Interneto istorija

3391 0

1962 iki 1997 metų arba naujųjų laikų.

Kompiuterijos ir interneto laikotarpių klasifikacija paremta JAV nekomercinės žiniasklaidos susivienijimo PBS (www.pbs.org) sudarytu „Gyvenimo internete“ modeliu.

Superkompiuterinio tinklo pradžia (1962 – 1969)

JAV gynybos departamento agentūra ARPA pradėjo projektuoti nedidelį superkompiuterinį tinklą „Arpanetą“. 1969 m. „Arpanetas“ sujungė keturis universitetus JAV: Stanfordo tyrimų institutą, Kalifornijos universitetą Los Andžele, Kalifornijos universitetą Santa Barbaroje ir Jutos universitetą. Vėliau šie ir kiti tokių paslaugų tiekėjai vadinami interneto mazgais (angl. internet hosts).

Tuo metu gerokai pakito tranzistorių gamybos kokybė (lyginant juos su vakuuminiais vamzdžiais), taačiau kompiuteriai dažnai kaisdavo, todėl buvo neatsparūs, dažnai gesdavo. Pradėti gaminti vis mažesni kompiuteriai, kurie mažiau kaisdavo, o jų sparta pamažu didėjo. Šios kartos kompiuteriai pasižymėjo dar ir tuo, kad jie jau galėjo dirbti su keliomis programomis vienu metu[1].

Elektroninio pašto plitimas (1970 – 1973)

„Arpanetas” buvo vadinamas labai sėkmingu projektu. Buvo sukurta silicio mikroschema, todėl ketvirtos kartos kompiuteriai ir ypač jų mikroprocesoriai ėmė smarkiai mažėti ir greitėti. Toje silicio plokštelės vietoje, kur anksčiau tilpo tik dešimtys komponentų, buvo talpinami tūkstančiai ir šimtai tūkstančių koomponentų. Tokios permainos mikroprocesorių gamyboje įtakojo kompiuterių pigimą [2].

1971 m. buvo sukurta „Intel 4004“ mikroschema, kurioje pirmą kartą daugelis kompiuterio komponentų (CPU, atmintis, įėjimai ir išėjimai) buvo suderinti vienoje vienalytėje struktūroje. Ilgainiui tokiu pagrindu pagamintos mikroschemos užkariavo pačius įvairiausius buitinės elektronikos įr

rengimus. Naujos mikroschemos buvo universalios ir galėjo būti taikomos pačiose įvairiausiose srityse. „Arpanetas“ 1971 metais jungė jau 23 interneto mazgus[3] (šie mazgai – tai universitetai ir valstybiniai tyrimo institutai).

1972 m. „InterNetworking“ darbo grupė tapo pirmąja jau galinčia reguliuoti tinklą, o grupės pirmininkas Vintonas Cerfas vadinamas „interneto tėvu“.

1973 m. „Arpanetas“ buvo sujungtas su Londono universitetu-kolegija Anglijoje ir Karališkąja Norvegijos radaro tarnyba. Taip internetas tapo tarptautinės svarbos tinklu.

Vartotojiško tinklo kūrimas (1974 – 1981)

„Arpanetas“ iš karinės ir tyrimų srities po truputį perėjo į komercinį vartotojišką lygmenį, todėl juo naudotis pradėjo ir eiliniai vartotojai. 1974 m. pasirodė pirmoji tokio „Arpaneto“ versija – „Telnetas“ (angl. telnet) [4].

Būtent šio dešimtmečio viduryje kompiuteris tapo prieinamas daugeliui vartotojų, tobulėjanti programinė įranga leido techninio išsilavinimo neturintiems žmonėms valdyti kompiuterį. Populiariausi šios kartos plataus vartojimo kompiuteriai buvo „CCommodore“, „Radio Shack“ ir „Apple“ [5].

1976 m. Jungtinės karalystės karalienė išsiuntė pirmąją karališkąją elektroninio pašto žinutę.

1979 m. įkurta pirmoji „Usenet“ naujienų grupė, skirta virtualioms diskusijoms.

1981 m. „Arpanetas“ sujungė 213 interneto mazgų. Beje, po vieną naują mazgą atsirasdavo vidutiniškai kas 20 dienų. Tais pačiais metais IBM pristatė pirmąjį asmeninį kompiuterį (angl. PC – personal computer), skirtą naudoti namuose, biure, mokyklose ir kitur[6].

Interneto atsiradimas (1982 – 1987)

1982-1987 metais kompiuteriams sukurta bendra kalba – TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol). Atskiri tinklai, sudarę „Arpanetą“, pirmą kartą virto tuo, ką dabar vadiname internetu. Sp

parčiai imta plėtoti asmeninių kompiuterių gamyba. Kompanijos plėtė savo verslo ryšius internetu. Pasirodė pirmosios vaizdo žaidimų konsolės „Pac Man“ ar „Atari 2600“, kurios įžiebė dar didesnį eilinio vartotojo susidomėjimą kompiuterijos pasauliu.

1981 metais (visame pasaulyje) buvo pagaminta du milijonai asmeninių kompiuterių, 1982 metais – jau 5.5 milijono [7].

1982 m. pirmą kartą pradėtas vartoti terminas „internetas“. 1983 metų pradžioje interneto pirmtaku laikytas Jungtinių Valstijų gynybos departamento sukurtas „Arpaneto“ tinklas, taigi šis tinklas oficialiai perėjo nuo NCP (Network Control Protocol) prie TCP/IP ir buvo apibrėžtas protokolu[8], kuriuo ir šiandien grindžiamas visų mūsų naudojamas internetas.

1984 m. užvirė konkurencija tarp IBM ir „Apple Macintosh“. „Apple Macintosh“ kompiuteriai pasižymėjo ypač palankia vartotojui sąsaja. „Apple“ pirmieji kompiuterijos pasaulyje įdiegė langų pagrindu veikiančią OS, kurią vėliau kopijavo ir Billas Gates. Būtent „Apple Macintosh” (o ne „Microsoft“ ar IBM) sukūrė visiems suprantamą simbolių ir ikonų kalbą – ekrane nebereikėjo rinkti komandinių eilučių. Šiais metais buvo įregistruota daugiau nei tūkstantis interneto mazgų (1024).

1986 m. atsirado pirmas nemokamas viešas tinklas „Freenet“.

1987 m. įregistruota daugiau nei dvidešimt tūkstančių interneto mazgų (28 174).

Internetas: laimėjimų pradžia (1988 – 1990)

Iškilo privatumo bei saugumo skaitmeniniame pasaulyje problema. 1988 m. programa „Internet Worm“ laikinai sutrukdė šešių tūkstančių (iš 60 000) interneto mazgų veiklą. Tais pačiais metais įkuriama darbinė MPEG grupė (ISO/IEC Moving Picture Experts)[9] skaitmeninės garso ir vaizdo kodų reprezentacijos standarto vy

ystymui.

