GLOBALAUS TINKLO RAIDA: KISMAS IR TENDENCIJOS (DEMOGRAFINIAI IR GEOPOLITINIAI ASPEKTAI)
ĮVADASISTORIJASvarbiausios interneto ir WWW datosBENDRA GEOPOLITINĖ IR DEMOGRAFINĖ GLOBALAUS TINKLO SITUACIJA PASAULYJEJAVEUROPAInterneto plėtros politika Europos SąjungojeJAV IR VAKARŲ EUROPA: INTERNETO VARTOJIMO PALYGINIMASCENTRINĖ IR RYTŲ EUROPALIETUVALITERATŪRA
ĮVADAS Internetas – visą pasaulį apimanti transliavimo priemonė, sudaranti sąlygas informacijos perdavimui, bendradarbiavimui bei sąveikai tarp individų ir jų kompiuterių, nepriklausomai nuo geografiškai apribotos jų buvimo vietos. Šios technologijos atsiradimas atnešė tiesiog revoliucinius pokyčius kompiuterijos be komunikacijų srityje. Internetas, globalus tinklas, UseNet’as, elektroninis paštas, žinutės, Intranetas – visa tai kuria elektroniškai išskaidytą, beveik realiame laike nuolat vykstančią komunikacijos formą, kuri daugeliui žmonių pakeičia senesnius sąveikos būdus: ne tik paštą, telefoną, faksą, tradiciniu būdu veikiančius televiziją ir radiją, bet kartais net tiesioginį bendravimą. Šiandien internetas ir jo pasėkoje atsiradusios technologijos – tai plačiai išvystyta informacinė infrastruktūra, kuri paliečia vos ne kiekvieną mūsų gyvenimo sritį.Internetas – vienas sėkmingiausių pastovaus investavimo ir rimtų tęstinių informacinės infrastruktūros tyrimų bei vystymo sėkmės pavyzdys. Pradedant jau pirmaisiais apsikeitimo paketais (“packet switch”) tyrimais, vyriausybė, industrija bei akademinė sfera bendradarbiavo šios technologijos vystyme. Interneto užuomazgos formavosi 7-8 dešimtmečiais, kuomet JAV Gynybos ministerija bei keli tyrimų universitetai sujungė savo kompiuterius ARPA tinklo pagalba, ir to pasėkoje atsirado galimybė pasiųsti elektroninę žinutę iš vieno tinklo į kitą. Šių regis paprastų technologijų pagrindu nepaprastu greičiu vystėsi vis naujos galimybės, iš kurių atskirai paminėtinas globalaus tinklo [World Wide Web] atsiradimas 90-jų pradžioje. Pasaulinis tinklas sudarė galimybę keistis vaizdine, garsine bei tekstine informacija, ir tapo plačiausiai naudojamu interneto pritaikymu. Nors interneto pradžia – ARPANET’as, tačiau šių dviejų darinių idėja labai skiriasi. Kaip dar 1993 metais pasakė B. Sterling, “ARPA tinklą, sukurtą siekiant užtikrinti branduolinio holokausto sunaikintos visuomenės kontrolę, pranoko jo mutantas vaikas internetas, kuris yra visiškai nekontroliuojamas ir akivaizdžiai plinta per po-šaltojo karo elektroninę pasaulinę gyvenvietę” (“ARPA’s network, designed to assure control of a ravaged society after a nuclear holocaust, has been superceded by its mutatnt child the Internet, which is throughly out of control, and spreading exponentially through the post-Cold War electronic global village”. (1)) Internetas savo vartotojams suteikia laisvę (ar bent jau jos iliuziją), pateikdamas pagal savo dėsnius gyvenantį gana anarchinės prigimties pasaulį, didžiąją dalimi išvengiantį cenzūros, centralizavimo, bendro savininko ar investuotojo. Interneto istorija apima kelis aspektus. Pirma, tai technologinė evoliucija, prasidėjusi ankstyvaisiais paketų perdavimais per ARPA tinklą. Antra, operacijų ir vadybos aspektas, valdant globalią ir sudėtingą operacinę infrastruktūrą. Trečia, socialinis aspektas, apimantis plačios “internautų” bendruomenės bendradarbiavimą, kuriant ir vystant technologiją. Ketvirta, komercializacijos aspektas, lemiantis efektyvų tyrimų rezultatų taikymą plačiai išvystytoje ir prieinamoje informacijos infrastruktūroje. (2)Internetas – ne vien technologijų, bet ir bendruomenių “rinkinys”. Jo sėkmė didele dalimi priklausė nuo to, kad jis sugebėjo tiek patenkinti pagrindinius bendruomenės poreikius, tiek efektyviai panaudoti bendruomenę savo infrastruktūros tobulinimui. Šios bendruomenės istorija prasideda kartu su ARPANET’u. Pirmieji ARPA tinklo tyrinėtojai dirbo glaudžioje ir uždaroje bendruomenėje, sudarytoje iš atskiroms tyrimo sritims pasišventusių mokslo darbuotojų grupių. Kartu su internetu augo ir jo tyrinėtojų bendruomenė. Nuo 9 dešimtmečio pradžios į interneto bendruomenę pradėjo jungtis ne tik šioje srityje dirbantys mokslininkai. Vis didesnis dėmesys buvo skiriamas siekiui paversti internetą atvira infrastruktūra. Tokiu būdu per gana trumpą gyvavimo laikotarpį internetas nepaprastai sparčiais tempais išsivystė iš mažos mokslininkų grupelės tvarinio į milijardus dolerių bei milijonus vartotojų apimančią globalią infrastruktūrą. Beje, negalima pamiršti ir kitos interneto bei su juo susijusių technologijų augimo pusės. Dažnai sakoma, kad internetas yra globalus tinklas, prieinamas visame pasaulyje ir visiems. Žurnalistai, politikai, leidėjai ir kiti visuomenės veikėjai aukština įvairius teigiamus interneto aspektus – jis sudaro sąlygas tokiems svarbiems procesams, kaip sąlygų “dalyvavimo” demokratija, neapmuitintas pirkimas tinkle, švietimo “pristatymas” į namus, interesų bendruomenių kūrimasis, sienų neatskirtos bendruomenės atsiradimas ir t.t. Tačiau nepaisant labai spartaus interneto augimo, bendras internetą vartojančių žmonių procentas pasauliniu mastu yra labai mažas. Internetas prieinamas tik maždaug 200 mln. gyventojų iš 6 mlrd. visos planetos populiacijos, o beveik 97 % pasaulio gyventojų sudaro “skaitmeninį trečiąjį pasaulį”. Dauguma turinčių priėjimą prie interneto gyventojų lokalizuoti Šiaurės Amerikoje, Europoje bei kituose gerai išvystytuose regionuose. Apžvelgus visus pasaulio regionus matome, kad interneto vartotojai turi aukštesnes nei vidutinės asmenines pajamas bei aukštą išsimokslinimą. Šis skirtumas tarp vartotojų ir nevartotojų dar ryškesnis besivystančiuose regionuose. O kai kuriose vietovėse infrastruktūros nebuvimas neleidžia internetu naudotis net tiems, kurie turi norą bei priemones. (3)
Galima išskirti keletą interneto vartojimą apribojančių barjerų. Pirma, labai svarbus yra paties asmens noras naudotis internetu. Antra, tam reikalinga gana moderni telekomunikacijų infrastruktūra. Trečia, svarbi politinė piliečių laisvė. Be to, didelę įtaką daro ekonominiai bei išsilavinimo barjerai. Tai, kad didelė pasaulio populiacijos dalis išlieka atskirta nuo interneto, dažniausiai lemia išsilavinimo bei technologijų prieinamumo trūkumas, taip pat didelę įtaką daro faktas, kad personaliniai kompiuteriai, telefonų skambučiai, prisijungimas prie interneto paslaugų tiekėjų vis dar kainuoja palyginus brangiai. Panašu, kad ateityje šie žmonės, kurie šiuo metu nesinaudoja internetu, gali tapti dar labiau atskirti, kadangi švietimas, naujos technologijos bei politinis procesas vis labiau bus prieinami tiems, kurie naudojasi tinklo teikiamais privalumais. Tokiu būdu didelės žmonių grupės liks už “skaitmeninio pasaulio” ribų. Dabartiniu metu šis pasaulis skirtas tiems, kurie turi aukštesnį išsimokslinimą ar universitetinį laipsnį, intelektualinį darbą atliekantiems asmenims bei gana aukštas pajamas turintiems žmonėms. Šio darbo tikslas buvo apžvelgti interneto bei pasaulinio tinklo WWW raidą ir dabartines jų plėtros tendencijas. Geopolitiniu aspektu buvo orientuojamasi į labiausiai interneto vartojimo atžvilgiu išsivysčiusius regionus – JAV ir Vakarų Europą, bei į Centrinę ir Rytų Europą, kadangi Lietuvos situaciją galima įvertinti tik kaimyninių šalių kontekste. Medžiaga, apibendrinta šiame darbe, surinkta pagrinde iš interneto bei specialios interneto bei tinklo apžvalgai skirtos literatūros. Darbe atskleidžiami interneto vartojimo lygis ir jo kitimas, vartojimo ypatumai, rinkos ir pelno, taip pat vartotojų demografinės charakteristikos pagal regionus.
ISTORIJA Interneto atsiradimas neatsiejamas nuo “šaltojo karo” metų. Šeštajame dešimtmetyje, kuomet beveik visos pasaulio valstybės buvo susirūpinusios ginklavimusi bei gynybinių sistemų stiprinimu, Tarybų Sąjunga paleido į orbitą pirmą dirbtinį žemės palydovą. JAV vyriausybės atsakas – Perspektyvių tyrimų projektų tarnybos ARPA (Advanced Research Project Agency, kuri 1972 m. tapo DARPA – Defense Advanced Research Project Agency) įkūrimas. Šios agentūros, kurioje buvo suburti įžymiausi to laikotarpio JAV mokslininkai, užduotis buvo įvairių su technologijų vystymu bei karinių problemų sprendimu susijusių projektų vykdymas. Pirmasis ARPA projektas buvo per 18 mėnesių sukurtas amerikiečių kosminis palydovas. 6 dešimtmečio pabaigoje ARPA pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas informacinio tinklo, kuris sėkmingai dirbtų net atominio karo metu, kūrimui. 1962 metais dr. J.C.R. Licklider išrenkamas ARPA kompiuterinės technologijos diegimo karinėje sistemoje vadovu. Jis buvo pirmasis, aprašęs socialinę interakciją, kuri vyktų per tinklus. Jo vizija – tai globaliai sujungtų kompiuterių sistema, prie kurios duomenų būtų galima prieiti ir programuoti iš bet kurio kompiuterio. Taigi, jo idėja primena šiandieninio interneto koncepciją. Licklider dėka 1969 sukuriamas ARPANET – pirmasis 4 kompiuterių tinklas, jungiantis UCLA, Stanford Research Institute (SRI), UC Santa Barbara (UCSB) ir Utah Universitetą. 1969 metų rugsėjį buvo atliktas pirmasis apsikeitimo informacijos paketais tarp universitetų eksperimentas.
