internetas ir elektroninis paštas

Internetas

Bendrąja prasme internetas (iš anglų Interconnected Networks, sutr. Internet) – tai kompiuterinis tinklas, jungiantis kelis tinklus, tačiau dabar internetas, visų pirma, suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Vartotojų požiūriu, internetas visų pirma reiškia pasaulinį tinklą (WWW – World Wide Web), elektroninio pašto, IRC ir naujienų grupių paslaugas.

Interneto istorija

1957
TSRS paleidžia „Sputnik“ – pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą. Atsakydamos į tai Jungtinės Valstijos gynybos departamente įkuria ARPA (Advanced Research Projects Agency), kuri padėtų JAV pirmauti mokslo ir technologijų sričių taikymuose karo prramonei.

1962
Paketais sujungti kompiuteriai (Packet-switching, PS)

1965
MIT Linkolno laboratorijos TX-2 ir Santa Monikoje esančios Sisteminio kūrimo korporacijos Q-32 buvo sujungtos tiesiogiai.

1967
Pateiktas planas dėl PS tinklų vystymo Lawrence G. Roberts pateikė pirmąjį Arpanet projekto variantą;

1968
PS tinklas pristatytas ARPA agentūrai

1969
Sukurtas „ArpaNet“ tinklų tyrimams
UCLA – pirmas tinklo mazgas [SDS SIGMA 7:SEX] ir netrukus
Stanfordo tyrimų institute (SRI) NIC [SDS940/Genie]
UCSB [IBM 360/75:OS/MVT]:Jutos universitetas [DEC PDP-10:Tenex]
Bolt Beranek ir „Newman Inc“ sukūrė IMP (Informacijos žinučių procesorius) [Honeywell 516 mini kompiuteris su 12 KB atminties]
Mičigano ir Veino universitetai susijungė X.25 Merit tinklu.

1970
Norman Abrahamson išš Havajų universiteto įkūrė ALOHANet, 1972-ais prisijungusį prie ArpaNet
ArpaNet tinklai pradeda naudoti NCP (Network Control Protocol)

1971
15 mazgų (23 kompiuteriai): UCLA, SRI, UCSB, Jutos U, BBN, MIT, RAND, SDC, Harvardas, Linkolno Lab., Stanfordas, UIU(C), CWRU, CMU, NASA/Amcs
Ray Tomlinson iš BBN sukuria el. pašto pr

rogramą žinučių siuntimui paskirstytame tinkle. Ji parašyta panaudojant ankstesnes – SNDMSG programos žinučių siuntimui (vieno kompiuterio terpėje) ir CPYNET, bandomosios failų perdavimo programos.

1972
Bob Kahn organizavo tarptautinę konferenciją apie kompiuterių ryšius su 40-ies kompiuterių ArpaNet tinklu ir TIP (Terminal Interface Processor)
Sukurta IWNG, kad padėtų susitarti dėl protokolų. Vadovas Vinton Cerf.
Sukurta Telnet specifikacija (RFC 318)

1973
Pirmieji tarptautiniai prisijungimai prie ArpaNet – Londono universiteto koledžas ir Norvegijos Karališkoji radarų bendrija
Bob Mctcalfe disertacija pateikia Ethernet idėją.
Bob Kahn nusako Interneto problemą ir pradeda tyrimus ARPA.
Vinton Cerf San Francisko viešbutyje antroje voko pusėje greitomis nubraižo vartų (gateway) architektūrą.
Cerf ir Kahn rugsėjį pagrindinius Interneto principus išdėsto INWG, Anglija, Sussex universitetas
Sukurta FTP specifikacija (RFC 454)

1974
Vint Cerf ir Bob Kahn išspausdina „A protocol for packet Network intercommunication“, kur pateikia detalų TCP (Transmission Coontrol Program) aprašymą.
BBN atidaro „TeleNet“, pirmą viešą paketinio ryšio paslaugą (komercinis ArpaNet variantas).

1975
Internet valdymas perduotas DCA (vėliau tapusiam DISA)
Raphael Finkel pateikia pirmąją „Žargono failų“ versiją.
John Brunner parašo „Shockwave Rider“.