1989 m. viduryje buvo pasiektas net 130 000 interneto mazgų skaičius.

1990 m. „Arpaneto“ era baigėsi, tačiau dabar plito internetas. 1990 metų pabaigoje šis tinklas sujungė 313 000 interneto mazgų.

Ypatinga naujovė – nešiojamas kompiuteris (1991 – 1996)

1991 m. duomenimis, pasaulyje jau buvo pagaminti 65 mln. asmeninių kompiuterių. Nuo 1991 m. pradėti gaminti pirmieji nešiojamieji kompiuteriai (angl. laptop), vis labiau tobulinami stalo kompiuteriai (angl. desktop), o taip pat ir kišeniniai kompiuteriai (angl. palmtop). Kompiuteriai tapo vis galingesni, pradėti kurti kompiuterių centrai su tarnybinių stočių prototipais.

1992 m. JAV prezidento rinkimų metu kandidatas Al Gore pažadėjo prioritetine sritimi pasirinkti didžiąją informacijos magistralę (angl. information superhighway) [10]. Tais pačiais metais įvyko pirmoji garsinė ir vaizdinė internetinė transliacija. O metų pabaigoje užfiksuota 1 136 000 interneto mazgų.

Pirmoji grafinė naršyklė tapo prieinama vartotojams 1993 metais. 1995 m. rugpjūčio mėn. prekyboje pasirodė operacinė sistema „Windows 95“. 1996 m. internetas jungė jau daugiau kaip 4 000 0000 vartotojų. Tų pačių metų viduryje buvo pasiektas 12 881 000 interneto mazgų skaičius.

Bus tęsiama: kitame straipsnyje rasite interneto ateities prognozes.

Parengė Linvydas Krivickas

——————————————————————————–

[1] Ričardas Mažrimas, Trečioji karta (1964 – 1971), „Kompiuterio istorija”, prieiga: http://www.ebiz.lt/article.php3/12/3803/7

[2] Ričardas Mažrimas, Ketvirtoji karta (1971 – šiandiena), „Kompiuterio istorija”, prieiga: http://www.ebiz.lt/article.php3/12/3803/7

[3] Interneto mazgų daugėjimui sekti yra pasitelkti „Internet Domain Survey Number of Internet Hosts“ duomenys, gauti iš Internet Systems Consortium, Inc., nepelno korporacijos (jos prieiga: http://www.isc.org), prižiūrinčios interneto infrastruktūros kokybę.

[4] Telnetas – tai sistema, leidžianti tvarkyti do

okumentus iš kito kompiuterio.

[5] Ričardas Mažrimas, Ketvirtoji karta (1971 – šiandiena), „Kompiuterio istorija”, prieiga: http://www.ebiz.lt/article.php3/12/3803/7

[6] ten pat

[7] ten pat

[8] Vienas iš garsesnių mokslininkų, rengusių TCP protokolą, buvo B. Bradenas. Perėjimo nuo NCP prie TCP/IP planai jau buvo žinomi 1981 metais, ir kai kurie administratoriai tuo metu savo prižiūrimuose tinkluose pradėjo diegti naująjį protokolą.

[9] Produktai: MPEG-1 standartas, kuriuo remiasi Video CD ir MP3, MPEG-2 standartas, kuriuo remiasi skaitmeninė Televizija ir DVD, MPEG-4, multimedia standartas fiksuotam ir mobiliam tinklui, MPEG-7 standartas garsinio ir vaizdinio turinio paieškai, standartas MPEG-21 arba „Multimedia Framework”, pradėtas 2000 metų birželį (daugiau prieigoje: http://mpeg.telecomitalialab.com).

[10] Ričardas Mažrimas, Ketvirtoji karta (1971 – šiandiena), Kompiuterio istorija, http://www.ebiz.lt/article.php3/12/3803/7

Paskutinė šio straipsnių ciklo dalis: joje aptarta kompiuterijos bei interneto istorija nuo 1997 metų arba naujųjų kompiuterijos laikų pradžios, peržvelgtos ateities prognozės.

Pirmoje dalyje buvo pasakojama apie pirmuosius kompiuterijos bandymus (1941–1944), šiuolaikinių kompiuterių kūrimą (1945–1956) ir jų panaudojimą strateginių tyrimų laboratorijose (1956–1962). Antroje dalyje aptartas superkompiuterinio tinklo atsiradimas (1962–1969), elektroninio pašto plitimas (1970–1973), vartotojų tinklo kūrimas (1974–1981), interneto atsiradimas (1982–1987), su interneto atsiradimu susiję laimėjimai (1988–1990) ir nešiojamojo kompiuterio gimimas (1991–1996) [1].

Internetinio ryšio amžius (1997– iki šiandienos)

Nuo 1997 metų internetas teisėtai tapo svarbiausia ryšių dalis, mokymo įstaigos juo pradėjo naudotis kaip biblioteka ar nuotoliniu švietimu, gydytojai pradėjo konsultuoti pacientus per atstumą, taigi prasidėjo tikras „internetinio ryšio amžius“. Ankstų 1997 metų liepos 17 dienos rytą „Network Solutions“ žmogaus padaryta klaida korumpavo domenus[2] su plėtiniais „com“ ir „net“, todėl milijonai sistemų tapo nepasiekiamos[3].

1998 metų kovo 27 dieną interneto vartotojai tapo 12 pasaulio šokių ant ledo čiuožimo čempionų pasirodymo teisėjai, taip pirmą kartą televizijos sportinio renginio rezultatai buvo nulemti žiūrovų. „Network Solutions“ tų pačių metų gegužės 4 d. užregistravo savo antrą milijoninį domeną. Atsirado elektroniniai pašto ženklai. JAV paštas (angl. US Postal Service) leido savo ženklus pirkti ir spausdinti iš internetinio tinklalapio.

1998 metų liepos mėnesį buvo nurodytas 36 739 000 interneto mazgų skaičius[4]. Imtos plėtoti elektroninės prekybos (angl. E-Trade) technologijos.

1999 metų vasario 22 dieną atsidaro pirmas tik internete dirbantis bankas „First Internet Bank of Indiana“ (prieiga: http://www.firstib.com). O Serbijos-Kosovo karui jau galėjo prilygti skaitmeniniai karai.

Toliau buvo plėtojamos elektroninės prekybos bei internetinės bankininkystės (angl. online banking) technologijos, MPEG įdiegė skaitmeninį garso standarto sluoksnį MP3.

2000 metų gegužės mėnesį vartotojus masiškai užklupo „Meilės laiško“ (angl. Love Letter) virusas. Tačiau tų pačių metų liepos mėnesį buvo nurodytas jau 93 047 785 interneto mazgų skaičius. Pritaikyti ir įdiegti aktyvieji serverio puslapiai (angl. Active Server Pages), internetinė muzikos bylų keitimosi paslauga „Napster“. Plito bevielių priemonių (angl. wireless devices) technologijos. Tarnybinių stočių sistemoje įdiegtas naujos kartos protokolas IPv6. Pasak ICANN (angl. Internet Corporation for Assigned Names and Numbers)[5] valdybos pirmininko Vintono Cerfo, šis protokolas leido interneto adresą turėti kiekvienam asmeniui (arba prietaisui).