Pradžioje ARPANET buvo uždaras kelių universitetų ir JAV Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Paketų perdavimo privalumas buvo aiškus – tradicinėje centralizuotoje sistemoje visa informacija buvo perduodama per vieną šaltinį. Tai buvo nepriimtina kariniams tikslams. Bomba galėjo pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą, todėl reikėjo sujungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšių linijų, ir nebūtų jokio “centrinio” mazgo, į kurį eitų visa informacija. Šioje sistemoje visi kompiuteriai turėtų vienodas informacijos perdavimo, priėmimo bei nukreipimo galimybes, taigi tam, kad nutrauktų komunikacines linijas, priešas turėtų sunaikinti praktiškai visus sistemos kompiuterius. ARPANET’o dėka mokslininkai ir tyrinėtojai galėjo bendrai naudotis vienas kito kompiuterių galimybėmis per atstumą. 1971 m. ARPANET’as apėmė 15, 1972 m. – jau 37 “mazgus” (hostus). Tačiau jau antraisiais projekto metais paaiškėjo įdomus faktas – šio tinklo naudotojai jį taikė kaip didelio greičio, federalinės valdžios subsidijuojamą elektroninį paštą. Pagrinde jis buvo naudojamas būtent naujienų bei asmeninių žinučių perdavimui. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Vašingtone vykusioje Tarptautinėje kompiuterių ir komunikacijų konferencijoje. Jos metu buvo pademonstruoti sistemos sugebėjimai. Vadovaujant Bob Kahn’ui demonstruojamas jau 40 mašinų jungiantis ARPANET. Iš konferencijoje įrengto terminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. Daugiau nei 1000 žmonių buvo šio technologijų revoliuciją sukėlusio įvykio liudininkais. 1973 metais ARPANET tampa tarptautiniu – prie jo prisijungia Londono universitetinis koledžas bei Royal Radar Estabilishment Norvegijoje. Tačiau ARPANET dar kurį laiką išlieka griežtai kariniams tikslams orientuota organizacija.1976 metais Anglijos karalienė Elizabeth II pasiunčia savo pirmąjį elektroninį laišką. 1977 metais Tom Truscott ir Jim Ellis (Duke universiteto studentai) bei Steve Bellovin (Šiaurės Kalifornijos universiteto studentas) sukuria pirmąsias USENET sritis. 1981 metais ARPANET mazgų skaičius pasiekia 213 ir maždaug kas 20 dienų prie tinklo prijungiamas vienas naujas kompiuteris. 1982 metais ARPANET’e sukuriamas TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol – perdavimo kontrolės protokolas/Interneto protokolas), kuris nuo 1983 m. sausio 1 d. tampa standartu. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Tai buvo interneto gimimas. 1984 metais William Gibson novelėje “Neuromancer” pavartoja terminą “cybererdvė” (cyberspace). Savo vardą įgauna naujas, dar nelabai apgyvendintas, tačiau sparčiai besivystantis pasaulis, sukurtas ant interneto pamatų ir susidedantis tik iš informacijos. Devintajame dešimtmetyje prasideda kompiuterių bumas. Sparčiai auga kompiuterių skaičius tiek įstaigose, tiek namuose. Vienas po kito kuriasi specializuoti tinklai: BITNET, CSNET ir kiti (vėliau jie prisijungia prie interneto). Tinklai pradeda atsirasti ir Europoje, ir visi jie šliuzų pagalba jungiasi vienas su kitu, faktiškai sudarydami kasdien vis didėjantį pasaulinį tinklą. 1985 metais internete buvo jau virš 2000 mazgų. Svarbus interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada JAV Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation, NSF) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, tapusį pagrindine interneto arterija. 1987 metais komercinių, savanoriškų, atvirų, universitetinių ir kitų globalius tinklus naudojančių įstaigų dėka internetą naudojančių kompiuterių skaičius peršoka 10.000. Viena žymiausių interneto vystymo gairių – hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos internete vaizdavimui 90-tųjų pradžioje. Dar 1989 m. Tim Bernes-Lee bei kiti Europos dalelių fizikos laboratorijos (CERN) darbuotojai pristatė naują informacijos paskirstymo protokolą, kuris 1991 m. tapo žinomas Pasaulinio tinklo (World Wide Web, The Web, WWW, W3) vardu. Šis protokolas buvo paremtas hipertekstu (sistema, leidžiančia “susieti” atskirus tekstus). Pirma grafinės hipertekstinės informacijos peržiūros programa (browser) Mosaic (ją sukūrė Marc Andreessen bei Eric Bina iš Ilinoiso universiteto 1993 metais) tapo didžiausiu interneto vystymo stimulu. Beje, cybererdvė sukuria naują veiksmų areną pasaulio tokiems veikėjams, kaip “hakeriai”, “crakeriai”, elektroninio pašto vagys ir visi kiti, kurie “pasisavina” tai, kas ne ten ar ne taip padėta, perduota ar pasiųsta. Šių nekviestų svečių galybės parodymas – 1988 metų lapkričio 1 diena, kai į internetą prasiskverbusi programa “internet kirminas” (Internet Worm), kuri “pragriaužia” ir laikinai išveda iš rikiuotės 6.000 iš 60.000 tuometinių interneto mazgų. Kaip atsakas į šį išpuolį sukuriama nauja mazgų adresų sistema ir įkuriama Kompiuterinė greito reagavimo komanda CERT (Computer Emergency Response Team), turinti apsaugoti interneto vartotojus nuo panašių dalykų. 1990 metais nustoja egzistuoti interneto pradininkas ARPANET. Jis suskyla į daugelį atskirų tinklų, ir pirmaujančiu tampa NSFNET, prie jo jungiasi vis daugiau pasaulio šalių: Airija, Argentina, Austrija, Brazilija, Belgija, Čilė, Graikija, Indija, Ispanija, Pietų Korėja, Šveicarija. Taigi, internetas galutinai ir negrįžtamai “pabėga” iš Amerikos prieglobsčio ir tampa globaliu.1991 metais Minesotos Universiteto programuotojų komanda, vadovaujama Mark MaCahill, išleidžia naują priemonę interneto navigacijai, pavadintą Gopher. Tai pirmoji sistema, leidžianti keliauti interneto tinklu “suradai-paspaudei” principu: ekrane vartotojas mato sąrašą vietų ar bylų, išsirenka vieną iš jų ir vieno klavišo paspaudimų atsiduria ten, kur pageidauja. Sekančiais metais pirmą kartą internetu pradedama transliuoti garsinę ir vaizdinę medžiagą. Į internetą įjungtų kompiuterių skaičius pasiekia milijoną ir toliau kasdien auga. Pagaliau 1993 metais pasaulį išvysta programa Mosaic, skirta WWW puslapių peržiūrai (ją nuo 1991 kūrė Marc Anderseno ir grupė programuotojų iš NCSA, the National Center for Supercomputing Applications). 1995 metų spalio mėn. Federalinė tinklų tarnyba (Federal Networking Services) priima internetą apibrėžiančią rezoliuciją, pagal kurią “Internetas” reiškia globalią informacinę sistemą, kuri: 1) yra logiškai apjungta per globaliai unikalią adresų erdvę, paremtą Interneto Protokolu (IP) arba iš jo išvestais praplėtimais; 2) yra pajėgi paremti komunikacijas, naudojant TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol) arba iš jo išvestus praplėtimus, arba kitus IP atitinkančius protokolus; 3) tiekia, naudoja arba padaro prieinamais viešai arba privačiai aukšto lygio paslaugas, paremta komunikacijomis ir susijusias su šiomis infrastruktūromis. (4)Internetas tampa globaliu, jame galima rasti praktiškai viską: oficialią šalių vyriausybių informaciją ir įstatymus, įmonių katalogus ir universitetų mokymo bei tyrimų programas, informaciją apie vaikų auklėjimą, muzikos naujienas, anekdotus, informaciją apie seksą ar religiją. Vis daugiau ir daugiau įmonių, organizacijų ar įstaigų kuria savo “rezidencijas” internete ir vis daugiau žmonių perka, parduoda, renkasi prekę ar paslaugą, sužino ir dalinasi naujienomis tinkle. Apibendrinant galima pasakyti, kad pradžioje internetas buvo labai sudėtinga ekspertų, inžinierių bei mokslininkų naudojama sistema.Atsiradus standartizuotoms elektroninio pašto, FTP bei Telneto komandoms, žmonėms, kurie nėra technikos žinovai, tapo daug lengviau išmokti naudotis internetu. Žinoma, žvelgiant iš šiandienos standartų perspektyvos, tai visgi buvo gana sudėtingas dalykas, tačiau kaip ten bebūtų, internetas tapo daug prieinamesnis, ir pirmiausia – universitetuose dirbantiems ir besimokantiems žmonėms. Jį pradėjo taikyti ne tik šioje srityje besispecializuojantys, bet ir kiti fakultetai bendravimui su kolegomis visame pasaulyje, keitimuisi bylomis bei resursais; bibliotekos pradėjo internete skelbti savo katalogus,ir pan.Kadangi internetas atsirado kaip vyriausybės užsakymas, pradžioje jis buvo apribotas tik naudojimu tyrimų, švietimo bei vyriausybės poreikių tenkinimui. Komercinis jo naudojimas buvo uždraustas, išskyrus tik tuos atvejus, kai tai tiesiogiai tarnavo tyrimų ir švietimo tikslams. Ši politika tęsėsi iki paskutinio šio amžiaus dešimtmečio pradžios, kuomet pradėjo atsirasti nepriklausomi komerciniai tinklai. Pirmasis komercinis interneto paslaugas teikiantis servisas “Delphi” atsirado 1992 m. liepą. Nuo 1995 m. buvo panaikinti visos komercinių tinklų kūrimąsi apribojančios nuostatos. Svarbiausios interneto ir WWW datos:1969 m. – ARPANET (Advanced Research Project Agency) – pirmasis bandymas apjungti kompiuterius panaudojant telefono linijas. Finansavo JAV gynybos ministerija (US Govemment’s Department of Defence)1971 m. – tinklas apima 15 mazgų1972 m. – pirmasis tarptautinis ARPANET susijungimas: Anglija ir Norvegija.1974 m. – duomenų perdavimo protokolo TCP detali specifikacija.1976 m. – AT&T Bell Labs protokolo UUCP (Unix-to-Unix-Copy Protocol) paruošimas, apsikeitimui elektroniniu paštu. 1977 m. – THEORYNET sukūrė elektroninį paštą1979 m. – didelio USENET (diskusijų ir naujienų grupės) tinklo sukūrimas.1981 m. – įsikūrė mokslo įstaigų kompiuterinis tinklas BITNET (Because it’s Time to NETwork), CSNET (Computer Science Network), nepriklausantys nuo ARPANET. 1982 m. – ARPANET pradėjo naudoti TCP/IP protokolą. EUnet pradėjo teikti elektroninio pašto paslaugas. 1983 m. – paruoštas Name server – vartotojams nereikia žinoti tikslaus kelio nuo vieno kompiuterio prie kito. Sukurtas Fido tinklas (FidoNet). 1984 m. – serverių skaičius viršija 1.000. Anglijoje sukurta JANET (Joint Academic Network). 1986 m. – sukurta NSFNET- tai atraminis tinklas, dirbantis 56 Kbps greičiu, apjungiantis penkis superkompiuterinius centrus, ir teikiantis atitinkamas paslaugas. ARPAnet pasisakė prieš panašių centrų susikūrimą, ir NSFNET pradėjo bendradarbiauti su NASA. Tai buvo skirtingų tinklų audringo vystymosi pradžia. Panaudojant TCP/IP protokolą, paruoštas NNTP (Network News Transfer Protocol) protokolas Usenet naujienų skleidimui.1987 m. – serverių skaičius viršija 10.000. 1989 m. – serverių skaičius viršija 100.000. Pirmasis tiltas tarp komercinių interneto tinklų, MCI Mail ir Compuserv. 1990 m. – ARPANET dėl finansavimo stokos kaip atskiras tinklas nustojo funkcionuoti. Jo funkcijas perėmė NSFnet. 1991m. – paruoštas WAIS (Wide Area Information System). Realizuotas Gopher.1992 m. – CERN pajėgomis paruoštas WWW – hipertekstinė informacijos paieškos Internete sistema. Serverių skaičius viršija 1.000.000. 1993 m. – prie interneto prisijungė Baltieji rūmai, bankai, JVO ir World Bank. Sukurtas Mosaic. Per metus WWW skaičius išaugo 341.634%, Gopher – 997%. 1994 m. – interneto laidai apima įvairiausias veiklos sritis. Atsiranda Netscape programa bei įsikuria Yahoo! paieškos sistema. Lietuvoje įkuriamas LITNET valdymo centras, kuris tarptautiniam ryšiui pradeda naudoti palydovinį kanalą Vilnius-Oslo. LITNET įsijungia į internetą, tačiau ši institucija neteikia komercinių interneto paslaugų. 