internetinis bendravimas

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

INTERNETINIS BENDRAVIMAS

Atiko: PV studentė J. B.

Tikrino: Dėst. J. Balčiūnienė

Alytus

2003

Įvadas

Internetas, ko gero, yra didžiausias šio šimtmečio išradimas, bent jau daugelis mūsų taip mano ir tuo tiki. Jis dar vadinamas „abstrakčia vieta“

ir šis pavadinimas jam nepaprastai tinka. Tai ir didžiausia pasaulyje biblioteka, ir tūkstančiai kitų dalykų vienoje vietoje. Neįmanoma tiksliai apibrėžti, kur Internetas yra, tačiau galima paaiškinti, kas tai yra.

Internetas – tai nuolat besikeičiantis milžiniškas pasaulinis prisijungusių kompiuterių tinklas. Kompiuterių vartotojai įsiregistruoja ir išsiregistruoja kiekvieną sekundę. Tinklas yra tarsi gyvas organizmas, jis nuolat keičiasi ir galima tik spėlioti, koks jis bus po kelerių metų.

Visuomenei pasaulinis tinklas Word Wibe Web buvo pristatytas 1993 m. ir dar nėra galutinai susiformavęs. Šiuo metu visi mes esame visiškai naujos rūšies bendravimo ir gyvenimo būdo atsiradimo stebėtojai ir patys galime pamėginti tame dalyvauti.

Elektroninis paštas ir pokalbiai

Yra pora šiuolaikinių elektroninio ryšio priemonių: elektroninis paštas (e-paštas) bei pokalbiai Internete. Jų abiejų veiksmas pagrįstas tekstinių pranešimų mainais, tačiau, nepaisant jų panašumo, naudojimas yra gana skirtingas:

1. lentelė. Elektroninio pašto ir pokalbių internete palyginimas

| |Elektroninis paštas |Pokalbiai |

|Paštas skaitomas: |Asmeniškai |Šimtai žmonių |

|Pobūdis |Privatus |Viešas |

|Temos |Bet kokios |Konkrečios grupės tema |

Šaltinis[1]

E-paštas ir pokalbiai turi vieną bendrą savybę – abi šios priemonės yra Interneto tarnybos. Kalbame apie serveriuose patalpintą informaciją, kuria galime naudotis, jei turime priėjimą prie serverių ir tam tinkamą programinę rangą. Serveriai – tai kompiuteriai, kurie priima ir išsiunčia e-

paštą ar naujienas visą parą. Tuo gali naudotis visi vartotojai, turintys priėjimą prie sistemos.

Elektroninis paštas

Be jokios abejonės, e-paštas (electronic mail arba e-mail) yra populiariausia Interneto paslauga. Kiekviena sistema tinkle suteikia kokią nors e-pašto paslaugą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokį kompiuterį naudojame, jei jis turi Interneto jungtį, tai galima siųsti ir gauti elektroninius laiškus. Pašto dėžutė – tai pašto serverio diske išskirta vieta, prie jos turi priėjimą tik klientas, įvedęs slaptažodį.

E-paštas iš esmės yra mažas tekstas, siuntinėjamas tarp dviejų asmenų.

Rašant tekstą, jis turi būti neformatuotas, t. y. paprastas tekstas. Tai reiškia, kad paprastame e-pašte negalima naudoti šriftų, pabraukimų ir pan.

E-pašto tekstas privalo būti sudarytas tik iš: raidžių, skaitmenų, kablelių, taškų, brūkšnių ir t.t.Be to, laiške gali būti ne tik tekstas, bet ir paveikslėliai, garsas, failai, lentelės ir panašiai. Tai vadinama e-

pašto priedu (e-mail attachment), kuris yra prisegamas prie laiško.

Didžiausias šio pašto privalumas yra greitis. Laiško gavėjas laišką gauna praktiškai tuo pat metu, kai jis išsiunčiamas.

Gautas laiškas yra siunčiamas Interneto paslaugų tiekėjo pašto serveryje iki tol, kol laiškus pasiima gavėjas į savo kompiuterį įsijungęs į Internetą.[2]

Interneto elektroninio pašo adresas

Kiekvienas, turintis e-paštą, turi ir e-pašto adresą (e-mail address), kuris yra kibernetinis paprasto pašto adreso ar telefono numerio atitikmuo.

Siųsdami elektroninio pašto žinutę, įvedame gavėjų adresą ar adresus, kad kompiuteris žinotų, kam ją pasiųsti.

Interneto e-pašto adresas sudarytas iš dviejų dalių: pirma dalis identifikuoja naudotoją, antra – naudotojo pašto serverį ar srities vardą.

Šios dalys atskiriamos ženklu @ (komercinis ženklas „prie“). Pirmoje adreso dalyje gali būti keli žodžiai, atskirti taškais. Senesnių adresų pirmas žodis po ženklo @ reiškia dažniausiai kompiuterio vardą, toliau yra srities vardas ir šalies kodas ar kuri nors Internete naudojama santrumpa .com,

.edu, .gov, .net, .mil. dabar labiau plinta srities adresų naudojimas.