2001 metų birželio 22 dieną Europos Taryba suderino tarptautinę skaitmeninių nusikaltimų sutartį ir tų pačių metų lapkričio 9 dieną ją aprobavo. Tai buvo pirmoji kriminalinius išpuolius internete reglamentuojanti sutartis. Atsirado tinklinės kompiuterijos technologijos (angl. grid computing). Toliau tobulėjo bylų mainai P2P (angl. peer-to-peer – vartotojo vartotojui teikiamos paslaugos).

2002 metų liepos mėnesį buvo nurodytas net 162 128 493 interneto mazgų skaičius! Nuosavo naujienų puslapio (angl. Blog) turėjimas tapo mada.

2003 metų sausio 7 dieną Šveicarijoje (Anières savivaldoje) įvyko pirmieji oficialūs rinkimai internetu. Tuo tarpu Prancūzijoje tų pačių metų liepos mėnesį kultūros ministerija uždraudė žodžio „e-mail“ vartojimą ir pritaikė šiam atvejui daug „prancūziškesnį“ žodį courriel.

2004 metų kovo 24 dieną „Network Solutions“ ėmė siūlyti domenų registravimą šimtui metų. 2004 metų liepos mėnesį nurodytas dar didesnis – 285 139 107 – interneto mazgų skaičius. Tų pačių metų rugpjūčio 19 dieną pasaulis išvydo „Google“ sistemą[6].

2005 metų vasario mėnesį internete pasirodė vaizdo įrašus kaupianti svetainė „Youtube.com“. Tų pačių metų spalio mėnesį internete buvo jau 17 milijonų naujų svetainių.

2006 metų liepos mėnesį nurodytas 439 286 364 interneto mazgų skaičius, o rugpjūčio mėnesį užfiksuota net 92 615 362 interneto svetainės.

Pabaigai apie ateitį

Dabar pasaulinis interneto vartotojų skaičius gali siekti net 1.40 milijardo, nors kitais metais šios prognozės nebebus tokios aktualūs, bus vis dažniau sprendžiami intelektinių vertybių apsaugos klausimai. Vartotojai naudosis bevielėmis priemonėmis (angl. wireless devices) prisijungimui prie interneto, mobiliais telefonais arba kišeniniais kompiuteriais (PDA)[7]. Tekstinį bendravimą tarpusavyje keis interaktyvus ISO/IEC MPEG (angl. Moving Picture Experts grupės) standartas skaitmeninei garso ir vaizdo kodų reprezentacijai[8]. Kartais atrodo, jog avatarų (vartotojų agentų) paslaugos gali išstumti ir tiesioginį virtualios terpės kontaktą tarp dabar gana anonimiškai bendraujančių žmonių.

Tinklų tinklu vykdomi telefoniniai skambučiai gali pakeisti visos telefonų sistemos ateitį, nes skambinti internetu jau ir dabar yra pigiau, o tokiems skambučiams skirti nešiojami telefonai ne tik kuriami, bet jau ir išbandomi.

Svarstant ateities prognozes, reikia suprasti, jog internetas buvo kuriamas kaip atvira sistema, skirta informacijos mainams tarp vis daugėjančių sistemos vartotoju. Buvo siekiama, kad naujų vartotojų prisijungimas būtų kuo paprastesnis, o informacija būtų visiems prieinama. Todėl interneto tinklas buvo kuriamas kaip neapsaugota sistema, neskirta konfidencialios informacijos saugojimui ir apdorojimui, tačiau dauguma vartotojų jau dabar nori, kad internetas taptų sistema su tvarkingai išdėliota informacija, o aptarnaujant atskiras vartotojų grupes, būtų laikomasi saugumo politikos reikalavimų[9]. Tinklo saugumo silpnybės ypatingai bus juntamos elektroninės komercijos srityse. Todėl atsiras vis naujesni įrankiai tinklo saugumui užtikrinti, bus kuriami duomenų siuntimo saugumą užtikrinantys protokolai. Visa tai turėtų nulemti geresnį duomenų apsaugos lygį, tačiau kalbėti apie globalaus tinklo saugumą dar anksti.

Peržvelgę svarbiausias kompiuterijos plėtros bei interneto raidos datas, galime daryti dar išvadą: svarbiausia, ką internetas jau sugebėjo įtakoti (ir šis procesas dar vyks) – žiniasklaidos išlaisvinimą. Propagandinei žiniasklaidai išlikti lieka vis mažiau šansų, o diktatorių valdomų šalių cenzoriams tampa vis sunkiau kontroliuoti informacijos srautus, nors, tiesa, interneto pažanga naudojasi ir jie.

Linvydas Krivickas

——————————————————————————–

[1] Čia naudojamų laikotarpių klasifikacija yra paremta PBS (prieiga: www.pbs.org), JAV nekomercinės žiniasklaidos susivienijimo, sudarytu „Gyvenimo internete“ modeliu.

[2] Domenas (angl. domain) – tai simbolinis kompiuterio vardas, kuris elektroninio pašto adrese yra simbolio „@” dešinėje pusėje.

[3] Šis ir dauguma kitų jau vėliau nutikusių reikšmingų įvykių, kurie bus minimi šiame straipsnyje, buvo akcentuojami ir „Hobbes’ Internet Timeline“ vardu pavadintoje „Arpaneto“ ir interneto istorijoje, kurią galima rasti adresu: www.zakon.org/robert/internet/timeline

[4] Šie ir kiti tolimesni statistiniai duomenys yra paimti iš Internet Systems Consortium, Inc.(jos prieiga: http://www.isc.org), ne pelno korporacijos, prižiūrinti interneto infrastruktūros kokybę, sudarytos lentelės.

[5] Los Andžele įsikūrusiai ICANN (prieiga: www.icann.org) JAV vyriausybė yra patikėjusi atsakomybę už interneto vardų sistemos stebėjimą.

[6] Šis ir kiti jau vėliau nutikę įvykiai yra paminėti „Fifteen years of the web“ suvestinėje, kurią galima rasti adresu: http://news.bbc.co.uk/2/hi/technology/5243862.stm

[7] PDA (angl. personal digital assistant ) – tai asmeninis skaitmeninis pagalbininkas.