1976
Anglijos karalienė Elžbieta II pasiunčia el. laišką.
AT&T Bell Labs sukuria UUCP (Unix-to-Unix CoPy), kurią po metų išplatina su „Unix“ sistema.

1977
Larry Landweber iš Viskonsino universiteto įkuria TheoryNet, kuris leidžia naudotis el. paštu maždaug 100 kompiuterių srities mokslininkų (su sava el. pašto programa ir „TeleNet“ panaudojimu prieigai).
Sukurta el. pašto specifikacija (RFC 733)
„Tymshare“ sukuria „TymNet“
Liepą pademonstruojamas Ar

rpanet/Packet radio Net/SATNET su BBN vartais (gateway) veikiantis Interneto protokolu.

1979
Larry Landweber Viskonsino universiteto, DARPA, NSF ir kompiuterių mokslininkų susirinkimas.
Tom Truscott, Jim Ellis ir Steve Bellovin Įkuria UseNet, naudojantį UUCP tarp Duke ir UNC. Visos pirmosios diskusijų grupės naudojo net.* hierarchiją.
Richard Bartle ir Roy Trubshow iš Essex universiteto sukuria MUD, MUD1
ARPA įkuria ICCB (Internet Configuration Control Board)
DARPA finansuoja PRNET (Packet Radio Network)
1981
Sukuriamas BITNET (Because It’s Time NETwork)„. pradėjęs kaip bendras Niujorko universiteto tinklas su pirmuoju ryšiu su Jeilo (Yale) universitetu (pirmapradis žodis buvo “There„, o ne “Time”). Turėjo FTP, el. pašto ir naujienų konferencijų serverius.
Susikūrė CSNET (Computer Science NETwork) – Delavero, Purdue, Viskonsino universitetai, RAND ir BBN. NSF finansavo tinklo paslaugas (ypač el. paštą) universitetų darbuotojams nesuteikiant prieigos prie „ArpaNet“.
Prancūzijos telekomas šalyje paskleidė „Minitel“ (TeleTel).
Vernor Vinge parašė „Tikruosius vardus“ (True Names)

1982
DCA ir ARPA „ArpaNet“ tinkle įdiegia TCP ir IP junginį (TCP/IP) ir JAV gynybos departamentas paskelbia jį standartu.
Sukuriama EGP (External Gateway Protocol) specifikacija (RFC 827).

1983
Viskonsino universitete sukuriamas domeno vardų serveris (DNS).
Perėjimas nuo NCP prie TCP/IP.
Įkuriami vartai CSNET/Arpanet.
ArpaNet suskyla į „ArpaNet“ ir „MulNet“, vėliau susiliejusiu su Gynybos duomenų tinklu.
Pasirodo personaliniai kompiuteriai – daugelis jų turi Berklio universiteto BSD Unix su IP programine įranga.
Atsiranda poreikis paskirstytojams (switchers).
ICCB pakeičiama IAB (Internet Activities Board).
Išleidžiama 4.2BSD turinti TCP/IP.
Įkuriamas EARN (E

European Academic and research Network) panašus į „Bitnet“.
Tom Jennings sukuria „FidoNet“.

1984
DNS įsigali.
Mazgų skaičius viršija 1000.
Japonijoje įkuriamas JUNET, naudojantis UUCP.
Anglijoje įkuriamas JANET (Joint Academic Network), naudojantis „Coloured Book“ protokolus (prieš tai SERCnet).
„Usenet“ tinkle atsiranda moderuojamos diskusijų grupės.
William Gibson parašo „Neuroromantiką“ (Neuromancer).