Pvz.: eugvalav@vpu.lt (vpu – Vilniaus pedagoginis universitetas, lt –

Lietuva). Jei rašome laišką žmogui, kurį aptarnauja tas pats pašto serveris, užtenka rašyti adreso pirmą dalį iki @.[3]

Komentarą (pvz.: siuntėjo vardas ir pavardė) galima rašyti prieš adresą ir po jo. Jei komentaras rašomas prieš adresą, adresas apgaubiamas ženklais < >, pvz.: Ingrida Tamošaitytė. komentaras po adreso turi būti apskliaudžiamas, pvz.: Lockett.Susan@ic.gc.ca (Lockett,

Susan: AERO).[4]

Panašiai kaip įprastame pašte, neteisingai užrašius adresą laiškai grįžta atgal. Laiškas gali grįžti atgal ne tik todėl, kad blogas adresas, bet ir dėl kitų priežasčių: pašto serverio ar ryšio linijos gedimo..[5]

Duomenų apsauga

Naudojantis e-paštu, reikia atkreipti dėmesį į du su sauga susijusius dalykus. Jie nekelia labai rimtų problemų, tačiau apie juos žinoti būtina:

• Teoriškai siunčiamą paštą gali perimti ir perskaityti kiti asmenys.

• Siunčiamas paštas labai retai, bet vis dėlto gali ir dingti.

Pirmąją problemą galima todėl, kad e-paštas paprastai neužšifruojamas.

Jei e-pašto paslaugų teikėjas norėtų perskaityti mūsų korespondenciją, jis, žinoma, galėtų tai padaryti. Kita vertus, perduodamos informacijos kiekiai tokie milžiniški, kad nesankcionuotas laiškų skaitymas yra mažai tikėtinas.

Galima naudotis ir šifravimo programomis, kuriomis užšifruoto e-pašto neperskaitytų niekas, išskyrus siuntėją ir gavėją. Tačiau jos naudojamas retai. Iš tikrųjų didesnė problema yra e-pašto dingimo galimybė. Kartais jis išsiunčiamas, tačiau niekada taip ir nepasiekia adresato. Taip nutinka labai retai, tačiau nutinka. Todėl reikėtų patikrinti, ar išsiųstas paštas yra pristatytas, ypač išsiuntus pirmąjį laišką naujam gavėjui.[6]

Pašto prieigos tarnyba

Norint naudotis e-paštu, reikia turėti pašto tarnybą, į kurią siunčiamas (vadinasi, ir priimamas) paštas. Tai pašto prieigos tarnyba.

Fiziškai tokia tarnyba yra pašto serveris, ir mokestis už jo paslaugas paprastai yra įtrauktas į priėjimo prie Interneto mokestį.[7]

Elektroninio pašto programos

Pašto programa – tai klientinė programa, bendraujanti su pašto serveriu. Pašto serveris – tai programa, pastoviai veikianti kompiuteryje, įjungtame į Internet.

Populiariausios e-pašto programos yra EUDORA. Ji veikia kompanijos

Microsoft operacinėje sistemoje Windows ir Macintosh tipo kompiuteriuose.

Eudora taip pat priima ir išsiunčia paštą iš pašto serverio. Ši programa populiari dėl dviejų priežasčių: ja lengva naudotis ir ji yra tikrai pigi.[8]

Elektroninio pašto gavimas ir atsakymas į jį

Nauji laiškai turi atsirasti gaunamo pašto dėžutėje. Gavus laišką paprastai atsakoma, o tai nėra sudėtinga, tereikia bakstelti pranešimų apie paštą lange ir laiškų sąrašo lange pamatysime gautą laišką. Reikia vieną kartą bakstelti atsakymo mygtuką Reply to Author (atsakyti autoriui).

Tuomet e-pašto siuntėjas ir gavėjas sukeičiami vietomis ir galima pradėti atsakyti. Čia rašomas tekstas. Baigę rašyti reikia bakstelti Send ir pranešimas bus padėtas į siunčiamo pašto dėžutę.[9]

Be to iškart galima pasiųsti vieną laišką keletui žmonių: tik tereikia įrašyti jų visų vardus į To: (Kam) laukelį, atskiriant kableliais vieną nuo kito. Cc: laukelis naudojamas siunčiant kam nors kitam laiško kopiją. Tai daroma, kai norima, kad tasai pilietis žinotų, kas vyksta, bet tiesiai jam rašyti nenorima. Bcc: laukelis leidžia nusiųsti laiško kopiją dar kam nors, niekam kitam apie tai nežinant. Kai laišką skaitys To: ir Cc: gavėjai, jie nematys, kas įrašyta ties Bcc:.[10]

Virusai elektroniniame pašte

E-paštas labai pagreitino informacijos pasikeitimo procesą, bet kartu atvėrė vartus negerų programų – virusų – plitimui. Apsaugai naudojami ir specifiniai e-paštui būdai ir bendros paskirties programos. Specifiniai būdai yra du: vienas – laiškų priedų tikrinimas pašto serveriuose, kitas –

kada laiškas tikrinamas asmeniniame kompiuteryje laiško gavimo metu. Laiško gavimo metu tikrinti Pegasus Mail imamą paštą gali WebScan (30 USD). Gavus laišką su priedu, reikia patikrinti priedą, ar nėra virusų, naudodamiesi kuria nors antivirusine programa. Prie paprasto teksto virusai dar „nepasikabina“.[11]