[8] Įgyvendinamas MPEG-21, kurios tikslas — multimedijos turinio perdavimas per įvairiausias tinklo ir bevieles ryšio priemones. Daugiau galima rasti šiuo adresu: http://ipsi.fhg.de/delite/Projects/MPEG7/Mpeg21.html

[9] Svarstymai iš straipsnio „Kaip po dešimties metų atrodys kompiuterių vartotojų sąsajos?“, kurį galima rasti adresu: http://rtn.elektronika.lt/rtn/0202/sasajos.html

5. Interneto paslaugos

Interneto atsiradimas įnešė revoliucinius pokyčius kiekvienoje žmogaus veiklos srityje. Šiandien internetas ir su juo susijusios technologijos — tai plačiai išvystyta informacinė infrastruktūra, kuri paliečia vos ne kiekvieną mūsų gyvenimo sritį. Internetas sudaro sąlygas informacijos perdavimui, sąveikai tarp kompiuterių ir jų naudotojų, nepriklausomai nuo geografinės buvimo vietos. Interneto populiarumas įgavo pakankamą pagreitį, jo net nebereikia reklamuoti.

Internetas yra bendravimo, mokymo, mokymosi ir informacijos paieškos priemonė. Informacijos mainai internetu tampa vis įprastesni, nes tai daug pigesnė ir greitesnė alternatyva paštui, tarpmiestiniams telefono pokalbiams, faksams, kurjeriams ar būtinybei dalyvauti konferencijose, norint gauti reikalingą informaciją. Internetas atveria naujas verslo galimybes. Šiandien tiesiog būtina apie savo verslą tinkamai paskelbti internete. Tūkstančiai organizacijų leidžia nemokamai naudoti jų informaciją, siekdamos populiarinti savo veiklą. Kasdien augančios interneto galimybės ir komercinės informacijos paslaugos daro labai didelį poveikį mūsų informacinės visuomenės formavimuisi. Pramogų, produktų ir bankinių paslaugų pardavimas per internetą, galimybė virtualiai mokytis bei dirbti paskatino ir el. valdžios idėjos atsiradimą ir plėtrą.

Informacinėje visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Svarbus įrankis šios kompetencijos didinimui yra informacinės ir telekomunikacijų technologijos (ITT), kurios leidžia greitai ir patogiai pasiekti įvairius informacijos šaltinius, atlikti tiek su darbinėmis, tiek su asmeninėmis reikmėmis susijusias veiklas. Pastaruoju metu kompiuterių ir interneto naudojimo apimtys Lietuvoje auga, nors per paskutinius metus augimo tempai sulėtėjo; Lietuvai, kaip ir daugeliui naujų ES narių, interneto prieigos klausimas išlieka labai aktualus (2004 metų pradžioje kompiuteriais naudojosi mažiau negu pusė, internetu — mažiau negu trečdalis šalies gyventojų). Išlieka gana ryški tendencija, kad kompiuteriais ir internetu naudojasi dažniausiai jauni, gaunantys sąlyginai dideles pajamas, gyvenantys didmiesčiuose žmonės. [LIETUVOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS STRATEGIJA, 2004 m.]

Aiškėja, kad ateityje žmonės, kurie šiuo metu nesinaudoja internetu, gali tapti dar labiau atskirti, kadangi švietimas, naujos technologijos bei politinis procesas vis labiau bus prieinami internautams (ang. internaut, cybernaut, netizen, cybercitizen), kurie naudojasi interneto teikiamais privalumais ir paslaugomis: žiniatinkliu, elektroniniu paštu, duomenų saugyklomis, naujienų grupėmis, pokalbiais internetu ir pan.).

Populiariausios Interneto paslaugos:

žiniatinklis (ang. WWW, World Wide Web);

elektroninis paštas (ang. e-mail);

rinkmenų siuntimas FTP protokolu (ang. file transfer protocol)

naujienų grupės (ang. newsgroup), elektroninio pašto grupės;

nuotolinio kompiuterio resursų naudojimas Telnet;

pokalbiai IRC (ang. internet relay chat);

radijo ir vaizdo laidų transliavimas.

Kiekvienai paslaugai yra sukurtos atskiros programos, tačiau pastebima tendencija darbus integruoti vienoje programoje.

Žiniatinklis.

Hipertekstinės (ang. hypertext) informacijos visuotinis tinklas, svarbiausias interneto komponentas. Po jį galima naršyti naudojantis saitais (ang. link), parsisiųsdinti tinklalapius (ang web page), rinkmenas, naudotis paieškos sistemomis (ang. search engine) reikalingai informacijai rasti, atlikti įvairius kitus darbus, susijusius su pasikeitimu duomenimis.

Elektroninis paštas

Tai elektroninių laiškų (ang. message) persiuntimo kompiuterių tinklu tarnyba. Elektroninio pašto pagalba žmonės ir organizacijos gali bendrauti vieni su kitais visame pasaulyje bet kuriuo paros metu.

Rinkmenų siuntimas FTP protokolu.

Rinkmenų – programų, aprašymų, paveikslėlių ir pan.- parsisiuntimui užtenka bet kurios populiarios naršyklės. Tačiau, jei reikia rinkmenas siųsti tarp kliento kompiuterio ir serverio, teks ieškoti kurios nors FTP paslaugai skirtos programos Total Commander, CuteFTP, SmartFtp, WS-FTP32 ar kitos panašios programos. Galima naudotis ir prisijungimo prie nuotolinio kompiuterio telnet paslauga.

Naujienų grupės

Tai administratoriaus prižiūrimos diskusijų grupės internete, kuriose diskutuojama tam tikrai žmonių ar organizacijų grupei bendromis temomis. Kiekvienas naudotojas užsiprenumeravęs (ang. subscribe) naujienų grupę gali skaityti šios grupės laiškus, atsakyti į esamus laiškus arba rašyti naujus. Laiškai naujienų serveryje saugomi pagal temas. Laišką, išsiųstą į naujienų grupę, gali perskaityti kiekvienas grupės prenumeratorius. Pasaulyje egzistuoja daugybė tūkstančių naujienų grupių, kurių dėka galima gauti naujienas nuo laisvalaikio iki rimtų techninių. Lietuvos ALF ir Omnitel serveriai organizuoja vietines diskusijas (serverio vardai: news.omnitel.net, news.osf.lt). Naujienų grupių laiškus galima skaityti įdiegus specializuotą skaitymo programą (ang. nevvsreader). Populiariausios – NewsXpress, Forte Agent, Nescape Collabra Discussion Groups ir Microsoft Outlook Express. Prie daugelio naujienų grupių galima prisijungti su naršykle.

UseNet — tai naujienų serverių sąjunga. Šie serveriai vienas su kitu apsikeičia laiškais, kiekvienas iš jų turi naujausių laiškų kopijas. UseNet jungia valstybines organizacijas, universitetus, mokyklas, komercines struktūras ir asmeninių kompiuterių naudotojus.