1985
Įkuriamas WELL (Whole Earth Lectronic Link)

1986
Įkuriamas NSFNET (greitis 56 Kbps) su penkiais galingais centrais (JVNC@Prinston, PSC@Pittsburg, SDSC@UCSD, NCSA@UIUC, TheoryCenter@Cornell). Tai paskatino ryšio galimybių augimą.
NSF finansuoja SDSCNET, JVNCNET, SURANET ir NYSERNET. SoPAC įtakoje liepos 16 d. įkuriamas „Freenet“ (1989-ais jo valdymą perėmė NPTN).
Sukurtas NNTP protokolas.
Craig Partridge sukurė MX įrašo formatą – tai leidžia ne IP tinklams turėti domenų vardus.
„Usenet“ vardo pasikeitimas.
Greitosiose linijose įkuriamas BARTNET.
1987
NSF sutaria valdyti NSFNET su „Merit Networks“. Vėliau „Merit“, IBM ir MCI sukuria ANS.
„Usenix“ finansuojant įkuriamas UUNET, teikiantis komercines UUCP ir „Usenet“ paslaugas. Jis paremtas Rick Adams ir Mike O’Dell bandymu.
Išleidžiamas 1000-ais RFC (Request for comments reference guide)
Mazgų kiekis pasiekia 10 tūkst.
BITNET mazgų kiekis viršija 1000

1988
Interneto kirminas peršliaužia Tinklu užkrėsdamas 6000 mazgų (iš 60 tūkst.)
Skaitykite Kompiuterių įsilaužimų istoriją.
DARPA sukuria CERT (Computer Emergency Response Team)
JAV Gynybos departamentas pasirenka OSI ir TCP/IP vidiniam naudojimui. GOSIP apibrėžia naudotinų protokolų aibę.
Be valdžios finansavimo įkuriamas „Los Nettos“ tinklas.
NSFNET atnaujinamas į T1 (1,544 Mbps)
„FidoNet“ prisijungia prie Interneto ir gali keistis el. laiškais ir konferencijomis.
Prie NSFNET prisijungusios šalys: JAV, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Islandija, Norvegija, Šv

vedija.

