel sukurtą grafiką. Reikia meniu juostoje pasirinkti Insert – Object – Microsoft Exel Chart – Create From File.
Jei pasirinkta skaidrė su rezervuotu shemai lauku reikia dukart paspausti pele piktogramą ir paleisti programą Microsoft Organization Chart.
Pasirinkus skaidrės tipą su rezervuotu lentelei lauku, dukart spustelėję pele lentelei rezervuotą lauką, turėsite nurodyti kiek eilučių ir kiek stulpelių sudarys lentelę. Tada bus sukurta lentelė, kurioje galėsite įvesti jums reikiamus duomenis, o jie tvarkomi, kaip ir su Word programa.
Jeigu jums reikia papildomo tekstinio, grafinio ar shemos lauko, meniu temoje Insert pasirenkame Text Box ( tekstinio lauko įterpimas ), Chart ( grafiko įterpimas ) arba Picture ( Autoshape įterpia grafines figūras, Organization Chart – shemos įterpimas, Table – lentelės įterpimas ).
Meniu temoje Insert galima į skaidrę įterpti datą ir laiką ( Date and Time ), specialių simbolių ( Symbol ) arba komentarą ( Comment ).

29. MS PowerPoint. Skaidrių formatavimas.

Meniu temoje Slide Show – Set Up galima nustatyti kaip skaidrės bus demonstruojamos: skaidrės užims visą ekraną ar bus pateikiamos lange, prezentacija tęsis iki Esc paspaudimo ar skaidrės bus pakeičiamos rankiniu būdu ir t. t.
Skaidrės matmenys nustatomi pasirinkus File – Page Setup. Čia galima pasirinkti skaidrių dydį, puslapio orientaciją. Meniu temoje Format – Font ( šrifto pasirinkimas ), Bullet ( sąrašo žymėjimo simboliai ), Alignment ( išlygiavimas ), Line Spacing ( atstumas tarp eilučių ), Change Case ( raidžių keitimas ), Replace Font ( vieno fono keitimas kitu ).

30. MS PowerPoint. Objektų animacija.

Jei norite, kad atskiros skaidrės dalys būtų pateiktos anomuotai ar panaudoti garsinius efektus, tai meniu temoje Slide Show reikia pasirinkti komandą Custom Animation. Laukelyje Check to Animate Slide Objects matysite skaidrės sudedamąsias dalis. Reikia pažymėti tą dalį, kurią norime pateikti animuotai ir ji atsidurs laukelyje Animation Order. Kortelėje Effects nurodome, kokie efektai bus naudojami parodant tekstą ar grafinius objektus. Kortelėje Chart Effects nurodomi efektai grafiko pateikimui. Taip pat galima nustatyti kada bus taikomi animaciniai efektai: paspaudus pelę ar automatiškai po nurodyto laiko.

31. MS PowerPoint. Nuorodos pristatyme.

Jei taikome automatinį prezentavimą, kartais labai patogu į skaidres įdėti mygtukus, kuriuos paspaudęs žiūrovas pats galėtų pasirinkti prezentavimo eigą arba įvykdyti kokį nors veiksmą. Meniu temoje pasirinkę komandą Action Buttons ir pažymėję pageidaujamą mygtuką – pelė įgis “+” žymę. Tada norimoje vietoje galima nupiešti mygtuką ir atsiras dialogo langas Action Settings, kuriame reikia nurodyti, koks veiksmas įvyks spustelėjus uždėtą mygtuką.Norint pašalinti mygtuką, reikia pažymėti jį ir paspausti klavišą Delete.

Leave a Comment