Elektroninio pašto grupės

Veikia panašiai kaip naujienų grupės, tačiau laiškai siunčiami individualiam prenumeratoriui. Pasaulyje ir Lietuvoje yra daug pašto serverių, kurių programos — pašto robotai siuntinėja kiekvieną parašytą laišką visiems, užsiprenumeravusiems šią temą. Dažnai susirašinėjimą prižiūri koks nors tuo suinteresuotas asmuo — moderatorius, turintis teisę įspėti, uždrausti dalyvauti diskusijose šia tema, jei pažeisite reikalavimus, nurodytus temos aprašyme.

Nuotolinio kompiuterio resursų naudojimas

Tai viena iš seniausių interneto naudojimo paslaugų. Naudojant programą Telnet galima jungtis į nuotolinį kompiuterį ir naudotis ten esančia informaciją, paleisti programas, o jas valdyti to kompiuterio, prie kurio sėdite klaviatūra įvedamomis komandomis. Įvestos komandos bus siunčiamos į nuotolinį kompiuterį, kuriame paleistas Telnet serveris. Gautas rezultatas bus matomas kliento (kompiuterio prie kurio sėdite) ekrane.

Pokalbiai

Dviejų ar daugiau asmenų tikralaikė (ang. real time) bendravimo forma, kai keičiamasi rašytine informacija. „Kalbama“ renkant tekstą, kuris siunčiamas visiems to paties pokalbio dalyviams. Šių pokalbio dalyvių tekstas matomas kompiuterio ekrane.

IRC — tai pokalbių sistema su daugeliu vartotojų, susirenkančių kanaluose paplepėti grupėse ir privačiai. Kanalas – tai menama vieta, “kambarys”, turinti pokalbio temą (ang. topic).

IRC tinklas yra sudarytas iš keleto serverių sujungtų tarpusavyje. Visi šie serveriai dalinasi informacija apie vartotojus: kas ir prie kokio serverio yra prisijungęs, kokiuose kanaluose šneka. Kiekvienas IRC vartotojas bendrauja per kliento programą, kuri prisijungia prie serverio, pavyzdžiui, mlRC (www.mirc.co.uk), WSIRC, InteRfaCe, Virc, ChatMan, Pirch, NSCHAT, Comic Chat ir kt.

NetMeeting – pokalbiai raštu ar balsu, vaizdo perdavimas, naudojimasis ta pačia programa – tiesioginį ir netiesioginį bendravimą derinanti ICQ technologija vis dažniau pakeičia tiesioginį žmonių dalyvavimą, leidžia pasidalinti mintimis, nepatiriant kelionės išlaidų.

Internetą stengiamasi panaudoti ir kitiems tikslams: faksogramų perdavimas iš fakso aparato į kompiuterį ir atvirkščiai, iš fakso aparato į fakso aparatą ar kompiuterį, ne susijungus tiesiogiai telefonu, o naudojant tarpininku Internetą, radijo ieškos (ang. pager) pranešimų perdavimas, pokalbis balsu, kai viename laido gale kompiuteris, kitame – telefono aparatas (Net2Phone), radijo ir TV laidų perdavimas Internetu (RealPIayer, WebTV). Kai kurių iš šių paslaugų prastesnė balso, vaizdo kokybė atperkama daug žemesne kaina ir didesniu perdavimo atstumu.

Turinys

Įvadas 4

I. Interneto atsiradimas 4

II. Interneto teikiamos galimybės Error! Bookmark not defined.

1.World Wide Web (WWW) 5

2.Elektroninis paštas 5

3.Elektroninės konferencijos ir diskusijos UseNet 6

4.IRC (Internet Realy Chat) Pokalbų retranslaivimas internete 6

5.FTP 6

6.Gopher 6

7.Telnet 6

III. Interneto mazgų adresai Error! Bookmark not defined.

IV. Internetas Lietuvoje Error! Bookmark not defined.

1.Ka internete veikia lietuviai Error! Bookmark not defined.

2.Kur dažniausiai naudojamasi internetu Error! Bookmark not defined.

3.Informacijos gavimo forma Error! Bookmark not defined.

4.Kur sužinoma apie naujienas internete Error! Bookmark not defined.

5.Reklama internete Error! Bookmark not defined.

V. Keletas su internetu susijusių įdomių faktų Error! Bookmark not defined.

Išvados Error! Bookmark not defined.

Priedai 8

Naudota literatūra 10

Šiais laikais pasaulyje atsiranda begalė naujų technologijų, palengvinančių žmonių gyvenimą. Šioms technologijoms skiriama nemažai laiko ir pastangų, tačiau visuomenė prie naujovių greitai pripranta. Naujausiai atsiradusi technologija yra laikoma internetas.

Internetas – tarptautinis kompiuterių tinklas, jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje. Ko gero šiomis dienomis jau nėra žmogaus, kuris nėra naudojęsis internetu, ar bent jau apie jį ką nors girdėjęs. Internetas plačiai paplitęs visame pasaulyje ir naudojamas ne tik kaip darbo ar susisiekimo priemonė, bet ir informacijos paieškai, pramogoms. Internetas ko gero pati didžiausia informacijos saugykla, kurioje gausu ne tik tekstinės, bet ir vaizdinės, grafinės bei garsinės informacijos. Informacijos gausa labiausiai ir žavi interneto vartotojus, kurie gali rasti sau naudingų žinių bet kokia tema, pradedant evoliucija ir mikropasauliu, baigiant karo pramone ir kosmoso tyrimais. Tačiau be informacijos internete gausu kitų paslaugų, pavyzdžiui elektroninis paštas, leidžintis išsiųsti laišką į kitą pasaulio kraštą per kelias sekundes, ar IRC leidžiantis bendrauti su žmonėmis , esančiais už kelių tūkstančių kilometrų, realiu laiku

ar konferencijos internete – UseNet, taip pat labai populiarūs FTP serveriai, kuriuose gausu naujausių filmų ar muzikos kūrinių.

