interneto istorija

Interneto pradþia siekia “ðaltojo karo” laikus. JAV prezidento Eizenhauerio ákurta agentûra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 deðimtmeèio pabaigoje pradëjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ði agentûra turëjo sukurti kompiuteriø tinklà, kuris dirbtø patikimai atominio karo atveju. Pradinës sàlygos: bomba gali paþeisti bet kurià ryðio linijà, bet kurá mazgà. Uþduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galëtø keliauti bet kuria ið daugelio ryðio linijø ir nëra tokio mazgo, á kurá eitø visa informacija. Siunèiamas praneðimas skaidomas á daugelá paketø, kiekvienas paketas “aplipdomas” adresine informacija ir keeliauja savarankiðkai iki paskirties taðko, kur jis vël sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-marðrutizatorium, kuri parenka tolesná paketo kelià, apeidama neveikianèius segmentus. Ðie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekundæ) greièio linija buvo sujungtas keturiø mazgø tinklas: Los Anþelo universitetas, Stanfordo tyrimø institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikraðèio “Knight-Rider” straipsná”:
Profesorius Kleinrokas ir grupelë diplomantø ið Los Anþelo sugalvojo beprecedentiná planà: uþsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiøsti ten duomenø porcijà. Jiie turëjo paraðyti “logwin” ir þiûrëti, ar raidës atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:
“Mes paraðëme “L” ir telefonu paklausëme “Ar matote L?”
“Taip, mes matome L”, iðgirdome atsakymà.
“Mes paraðëme “O” ir paklausëme “Ar matote O?”
“Taip, mes matome O”.

br />“Tada mes paraðëme G ir ryðys nutrûko”.
Taip prasidëjo revoliucija.
Pradþioje tai buvo uþdaras keliø universitetø ir Gynybos ministerijos kompiuteriø tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirma vieða tinklo demonstracija ávyko 1972 metais Kompiuteriniø komunikacijø konferencijoje. Ið konferencijoje árengto terminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis á bet kurá ið 40 JAV sujungtø kompiuteriø. 1983 metais ARPANET pasidalijo á du tinklus: MILNET – kariniø uþduoèiø vykdymui ir ARPANET – civiliniø. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Ðis naujas darinys pavadintas Internet. Lygiagreèiai atsirado nepriklausomi ðvietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vëliau jie prisijungë prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virð 2000 mazgø. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukûrë superkompiuteriø tinklà NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Interneto tolesná augimà charakterizuoja diagrama (ðaltinis: www.nw.com) 
Interneto naudotojø skaièiø ávertinti daug suunkiau. Pagal ávairius ðaltinius þmoniø, periodiðkai besinaudojanèiø kuria nors Interneto paslauga gali bûti nuo 60 iki 80 milijonø (1997 m.). Laikoma, kad ðis skaièius kasmet dvigubëja. 
1996 metø birþelio 15 d. duomenimis tik keliolika pasaulio ðaliø Afrikoje ir Azijoje neturëjo Interneto ryðio. 
Viena þymiausiø Interneto vystymo gairiø – hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tøjø pradþioje (Tim Berners-Lee, Robert Cailiau, CERN, Ðveicarija). Hipertekstinë informacija Internete 1990 metais buvo pavadinta “Pasauliniu voratinkliu” (World Wide Web, The Web, WWW, W3). Pirma grafinës hipertekstinës informacijos perþiûros programa (browser) Mosaic (Marc An
ndreessen, Eric Bina, Ilinoiso universitetas, 1993) tapo didþiausiu Interneto vystymo stimulu. Iki devintojo deðimtmeèio pradþios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir ðvietimu susijæ þmonës, vëliau atsirado ir greitai daugëja komerciniø mazgø. Nuo 1995 metø ir Lietuvoje kiekviena save gerbianti organizacija stengiasi pateikti informacijà Internete (taip vadinami “namø puslapiai” – home pages). 

Leave a Comment