1989
Mazgų keikis viršija 100 tūkst.
Įkuriamas RIPE (Reseaux IP Europeens) Europos tinklų administravimui.
CSNET ir BITNET susijungus įkuriamas CREN.
IAB aplinkoje pradeda veiklą IETF ir IRTF.
AVCC ir CSIRO Australijoje įkuria akademinį AARNET.
Clifford Stoll parašytas „Gegutės kiaušinis“ (Cuckoo’s Egg) papasakoja apie Vokietijos hakerių įsilaužimus į JAV kompiuterius.
Skaitykite Kompiuterių įsilaužimų istoriją.
Prie NSFNET papildomai prisijungia: Australija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japonija, Meksika, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Puerto Rikas, Anglija.
1990
Nutraukiama „ArpaNet“ veikla
Mitch Kapor įkuria EFF (Electronic Frontier Foundation)
Peter Deutsch, Alan Emtage ir Bill Heclan įkuria „Archie“.
Peter Scott įkuria „Hytelnet“ (Saskatčevano universitetas)
Tinkle įsikuria „World“ (Pasaulis, world.std.com) tapęs pirmuoju „dialup“ ryšio tiekėju.
Įkuriamas ISO DE, kad užtikrintų OSI programų darbą TCP/IP terpėje.
10 Kanados tinklų įkuria CA*net, su tiesioginiu ryšiu su NSFNET.
Pirmasis nuotoliniu būdu per Internetą SNTP protokolu valdomas įrenginys (Internet Toaster).
Prie NSFNET prisijungia Argentina, Austrija, Belgija, Brazilija, Čilė, Graikija, Indija, Airija, Pietų Korėja, Ispanija, Šveicarija.
1991
CERFnet, PSInet ir AlterNet įkuria CIX (Commercial Internet eXchange) asociaciją kaip atsaką į NSF ketinimus apriboti Interneto komercinį naudojimą.
„Thinking Machines Corporation“ įdiegia Brewster Kahle sukurtą WAIS sistemą.
Minesotos universitete Paul Lindner ir Mark P. McCahill įdiegia „Gopher“.
CERN įdiegia Tim Berners Lee sukurtą WWW.
Philip Zimmerman išleidžia PGP (Pretty Good Privacy)
JAV įkuriamas NREN akademinis tinklas.
NSFNET atnaujinamas iki T3.
NSFNET tinkle per mėnesį perduodama per 1 trilijoną baitų informacijos.
JANET IP (JIPS) reiškė perėjimą Anglijoje prie TCP/IP protokolų. Iki tol IP buvo transportuojamas X.25 priemonėmis (tunnelling).
Prie NSF prisijungė: Kroatija, Čekoslovakija, Honkongas, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Singapūras, PAR, Taivanas, Tunisas.
1992
Įsteigtas ISOC (Internet Society).
Mazgų kiekis viršijo milijoną.
Įvyko pirmasis audio ir video duomenų perdavimas.
IAB tapo dalis ISOC.
Nevados universitetas įdiegė „Veronica“, „Gopher“ paieškos serverį.
Į Tinklą įsijungė „World bank“.
Rick Gates pradėjo „Interneto medžioklę“ (Internet Hunt).
Prie NSFNET prisijungė: Kamerūnas, Kipras, Ekvadoras, Estija, Kuveitas, Latvija, Liuksemburgas, Malaizija, Slovakija, Tailandas, Venesuela.
1993
NSF įkūrė „InterNIC“, kad teiktų Interneto paslaugas: katalogų ir DB (AT&T), domenų registraciją („Network Solutions“), informacines (General Atomics/CERFnet).
Į Internetą įsijungė JAV Baltieji rūmai (www.whitehouse.gov, president@whitehouse.gov, vice-president@whitehouse.gov)
Naujo tipo kirminai pradėjo gyvenimą Tinkle (W4, Spiders, Wanderers, Crawlers, Snakes.)
Internete programą pradėjo „Internet Talk Radio“.
Į internetą įsijungė Jungtinės Tautos (UN).
Verslas ir žiniasklaida atkreipė dėmesį į Internetą.
Į areną įsiveržia „Mosaic“. WWW vystymasis šokteli nematytais tempais. „Gopher“ lėtėja.