Interneto istorija prasideda 1957 metais.Tai buvo Tarptautiniai Geofizikos metai paskirti žemutinių atmosferos sluoksnių intensyviam tyrinėjimui.1955 metais Amerikos mokslininkas Eizenhoueris pakelbė sudėtingą trijų lygių programą, kurios pasekoje turėjo būti paleistas į žemutinius atmosferos sluoksnius nedidelis satelitas.TSRS paskelbė, kad irgi siekia to paties tikslo. Rusų pasirinktas metodas buvo sėkmingesnis ir 1957 metų spalio 4 dieną TSRS paleido pirmąjį dirbtinį žemės palydovą SPUTNIK I, jis svėrė 70 kg. Amerikos vyriausybė pasijuto nesaugi, todėl nedelsiant prie gynybos ministerijos buvo įkurta ARPA (Perspektyvių projektų tyrimų agentūra). Jos tikslas buvo sukurti šalies gynybos sistemą, išvengti netikėtų priešų technologinių pasiekimų. ARPA vykdė JAV palydovų programą iki NASA sukūrimo 1958m. ARPA tapo smegenų centru, kuriame dirbo šimtai geriausių amerikos mokslininkų. Svarbiausios ARPA mokslinių tyrinėjimų kryptys buvo – kosmosas, balistinĊ raketos, atominiai ginklai, nuo pat savo įsikūrimo ARPA labiausiai domėjosi ryšių užmezgimu tarp bazių ir valdymo centrų, ypač pastoviais ryšiais tarp kompiuterių.1962 metais ARPA pradėjo kompiuterių tyrimo programą , kurios vadovu tapo MIT mokslininkas Džonas Liklideris. Liklideris tuo metu buvo publikavęs pranešimą “Galaktikos ryšiai”, kuriame išdėstė futuristinę mintį , kad ateityje kompiutriai galės tarpusavyje turėti ryšį nesvarbu , kur jie būtų.ARPA-oje dirbo ir Leonardas Klienrokas, kurio tyrimo objektas – pranešimą “sudėti į paketus “ ir išsiųsti juos, bei iš gautų “paketų” sudėti pranešimą..Šitoks informacijos perdavimo būdas daug lankstesnis – informaciniai failai negali būti sugadinami ištisai, paprasčiau užtikrinti perduodamos informacijos slaptumą.1965 metais Berklyje ir MIT buvo sukurta pirmoji eksperimentinė kompiuterio ryšių sistema panaudojant telefono liniją WAN (WIDE AREA NETWORK)

1966-1967 metais tyrimai šiomis kryptimis buvo vykdomi sėkmingai, jie rėmėsi ir naujausiais kompiuterių kūrimo pasiekimais, Leonardas Robertsas paskelbė naują kompiuterių ryšio planą, pavadindamas jį ARPANET. Kai šis planas buvo paskelbtas, tapo aišku, kad nežiūrint to, kad įvairios mokslininkų komandos: MIT, Nacionalinė Fizikos laboratorija(UK), RAND korporacija dirbo atskirai, įvairiomis kryptimis, visos jų geriausios idėjos įeina į ARPATNET projektą.Taip 1968 metais buvo sukurtas projektas, leidžiantis kompiuteriams siųsti ir gauti pranešimus bei duomenis, žinomas kaip IMPs( interface message processor). Laikas buvo teorines žinias pritaikyti praktikoje.1969 metais IMPs buvo instaliuotas UCLA ir Stanforde. UCLA studentai galėjo “naudotis” Stanfordo kompiuteriais, prieiti prie jų duomenų, siųsti pranešimus. Ekperimentas buvo sėkmingas ir ryšys- “jauniklis” pradėjo egzistuoti. 1969 m. gruodžio mėnesį ARPANET apėmė keturias pagrindines kompiuterių da

o stotis su papildomais tyrimo centrais Santa Barbaroje ir Utahe. Mokslininkai toliau dirbo tobulindami programinę įrangą, kuri išplėtė ryšio galimybes ir dar daugiau kompiuterių apjungė į tinklą. 1971 m. gruodžio mėn. ARPANET tinklas apjungė 23 kompiuterius. Tai buvo pirmasis tikras kompiuterinis ryšys. Jo veikimo principai, nežiūrint į tai, kad pasikeitė veikimo greitis, kompiuterių išvaizda, liko tie patys – kompiuteriai sujungti kabeliu, naudojamos vienodos programos ir komandos, todėl galima prieiti prie bet kurio kompiuterio, pajungto į ryšio tinklą failų, juos keisti, spausdinti. Kad gauti informaciją iš kito kompiuterio, mes pirmiausia turime jį pasiekti, tam šiuo metu daugiausiai naudojama telefono linija, be to abu kompiuteriai turi “elgtis” taip pat t.y. juose turi būti tokie pat IPM procesoriai. Tam, kad išsaugoti konfidensialumą, naudojami slaptažodžiai. 1972 spalio mėnesį ARPANET “išėjo” į viešumą. Pirmojoje tarptautinėje Kompiuterių ir r

?ių konferencijoje Vašingtone ARPA mokslininkai pademonstravo veikiančią sistemą , kuri apjungė 40 skirtingų vietovių kompiuterių. Tai įkvėpė mokslininkus toliau dirbti, tyrimų koordinavimui buvo įkurta IWG (internetworking Working Group) .Greitai atsirado naujų tinklų, buvo plečiamos ryšio galimybės. 1972 sėkmingai buvo įdiegta nauja programa , leidžianti siųsti žinutes , dabar mes tai vadinama e-meil‘u .1974 m. ARPA mokslininkai sukūrė kalbą, leidžiančią įvairių tinklų kompiuteriams susisiekti. Tai vadinama TCP/IP( transmision control protocol/ internet protocol). Tobulinant TCP/IP lemiama buvo koncepsija , kad sistema turi būti “atviros struktūros” – pagal Likliderio “Galaktinio ryšio” idėją. Verta prisiminti, kad mes kalbame apie laiką , kai buvo naudojami dideli kompiuteriai, juos turėjo tik didelės korporacijos, vyriausybės ir universitetai). Bet kompiuterinis ryšys vystėsi toliau, 1974 m. Stanforde atidaryta Telenet linija- komercinė ARPANET v

sija. 1979 metais įkūrtas USENET – atvira ryšio sistema , apimanti e-mailo ryšį ir daugiausia skirta žinioms, ši sistema klęsti ir šiandien.

Tačiau, tai dar nebuvo internetas kuriuo mes naudojames šiuo metu. Pirmosios užuominos apie “World Wide Web” siekia 1989 metus, kai CERN laboratorijos darbuotojas Timas Bernersas Lee išspausdino pirmuosius sakinius apie savo projektą: apie hipertekstinės tinklinės aplinkos sukūrimą. Oficiali WWW gimimo data yra 1991 metų gegužės 17 diena, kai CERN kompiuteriuose atirado pirmoji naršyklė buvo pavadinta “World Wide Web”, kurią sukūrė pats Timas Bernersas Lee 1990 metų gruodį. WWW resursams didėjant interneto puslapių skaičius išaugo iki to kad keli milijardai IP adresų, prieinamų šiuo metu, yra nepakankamas skaičius, todėl svarstoma būtinybė įdiegti naują tinklinės adresavimo sistemą. Žinoma išaugo ne tik puslapių skaičius, plėtėsi ir pats interneto tinklas, pasiekdamas tolimiausius žemės kampelius. 1969-1997 metais interneto stočių skaičius išaugo nuo 4 iki 12881000 ( 1 priedas „Interneto augimas“).

Šiuo metu interneto tarnybinės stotys teikia įvairias paslaugas. Populiariausiuos yra:

• Pasaulinis žiniatinklis (WWW arba Web);

• Elektroninis paštas (Mail);

• Konferencijos (UseNet);

• Pokalbiai internete (IRC);

• Bylų siuntimas (FTP);

• Bylų paieška (Gopher);

• Prisijungimas prie nutolusio kompiuterio (Telnet).