1995 m. – paslaugų tiekėjai pradėjo teikti komercines paslaugas faksų persiuntimui elektroniniu paštu. Omnitel pradeda teikti komercines interneto paslaugas Lietuvoje. Spalio mėnesį Federal Networking Council priima oficialų interneto apibrėžimą. JAV Komunikacijos padorumo aktas (Communication Decency Act, CDA) tampa įstatymu. Juo uždraudžiamos nepadorios medžiagos skleidimas tinkle. Atsiranda paieškos varikliai (search enginers), JAVA, interneto telefonas bei “pokalbių kambariai” (chat rooms); įsikuria AltaVista.1996-1999 m. – Naujovės technologijų srityje: Microsoft Internet Explorer bei WebTV; elektroninė komercija bei portalai; elektroninė prekyba ir interneto bankininkystė. BENDRA GEOPOLITINĖ IR DEMOGRAFINĖ GLOBALAUS TINKLO SITUACIJA PASAULYJEInternetas1999 m. birželio mėn. duomenimis, tinkle yra 3,6 mln. tinklapių, iš kurių 2,2 mln. yra viešai prieinami. 25 000 didžiausių tinklapių sudaro 50 % viso prieinamo tinklo turinio, ir apima beveik 300 mln. individualių puslapių. 1997 m. duomenimis, iš viso buvo 800 tūkst. viešai prieinamų tinklapių. Tik suaugusiems skirti tinklapiai sudaro 42 tūkst. visų viešai prieinamų tinklapių. Vidutinį tinklapį sudaro 129 puslapiai (1998 m. atitinkamai sudarė 114 puslapių). (5) 1997 metų liepos mėnesį internete buvo 19,5 milijonų mazgų (hosts, t.y. prie interneto prisijungiančių kompiuterių), o 1999 m. jų skaičius pasiekė 56 218 000. Praktiškai kasmet mazgų skaičius padvigubėja, tačiau pastaruoju metu jų augimo tempas lėtėja. Mazgų pasiskirstymas šalyse ir regionuose nelabai tepasikeitė. Trečiojo pasaulio šalys vis dar sudaro tik apie 3 %, tuo tarpu kai JAV apima apie 60 % visų interneto mazgų. Beveik 81,5 % mazgų yra “didžiojo septyneto” šalyse, kurios sudaro tiktai maždaug 10 % viso pasaulio populiacijos. Tuo tarpu labiausiai apgyvendintos yra trečiojo pasaulio šalys (Kinija, Indija, Brazilija ir Nigerija), kurios visos kartu sudaro tik 0,6 visų mazgų, nors jose gyvena 1/3 pasaulio populiacijos. Interneto žemėlapyje vis dar yra gana tuščių vietų Afrikos ir Azijos regionuose. 1997 m. Nigerijoje buvo tik 4 intereneto mazgai. Besivystančiose šalyse pilnas interneto ryšys su visomis paslaugomis yra tik sostinėse. Dauguma trečiojo pasaulio šalių prie interneto prisijungę per satelitus, kurie perduoda interneto duomenis į JAV. (6)Beje, pastaruoju metu pastebimas interneto “mazgų” augimo tempų lėtėjimas. Šis skaičius beveik dešimtmečio bėgyje kasmet padvigubėdavo. 1999 m. gegužės mėn. Duomenimis, metinis “mazgų” augimo tempas nuo 100 % nukrito iki 60 % lygio. Remiantis statistika, “mazgų” skaičius tarp 1969 ir 1999 metų kasmet padidėdavo 79 %; po TCP/IP atsiradimo, tarp 1985 ir 1999 metų “mazgų” skaičius kasmet išaugdavo 109 %. Tačiau dabar tempai sumažėjo – nuo 1996 m. jie apėmė 68 % kasmetinį augimą, o nuo 1998 m. – tik 46 %. Tiesa, šiuo metu JAV yra net 27 milijonai “mazgų” (t.y. 10 vartotojų tenka 1 “mazgas”). Tačiau tai ne tik Šiaurės Amerikai (kuri, beje, apima 64 % visų interneto ‘mazgų”) būdingas reiškinys. Europos duomenys taip pat byloja apie augimo tempų sumažėjimą (jei nuo 1997 m. buvo matomas 64 % kasmetinis augimas, tai 1998 m. pabaigoje-1999 m. pradžioje jis nukrito iki 40 %). (7)Be abejo, tai tik vienas galimų interneto augimą atspindinčių rodiklių, kadangi interneto priėjimą turinčių PK skaičius dar nereiškia vartotojų skaičiaus, be to, neatspindi interneto “eismo” (t.y. jame praleistų valandų kiekio).Interneto vartotojų skaičiaus augimą nuo 1995 m. atspindi 1 lentelė:1 lentelė: Interneto vartotojų skaičiaus augimas 1995 – 1999 m.m.Data Interneto vartotojų skaičius (mln.)1995m. gruodis 261996m. gruodis 551997 m. gruodis 1011998m. gruodis 1501999m. rugsėjis 201.05Nua.Ltd (8)Kaip matome, per 4 metus vartotojų skaičius išaugo daugiau nei 175 milijonais.1999 m. pasaulyje buvo apie 201 mln. Interneto vartotojų (įvairiais duomenimis, nuo 3 iki 4.5 % pasaulio gyventojų). Daugiausiai vartotojų gyvena JAV ir Kanadoje (112.4 mln), antroje vietoje – Europa (47.15 mln.), trečioje – Azijos/Ramiojo vandenyno regionas (33.61 mln.). “Neinternizuoti” rajonai – tai Lotynų Amerika (5.29 mln.), Afrika (1.72 mln.) bei Vidurio Rytai (0.88 mln.) [žr. 3 grafiką]Toliau lentelėje pateikiamas šalių “penkioliktukas” pagal interneto vartotojų skaičių: 2 lentelė. Interneto vartotojai pagal šalis pasaulyje 1999 m.Nr. Šalis Interneto vartotojai (tūkstančiui žmonių) JAV 110.825 Japonija 18.156 Jungtinė Karalystė 13.975 Kanada 13.277 Vokietija 12.285 Australija 6.837 Brazilija 6.790 Kinija 6.308 Prancūzija 5.696 Pietų Korėja 5.688 Taivanis 4.790 Italija 4.745 Švedija 3.950 Olandija 2.933 Ispanija 2.905
Kaip matome, JAV turi net 6 kartus daugiau interneto vartotojų nei antroje vietoje esanti šalis (Japonija). Kitos šalys gerokai atsilieka pagal vartotojų skaičių. Kalbant apie interneto augimo prognozes [žr. 4 grafiką], manoma, kad bendras vartotojų skaičius 2000-2005 m. augs ypač smarkiai, ir tai labiausiai lems vartotojų skaičiaus Vakarų Europos ir Azijos/Ramiojo vandenyno regionuose augimas.
Kompiuterizacijos lygis3 lentelė. Pasaulio “šešioliktukas” pagal naudojamų kompiuterių skaičių: prognozė 2000 m.Nr. Šalis Naudojami kompiuteriai (mln.) % nuo bendro skaičiaus1. JAV 164.1 28.322. Japonija 49.9 8.623. Vokietija 30.6 5.284. Jungtinė karalystė 26.0 4.495. Prancūzija 21.8 3.776. Italija 17.5 3.027. Kanada 16.0 2.768. Kinija 15.9 2.759. Australija 10.6 1.8210. Pietų Korėja 10.6 1.8211. Rusija 9.2 1.5912. Brazilija 8.5 1.4713. Ispanija 8.1 1.3914. Olandija 7.2 1.2515. Indija 6.3 1.0816. Meksika 6.3 1.08Internet Industry Almanac, 1998m. lapkričio mėn. (9)
Kaip matome, pagal šį rodiklį taip pat smarkiai pirmauja JAV, antroje vietoje lieka Japonija. Pagal kompiuterių skaičių 1000 gyventojų augimą JAV taip pat pirmauja [žr. 5 grafiką].
Interneto “rinka”Internetas pasaulyje pagrinde naudojamas asmeninė informacijos paieškai (73.6 %), darbui (65.9 %), švietimui (61.4 %) bei laisvalaikio praleidimui (60.1 %). [žr. 6 grafiką]Interneto sukuriamo pelno apimtys 1994-2002 m. nepaprastai išaugs. Jei 1994 m. jis sudarė 8 milijonus JAV dolerių, tai 1998 m. pasiekė 73.9 mlrd., o 2002 m. prognozuojamas 1234 milijardų pelnas. [žr. 7 grafiką]
DemografijaBendrus duomenis apie interneto vartotojų pasaulio mastu demografines charakteristikas pateiksime, remiantis dešimto GVU (Grpahics Visualization and Usability Center) WWW vartotojų tyrimo rezultatais (tyrimas atliktas 1998 m spalio mėn., jame dalyvavo 5000 respondentų). (10) Tyrimo metu atsiskleidė tokios demografinės vartotojų charakteristikos:
Lytis. Šio tyrimo duomenimis, Europoje išaugo interneto vartotojų moterų procentas. JAV interneto vartotojų vyrų ir moterų santykis sudaro atitinkamai 65 % ir 35 %, Europoje – 80 % ir 20 %, bendrai pasaulyje – 76 % ir 24 % [žr. 9 grafiką]. Kito tyrimo duomenimis, daugiausiai vartotojų moterų turi Kanada (ten internetu naudojasi 41 % visų vyrų ir 34 % moterų), mažiausiai – Indonezija (ten internetą vartoją po 1 % vyrų ir moterų). Žr. Grafiką] GVU duomenimis, nepriklausomai nuo geografinio regiono, nauji vartotojai (tai, yra tie, kurie tinkle lankosi trumpiau nei metai) išlieka gana subalansuoti lyties atžvilgiu. (moterys sudaro 48.5 %, vyrai 51.5 %).
Išsimokslinimas. Interneto vartotojų išsimokslinimas gana aukštas – 87.8 % yra studijavę koledže, 59.3 % turi išsilavinimo laipsnį. Įdomu, kad koledžo laipsnį turintys vartotojai sudaro didžiausią patyrusių interneto vartotojų dalį, tačiau žmonių išsimokslinimas tiesiogiai neįtakoja jų patirties ir įgūdžių interneto srityje. Amžius. Pasak šio tyrimo, vidutinis vartotojo amžius – 37.6 metų. Vidutinis amžius Europoje ir JAV gana smarkiai skiriasi. Europoje vidutinis amžius yra 30.9 metų. Vyrų ir moterų vartotojų amžius panašus.Užsiėmimas. Šio tyrimo duomenimis, pagrindinės sritys, kuriose dirba interneto vartotojai, yra universitetinė švietimo sistema, informacinės paslaugos bei programavimas. Vyrai dažniau dirba su kompiuteriai susijusiose srityse, moterys – sveikatos apsaugos bei švietimo srityse.JAV
Internetas1999 m. birželio mėnesį Nielsen media research Study duomenimis, interneto vartotojų Šiaurės Amerikoje skaičius pasiekė 92 mln. Vartotojų (nuo 16 metų amžiaus) JAV ir Kanadoje skaičius per paskutinius 9 mėnesius išaugo 16 %, o interneto pirkėjų-vartotojų skaičius išaugo 40 % ir pasiekė 28 mln. (11) Pagal Nielsen/Net ratings duomenis (1999 m. lapkričio mėn.), Jungtinėse Amerikos valstijose priėjimą prie interneto turėjo 118,4 mln. žmonių. (12)Interneto vartotojų JAV augimas tęsiasi – kasmet jų padaugėja 35 %. (13) Tačiau Cyber Dialogue (14) tyrimų duomenimis, JAV interneto auditorijos augimas smarkiai lėtėja. Ši išvada remiasi kompanijos atlikta interneto auditorijos augimo nuo 1995 m. analize. Auga procentas suaugusiųjų, kurie išbandė ir atmetė tinklą, bei tų, kurie nejaučia poreikio internetui. Tai nulemia eilė priežasčių. Vienas pastovus barjeras yra vadinamasis “skaitmeninis pasidalijimas” tarp vartotojų, kurie gali sau leisti turėti kompiuterį ir priėjimą prie interneto, bei tų, kurie negali. Be to, didėja nenaudojančių internetą žmonių, kurie mano, kad jiems nereikia interneto (šis segmentas sudaro net trečdalį JAV suaugusiųjų). Be to, auga dalis žmonių, kurie išbandė internetą, bet jo nebenaudoja – 1999 m. rugsėjo mėn. tai buvo 27.7 mln. žmonių (tuo tarpu 1997m. pradžioje tokių žmonių buvo 9.4 mln.). Tik trečdalis šių buvusių vartotojų mano, kad netolimoje ateityje vėl naudosis internetu.
Jungimasis prie internetoCensus Bureau ataskaita, paremta 1997 m. spalio mėn. atlikto tyrimo duomenimis, teigia, kad internetą vartojo 20 % visų amerikiečių. 75 % studentų turėjo galimybę naudotis kompiuteriu mokymosi įstaigose. 43 mln. vyresnių nei 18 metų žmonių naudojo internetą ir 28 mln. turėjo priėjimą prie interneto namie, 21 mln. jungėsi darbe, 6 mln. – mokymosi įstaigose (tyrime dalyvavo 50 000 namų ūkių ir 128 000 žmonių). (15)
Kam vartojamas internetas4 lentelė. Interneto naudojimas JAV 1997 m.Suaugę vartotojai namuose Naudojimas E-paštas, informacija apie vyriausybę, verslą, sveikatą ir švietimą 80% Naujienos, orų prognozės, sportas 50%Vaikai namuose informacija apie vyriausybę, verslą, sveikatą ir švietimą 76% e-paštas 58% Dalyvavimas pokalbio kambariuose 32% Naujienos, orų prognozės, sportas 28% Census Bureau
Interesų skirtumai pagal lytį ir amžių1999m. liepos mėn. American Internet User Survey duomenimis (16), vyrus internete labiausiai domina technologijų (54%), sporto (50%), mokslo ir gamtos (39%), investicijų (37%) tinklapiai. Moterų mėgstamiausi puslapiai yra – kelionių ir poilsio (62%), sveikatos ir medicinos (42%), maisto gaminimo (32%) ir vaikų ir jo auginimo (27%). Vyresnio amžiaus vartotojų (virš 50 m.) mėgstamiausi puslapiai yra orų prognozėms (63%), sveikatai ir medicinai (40%), investicijoms (34%) skirti tinklapiai. Lentelėje pateikti 1997 metų nustatyti interneto vartojimo priklausomybės nuo lyties ypatumai:
5 lentelė. Suaugusiųjų Interneto vartojimas namuose pagal lytį 1997m. JAV Vartotojų procentas Vyrai MoterysNaujienos, orų prognozės, sportas 58 % 41%Naujienų grupės 21% 13%Tvarkaraščių patikrinimas, bilietų pirkimas ir rezervavimas 27% 23%Census Bureau (17)
Rinka ir išlaidos1998 metų duomenimis, JAV tinkluose išleista 4930 milijonų JAV dolerių. Daugiausiai JAV vartotojai išleidžia: kelionėms (1355 mln. $), kompiuterinėms programoms ir technologijoms (1085 mln. $) bei dovanoms/gėlėms (636 $) [žr. 10 grafiką].
