Interneto istorija

INTERNETO ISTORIJA

Referatą parašė:

Utenos „Saulės“ gimnazijos
3c klasės mokinė
Agnė Vaišnoraitė

Utena2003

INTERNETAS – šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių – studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų, verslininkų. Internetas – tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima ir naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki naujausių pasaulio spaudos naujienų. Jei esate naujokas – neišsigąskite. Pirmieji žingsniai bus nedrąsūs ir atsargūs, bet, pasivaikščioją po Interneto pasaulį, kas kart vis norėsite teen sugrįžti. Ir neapsiriksite.
Internetas – pasaulio kompiuterių tinklas, kurio žinioje yra didžiulis duomenų, programų, dokumentų ir kitokios informacijos kiekis, ir kuris leidžia asmeninį kompiuterį naudoti tos informacijos paieškai, tiesiogiai bendrauti su daugiau nei 50 milijonų šio milžiniško tinklo vartotojų.
Internete yra kompiuterių, kurie pateiks Jums naujausią oro prognozę ar kelionių tvarkaraštį, papasakos apie žemės drebëjimų aktyvumą ar padės išsirinkti labiausiai tinkamą šuns veislę. Internete galite pakeliauti po pasaulio meno ir mokslo muziejus, aplankyti įvairius miestus. Ir jokių vizų!
Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto servisų saavo įstaigoje, kur jie dirba, ar universitete, kur mokosi. Viešosios bibliotekos turi greitaeigius ryšius Internete, todėl bibliotekos lankytojai gali taip pat jungtis prie Interneto servisų per viešo naudojimo terminalus ar asmeninius kompiuterius.

Interneto pradžia siekia „šaltojo karo” laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įk

kurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 60-tųjų pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomumkacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Tokioms sąlygoms vienintelis sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas „apklijuojamas” adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps — kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo umversitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos unniversitetai. Pagal laikraščio „Knight-Rider” straipsnį:
Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomatų iš Los Anželo sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiųsti ten duomenų porciją. jie turėjo parašyti „logwin” ir tikrinti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:
„Mes parašėme „L” ir telefonu paklausėme „Ar matote L?”
„Taip, mes matome L”, išgirdome atsakymą.
„Mes parašėme „O” ir paklausėme „Ar matote O?”
„Taip, mes matome O”.
„Tada mes parašėme G ir ryšys nutrūko”.
Taip prasidėjo revoliucija.

Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pa

avadintas ARPANET. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET — karinių užduočių vykdymui ir ARPANET — civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas Internet. Tuo pat metų atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Inteneto. 1985 metais Internete buvo daugiau kaip 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kai Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Interneto tolesnį augimą charakterizuoja diagrama (šaltinis www.isoc.org), Tyrimai buvo vykdomi naudojantis dviem skaičiavimų metodikomis.
Interneto vartotojų skaičių įvertinti daug sunkiau. Pagal įvairius šaltinius, žmonių, periodiškai besinaudojančių kuria nors Interneto paslauga, gali būti keli šimtai milijonų, o gal net gali siekti 1mlr. (2003 m.). Laikoma, kad nuo 1990 metų šis skaičius kasmet dvigubėjo, dabar augimo tempai lėtėja.

1997 metu birželio 15 d. duomenimis tik kelios pasaulio šalys Afrikoje ir Azijoje neturėjo Intemeto ryšio, dabar tokiu neliko.
Viena žymiausių Interneto vystymo gairių — Vanevaro Buso ir Tedo Nelsono hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijai Internete vaizduoti 1990 metais (Tim Bemers-Lee, Robert Caillau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacija Internete buvo pavadinta „Pasaulinių voratinklių” (World Wide Web, The Web, WWW, W3). Pirma grafinės hipertekstinės informacijos pe