Apie kiekvienos interneto tarybinės stoties paslaugas plačiau.

1.World Wide Web (WWW)

Šiuo metu Žiniatinklis (WWW) tampa populiariausia interneto informacijos paslauga. Populiarumo priežastis paprasta: čia vadinamuose tinklalapiuose pateikiami įvairialypiai elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdinė ir kt. informacija), tarpusavyje susieti nuorodomis, leidžiančiomis sparčiai ir patogiai „vartyti“ šiuos puslapius. Pati vartotojo darbo aplinka priklauso nuo naudojamo kompiuterio pajėgumo ir programos, su kuria peržiūrima informacija žiniatinklyje. Tokios peržiūros programos-naršyklės (Browser)-yra panašios į įprastines Windows sistemos programas, tik jos dirba su vadinamaisiais hiperteksto dokumentais. Populiariausios žiniatinklio peržiūros programos-Internet Explorer bei Netscape Navigator.

2.Elektroninis paštas

Elektroninis paštas (e-meil)- tai asmeninio ryšio priemonė internete. Šio pašto organizavimo principas labai panašus į įprasto. Laiškai rašomi tam tikru adresu. Siuntėjas nurodo gavėjo adresą bei savo asmeninį adresą, kuriuo jam galima atsakyti. Jei gavėjo adresas nurodytas neteisingai, laiškas paklajojęs gryžta atgal pas siuntėją. Kokie elektroninio pašto privalumai? Visų pirma-sparta: laiškui pasiekti bet kurį pasaulio kampelį pakanka valandų, minučių ar net sekundžių. Antra-pigumas ir patikimumas. Dauguma elektroninio pašto programų teikia papildomas paslaugas: informuoja siuntėją, ar jo laiškas pasiekė gavėją, ir net praneša, kad jis jau perskaitytas.

3.Elektroninės konferencijos ir diskusijos UseNet

USENET- tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga internete. Darbas su juo organizuotas vadinamosiose naujienų grupėse (newsgroups). Konferencijose dalyvauti galima dviem būdais. Pirmasis: naudojamasikuria nors specializuota diskusijų skaitymo programa (newsreader), pvz.: Internet Explorer integruota programa Internet Mews bei Outlook Expres (Netscape Navigator atitinkami Netscape Collabra). Šia programa prisijungus prie tarnybinės stoties, pateikiamas konferencijų pavadinimų sąrašas. Iš jo pasirinkus norimą pavadinimą, galima iš karto įsijungti į konferenciją-skaityti žinutes ir pačiam jas rašyti. Antras budas-elektroninio pašto programa. Šiuo atveju reikia žinoti, kokiu adresu siūsti pirmąjį laišką ir ką jame parašyti.

4.IRC (Internet Realy Chat) Pokalbų retranslaivimas internete

IRC (pokalbis internete realiuoju laiku)- tai pokalbių su keliais pašnekovais iš karto sistema. Pats žodis Chat reiškai „plepėjimas“, t.y. tai yra niekuom neįpareigojantys pasišnekėjimai su įvairiais, dažniausiai nepažystamais, žmonėmis iš įvairių šalių, puikus būdas susirasti bendraminčių ir draugų, viena iš laisvalaikio leidimo formų. Pašnekesiai vyksta specialiuose Chat tarnybinių stočių virtualiuose kambariuose. Pokalbis vyksta raštu, renkant tekstą klaviatūra.

5.FTP

Informacijos persiuntimui iš ar į savo kompiuterį naudojamas FTP (File Transfer Protocol – bylų persiuntimo protokolas) paslauga. Ja naudojamasi dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria nors specializuota programa (pvz.: Ws_ftp, Ftpx ar CuteFTP), antras-FTP protokolo naudojimas standartinėse žiniatinklio naršyklėse Internet Explorer ir Netscape Navigator. Pastarosios gana dažnai, suaktyvinus tinklapyje kurį nors hipersaitą, vartotojui net nežinant, kreipiamasi į FTP tarnybinę stotį ir naudojant FTP protokolą į jos kompiuterį atsiunčiama užsakyta byla. Galima ir tiesiogiai kreiptis į FTP tarnybinę stotį, nurodant FTP protokolą į jos kompiuterį atsiunčiama užsakyta byla.

6.Gopher

Tai katalogizuota dokumentų paieškos sistema, realizuota tik tekstiniu rėžime. Šiuometu ją praktiškai išstūmė žiniatinklio paslauga. GOPHER labai panaši į Norton Comander. Čia pateikiamaspagrindinia katalogas, pakatalogiai ir bylos. Katalogų pavadinimai prasideda simboliu „/“.

7.Telnet

TELNET- viena pagrindiniųinterneto paslaugų, leidžianti prisijungti prie kompiuterio, esančio kur nors internete, tačiau tiesiogiai vartotojui nepasiekaimo. Ši paslauga leidžia naudotis kito kompiuterio ištekliais taip, tarsi jie būtų vartotojo kompiuteryje. Pavuzdžiui galima prisijungti prie bibliotekos kompiuterio ir naudotis kompiuterine bibliotekos katalogo versija.

Internetas taip pat sparčiai plinta Lietuvoje. Vis daugiau lietuvaičių neįsivaizduoja savo darbo ir laisvalaikio be kompiuterio bei interneto. Tad pasinaudojus elektroninio žurnalo „Socium“ atliktos apklausos duomenimis apžvelksiu lietuvių veiklą internete. Be abejo, internetą galima naudoti net labai įvairiems tikslams. Atrodo, kad dažniausiai internetas Lietuvoje yra naudojamas tikslingai tam tikros informacijos paieškai (šį tikslą nurodė 39 % vartotojų): paprastai internetą asmeniniam gyvenimui reikalingos informacijos paieškai naudoja 14,4 %, o studijoms arba darbui reikalingos informacijos ieško maždaug po 12 % visų interneto vartotojų. Antroje vietoje pagal svarbą – elektroninio pašto siuntimas ir gavimas (šį tikslą, kaip pagrindinį interneto vartojimui, nurodė 20 % apklaustų internautų). Po internetą klajoja – tai yra, ieško kažko įdomaus, neturėdami aiškaus tikslo – apie 12 % apklaustų vartotojų. Po 7 % internautų kalbasi interneto pokalbių svetai

?se ir skaito interneto leidinius; 6 % įrašinėja programinę įrangą, beveik 4 % internete klausosi radijo arba žiūri TV laidas. 3 % internautų žaidžia kompiuterinius žaidimus, ir tik pusantro procento per internetą atlieka įvairias bankines operacijas ( 2 priedas “Ka internete veikia lietuviai”). Apklausos rezultatai rodo, kad dažniausiai interneto vartotojai iš Lietuvos prie pasaulinio tinklo jungiasi darbe (38 %). Antra pagal populiarumą interneto vartojimo vieta – namai (juos nurodė 36 % respondentų). Trečioje vietoje lieka m

. . .