KompiuteriaiCensus Bureau (18) ataskaitos “Kompiuterių naudojimas JAV: 1997 lapkritis” (“Computer use in the United States: October 1997”) duomenimis, daugiau nei vienas iš trijų JAV namų ūkių turėjo kompiuterius. Beveik 92 mln. suaugusiųjų (t.y. 47 %) naudojosi kompiuteriu vienoje ar daugiau vietų: 64 mln. darbe, 56 mln. namie, ir 11 mln. mokykloje.
Vartotojų demografijaLytis. 1994 m. vartotojų vyrų ir moterų proporcija JAV atitinkamai sudarė 78 ir 22 % [žr. 11 grafiką]. 1999 m., remiantis įvairių agentūrų duomenimis, moterų vartotojų skaičius pakilo iki 46 %. Be to, teigiama, kad 58 % naujų interneto vartotojų JAV yra moterys. 1998m. jos atitinkamai sudarė 44 %. Prognozuojama, kad esant tokiems augimo tempams 2002m. moterys sudarys 60 % Amerikos interneto vartotojų.Amžius Pastebimas vidutinio JAV vartotojo amžiaus augimas. 1994 m. vidutinis JAV vartotojo amžius buvo 35 metai; 1997 m. jis išaugo iki 38 m [žr. 12 grafiką]. Be to, vyresni nei 50 metų amžiaus vartotojai sudaro 22 % visų interneto vartotojų JAV; didžiausią grupę (50 %) sudaro 30-49 metų amžiaus vartotojai [žr. 13 grafiką]. Pajamos JAV pasireiškia vidutinio interneto vartotojo vidutinių pajamų mažėjimo tendencija: jei 1994 m. jos sudarė 66.3 tūkst. JAV dolerių per metus, tai 1997 m. šis rodiklis buvo 51.9 tūkstančiai JAV dolerių [žr. 14 grafiką].Išsimokslinimas Baigusių ir nebaigusių koledžą vartotojų santykis kinta nebaigusių koledžo vartotojų procento augimo linkme (1994 m. jie sudarė 49 %, 1997 – 58 %) [žr. 15 grafiką].EUROPA
Internetas1999 m. Vakarų Europoje buvo 33.6 mln. Interneto vartotojų. Tai sudaro 8.8 % visos populiacijos.
16 lentelė. Interneto išplitimas Vakarų Europoje 1999m.Šalis Interneto vartotojai (mln.) Visa populiacija (mln.) Populiacijos procentas (%) (įskaitant vaikus)Austrija 0.54 8.1 6.7Airija 0.26 3.7 7.1Belgija 0.79 10.2 7.7Danija 0.95 5.3 18.0Graikija 0.24 10.5 2.3Ispanija 1.98 39.3 5.0Italija 2.14 57.6 3.7Jungtinė karalystė 8.10 58.1 13.9Norvegija 1.34 4.4 30.5Olandija 1.96 15.3 12.8Portugalija 0.26 10.0 2.6Prancūzija 2.79 58.6 4.8Suomija 1.57 5.1 30.8Švedija 2.58 8.8 29.3Šveicarija 1.00 7.1 14.1Vokietija 7.14 82.1 8.7Computer Industry Almanc (19)
Kaip matome iš lentelės, daugiausiai vartotojų gyvena Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje. Pagal interneto vartotojų skaičių nuo bendro gyventojų skaičiaus ryškiai pirmauja Suomija, Norvegija bei Šveicarija. Apskritai Skandinavijos šalys išsiskiria aukštu interneto vartotojų procentu nuo bendro gyventojų skaičiaus. Aukšto vartotojų procento Šiaurės šalyse priežastis – gana aukštas bendras vidaus produktas, liberalizuotos telekomo rinkos bei aukštas personalinių kompiuterių išplitimas (apie 40 %). Tačiau iš kitos pusės, šios rinkos yra vienos mažiausių Europoje. (20)
Jungimasis prie interneto1998 m. duomenimis, europiečiai prie interneto jungėsi dažniausiai iš namų (47.9 %), kiek rečiau – iš darbo (40.7 %), trečioje vietoje liko švietimo įstaigos (28.8 %) [žr.16 grafiką].Interneto vartojimas Europoje yra gana aktyvus: 28 % vartotojų jungiasi prie interneto mažiausiai kartą per savaitę, 21 % – rečiau nei kartą per savaitę, o 20 % internetu naudojasi kiekvieną dieną. 16 % vartotojų pareiškė, kad jie nesinaudojo internetu pastarųjų trijų mėnesių bėgyje, o 14 % teigė, kad internetu naudojosi kelis kartus per dieną. Tinklo naudojimas Europoje turėtų augti, nes 38 % apklaustų vartotojų manė, kad ateityje jie leis daugiau laiko internete. (21)
Interesų sritysInternetTrak (22) tyrimo duomenimis (1998m.), 86 % Europos vartotojų tinkle ieško tyrimų temų ir problemų; 77 % ten gauna informaciją apie produktus ir paslaugas; 62 % atsisiunčia programinę įrangą, 50 % gauna naujienas, 39 % planuoja asmenines ir verslo keliones, 38 % “plepa” su žmonėmis; 37 % klausosi muzikos, 33 % apžiūri TV ir kino programas, 30 % gauna informaciją apie orus, 27 % žaidžia žaidimus. Be to, 25 % vartotojų naudoja tinklą produktų ir paslaugų pirkimui, 22 % lanko tik suaugusiems skirtas svetaines, 19 % ieško biržos, obligacijų ir pan. kainų, 8 % naudojasi interneto telefonu, 6 % atlieka bankines operacijas.
Rinka ir išlaidos1998 m. vartotojų išlaidos Europoje sudarė 1138 mln. JAV dolerių [17 grafikas atspindi vartotojų išlaidų Europos tinklapiuose augimą 1997-20 m.] 1997 m. interneto paslaugų sukuriamas pelnas pasiskirstė taip: 86 % sudarė prisijungimo prie interneto; 8 % – pirkimo; 4 % – reklamos; 2 % – lošimo atnešamas pelnas [žr. 18 grafiką]. Prognozuojama, kad 2002 m. šis pelnas sieks 16.8 mlrd. JAV dolerių, ir jis pasiskirstys taip: prisijungimas (36 %), pirkimai (30 %), lošimai (18 %), reklama (11 %), žaidimai (2 %), telefonai (2 %), mokymasis ir švietimas (1 %) [žr. 19 grafiką].
DemografijaLytis IDC European internet Househould Survey, 1998m. gegužė, duomenimis (psl. 253) Vakarų Europoje internetu naudojasi 33 % visų vyrų bei 16 % moterų. Augant interneto vartojimui, auga ir proporcija moterų, kurios naudojasi Internetu. (23) Tačiau kol kas vyrai sudaro 66 % visų vartotojų Europoje.
Amžius To paties tyrimo duomenimis, 64 % interneto vartotojų yra 25 m. amžiaus ir vyresni. Tai rodo, kad vis didesnę reikšmę įgauna jungimasis prie interneto darbo vietoje. Kaip parodė tyrimas, vartojimas tarp vyresnio amžiaus grupių yra aukštesnis, negu buvo tikėtasi, o aukštas interneto vartojimo lygis tarp jaunų žmonių nurodo Europos interneto augimo ateityje perspektyvas. [žr. 20 grafiką].Pajamos Aukštas pajamas turintys namų ūkiai, internetu naudojasi du kartus dažniau nei vidutinių pajamų bei tris kartus dažniau nei žemų pajamų namų ūkiai. Vidutinio vartotojo pajamos yra 35 600 £.Interneto plėtros politika Europos Sąjungoje
Kalbant apie Europą, reikia atskirai paminėti į interneto plėtrą orientuotą politiką. Europa kaip regionas gana ženkliai atsilikusi nuo JAV interneto ir globalaus tinklo srityse. Todėl nemažai dėmesio skiriama specialiai į šią problemą orientuotų programų kūrimui.Europos Komisijos iniciatyva pavadinta “eEurope” (24) siekia sukurti skaitmeningai išprususią ir socialiai apimančią Europą, prijungdama kiekvieną žemyno individą ir verslo organizaciją prie interneto. Tai bus pasiekta, orientuojantis į 10 prioritetinių sričių, kurios apima elektroninės komercijos ir kortelių su integrine mikroschema supaprastinimą, priėjimo prie interneto neįgaliesiems, studijuojantiems ir pan. palengvinimą ir užtikrinimą, sveikatos apsaugos gerinimą, transporto paslaugų užtikrinimą, ir t.t. Komisija pasisako už pigesnes prisijungimo kainas, didesnę kapitalo riziką, naujų technologijų verslui diegimą ir visos su vyriausybe susijusios informacijos pateikimą internete. Šią iniciatyvą pradėjo komisijos prezidentas Romano Prodi 1999m. gruodžio mėn. pradžioje. Tikimasi, kad Europa, gali pasiekti JAV sėkmę, kur 2.3 mln. darbų yra sukurti tiesiogiai per interneto kompanijas. Vien 1999m. JAV buvo įkurta 700 tūkst. interneto darbų vietų. “eEuropos” planai bus pradėti įgyvendinti per Portugalijos prezidentavimą Europos Sąjungoje, kuris prasidės 2000 m. sausio mėn.
Europos interneto perspektyvos Kalbant apie Europietiškojo interneto artimiausio laikotarpio perspektyvas, specialistai pažymi šiuos aspektus:Suaugusių europiečių, vartojančių internetą, skaičius turėtų patrigubėti iki daugiau nei 100 mln. iki 2003m.Naujos technologijos skatins interneto poreikį, pateikdamos lengvesnį ir greitesnį priėjimą bei patobulintą turinį.Paslaugų teikimo problemų mažės, daugėjant naujų pajėgių Europietiškų interneto paslaugų tiekėjų.Naujų interneto vartotojų pritraukimui Europoje bus labai svarbus laisvo priėjimo modelis.Europa turėtų pasinaudoti privalumais, kuriuos jai teikia buvimas ankstyvoje interneto augimo ciklo pakopoje, kadangi gali mokytis iš JAV patirties bei taikyti naujausią technologiją.Planuojama, kad 2002 m. prie interneto pasijungusių namų ūkių procentas pakils nuo 8.9 iki 30 %.be to, tai ne vienintelis rodiklis, kadangi 40 % europiečių naudojasi Internetu darbe ir 28 % – švietimo įstaigose. Maždaug 30 % suaugusiųjų turi priėjimą prie interneto daugiau nei vienoje vietoje. Manoma, kad 34 mln. suaugusių europiečių reguliariai naudojasi Internetu, o tai sudaro 11-12% visos suaugusiųjų populiacijos. Planuojama, kad 2003m. šis skaičius patrigubės ir apims iki 35 % visų suaugusiųjų. Naujų technologijų naudojimas leis paprasčiau ir greičiau naudotis tinklu bei pakels jo kokybę. Didesni interneto greičiai sudarys sąlygas tolimesniam infrastruktūros tobulėjimui, turinys gerės, kadangi vartotojai naudos daugiau laisvalaikiui skirtos medžiagos (pvz. muzikos atsisiuntimas, bendruomenės, nuolatinis bendravimas žinutėmis ir pan.) Įvairios interneto kompanijos (pvz. Virgin, Yahoo! ir kt.) jau taiko laisvo priėjimo verslo modelius. Tai skatina vartotojus išbandyti ir pradėti taikyti naujas priemones ir tokiu būdu pritraukia daugiau vartotojų. Tradicinių žiniasklaidos priemonių siūlomos naujos paslaugos (pvz. skaitmeninės televizijos siūloma e-pašto paslauga) taip pat plečia interneto auditoriją. Kaip rodo Europos interneto vartotojų demografinis tyrimas, 50 % 15-19m. jaunuolių reguliariai naudojasi Internetu. Patirtis su kitomis naujomis technologijomis rodo, kad tai gali reikšti smarkų interneto augimą ateityje, kai šiandienos paaugliai taps rytdienos tėvais ir darbuotojais. Prognozuojama, kad 2004m. kompiuterius turės beveik 50 % Europos namų ūkių. Pastaruoju metu būtent priėjimas prie interneto tampa pagrindiniu kompiuterių pirkimo Europoje veiksniu. Tuo pačiu metu intensyviai auga interneto priėjimo darbo vietoje procentas.Taip pat auga interneto vartojimas verslo srityje. 1999m. priėjimą prie interneto turėjo 28 % Europos verslo kompanijų. Tai ypač tinka kalbant apie didžiąsias korporacijas, kurių net 67 % turi priėjimą prie interneto. Europos interneto rinka yra dar brendimo stadijoje. Beveik visos didžiosios interneto komercijos sritys – ryšių paslaugos bei įranga, infrastruktūros kūrimas, interneto priėjimas, turinio bei portalų saitai ir t.t. – sieks užimti kuo geresnę poziciją rinkoje. Šiuo metu Europos interneto infrastruktūra remiasi didžiaisiais pasaulinio masto tiekėjais, ir dauguma interneto “eismo” vyksta per JAV kanalus. Tačiau pastaruoju metu kuriasi ir stiprėja europietiški interneto tiekėjai, tokie kaip UPC, Qwets, Level3, Carrier1BT/AT&T, Viatel, C&W, Global Crossing, kurie reprezentuoja naują tiekėjų kartą ir vysto Europos didelio greičio tinklus. Beje, tam tikras Europos technologijų atsilikimas gali būto traktuojamas kaip privalumas, kadangi naujausių skaitmeninių technologijų taikymas leidžia išvengti kai kurių ankstyvųjų sunkumų, su kuriais susidūrė JAV. Kai kurių tyrėjų nuomone, vienintelė ne technologinio pobūdžio kliūtis interneto taikymui yra kultūrinis ir lingvistinis pasipriešinimas. Tačiau manoma, kad tinklo turinys taps vis labiau daugiakalbis, remiantis principu “vietinė + anglų kalba”.