erziūros programa (browser) Mosaic (Marc Andreessen, Eric Bina, Ilinojaus universitetas, 1993) tapo didžiausiu Interneto vystymo stimulu. Iki devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmonės, vėliau atsirado ir greitai daugėja komercmių mazgų. Nuo 1995 metų ir Lietuvoje kiekviena save gerbianti organizacija stengiasi pateikti informaciją apie save Internete (tinklapiai, svetainės — home pages). Oficialiai Lietuva įsijungė į Internetą 1994 metais.
Interneto istorijos metraštis
1957
Tarybų Sąjungai pirmajai paleidus į kosmosą dirbtinį Žemės palydovą, Jungtinės Amerikos valstijos įkūrė Pažangiųjų tyrinėjimų agentūrą (ARPA) prie Gynybos departamento. Šaltojo karo metu JAV norėjo įsitvirtinti karo mokslų ir technologijų srityje.
1965
ARPA rėmėjai svarstė galimybę kompiuteriniame tinkle panaudoti resursų laikinį paskirstymą. Kompiuteris TX-2 MIT Lincoln laboratorijoje ir Q-32 System Development korporacijoje (Santa Monica, CA) buvo tiesiogiai sujungti (tuo metu dar nebuvo naudojama paketinė komutacija).
1967
ACM simpoziume buvo pristatytas planas, kaip realizuoti paketinę komutaciją. Taip pat buvo pristatytas ARPANET tinklo projektas. Anglijoje įkurtas NPL duomenų tinklas.
1968
Pažangiųjų tyrinėjimų laboratorijai (ARPA ) buvo pristatytas paketinės komutacijos duomenų tinklas.
1969
Gynybos departamento pavedimu ARPANET buvo realiai panaudotas. Taip pat tarp Mitchigano ir Veino valstijų buvo išbandytas Merit tinklas (X.25 protokolo pagrindu), skirtas šių valstijų universitetų studentams.
1970
Išbandytas elektroninis paštas ir jo dėka organizuotos konferencijos. ALOHAnet tinklas išbandytas Havajuose. 1972 metais jis buvo sujungtas su ARPANET tinklu. ARPANET tinklo kompiuteriai pradėjo na
audoti vieningą tinklo protokolą (NCP).
1971
Tarp 23 tinklo kompiuterių buvo sumanyta įgyvendinti elektroninio pašto programą, pagal kurią buvo siuntinėjami pranešimai išskirstytame tinkle.
1972
Tarptautinėje kompiuterinių komunikacijų konferencijoje buvo pademonstruotas ARPANET tinklas. Tinklas buvo sudarytas iš 40 mašinų ir galinės sąsajos procesoriaus (TIP).
1973
Buvo atliktas pirmasis tarptautinis prisijungimas prie ARPANET tinklo. Prie tinklo prisijungė Švedijos ir Anglijos universitetai. B. Metkalfas savo tezėse bendrais bruožais apibrėžė Ethernet idėją. B. Kahn_as iškėlė Interneto problemą. ARPA agentūra pradėjo Interneto tyrimus. V.Cerf_as bendrais bruožais numatė šliuzo (gateway) struktūrą. Apibrėžta failų perdavimo technologija.
1974
V.Cerf_as ir B.Kahn_as pristatė straipsnį, kuriame nuodugniai aprašytas duomenų perdavimo kontrolės programos projektas (Transmission Control Program -TCP). Atsirado pirmasis Telenet (ARPANET komercinė versija). Taip buvo realizuotas pirmasis duomenų paketinio perdavimo servisas.
1976
Anglijos Karalienė Elžbieta II pirmą kartą pasinaudojo Elektroninio pašto paslaugomis.
1977
L.Landweber_is sukūrė THEORYNET tinklą. Šio tinklo dėka 100 kompiuterių tyrinėtojų galėjo naudotis elektroniniu paštu. Prisijungimui prie serverio buvo naudojamas TELENET servisas.
1979
Pagrindiniai kompiuterių mokslo specialistai įkūrė bendrą Kompiuterių mokslo departamento tinklą. Pradėtas tirti radijo bangų tinklas (mobilusis).
1981
Įkurtas CSNET tinklas. Jis buvo naudojamas elektroninio pašto paslaugoms teikti tarp universiteto mokslininkų. Tačiau ryšio su ARPANET tinklu dar nebuvo. Prancūzijos telekomas sujungė įvairius šalies taškus į Minitel (Teletel) tinklą.
1982
TCP/IP buvo paskelbtas pagrindiniu protokolu ARPANET tinkluose. Šis protokolas tapo pagrindiniu protokolu JAV Gynybos departamente. Pagrindiniai sujungimai tarp Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės buvo atlikti naudojant išorinį (External Gateway) protokolą. Protokolas buvo naudojamas šliuzams (gateway) tarp tinklų.
1983
Viskonsino universitete (JAV) buvo išbandytas vardų serveris. Dabar vartotojas galėjo daug paprasčiau jungtis prie nutolusio kompiuterio, nes jam nebereikėjo atsiminti tikslaus kelio. Tarp CSNET ir ARPANET buvo panaudotas šliuzas (gateway), kuris sujungė šiuos tinklus. Daugelis kompiuterių galėjo jungtis į tinklą naudodami UNIX operacinę sistemą, kuri turėjo IP programinę įrangą. Įkurtas EARN (European Academic and Research Network), kuris dirbo labai panašiai kaip BITNET (JAV variantas). Sukurtas FidoNet.