1996 m pradėti leisti naujo tipo žurnalai, kuriuose informacija suskirstyta į skyrius ir poskyrius. Paieška organizuota pagal temas, reikšminius žodžius, datas ir kt. Pasikeitė puslapio ir straipsnio supratimas. Interaktyvumas sudaro sąlygas įtraukti į straipsnį multimedijos, animacijos elementus, duomenų bazes, trimačio vaizdo grafiką ir kitą popieriuje neįmanomą medžiagą. Tokie žurnalai pateikia naujienas nepriklausomai nuo naujo numerio platinimo, kaip tradicinės struktūros leidiniuose.

Lietuvoje pirmasis netradicinės struktūros leidinys – elektroninis laikraštis “Vartiklis”. Kiekvienais metais išleidžiama po keletą naujų tokio tipo leidinių. Didžioji dalis šių leidinių yra skirti laisvalaikio skaitymui. Šiuose leidiniuose yra saviti informacijos organizavimo būdai, tačiau apsiribojama tik keleto informacijos rūšių naudojimu, tai tekstai, fotografijos, piešiniai. Elektroninės erdvės galimybės beveik nenaudojamos lietuviškoje elektroninėje periodikoje.

Elektroninių periodinių leidinių tematika ir paskirtis. Vartotojų poreikius ir leidėjų reikmes paskleisti tam tikrą informaciją atspindi leidinių skirstymas teminiu požiūriu. 17 elektroninių laikraščių ir 13 elektroninių žurnalų yra bendro pobūdžio. Per WWW platinami 4 reklaminiai leidiniai ir 12 informacinių leidinių. 7 elektroniniai žurnalai yra skirti moterims, 7 – laisvalaikio skaitymui. 46 elektroniniai leidiniai leidžiami atskirų sričių tematika (žr. 3 lent.).

3 lentelė. Leidinių tematika pagal UDK.

UDK skyrius Leidinių skaičius

0 Bendrasis skyrius

00 Bendrieji mokslo ir kultūros dalykai

001 Mokslas

007.5 Automatizuotos sistemos 18

2

5

11

2 Religija.Teologija 5

3 Visuomenės mokslai

31 Sociologija

32 Politika

33 Ekonomika 12

1

3

8

5 Matematika. Gamtos mokslai

574 Bendroji ekologija

59 Zoologija 2

1

1

6 Taikomieji mokslai. Medicina. Technika

61 Medicina

629.113 Automobiliai

655.5 Informacija apie knygas 7

1

3

3

7 Menas. Fotografija. Žaidimai.Sportas 0

9 Geografija. Biografijos. Istorija

9 Istorija 2

2

Mokslininkų ir specialistų poreikių tikrai nepatenkina mokslinių leidinių pasiūla. 1999 m užregistruoti tik šeši moksliniai leidiniai:

• Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto leidinys “Informacijos mokslai”,

• Lietuvos mokslininkų sąjungos leidinys “Revue Baltic”,

• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinys “Genocidas ir rezistencija”,

• Geografijos instituto ir Lietuvos geografų draugijos leidinys “Geografijos metraštis”,

• Lietuvos fizikos puslaidininkių instituto leidinys “Annuals Reports”,

• humanitarinių bei socialinių mokslų leidinys, platinamas tik per WWW, “Artium unitio”.

Elektroninių periodinių leidinių kalba. Lietuvos elektroninė periodika daugiausia leidžiama lietuvių kalba. Elektroniniai leidiniai turi privalumą, nes gali būti platinami keliomis kalbomis, kaip ir kitos WWW svetainės. Šiuo metu tokių leidinių nėra daug (žr. 2 lent.).

Leidinių analizavimas pagal kalbą parodo, kad jie yra skirti Lietuvos vartotojams ir užsienio lietuviams. Tik keletas leidinių gali sudominti daugiakalbės pasaulinės auditorijos atstovus.

2 lentelė. Elektroninių periodinių leidinių kalba

Leidinių

kalba lietuvių anglų vokiečių lenkų rusų lietuvių ir anglų lietuvių ir rusų lietuvių, anglų, rusų

Leidinių

skaičius 89 5 1 1 2 5 1 2

Elektroniniai periodiniai leidiniai šiuo metu yra skirti Lietuvos interneto auditorijai. Jai išaugus ir susiformavus, keisis elektroninės periodikos turinys ir forma. Elektroninių laikraščių ir žurnalų medžiagos sujungimas su atitinkamų WWW sričių, duomenų bazių, elektroninių konferencijų ir kitų informacijos šaltinių ištekliais, bus aprūpintos pageidaujamu turiniu skirtingų informacinių poreikių skaitytojų grupės.

Lietuvos elektroninės periodikos leidyba yra neatsitiktinė, leidėjų ir vartotojų poreikius atitinkanti veiklos sritis. Šią leidybą daugiausia plėtoja leidėjai, turintys patirtį spausdintos produkcijos leidyboje, ir WWW svetainių kūrėjai. Veiklos rezultatai priklauso nuo jų požiūrio į leidėjų funkcijų atlikimą. Leidėjų funkcijos atliekamos pakankamai profesionaliai. Dauguma pilnateksčių elektroninių periodinių leidinių yra funkcionalūs, gerai apipavidalinti, pateikia kokybišką informaciją. Šiuose leidiniuose galėtų būti plačiau naudojamos elektroninės erdvės galimybės, pateikiant grafikos, animacijos ir kitus multimedijos elementus.

Didžioji leidėjų veiklos rezultatų dalis yra skiriama Lietuvos interneto vartotojams. Dabartinis leidinių repertuaras nenustebintų pasaulinės auditorijos. Jai turėtų būti skirti moksliniai elektroniniai leidiniai, kurių leidyba šiuo metu yra apgailėtina.

Šiuo metu elektroninių periodinių leidinių leidyba ekonominiu, leidinių turinio ir formos požiūriu yra vystymosi stadijoje. Didėjanti vartotojų rinka turėtų praplėsti leidėjų finansines galimybes ir paspartinti įvairios struktūros, tematikos ir paskirties leidinių plėtrą.

Elektroninės periodikos leidyba pakeitė leidėjų, autorių ir bibliotekininkų vaidmenį. Iškilo naujų šios veiklos galimybių ir problemų. Elektroniniai periodiniai leidiniai yra būtent ta elektroninės leidybos rūšis, kuri greitai ir kokybiškai atlieka informacijos perdavimo funkcijas ir realizuoja informacinės visuomenės idėją, kad bet kuris planetos žmogus, būdamas bet kurioje planetos vietoje, turi turėti galimybę gauti jam reikalingą informaciją. Elektroninės periodikos leidyba, turėdama pakankamas vystymosi sąlygas, bus viena iš pagrindinių konkurenčių, platinant informaciją.

© Lina Šarlauskienė

Join the Conversation

×
×