JAV IR VAKARŲ EUROPA: INTERNETO VARTOJIMO PALYGINIMAS
Apžvelgus šiuos du svarbiausiu interneto vartojimo atžvilgiu pasaulio regionus, galima išskirti porą palyginąmųjų aspektų.
Vartotojų skaičiaus augimo prognozėsKalbant apie Europos ir JAV perspektyvas interneto plėtroje, skiriasi netgi tyrimus atliekančių agentūrų nuomonės. Tiesa, tiek International Data Corp (IDC), tiek Computer Industry Almanac (CIA) (26) sutinka, kad XXI a. planetoje bus daugiau nei 500 mln. Interneto vartotojų. Tačiau pasak IDC, Europos interneto populiacija pranoks JAV 2003 m. kuomet Europoje bus 170 mln. interneto vartotojų (šiuo metu yra 44 mln.). CIA duomenimis, Šiaurės Amerika išliks pirmaujančiu regionu interneto vartotojų atžvilgiu bent jau iki 2005m. Jos interneto populiacija išaugs nuo 83 mln. 1998m. iki beveik 230 mln. 2005m. Ši agentūra teigia, kad Vakarų Europa auga greičiau nei Šiaurės Amerika ir 2005m., turėdama 202 mln. vartotojų, bus visai netoli JAV. Beje, Azijos/Ramiojo vandenyno regionas auga dar greičiau, ir 2005m. turės daugiau nei 170 mln. vartotojų. CIA numato, kad 2000-jų gale bus beveik 320 mln. arba 52,5 interneto vartotojų 1000-čiui žmonių pasaulio mastu, o 2005m. gale – 720 mln. (arba 110 vartotojų 1000-ui žmonių).
Rinka JAV ir Vakarų EuropojePer metus – nuo 1997 iki 1998 m. – nepaprastai išaugo interneto sukuriamas pelnas. JAV ir Vakarų Europos situacija pagal internete išleidžiamų pinigų kiekį skiriasi labai smarkiai: pvz. 1998 m. JAV išleista 4930 mln. JAV dolerių, o Europoje – tik 1138 mln. JAV dolerių [žr. 21 grafiką].
CENTRINĖ IR RYTŲ EUROPA
Šio regiono duomenys interneto bei globalaus tinklo srityje yra gana riboti, todėl ne visais atvejais pavyko rasti atitikmenis JAV ir Vakarų Europos situacijai apibūdinti naudotiems rodikliams. Tačiau čia pateikti duomenys leidžia palyginti tarpusavy Centrinės ir Rytų Europos šalis bei taip pat atskleidžia bendrą jų situaciją pasauliniame kontekste.
“Mazgai” Pagal “mazgų” skaičių 1000-ui gyventojų (27) Centrinės ir Rytų Europos šalys gana smarkiai skiriasi. Galima išskirti tris šalių grupes:Estija (15.7) ir Slovėnija (11.4), kurių šis skaičius didžiausiasLatvija (5.9), Lenkija (5.1) ir Lietuva (2.6)Rumunija (1.2) ir Albanija (0.3)Mazgų augimo mastai didžiausi Latvijoje ir Lietuvoje (daugiau nei 100 %).
1999 m. gruodžio mėn. duomenis, kuriuos pateikia Ripe Region Hostcount (28), mazgų skaičius trijose Baltijos šalyse išsidėstąs taip:
7 lentelė. Mazgų skaičius trijose Baltijos šalyse 1999 m.Šalis Šalies kodas (pagrindinis domeinas) Mazgų skaičius Mazgų pokytis vieno mėn. bėgyjeLietuva lt 14144 +1147Latvija lv 18711 +1281Estija ee 28674 +654InternetasInterneto vartotojų skaičius 100 gyventojų 1998 m. didžiausias buvo Estijoje (6 naudotojai namuose, 3 vartotojai darbo vietoje, už jos liko Lenkija (1 vartotojas namuose, 5 darbe) bei Slovėnija (3 vartotojai namuose, 4 darbe). Lietuvos statistika fiksuoja tik bendrą vartotojų skaičių, ir pagal šį rodiklį 100 Lietuvos gyventojų tenką 1 interneto vartotojas [žr. 22 grafiką].Pagal interneto tiekėjų skaičių 1997-1999 metais labiausiai išsiskiria Lenkija (kurioje šis skaičius sudaro atitinkamai 100 ir 150). Tuo tarpu pvz. Lietuvoje 1998 m. buvo 25 interneto paslaugų tiekėjai, Estijoje tais pačiais metais – 9, Latvijoje – 23 [žr. 23 grafiką].
Kompiuterizacija1998m. pabaigoje šiame regione (Albanija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovėnija) iš viso buvo maždaug 6.5 mln. personalinių kompiuterių. Pagal kompiuterių skaičiaus 100 gyventojų augimą 1996-1998 m. [žr. 24 grafiką] galima išskiria tris šalių grupes: Slovėnija ir Lenkija, esančios aukščiau vidurkio.Baltijos šalys.Albanija ir Rumunija, esančios žemiau vidurkio.Didžiausiais kompiuterių skaičiaus 100 gyventojų augimo mastais 1997-98 m. pasižymi Estija (90 %), mažiausiai – Slovėnija (7 %). Lietuvoje šis rodiklis yra 63 %. Anderson Consulting (29) duomenimis, Centrinėje Europoje kompiuterius turi 3 %, O Baltijos šalyse mažiau nei 1 % gyventojų. Kaina laikoma svarbiausiu šią situaciją lemiančiu veiksniu.Galima palyginti kompiuterių skaičių 100 gyventojų su Europos Sąjungos rodikliais. Iš ES šalių daugiausiai kompiuterių 100 gyventojų turėjo Liuksemburgas (70,4), mažiausiai – Graikija (7,2).
Rinka ir išlaidosDidžiausia informacijos technologijų išlaidų dalis vienam gyventojui tenka Čekijoje (116 ECU), mažiausiai – Rusijoje (20 ECU). Lietuvoje šis skaičius sudaro 49.2 ECU [žr. 31 grafiką].Toliau pateikiamos Centrinės ir Rytų rinkų augimo prognozės:8 Lentelė. Planuojamas informacijos technologijų ir telekomunikacijos rinkų augimas Rytų Europos šalyse 1998-99m.Šalis Augimas procentaisČekija 12.8Estija 14.1Lenkija 17.3Rusija 14.2Slovakija 10.6Slovėnija 9.6Vengrija 9.8Lietuva 16Infobalt (30)
Taigi didžiausias augimas planuojamas Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje bei Estijoje.Anderson Consulting (31) ataskaitos (1999m. lapkričio mėn.) “Reconenting Europe” duomenimis, Centrinėje ir Rytų Europoje elektroninė komercija vystosi gana lėtai. Čekijos respublika, Estija ir Vengrija tampa šio regiono rinkos lyderiais, kadangi sugeba greitai prisitaikyti prie privatizacijos. Tuo tarpu Rumunija bei Bulgarija, kuriose privatizacija vyksta lėtai, gerokai nuo jų atsilieka.1998 m. pabaigoje The Electronis Freedom Foundation (32) duomenimis, Estija, Latvija ir Lietuva nelinkę taikyti interneto politikos, kadangi tai gali stabdyti elektroninės komercijos augimą regione. Nėra apribojimų tam, prie ko Baltijos vartotojai turi priėjimą internete, kadangi vyriausybės bijo, jog bet kokia interneto kontrolė stabdys skaitmeninės ekonomikos augimą. Tačiau tam, kad vystytų elektroninę komerciją, Baltijos šalys turės plėsti interneto infrastruktūrą, reguliuoti telekomunikacijų industriją, skatinti bendravimą tarp vartotojų ir vyriausybės. Taip pat reikalingi teisinės nuostatos elektroninio piratavimo bei autorinių teisių gynimui.
LIETUVA
Lentelėje pateikiami svarbiausi Lietuvos interneto statistikos duomenys:9 Lentelė. Statistiniai Lietuvos interneto duomenys 1997-1998m. 1997 1998Interneto vartotojų skaičius 25000 51000Interneto vartotojų skaičius 100-ui gyventojų 6.5 14Mazgai pagal DNS domeinus 4700 9500Mazgai pagal DNS domeinus 100-ui gyventojų 1.3 2.6Interneto paslaugų tiekėjų skaičius 25Ispo (33)
Taigi 1998 m. Lietuvoje buvo 51 000 interneto vartotojų, kas sudaro apie 1 % nuo bendro gyventojų skaičiaus. Per metus (nuo 1997-jų) vartotojų skaičius išaugo 26 tūkstančiais. “Mazgų” skaičius, tenkantis 100 gyventojų, per tą patį laikotarpį išaugo dvigubai (nuo 1.3 iki 2.6).
10 lentelė. Interneto vartojimas Lietuvoje (10 pagrindinių organizacijų): Nr. Pavadinimas Vartotojų skaičius (% nuo bendro vartotojų skaičiaus) Internete praleidžiamas laikas (%)1. “Omnitel” 16 142. “Lietuvos telekomas” 11 173. Vilniaus Universitetas 10 14. Kauno technologijos universitetas 7 65. “Penki kontinentai” 6.2 36. Klaipėdos Universitetas 5.6 0.57. “Aiva Sistema” 5.4 1.68. Atviros Lietuvos Fondas 4 1.39. Matematikos ir Informatikos Institutas 3.2 1.310. Vytauto Didžiojo Universitetas 3 1.3Infobalt Laikas, Nr. 3, 1998
Kompiuterizacija1999m. balandžio 9d. “Verslo žinių” duomenimis, 100-ui gyventojų Lietuvoje tenka 5,2 kompiuterių. 1999 m. gegužės 25 d. “Verslo žinių” duomenimis, ekonomiškai stipriose valstybėse 10-iai mokinių tenka 1 kompiuteris, o Lietuvoje vienu kompiuteriu dalijasi 100 moksleivių.
Vartojimo intensyvumas1998m. Infobalt atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos interneto rinkos struktūra atrodė taip:11 lentelė. Interneto naudojimas pagal darbo sferas WWW puslapių lankomumas (%) Elektroninio pašto srautai (%)Privačių įmonių darbuotojai ir klientai (Lietuvos telekomas priskirtas prie privačių įmonių) 56 54Mokslo, akademinių ir visuomeninių institucijų atstovai 14 38Valstybinių įstaigų darbuotojai 30 8Infobalt Laikas, Nr. 4 (1999)
Tyrimas parodė, kad vienas interneto vartotojas iš valstybinės įstaigos Internete būna vidutiniškai net 10 kartų ilgiau nei vienas interneto vartotojas iš mokslo, akademinių ir visuomeninių įstaigų.
Rinka ir išlaidos1998 m. Lietuvos informacijos technologijų ir telekomunikacijų rinka išaugo gana smarkiai. 1994 m. informsacjos technologijų rinka sudarė 86.6 mln. JAV dolerių, 1998 m. – – 139 mln. JAV dolerių. Telekomunikacijų rinka 1994 m. buvo 135.7 mln, o 1998 m. – 568.7 mln. JAV dolerių. Planuojama, kad 2000 m. IT rinka išaugs iki 235.2, o T rinka – iki 911.2 mln. JAV dolerių [žr. 26 grafiką].