1984
Pristatytas domeno vardų serveris (DNS). Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1000 vienetų.
1985
Paskutinis Kanados universitetas prisijungė prie BITNET tinklo.
1986
Įkurtas NSFNET tinklas. Jis sujungė 5 didžiausius JAV kompiuterių mokslo centrus. JAV atsirado pirmasis naujienų tinklas Usenet. Ne IP tinklų kompiuteriams buvo suteikta galimybė gauti domenų adresus.
1987
Panaudojant CSNET protokolą buvo sukurtas elektroninio pašto ryšys tarp Vokietijos ir Kinijos. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 10.000 vienetų.
1988
Pirmasis didelis sąmyšis kompiuterių tinkle. Šio sąmyšio kaltininkė – programa _WORM_ sugadinusi apie 10% daugelio tinklo kompiuterių darbą. Iš karto buvo imtasi priemonių, kad tinklai būtų apsaugoti ir galėtų normaliai dirbti. Jarkko Oikarinen sukūrė Internet Relay Chat (IRC) – pokalbius Internete. Pirmieji Kanados regionai prijungti prie NSFNET tinklo. Tais pačiais metais prisijungė Danija, Suomija, Prancūzija, Islandija, Norvegija, Švedija.
1989
Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 100.000 vienetų. Įkurtas AARNET-Australijos akademinis tyrimų tinklas. Prie NSFNET tinklo prisijungė Australija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japonija, Meksika, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Puerto Rikas, Jungtinė Karalystė.
1990
Realizuotos tokios Interneto paslaugos, kaip Archie, Hytelnet. Internetas tapo atviras pasauliui: atsirado pirmasis komercinis Interneto paslaugų dial-up režime tiekėjas – World comes on-line (world.std.com). Prie NSFNET tinklo prisijungė Argentina, Austrija, Belgija, Brazilija, Čilė, Graikija, Indija, Airija, Pietų Korėja, Ispanija, Šveicarija.
1991
Realizuotos naujos Interneto paslaugos: Gopher, WAIS ir WWW. NSFNET duomenų perdavimo greitis pasiekė 1 trilijoną bitų per sekundę. Prie NSFNET tinklo prisijungė Kroatija, Čekija, Hong Kongas, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Singapūras, Pietų Afrika, Taivanas, Tunisas.
1992
Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1.000.000 vienetų. Atsirado pirmoji paieškos sistema Veronica. Pasaulio bankas (World Bank) prisijungė prie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Kuveitas, Latvija, Estija, Venesuela, Slovakija, Slovėnija, Tailandas, Kamerūnas, Kipras, Ekvadoras, Malaizija, Liuksemburgas.
1993
Baltieji Rūmai prisijungė prie tinklo (www.whitehouse.gov). Verslininkai atkreipė dėmesį į Internetą. Pradėtos transliuoti Interneto radijo (Talk Radio) laidos. Jungtinių tautų organizacija prisijungė prie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Rusija, Turkija, Kazachstanas, Egiptas, Bulgarija, Rumunija, Turkija, Ukraina, Indonezija, JAE, Fidžis, Gana, Guamas.
1994
Internetas atšventė 25 metų jubiliejų. Prekybos centrai savo paslaugas pateikė Internete. Prie NSFNET tinklo prisijungė Alžyras, Armėnija, Bermudai, Kinija,Kolumbija, Libanas, Lietuva, Marokas, Nikaragva, Nigerija, Panama, Senegalas, Urugvajus, Uzbekistanas.
1995
NSFNET sugrįžta prie savo buvusios paskirties – tyrinėjimų. Pagrindinį JAV tinklais keliaujantį informacijos srautą nuo šiol paskirsto pagrindinių tinklo paslaugų tiekėjai. Interneto paslaugas pradėjo teikti tradicinės online dial-up sistemos (Compuserve, America Online, Prodigy). Netscape suteikia galimybę daugybei į tinklą įsijungusių kompanijų paskelbti pasauliui apie save. Vatikanas prisijungė prie tinklo (www.vatican.va). Metų technologijomis pripažintos: WWW ir paieškos Internete mechanizmas.
1996
JAV telekomunikacijų kompanijos paprašė uždrausti naudoti Internetinį telefoną, nes jis yra žymiai pigesnis už įprastinį. Priimtas kontraversiškas įstatymas, saugantis tinklus nuo nepadorios informacijos skleidimo. Vėliau šis įstatymas paskelbtas antikonstituciniu. Prasidėjo WWW naršyklių kūrėjų Microsoft ir Netscape konkurencinis karas. Ši konkurencija įgalino labai ištobulinti programinę įrangą.
1997
Paskelbti oficialūs Interneto protokolų standartai. Metų technologijomis pripažintos: Push, Multicasting
LITERATŪRA
G. Leonavičius, R. Ališauskas, A. Balvočius, T. Balvočienė, V. Brazdeikis, V. Gudonienė, A. Miežinienė “Informatikos skaitiniai” Kaunas “Šviesa” 1996. Internetiniai puslapiai : http://www.reco.lt , http://elinara.ktu.lt .

Leave a Comment