Skaitykite – Kas nužudė „Gopher“
Prie NSFNET prisijungia: Bulgarija, Kosta Rika, Egiptas, Fidžis, Gana, Indonezija, Kazachstanas, Kenija, Lichtenšteinas, Peru, Rumunija, Rusija, Turkija, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai, Virdžinijos salos.
1994
Internetas („ArpaNet“) šventė 25 metų jubiliejų.
Internete pasirodo el. parduotuvės. Jose galima užsakyti ir picą (Hut).
Internete pasirodo pirmasis virtualus bankas.
Internete transliaciją pradėjo RT-FM. Radijo stotys „užplūsta“ Internetą: WXYC, WJHK, KUGS.
NIST pasiūlo GOSIP atmesti OSI reikalavimą ir įtraukti TCP/IP.
Arizonoje įsikūrusi „Canter & Siegel“ advokatų firma „pašiukšlina“ Internetą (spam) „Žalios kortos“ reklama. Internautai atsako keiksmais (flame).
WWW tampa antruoju pagal populiarumą protokolu tinkle.
Į Internetą įsijungia Japonijos premjeras (www.kantei.go.jp) bei Anglijos iždas (www.hm-treasure.gov.uk), Naujosios Zelandijos premjeras (www.govt.nz)
RARE ir EARN susijungę sukuria TERENA su atstovybėmis 38-se šalyse.
Prie NSFNET prisijungia: Alžyras, Armėnija, Bermudai, Burkina Fasas, Filipinai, Kinija, Kolumbija, Jamaika, Libanas, Lietuva, Makao, Marokas, Naujoji Kaledonija, Nikaragva, Nigerija, Panama, Prancūzijos Polinezija, Senegalas, Šri Lanka, Svazilendas, Urugvajus, Uzbekija.
1995
NSF vėl tampa mokslo tinklu. Duomenų srautas nukreikiamas per tarpusavyje sujungtus Interneto tiekėjus.
Honkongo policija atjungia visus Interneto tiekėjus (išskyrus vieną) ieškodama įsilaužėlio.
Sukurta „RealAudio“ technologija.
„Radio HK“, transliuojanti vien tik Internete, pradėjo savo veiklą.
WWW duomenų srautas tapo pirmaujančiu tinklo protokolu.
Įprastinės didžiosios „dialup“ kompanijos (Compuserve, AOL, Prodigy) pradėjo teikti Interneto paslaugas.
Įsteigta „Netscape“ kompanija.
Rugsėjo 14 d. domenų vardai tapo mokami. NSF finansuoja tik .edu sritį.
Internete pasirodė Vatikano oficialus puslapis (www.vatican.va)
Internetas padėjo DEA nustatyti tris asmenis nelegaliai gaminusius ir pardavinėjusius mobiliuosius telefonus ir kitus elektroninius įtaisus.
„Operation Home Front“ sujungė stovyklose esančius karius su jų šeimomis.
Richard White tapo pirmuoju asmeniu apkaltintu JAV eksporto įstatymo pažeidimu, nes ant jo rankos buvo ištatuiruota RSA failų šifravimo programa.
Pradėta naudoti „Java“, „JavaScript“, VRML. Atsirado paieškos sistemos.
Lietuvoje „Omnitel“ pradėjo tiekti Interneto paslaugas.
1996
Vyko „Internet 1996 World Exposition“ – pirmoji virtuali paroda.
Internetinė telefonija patraukė JAV ryšio bendrovių dėmesį ir jos paprašė uždrausti technologiją.
Priimtas JAV Ryšių padorumo įstatymas (Communications Decency Act) sukėlęs internautų protestą ir vėliau atšauktas.
AOL 19 valandų neteikė ryšio dėl elektros dingimo ir sukėlė abejones, ar ISP gali užtikrinti stabilias paslaugas.
Įtraukti naujų šalių domenų vardai: .qa, .la, .dj, .ne, .cf, .mf, .om, .nf, .tv, .pf, .sy, .aw, .kh.
Vasario 23 d. pirmąjį numerį išleido „Vartiklis“.
2003
Pirmas lietuviškas straipsnis Vikipedijoje; lietuviškos laisvosios enciklopedijos kūrimo pradžia.