Lyginant Europos ir Lietuvos IT ir T rinkas 1998 m., galima išskirti keletą aspektų. Europos ITT rinką 1998m.sudarė 392 mlrd.ECU. iš kurių 48 % sudarė IT, o 51 % – T rinka [žr. 27 grafiką]. Tuo tarpu Lietuvoje gana ryški šių dviejų rinkų disproporcija – 1998 m. ITT rinkoje (kurios apimtis buvo 807.8 mln. JAV dolerių) IT rinka sudarė 30 %, o T rinka – 70 % [žr. 28 grafiką]. Taigi Europoje informacijos ir telekomunikacijų technologijų rinkos panašios. Lietuvoje telekomunikacijų rinka sudaro daugiau nei 2/3 visų pardavimų. Pagrindinius rodiklius rodantis ITT srityje yra santykis tarp ITT ir BVP (Bendro Vidaus produkto). Lietuvos BVP 1997m. buvo 9.55 mlrd. JAV $, o 1998m. – 10.73 mlrd. JAV $. Taigi 1997m. Lietuvos ITT/BVP % buvo 6.48 %, o 1998m. – 7.53 %. Įdomu, kad remiantis šiais duomenimis Lietuva tarp pasaulio valstybių užima labai aukštą 12-tą vietą (čia galimi nukrypimai tiek dėl netikslių Infobalt narių duomenų, tiek dėl Lietuvos nurodomo per mažo oficialaus BVP). Europos ir Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų rinkos augimas 1995-2000m. pateikti 29 ir 30 grafikuose. Kaip matome, Lietuvos informacijos technologijų rinkos augimas pasižymi dideliais svyravimais. Lietuvos telekomunikacijų rinka auga sparčiai, tačiau jai taip pat būdingi svyravimai. Lyginant Lietuvos ir kitų Centrinė ir Rytų Europos valstybių bei Rusijos situaciją, Lietuva pagal IT rinkos plėtros tempus yra viena pirmaujančių. Informacijos technologijų išlaidų dalis tenkanti vienam valstybės gyventojui, yra labai svarbus rodiklis. Nors bendrame Centrinės ir Rytų Europos valstybių kontekste šis Lietuvos rodiklis atrodo gana neblogai, tačiau lyginant su Vakarų Europos šalių bei JAV rodikliais, Lietuva atsilieka labai toli (pvz. JAV šis rodiklis yra 1075, Europos Sąjungoje 445, o Lietuvoje 49.2). (34)
SpecialistaiInfobalto duomenimis, 1997 m. Lietuvoje aukštąsias mokyklas ir universitetus baigė 11 690 studentų, iš kurių 5.6 % (550-600 žmonių) gavo informacijų technologijų specialistų diplomus. Konkursą į informacijos technologijų specialistus rengiančias mokymosi įstaigas yra didesni už vidutinius. Nedarbo lygis tarp šių specialistų yra mažiausias Lietuvoje. (35)
DemografijaLietuvos “tinklo” demografinę situaciją apibrėžti praktiškai neįmanoma, kadangi jokia institucija neužsiima tokio pobūdžio informacijos rinkimu. Todėl šiame skyriuje pateikiama medžiaga nepretenduoja atspindėti tikrą Lietuvos interneto situaciją, o tiesiog pateikia preliminarius rodiklius. Ji paimta iš elektroninio žurnalo “Sociumas” (http://www.sociumas.lt), kuris jau beveik metus atlieka virtualias savo skaitytojų apklausas. Kadangi šių apklausų anketose būna nurodomos ir demografinės pildančių asmenų charakteristikos, o apklausos yra laisvai prieinamos, šios medžiagos pagrindu pabandėme pateikti pagrindinius kvazi-demografinius Lietuvos interneto lankytojų rodiklius.
Lytis 12 lentelė. Lietuvos interneto lankytojų lytis (%)Vyras 70Moteris 30www.sociumas.ltAmžius13 lentelė. Lietuvos interneto lankytojų amžius (%)Iki 17 m. 818-29 m. 6630-45 m. 1946-59 m. 6Virš 60 m. 1www.sociumas.ltIšsimokslinimas14 lentelė. Lietuvos interneto lankytojų išsimokslinimas (%)Nebaigtas vidurinis 8Vidurinis/spec.vidurinis/aukštesnysis 23Aukštasis 69www.sociumas.lt
Užimtumas15 lentelė. Lietuvos interneto lankytojų pagrindinis užsiėmimas (%)Dirba 59Studentas 29Moksleivis 9Bedarbis 3Informacinės visuomenės kūrimo procesas LietuvojeInterneto plėtra Lietuvoje, kur daugelis rodiklių yra smarkiai atsilikę nuo pasaulio “pirmaujančių” šalių, yra, be abejo, sudėtingas uždavinys. Iš kitos pusės, šiandienos pasaulyje nepriklausomos valstybės ir jos piliečių veikla įvairiose sferose neatsiejama nuo globalaus tinklo ir interneto teikiamų galimybių bei reikalavimų. Todėl neišvengiamai kyla poreikis remti šį procesą įvairiais būdais. Vienas ir labai svarbus – tai valstybės politika šiuo klausimu, siekiant užtikrinti greitą ir efektyvią interneto plėtrą. Ši darbo dalis skirta svarbaus sėkmingos interneto plėtros užtikrinimui proceso – informacinės visuomenės kūrimosi – apžvalgai Lietuvoje.Sparti informacinių technologijų plėtra lėmė naujos sampratos – informacijos visuomenės atsiradimą. Pagrindinė šios koncepcijos idėja – sąlygų ir galimybių laisviems ir globaliems informacijos mainams, informacinės infrastruktūros plėtrai tarptautiniu mastu užtikrinimas. Europoje oficiali informacijos visuomenės kūrimo proceso pradžia – 1993 metai, kuomet Europos Komisijoje buvo pristatytas pranešimas Growth, Competetivness and Employment: The Challenges and Ways forward into the 21st Century.1998 m. Informacijos visuomenės forumas priėmė deklaraciją Democratic participation in the Information Society (Demokratinis dalyvavimas informacijos visuomenėje), kurioje pabrėžiama, kad lygybės, demokratijos ir informacinės laisvės principai yra pagrindiniai informacijos visuomenės kūrime ir tobulinime. Šiandienos pasaulyje žmonių veikla tampa vis mažiau priklausoma nuo atstumų tarp jų, greitėja komunikavimas, vyksta ryškios permainos rinkoje, konkurencinės tiek įmonių, tiek šalių galimybės vis labiau priklauso nuo pasaulinės rinkos dalyvių priimamų sprendimų, kurie remiasi gebėjimu efektyviai gauti ir panaudoti informaciją. Taigi informacija ir žinios tampa svarbiausiais naujos visuomenės resursais. Šių resursų naudojimas tiesiogiai priklauso nuo šalies informacinės infrastruktūros, todėl jos plėtojimas tampa prioritetine išsivysčiusių šalių ekonominės ir socialinės politikos kryptimi. Šis procesas labai sudėtingas, jis paliečia įvairias gyvenimo sritis, todėl valstybės uždavinys – sukurti ir įgyvendinti efektyvų šių sudėtingų procesų reguliavimo mechanizmą. Informacijos visuomenės kūrimas tiesiogiai susijęs su švietimo sistemos tobulinimu, mokslinių tyrimų skatinimu bei jų rezultatų panaudojimu.Kuriant informacinę visuomenę, išskirtini šie aspektai:Techninis – šalyje palaikomos ir plėtojamos naujausios informacinės technologijos.Juridinis – užtikrinamos piliečių teisės, suderinami darbo santykiai.Socialinis – kiekvienas pilietis moka ir naudoja naujas informacijos technologija, garantuojamas geresnis piliečio aprūpinimas informacija, plėtojamas švietimas, moksliniai tyrimai bei kultūrinės programos, naujas technologijas plačiai naudoja verslas. (36)Kalbant apie informacijos visuomenę Lietuvoje, pirmiausia reiktų paminėti 1991 metus, kuomet Lietuvoje buvo įsteigta Lietuvos ryčių ir informatikos ministerija. 1991 m. lapkričio 13 d. buvo inicijuota programa Lietuva-2000. 1993 m. priimta, o 1996 m. pataisyta ir suderinta 1997-2000 metų veiklos programa. Tačiau nuo 1996 m. pabaigos šalies ekonominė padėtis, infrastruktūra, teisinio reguliavimo aplinka smarkiai pasikeitė, taigi ši programa jau nebeatitinka situacijos ir negali būti efektyviai įgyvendinama. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Informacijos ir informatikos departamentas 1998 m. pabaigoje numatė pagrindinius informacijos visuomenės Lietuvoje kūrimo etapus:Nacionalinės informacijos politikos suformulavimasNacionalinės informacijos politikos kūrimo strategijos oficialus patvirtinimasPatvirtintos strategijos planavimas, įdiegimas ir valdymas.Nacionalinės informacijos politiką formuoti planuojama trimis lygmenimis: technologiniu, organizaciniu bei socialiniu. Visus juos sieja tokie bendri veiksniai, kaip informacinė infrastruktūra, informacijos rinka, žmonių resursai, teisinio reguliavimo aplinka. Pagrindiniai programos uždaviniai yra užtikrinti laisvą ir atvirą informacijos prieinamumą bei naudojimą, plėtoti šalies informacinę infrastruktūrą, sudaryti palankias sąlygas šalies piliečiams gauti reikiamus išsimokslinimą ir profesinį pasirengimą, sudaryti galimybes šalies piliečiams persikvalifikuoti ir įgyti šalies rinkai reikalingas profesijas, užtikrinti teisinę asmens duomenų, intelektualinės nuosavybės, autorinių teisių apsaugą, persekioti nusikalstamą ir neteisėtą informacijos gavimą ir platinimą. (37)Vienas svarbiausių uždavinių atviros visuomenės plėtime – visų rūšių diskriminacijos panaikinimas, vienodų galimybių visuomenės nariams gauti ir naudoti informaciją užtikrinimas. Šiuo metu ne visi Lietuvos piliečiai turi galimybę naudotis kompiuteriais kompiuterių tinklais bei atviromis informacijos saugyklomis. To pasėkoje gali formuotis išskirtinis visuomenės sluoksnis, kurio veikla bus grindžiama išskirtiniu informaciniu aprūpinimu, o galimybės realizuoti savo tikslus bus didesnės, nei likusių visuomenės narių. Valdžios užduotis – priimti efektyvius sprendimus, kurie pakeistų tokią padėtį. Be to, programa siekiama, kad valstybės ir savivaldybių atvirosios duomenų bazės būtų prieinamos šalies piliečiams per kompiuterinius tinklus, it pastarieji galėtų iš šių institucijų gauti informaciją jiems rūpimais klausimais. Jau minėta, kad verslo sėkmė tampa vis labiau priklausoma nuo galimybių turėti objektyvią ir pilną informaciją. Šalies informacinės infrastruktūros išplėtojimas tiesiogiai įtakoja pramonės ir verslo veiklą, galimybes sėkmingai konkuruoti ir bendradarbiauti pasaulinėje rinkoje. Todėl programoje numatoma skatinti informacinių technologijų diegimą, atvirųjų valstybės duomenų bazių ir duomenų perdavimo tinklų plėtrą, naujų informacinių paslaugų bei technologijų rinkos formavimą. Taip pat programoje numatoma rengti vartotojų interesus saugančius įstatymus bei diegti atitinkamus standartus, sudaryti palankias sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo vystymuisi. Labai svarbus yra elektroninės prekybos, kaip atviros konkurencijos pasaulio rinkose priemonės ir globalios prekybos organizavimo produkto, skatinimas.
IŠVADOS
Internetas labiausiai išvystytas JAV – apima 60 % visų interneto mazgų; “trečiojo pasaulio” šalys sudaro tik apie 3 %. Interneto mazgų augimo tempai JAV ir Europoje lėtėja.Daugiausiai vartotojų yra JAV ir Kanadoje (112.4 mln.), antroje vietoje – Europa (47.15 mln.), trečioje – Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (33.61 mln.)Internetas pasaulyje pagrinde naudojamas asmeninės informacijos paieškai, darbui, švietimui ir laisvalaikio praleidimui.Pastaraisiais metais smarkiai išaugo interneto sukuriamas pelnas. Prognozuojama, kad 2002 m. jis sieks 1234 mlrd. JAV dolerių.Nepriklausomai nuo pasaulio regiono, vyrų ir moterų proporcija tarp interneto vartotojų išlieka stabili – moterys sudaro 48.5 %, vyrai – 51.5 %. Interneto vartotojų išsimokslinimas yra gana aukštas. Vidutinis vartotojo amžius – 37.6 metai.Internetą vartoja daugiausiai asmenys, dirbantys universitetinėje švietimo sistemoje, informacinių paslaugų ir programavimo sferose.JAV interneto vartotojų kasmet padaugėja 35 %.Dauguma JAV vartotojų jungiasi prie interneto namie.Daugiausia JAV vartotojų naudoja internetą elektroniniam paštui, informacijai apie vyriausybę, verslą, sveikatą ir švietimą (80 %).Vidutinio JAV vartotojo metinės pajamos bei išsimokslinimas mažėja; amžius – 35 metai.Vakarų Europoje yra 33.6 mln. interneto vartotojų; tai sudaro 8.8 visos populiacijos.Daugiausia vartotojų gyvena Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje.Skandinavijos šalys išsiskiria aukštu interneto vartotojų procentu nuo bendro gyventojų skaičiaus.Europiečiai prie intreneto jungiasi dažniausiai iš namų.Daugiausiai europiečių vartotojų internete ieško tyrimų temų ir problemų, informacijos apie produktus ir paslaugas, atsisiunčia programinę įrangą bei gauna naujienas.Vakarų Europoje didžioji interneto sukuriamo pelno dalis gaunama iš prisijungimo.Vidutinis Vakarų Europos vartotojas yra 25 metų ir vyresnis. Pagal mazgų skaičių 1000 gyventojų Centrinės ir Rytų Europos šalys labai skiriasi tarpusavy. Aukščiausi rodikliai – Estijoje ir Slovėnijoje; antroje vietoje – Latvija, Lenkija ir Lietuva, paskutinėje – Rumunija ir Albanija.Daugiausia vartotojų yra Estijoje ir Slovėnijoje.Daugiausiai interneto tiekėjų yra Lenkijoje.CE kompiuterius turi 3 %, Baltijos šalyse – mažiau nei 1 % gyventojų.Didžiausia informacijos technologijų išlaidų dalis vienam gyventojui tenka Čekijoje, mažiausia – Rusijoje. Didžiausias interneto augimas planuojamas Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Estijoje.Elektroninė komercija šiame regione vystosi lėtai.