Elektroninis paštas

Šiandieninėje visuomenėje elektroninis paštas viena iš pagrindinių bendravimo ir duomenų perdavimo priemonių. Elektroniniu paštu galima siųsti elektroninius laiškus (pranešimus) bet kuriam interneto naudotojui, turinčiam elektroninio pašto adresą. Laiško gavėjas laišką gauna praktiškai tuo pat metu, kai jis išsiunčiamas. Gautas laiškas yra saugomas gavėjo interneto paslaugų teikėjo ISP serveryje iki tol, kol jis jį pasiima į savo kompiuterį.
Pašto dėžutė (ang. Mailbox) — vieta pašto serveryje elektroniniams laiškams laikyti, paskirta elektroninio pašto abonentui (ang. subscriber) jam registruojantis pas interneto paslaugų teikėją ISP (ang. Internet Service Provider).
Elektroninio pašto adresas (ang. e-mail address) — adresas, kuris suteikiamas elektroninio pašto abonentui. Elektroninio pašto adresą sudaro dvi dalys, atskirtos ženklu @. Kairėje ženklo pusėje rašomas abonento (vartotojo) vardas, dešinėje — pašto serverio vardas atskirtas tašku nuo šalies adreso, kurie vienareikšmiškai identifikuojantis abonentą tame serveryje.
Elektroninio pašto adreso formatą user@host pasiūlė P.Tomilson. 1980 m. jį patvirtino pasaulinė standartų organizacija ISO.
Kiekvienas elektroninio pašto adresas yra unikalus, sudaromas naudojant tik lotyniškas raides ir turi būti naudojamas toks, koks duotas. Savavališkas elektroninio adreso pakeitimas — papildomų tarpų įdėjimas, linksnio pakeitimas ir kiti pan. veiksmai padaro adresą beverčiu — tokie laiškai adresato nepasiekia.
Elektroninio pašto abonentas gali skaityti arba paimti iš pašto dėžutės laiškus pateikęs registravimosi duomenis — abonento vardą (ang. User Name) ir slaptažodį (ang. Password).
Kiekviename pašto serveryje kiekvienam abonentui laiškams laikyti skiriama tam tikro dydžio pašto dėžutė. Jei naudotojas neprisijungia prie pašto serverio ir nepasiima savo korespondencijos, tai pašto paslaugų teikėjas gali po numatyto termino, pavyzdžiui 3 mėnesių, laiškus pašalinti arba visus laiškus grąžinti siuntėjui. Dažnai pašto paslaugų teikėjas panaikina tam tikrą numatytą laikotarpį nenaudojamo elektroninio pašto adresą.
Nuolat daugėja serverių nemokamai suteikiančių pašto adresą bei pašto dėžutę ir saugančių bei leidžiančių skaityti gautus laiškus naudojant naršyklę. Tokia žiniatinklinio pašto paslauga suteikia galimybę prie elektroninio pašto prisijungti bet kurioje pasaulio vietoje, kur yra kompiuteris ir interneto ryšys, tačiau yra ir trūkumų – asmeniniai laiškai saugomi svetimame serveryje, juos skaityti galima tik prisijungus prie interneto, kai kurie serveriai į jūsų laiškus talpina savo reklamą, taip pat galite turėti problemų su nacionaliniais simboliais.
Pašto adresą gali suteikti interneto paslaugų teikėjas. POP pašto paslauga leidžia naudotis elektroninio pašto dėžute prisijungiant prie jos tam tikromis elektroninio pašto programomis. Tai suteikia galimybę rašyti ir skaityti laiškus neprisijungus prie interneto, interneto ryšį naudojant tik laiškų išsiuntimui ir gavimui.
Vienos pašto programos laiškuose leidžia rinkti tik raides, o sudėtingesnius tekstus tenka siūti kaip laiško priedą (ang. Attachment). Galingesnės elektroninio pašto programos turi teksto maketavimo priemones, laiškuose gali būti ne tik tekstas, bet ir paveikslėliai, lentelės ir pan. Populiariausios elektroninio pašto programos: The Bat! (www.ritlabs.com), Eudora (www.eudora.com), Pegasus Mail (www.pmail.com ), kartu su naršykle Internet Explorer platinama elektroninio pašto programa Outlook Express, o su naršykle Netscape Communicator elektroninio pašto programa Messenger.
Elektroniniu paštu patogiausia naudotis, kai interneto paslaugų teikėjai ISP leidžia naudotis ir žiniatinklinio pašto ir POP3 paslauga.
Reikėtų siekti, kad elektroniniai laiškai būtų siunčiami „Windows–1257″ koduote (ypač, jei nežinote, kokia elektroninio pašto programa naudojasi gavėjas) — tik tokiu atveju visi gavėjai laišką su lietuviškais rašmenimis matys neiškraipytą. „Microsoft” programose ši koduotė vadinama „Baltic (Windows)”.
Kai kurios interneto pašto paslaugas teikiančios tarnybos nesugeba iškoduoti UTF-8 koduotės laiškų, todėl šios šiuolaikiškos koduotės kol kas nerekomenduojama naudoti.
Rašant laiškus standartizuotoje formoje reikia užpildyti tam tikrus laukus:
From: siuntėjo elektroninio pašto adresas
To: gavėjo elektroninio pašto adresas
Subject: laiško tema
Cc: laiško kopijų gavėjo adresai
Date: laiško išsiuntimo data
Attachments: laiško priedai (tai gali būti tik rinkmenos).
Elektroniniame laiške ir tiesioginiame interneto pokalbyje bendravimo nuotaikai, emocijos išreikšti išreikšti galima naudoti sutartinius ženklus — šypsenėlės (ang. Smileys) bei angliškų frazių santrumpas. Jos yra laikomos tarptautinėmis todėl jus supras ne tik Lietuvoje, bet ir betkurioje pasaulio šalyje.Čia pateikiami dažniausiai naudojami sutartiniai ženklai:
🙂 šypsena
:-/ kreiva šypsena
🙂 šelmiška šypsena
🙁 liūdesys
😡 bučinys
😮 nustebimas
😀 juokas
(:-& pyktis
:’-( verkimas
:-@) kiaulė
😯 nuostabos šūksnis