Lietuvoje interneto vartotojų yra 1 % nuo bendro gyventojų skaičiaus.100 Lietuvos gyventojų tenka 5.2 kompiuterio.Daugiausia vartotojų yra privačių įmonių darbuotojai ir klientai, mokslo, akademinių institucijų atstovai.Lietuvoje ryški informacijos technologijų ir telekomunikacijų rinkų disproporcija IT rinka sudaro 30 %, o T rinka – 70 %.Interneto istorija (Svarbiausi atskaitos taškai)
1957 • TSRS paleidžia “Sputnik”, pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą. Atsakydama į tai JAV Gynybos departamente įkuria ARPA (Advanced Research Projects Agency), kuris padėtų JAV pirmauti mokslo ir technologijų sričių taikymuose karo pramonei. 1962 • Paketais sujungti kompiuteriai (Packet-switching, PS) 1965 • MIT Linkolno laboratorijos TX-2 ir Santa Monikoje esančios Sisteminio kūrimo korporacijos Q-32 buvo sujungti tiesiogiai. 1967 • Pateiktas planas dėl PS tinklų vystymo Lawrence G.Roberts pateikė pirmąjį ArpaNet projektą; 1968 • PS tinklas pristatytas ARPA 1969 • Sukurtas “ArpaNet” tinklų tyrimamsUCLA – pirmas tinklo mazgas [SDS SIGMA 7:SEX] ir netrukus Stanfordo tyrimų institute (SRI) NIC [SDS940/Genie] UCSB [IBM 360/75:OS/MVT] Jutos universitetas [DEC PDP-10:Tenex] • Bolt Beranek ir “Newman Inc” sukūrė IMP (Informacijos žinučių procesorius) [Honeywell 516 mini kompiuteris su 12 KB atminties] • Mičigano ir Veino universitetai susijungė X.25 Merit tinklu. 1970 • Norman Abrahamson iš Havajų universiteto įkūrė ALOHANet, 1972-ais prisijungusį prie ArpaNet • ArpaNet tinklai pradeda naudoti NCP (Network Control Protocol) 1971 • 15 mazgų (23 kompiuteriai): UCLA, SRI, UCSB, Jutos U, BBN, MIT, RAND, SDC, Harvardas, Linkolno Lab., Stanfordas, UIU(C), CWRU, CMU, NASA/Amcs • Ray Tomlinson iš BBN sukuria el.pašto programą žinučių siuntimui paskirstytame tinkle. Ji parašyta panaudojant ankstesnes – SNDMSG programos žinučių siuntimui (vieno kompiuterio terpėje) ir CPYNET, bandomosios failų perdavimo programos. 1972 • Bob Kahn organizavo tarptautinę konferenciją apie kompiuterių ryšius su 40-ies kompiuterių ArpaNet tinklu ir TIP (Terminal Interface Processor) • Sukurta IWNG, kad padėtų susitarti dėl protokolų. Vadovas Vinton Cerf. • Sukurta Telnet specifikacija (RFC 318) 1973 • Pirmieji tarptautiniai prisijungimai prie ArpaNet – Londono universiteto koledžas ir Norvegijos Karališkoji radarų bendrija • Bob Mctcalfe disertacija pateikia Ethernet idėją. • Bob Kahn nusako Interneto problemą ir pradeda tyrimus ARPA. • Vinton Cerf San Francisko viešbutyje antroje voko pusėje greitomis nubraižo vartų (gateway) architektūrą. • Cerf ir Kahn rugsėjį pagrindinius Interneto principus išdėsto INWG, Anglija, Sussex universitetas • Sukurta FTP specifikacija (RFC 454) 1974 • Vint Cerf ir Bob Kahn išspausdina “A protocol for packet Network intercommunication”, kur pateikia detalų TCP (Transmission Control Program) aprašymą. • BBN atidaro “TeleNet”, pirmą viešą paketinio ryšio paslaugą (komercinis ArpaNet variantas). 1975 • Internet valdymas perduotas DCA (vėliau tapusiam DISA) • Raphael Finkel pateikia pirmąją “Žargono failų” versiją. • John Brunner parašo “Shockwave Rider”. 1976 • Anglijos karalienė Elžbieta II pasiunčia el.laišką. • AT&T Bell Labs sukuria UUCP (Unix-to-Unix CoPy), kurią po metų išplatina su “Unix” sistema. 1977 • Larry Landweber iš Viskonsino universiteto įkuria TheoryNet, kuris leidžia naudotis el.paštu maždaug 100 kompiuterių srities mokslininkų (su sava el.pašto programa ir “TeleNet” panaudojimu prieigai). • Sukurta el.pašto specifikacija (RFC 733) • “Tymshare” sukuria “TymNet” • Liepą pademonstruojamas Arpanet/Packet radio Net/SATNET su BBN vartais (gateway) veikiantis Interneto protokolu. 1979 • Larry Landweber Viskonsino universiteto, DARPA, NSF ir kompiuterių mokslininkų susirinkimas. • Tom Truscott, Jim Ellis ir Steve Bellovin Įkuria UseNet, naudojantį UUCP tarp Duke ir UNC. Visos pirmosios diskusijų grupės naudojo net.* hierarchiją. • Richard Bartle ir Roy Trubshow iš Essex universiteto sukuria MUD, MUD1 • ARPA įkuria ICCB (Internet Configuration Control Board) • DARPA finansuoja PRNET (Packet Radio Network) 1981 • Sukuriamas BITNET (Because It’s Time NETwork)”. pradėjęs kaip bendras Nujorko universiteto tinklas su pirmuoju rušiu su Yale (pirmapradis žodis buvo “There”, o ne “Time”). Turėjo FTP, el.pašto ir naujienų konferencijų serverius. • Susikūrė CSNET (Computer Science NETwork) – Delavaro, Purdue, Viskonsino universitetai, RAND ir BBN. NSF finansavo tinklo paslaugas (ypač el.paštą) universitetų darbuotojams nesuteikiant prieigos prie “ArpaNet”. • Prancūzijos telekomas šalyje paskleidė “Minitel” (TeleTel). • Vernor Vinge parašė “Tikruosius vardus” (True Names) 1982 • DCA ir ARPA “ArpaNet” tinkle įdiegia TCP ir IP junginį (TCP/IP) ir JAV gynybos departamentas paskelbia jį standartu. • Sukuriama EGP (External Gateway Protocol) specifikacija (RFC 827). 1983 • Viskonsino universitete sukuriamas domeno vardų serveris (DNS). • Perėjimas nuo NCP prie TCP/IP. • Įkuriami vartai CSNET/Arpanet. • ArpaNet suskyla į “ArpaNet” ir “MulNet”, vėliau susiliejusiu su Gynybos duomenų tinklu. • Pasirodo darvo vietų (PK) kompiuteriai – daugelis jų turi Berklio universiteto BSD Unix su IP programine įranga. • Atsiranda poreikis paskirstytojams (switchers). • ICCB pakeičiama IAB (Internet Activities Board). • Išleidžiama 4.2BSD turinti TCP/IP. • Įkuriamas EARN (European Academic and research Network) panašus į “Bitnet”. • Tom Jennings sukuria “FidoNet”. 1984 • DNS įsigali. • Mazgų skaičius viršija 1000. • Japonijoje įkuriamas JUNET, naudojantis UUCP. • Anglijoje įkuriamas JANET (Joint Academic Network), naudojantis “Coloured Book” protokolus (prieš tai SERCnet). • “Usenet” tinkle atsiranda moderuojamos diskusijų grupės. • William Gibson parašo “Neuroromantiką” (Neuromancer). 1985 • Įkuriamas WELL (Whole Earth Lectronic Link) 1986 • Įkuriamas NSFNET (greitis 56 Kbps) su penkiais ga;ongais centrais (JVNC@Prinston, PSC@Pittsburg, SDSC@UCSD, NCSA@UIUC, TheoryCenter@Cornell). Tai paskatino ryšio galimybių augimą. • NSF finansuoja SDSCNET, JVNCNET, SURANET ir NYSERNET. SoPAC įtakoje liepos 16 d. įkuriamas “Freenet” (1989-ais jo valdymą perėmė NPTN). • Sukurtas NNTP protokolas. • Craig Partridge sukurė MX įrašo formatą – tai leidžia ne IP tinklams turėti domenų vardus. • “Usenet” vardo pasikeitimas. • Greitosiose linijose įkuriamas BARTNET. 1987 • NSF sutaria valdyti NSFNET su “Merit Networks”. Vėliau “Merit”, IBM ir MCI sukuria ANS. • “Usenix” finansuojant įkuriamas UUNET, teikiantis komercines UUCP ir “Usenet” paslaugas. Jis paremtas Rick Adams ir Mike O’Dell bandymu. • Išleidžiamas 1000-ais RFC (Request for comments reference guide) • Mazgų kiekis pasiekia 10 tūkst. • BITNET mazgų kiekis viršija 1000 1988 • Interneto kirminas peršliaužia Tinklu užkrėsdamas 6000 mazgų (iš 60 tūkst.) Skaitykite Kompiuterių įsilaužimų istoriją. • DARPA sukuria CERT (Computer Emergency Res[ponse Team) • JAV Gynybos departamentas pasirenka OSI ir TCP/IP vidiniam naudojimui. GOSIP apibrėžia naudotinų protokolų aibę. • Be valdžios finansavimo įkuriamas “Los Nettos” tinklas. • NSFNET atnaujinamas į T1 (1,544 Mbps) • “FidoNet” prisijungia prie Interneto ir gali keistis el.laiškais ir konferencijomis. • Prie NSFNET prisijungusios šalys: JAV, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Islandija, Norvegija, Švedija. 1989 • Mazgų keikis viršija 100 tūkst. • Įkuriamas RIPE (Reseaux IP Europeens) Europos tinklų administravimui. • CSNET ir BITNET susijungus įkuriamas CREN. • IAB aplinkoje pradeda veiklą IETF ir IRTF. • AVCC ir CSIRO Australijoje įkuria akademinį AARNET. • Clifford Stoll parašytas “Gegutės kiaušinis” (Cuckoo’s Egg) papasakoja apie Vokietijos hakerių įsilaužimus į JAV kompiuterius. Skaitykite Kompiuterių įsilaužimų istoriją. • Prie NSFNET papildomai prisijungia: Australija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japonija, Meksika, Olandija, Naujoji Zelandija, Puerto Rikas, Anglija. 1990 • Nutraukiama “ArpaNet” veikla • Mitch Kapor įkuria EFF (Electronic Frontier Foundation) • Peter Deutsch, Alan Emtage ir Bill Heclan įkuria “Archie”. • Peter Scott įkuria “Hytelnet” (Saskatčevano universitetas) • Tinkle įsikuria “World” (Pasaulis, world.std.com) tapęs pirmuoju “dialup” ryšio tiekėju. • Įkuriamas ISO DE, kad užtikrintų OSI programų darbą TCP/IP terpėje. • 10 Kanados tinklų įkuria CA*net, su tiesioginiu ryšiu su NSFNET. • Pirmoji nuotoliniu būdu per Internetą SNTP protokolu valdomas įrenginys (Internet Toaster). • Prie NSFNET prisijungia Argentina, Austrija, Belgija, Brazilija, Čilė, Graikija, Indija, Airija, Pietų Korėja, Ispanija, Šveicarija. 1991 • CERFnet, PSInet ir AlterNet įkuria CIX (Commercial Internet eXchange) asociaciją kaip atsaką į NSF ketinimus apriboti Interneto komercinį naudojimą. • “Thinking Machines Corporation” įdiegia Brewster Kahle sukurtą WAIS sistemą. • Minesotos universitete Paul Lindner ir Mark P.McCahill įdiegia “Gopher”. • CERN įdiegia Tim Berners Lee sukurtą WWW. • Philip Zimmerman išleidžia PGP (Pretty Good Privacy)