Neprašyti elektroniniai laiškai
Per pastaruosius keletą metų „spam“ — interneto šiukšlinimas masiniais elektroniniais laiškais — nuo nedidelio nemalonaus dalyko virto visuotine epidemija. Neprašyti masiniai elektroniniai laiškai sudaro daugiau nei pusę visų internetu siunčiamų elektroninių laiškų. 2004 m. kompanijos „Radicati Group“ išleistame pranešime teigiama, jog Jungtinių Valstijų įmonės išleis 20 milijonų JAV dolerių ir beveik 200 milijonų iki 2007-ųjų metų tam, kad neįsileistų tokių žinučių į savo elektroninį paštą.
Šiuo metu itin didelis dėmesys užkertant kelią tokiems masiškai siunčiamiems elektroniniams laiškams skiriamas Europos Sąjungoje, ypač Jungtinėje Karalystėje. Priimami įvairiausi teisės aktai bei įstatymai. Tačiau ES teigimu, užkirsti kelio tokiems laiškams bus neįmanoma, jei tokie laiškai nebus uždrausti Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV pagal dabar galiojančius įstatymus tokių laiškų siuntinėti nedraudžiama, nebent gavėjas pageidauja jų negauti. Tačiau jau ir JAV pradedama imtis tam tikrų priemonių nepageidaujamiems laiškams užkirsti. Kovoti bandoma ir teisinėmis priemonėmis.
Terminas “spam” yra kilęs iš Anglijos komikų grupės „Monty Python”, kuri vaidindavo restoranuose. Patiekalų meniu dažniausiai buvo įtraukta konservuota kiauliena, kuri anglų kalba skamba “spam”. Kai padavėja skaitydavo meniu klientams ir siūlydavo įvairius patiekalus, komikų grupė choru šaukdavo “spam, spam, spam.” vis garsiau ir garsiau, kol galiausiai padavėjos balsas tapdavo negirdimas. Terminas tikriausiai pradėtas vartoti todėl, neprašyti laiškai visiškai nustelbia reikalingus — jie tiesiog paskęsta tarp “šiukšlių”.
Neprašytas komercinis paštas ne tik erzina, bet ir padaro finansinių nuostolių, pavyzdžiui, galima suskaičiuoti darbo laiką, praleistą kiekvieną dieną trinant nereikalingus laiškus. Taigi jei kasdien bent po 10 minučių yra skiriama tokių laiškų trynimui, lengva paskaičiuoti, kiek darbo valandų kasmet prarandama tik trinti “blogus” laiškus. Dar blogiau jei tokio laiško pavadinimas yra įdomus ar intriguojantis. Tuomet atsidarius laišką, yra prisijungiama prie tinklalapio, o tai tikrai “suvalgo” dar daugiau darbo laiko.
Pats populiariausias būdas pakliūti į „spamo“ tinklą — paskelbti savo elektroninio pašto adresą interneto tinklapyje ar pokalbių kambaryje, diskusijų grupėje ar interneto kataloge. Šiukšlintojai šiems adresams surinkti naudoja automatizuotas programas, pavyzdžiui, „vorai“ (ang. spiders) ar „robotai“ (ang. bots). O galbūt savo elektroninio pašto adresą davėte manais į nemokamą paslaugą ar galimybę laimėti prizą?
Kartais galima tapti taip vadinamosios „žodyninės“ ar „brute-force“ tipo atakos auka, kai „spameris“ užverčia interneto paslaugos teikėjų pašto serverį tūkstančiais elektroninių pašto adresų — „aaa@yahoo.com“, „aab@yahoo.com“ ir taip toliau, tada atmeta negaliojančius ir išeliminuoja naudojamus.
Kovodamas su nepageidaujamu komerciniu paštu, vartotojas turi vieną pranašumą: jis gali pasinaudoti tuo, jog dauguma nepageidaujamų laiškų turi panašias charakteristikas, todėl juos gana lengva atpažinti. Beveik visi tokie laiškai stengiasi įtikinti skaitytoją nusipirkti vieną ar kitą prekę naudodami panašius žodžius. Geriausias būdas apsisaugoti nuo nepageidaujamų laiškų — įdiegti antivirusinę programą, turinčią specialią „spam“ atpažinimo priemonę, pavyzdžiui, „Panda Internet Security“. “Anti-spam” programos gali atpažinti nepageidaujamus laiškus, juos išrūšiuoti ir ištrinti, kol jie nepasiekė naudotojo pašto dėžutės.

Leave a Comment