• JAV įkuriamas NREN akademinis tinklas. • NSFNET atnaujinamas iki T3. • NSFNET tinkle per mėnesį perduodama per 1 trilijoną baitų informacijos. • JANET IP (JIPS) reiškė perėjimą Anglijoje prie TCP/IP protokolų. Iki tol IP buvo transportuojamas X.25 priemonėmis (tunnelling). • Prie NSF prisijungė: Kroatija, Čekoslovakija, Honkongas, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Singapūras, Pietų Afrika, Taivanis, Tunisas. 1992 • Įsisteigė ISOC (Internet Society). • Mazgų kiekis viršijo milijoną. • Įvyko pirmasis audio ir video duomenų perdavimas. • IAB tapo dalis ISOC. • Nevados universitetas įdiegė “Veronica”, “Gopher” paieškos serverį. • Į Tinklą įsijungė “World bank”. • Rick Gates pradėjo “Interneto medžioklę” (Internet Hunt). • Prie NSFNET prisijungė: Kamerūnas, Kipras, Ekvadoras, Estija, Kuveitas, Latvija, Liuksemburgas, Malaizija, Slovakija, Tailandas, Venesuela. 1993 • NSF įkūrė “InterNIC”, kad teiktų Interneto paslaugas: katalogų ir DB (AT&T), domenų registraciją (“Network Solutions”), informacines (Gneral Atomics/CERFnet). • Į Internetą įsijungė JAV Baltieji rūmai (www.whitehouse.gov, president@whitehouse.gov, vice-president@whitehouse.gov) • Naujo tipo kirminai pradėjo gyvenimą Tinkle (W4, Spiders, Wanderers, Crawlers, Snakes…) • Internete programą pradėjo “Internet Talk Radio”. • Į internetą įsijungė Jungtinės Tautos (UN). • Verslas ir žiniasklaida atkreipė dėmesį į Internetą. • Į areną įsiveržia “Mosaic”. WWW vystymasis šokteli nematytais tempais. “Gopher” lėtėja. Skaitykite – Kas nužudė Goferį • Prie NSFNET prisijungia: Bulgarija, Kosta Rika, Egiptas, Fidži, Ghana, Guana, Indonezija, Kazachstanas, Kenija, Lichtenšteinas, Peru, Rumunija, Rusija, Turkija, Ukraina, UAE, Virdžinijos salos. 1994 • Internetas (“ArpaNet”) šventė 25 metų jubiliejų. • Internete pasirodo el.parduotuvės. Jame galima užsakyti ir picą (Hut). • Internete pasirodo pirmasis virtualus bankas. • Internete transliaciją pradėjo RT-FM. Radijo stotys “užplūsta” Internetą: WXYC, WJHK, KUGS. • NIST pasiūlo GOSIP atmesti OSI reikalavimą ir įtraukti TC/IP. • Arizonoje įsikūrusi “Canter & Siegel” advokatų firma “pašiukšlina” Internet1 (spam) “Žalios kortos” reklama. Internautai atsako keiksmais (flame). • WWW tampa antruoju pagal populiarumą protokolu tinkle. • Į Internetą įsijungia Japonijos premjeras (www.kantei.go.jp) bei Anglijos iždas (www.hm-treasure.gov.uk), Naujosios Zelandijos premjeras (www.govt.nz) • RARE ir EARN susijungę sukuria TERENA su atstovybėmis 38-se šalyse. • Prie NSFNET prisijungia: Alžyras, Armėnija, Bermudai, Burkina Faso, Kinija, Kolumbija, Pranc.Polinezija, Jamaika, Lebanonas, Lietuva, Makau, Marokas, Naujoji Kaledonija, Nikaragva, Nigerija, Panama, Filipinai, Senegalas, Šri Lanka, Svazilendas, Urugvajus, Uzbekistanas. 1995 • NSF tampa vėl mokslo tinklu. Duomenų srautas nukreikiamas per tarpusavyje sujungtus Interneto tiekėjus. • Honkongo policija atjungia visus Interneto tiekėjus (išskyrus vieną) ieškodama hakerio. • Sukurta “RealAudio” technologija. • “Radio HK”, transliuojanti vien tik Internete, pradėjo savo veiklą. • WWW duomenų srautas tapo pirmaujančiu tinklo protokolu. • Įprastinės didžiosios “dialup” kompanijos (Compuserve, AOL, Prodigy) pradėjo teikti Interneto paslaugas. • Įsisteigė “Netscape” kompanija. • Rugsėjo 14 d. domenų vardai tapo mokami. NSF finansuoja tik .edu sritį. • Internete pasirodė Vatikanas (www.vatican.va) • Internetas padėjo DEA nustatyti tris asmenis nelegaliai gaminusius ir pardavinėjusius mobiliuosius telefonus ir kitus elektroninius įtaisus. • “Operation Home Front” sujungė stovyklose esančius karius su jų šeimomis. • Richard White tapo pirmuoju asmeniu apkaltintu JAV eksporto įstatymo pažeidimu, nes ant jo rankos buvo ištatuiruota RSA failų šifravimo programa. • Pradėta naudoti “Java”, “JavaScript”, VRML. Atsirado paieškos sistemos. • Lietuvoje “Omnitel” pradėjo tiekti Interneto paslaugas. 1996 • Vyko “Internet 1996 World Exposition” – pirmoji virtuali paroda. • Internetinė telefonija patraukė JAV ryšio bendrovių dėmesį ir jos paprašė uždrausti technologiją. • Priimtas JAV Ryšių padorumo įstatymas (Communications Decency Act) sukėlęs internautų protestą ir vėliau atšauktas. • AOL 19 valandų neteikė ryšio dėl elektros dingimo ir sukėlė abejones, ar ISP gali užtikrinti stabilias paslaugas. • Įtraukti naujų šalių domenų vardai: .qa, .la, .dj, .ne, .cf, .mf, .om, .nf, .tv, .pf, .sy, .aw, .kh. • Sausio 23 d. pirmąjį numerį išleido “Vartiklis”. Interneto augimas Metai stotys Metai stotys1969 41971/4 231974/6 621977/3 1111981/8 2131982/5 2351983/8 5621984/10 10241985/10 19611986/11 5089 1987/12 231741988/10 560001989/10 1590001990/10 3130001991/10 6170001992/10 11360001993/10 20560001994/10 38640001995/7 66420001996/7 12881000LITERATŪRA
1. CyberSociety http://members.aol.com/Cybersoc/is3.html2. Smithsonian surveyshttp://smithsonian.yahoo.com/whosonline2.html3. Grpahics Visualization and Usability Center http://www.cc.gatech.edu/gvu/user_surveys/survey-1998-10/tenthreport.html4. Cyber Dialogue http://www.cyberdialogue.com/press/releases/ic-slowdown.html5. ACNielsenc Net Watchhttp://acnielsen.com/products/reports/netwatch/pg3.htm6. American Internet User Surveyhttp://www.cyberdialogue.com/free_data/index.html7. Consumer datahttp://mba99.vanderbilt.edu/vinutha.ramanjaneya/group10/consumer.htm8. eUser&Usage Report http://www.netsmartamerica.com/9. Census Bureau http://www.census.gov/prod/99pubs/p20-522.pdf10. Nielsen media research Studyhttp://www.go-abacos.com/spon/onli_new.html11. Nielsen/Net ratings www.nua.ie/surveys/?f=VS&art_id=905355480&rel=true12. Census Bureau www.nua.ie/surveys/?f=VS&art_id=905355343&rel=true13. OCLC www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905355273&rel=true14. Computer Industry Almanac http://cyberatlas.internet.com/big_picture/geographics/print/0,1323,5911_200001,00.html15. CIAhttp://www.c-i-a.com/199908iu.htm16. Nua Internet Survey http://www.nua.net/surveys/how_many_online/index.html17. Europos Komisijos iniciatyva http://www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905355463&rel=true18. Forrester tyrimashttp://www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905355457&rel=true19. Stanley M, Witter Dean (1999), The European Internet Report: Multi-Industry Overview20. Datamonitoring. Stanley M, Witter Dean (1999), The European Internet Report: Multi-Industry Overview21. MMXI Europe BV ataskaita http://www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905355453&rel=true22. Net Watchhttp://acnielsen.com/products/reports/netwatch/pg4htm 23. Anderson Consulting http://www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905355409&rel=true24. The Electronis Freedom Foundation http://www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905354512&rel=true25. Ripe Region Hostcounthttp://www.ripe.net/statistics/hostcount.html26. Verslo žinios, 1999m. balandžio 9d. 27. InfoBaltashttp://www.infobalt.lt28. ISPOhttp://www.ispo.cec.be/esis/esis2basic/Ltbasic.htm29. R.Krukauskas.Lietuvos infromacijos ir telekomunikacijų technologijos rinkų atspindžiai pasaulyje:neoficiali informacija apie oficialius reikalus//Infobalt laikas.-1999 spalis, Nr.4, p.18-2130. Sterling B. Short History of the Internet by Bruce Sterling. http://w3.aces.uiuc.edu/AIM/scale/nethistory.html
1. 1 Sterling B. Short History of the Internet by Bruce Sterling. http://w3.aces.uiuc.edu/AIM/scale/nethistory.html 2. 2 Leiner B.M. and others. A Brief History of the Internet. http://www.isoc.org/internet/history/brief.html 3. 3 Hamman R. Introduction to Digital 3rd Worlds: overcoming the economic and educational barriers to Internet access and online publishing / Cybersociology Issue Three. http://members.aol.com/Cybersoc/is3.html 4. 4 Leiner B.M. and others. A Brief History of the Internet. http://www.isoc.org/internet/history/brief.html 5. 5 OCLC tyrimas “Tinklo charakterizavimo projektas www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905355273&rel=true 6. 6 http://www/rz/uni-osnabrueck.de/dokumentation/lokale_kopieninternet_U…/teil2.html 7. 7 Metcalfe B. Early Signs appear of Slowing Internet Growth. http://www.infoworld.com/cgi-bin/displayStory.pl?/features/990510mids.htm 8. 8 http://www.nua.net/surveys/how_many_online/index.html 9. 9 http://www.c-i-a.com/19981103.htm 10. 10 http://www.cc.gatech.edu/gvu/user_surveys/survey-1998-10/tenthreport.html 11. 11 http://www.go-abacos.com/spon/onli_new.html 12. 12 www.nua.ie/surveys/?f=VS&art_id=905355480&rel=true 13. 13 http://www.go-abacos.com/spon/onli_new.html 14. 14 http://www.cyberdialogue.com/press/releases/ic-slowdown.html 15. 15 www.nua.ie/surveys/?f=VS&art_id=905355343&rel=true
16. 16 http://www.cyberdialogue.com/free_data/index.html 17. 17 www.nua.ie/surveys/?f=VS&art_id=905355480&rel=true 18. 18 http://www.census.gov/prod/99pubs/p20-522.pdf 19. 19 Stanley M, Witter Dean (1999), The European Internet Report: Multi-Industry Overview, p.1520. 20 Stanley M, Witter Dean (1999), The European Internet Report: Multi-Industry Overview, p. 524 21. 21 t.p. psl. 32 22. 22 T.p. p. 20 23. 23 t.p. p.253 24. 24 http://www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905355463&rel=true 25. 25 pagal Stanley M, Witter Dean (1999), The European Internet Report: Multi-Industry Overview, p.9-11 26. 26 http://cyberatlas.internet.com/big_picture/geographics/print/0,1323,5911_200001,00.html27. 27 http://www.ispo.cec.be/esis/esis2basic/seec2gr1.htm 28. 28 http://www.ripe.net/statistics/hostcount.html 29. 29 http://www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905355409&rel=true 30. 30 http://www.infobalt.lt/statistika/itt_rinka_re.html 31. 31 http://www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905355409&rel=true 32. 32 http://www.nua.ie/surveys/index.cgi?f=VS&art_id=905354512&rel=true 33. 33 http://www.ispo.cec.be/esis/esis2basic/Ltbasic.htm 34. 34 R.Krukauskas.Lietuvos infromacijos ir telekomunikacijų technologijos rinkų atspindžiai pasaulyje:neoficiali informacija apie oficialius reikalus//Infobalt laikas.-1999 spalis, Nr.4, p.18-2135. 35 http://www.infobalt.lt/statistika/it_spec_lt.html 36. 36 R.Gudauskas, V.Undzėnas. Informacinės visuomenės kūrimo procesas Lietuvoje//InfoBalt Laikas, 1999 spalis, Nr.4, p. 10 37. 37 T.p. p. 11