Kompiuteriniai pokalbiai

E-paštas dar nepatenkina žmonių poreikių bendravimui. Paštas realizuoja bendravimo modelį „vienas su vienu“, mums atsako irgi vienas žmogus. Gyvenime būna ir kitaip – šnekame, ginčijamės draugų būryje. Tai bendravimo modelis „vienas su daugeliu“.internetas leidžia taip daryti netgi tada, kai žmonių nesieja bendra vieta.[12]

Dalyvauti diskusijose neakivaizdžiai galima netgi turėdami tik e-pašto programinę įrangą: užsiregistruojame ir kartu su savo laiškais gauname kurios nors diskusijos temos žinutes bei rašome savo mintis ne vienam žmogui, o visiems, kurie dalyvauja šioje diskusijoje. Turint žinių skaitymo programą, galima pasirinktos temos mintis skaityti nesiunčiant jų į savo kompiuterį.

Yra sukurtos programos, leidžiančios bendrauti ir bendradarbiauti žmonėms, esantiems prie kompiuterių tuo pat metu. Tai gali būti bendravimas tik raštu (chat – plepėjimas), arba ir balsu (reikalingas mikrofonas, garso plokštė, garsiakalbiai) bei perduodant vaizdą iš vaizdokameros, prijungtos prie kompiuterio. Galima netgi vienu metu dirbti toje pačioje programoje keliems žmonėms, pvz., piešti bendrą paveikslą. Tą leidžia daryti Microsoft

NetMeeting, Netscape Conference ir kitos programos.[13]

Susirašinėjimo sąrašai

Susirašinėjimo sąrašo tikslas yra paprastas šis sąrašas turi savo ypatingą e-pašto adresą. Medžiaga, kurią kas nors pasiunčia tuo adresu, yra automatiškai pasiunčiama visiems sąraše esantiems žmonėms. Visi tie žmonės dažnai atsako į žinutes, ir todėl iš to išsirutulioja nesibaigianti diskusija.

Kiek sąrašų – tiek ir stilių. Kai kurie sąrašai yra gana oficialūs, ir juose dažniausiai diskutuojama apie tai ką galima išskaityti pavadinime.[14]

Naujienų grupės (UseNet

Skirtumas tarp susirašinėjimo sąrašų ir UseNet naujienų grupių yra labai miglotas. Diskusijos gali dalyvauti ir tie, kurie negauna žinių kompiuteriu, nes kai kurios temos galima rasti ir susirašinėjimo sąrašuose, ir UseNet naujienų grupėse.[15]

Naujienų grupės (news groups) yra viena iš svarbiausių Interneto tarnybų, tačiau apie jos vartotojai žino mažiausiai. Jos yra vadinamos naujienų serverių tinklu UseNet, naujienų grupėmis (news groups), konferencijomis ir tiesiog naujienomis (news).[16]

Visos pasaulinės naujienos grupės padalintos į 18 hierarchinių lygių.

UseNet – tai tarptautinė diskusijų vieta. Vieta kur žmonės aptaria svarbius įvykius, kur galima sužinoti paskutines naujienas ir apsvarstyti viską ką tik norime. Vieta, kur galima kabinti visuomeninius skelbimus ir ieškoti pagalbos. Niekas čia nežino nei išvaizdos, nei balso žmonių, su kuriais bendrauja. Apie mus sprendžia tik iš mūsų žodžių ir gebėjimo reikšti savo požiūrį. Vienu žodžiu tai kibernetinis kultūrinis vienetas.

Konferencijos – tai vienas iš būdų kompiuteriu bendrauti milijonams žmonių visame pasaulyje. Į konferencijas jie siunčia straipsnius, skelbimus, atsakymus į kitus straipsnius – ir visa tai gali skaityti visi konferencijų dalyviai. Kadangi nėra prižiūrėtojų (išskyrus pačius skaitytojus), tai konferencijų turinys ne visada atitinka temą. Nepaisant tokio konferencijų chaotiškumo, jose galima rasti pačios įdomiausios informacijos.[17]

Kaip dalyvauti konferencijose

Kad galėtume naudotis bet kuriuo interneto resursu, mums reikia savo kompiuteryje turėti atitinkamą vartotojo programą. Konferencijos – ne išimtis. Kitas būtinas reikalavimas – turime turėti e-pašto adresą. Beje, paštas realizuoja bendravimo modelį „vienas su vienu“, o UseNet – „daug su daug“.

Viena iš programų, galinti prisijungti prie naujienų serverių ir apsikeisti laiškais yra Microsoft programa Internet News. Ji yra Microsoft

Internet Explorer 3.0. priedas ir turi būti įdiegta Internet Explorer įdiegimo metu.[18]

UseNet konferencijos Lietuvoje

Apie kompiuterinius pokalbius Lietuvoje, kuriuos kartais galima pavadinti konferencijomis, vykstančiomis „sinchroniškai“.

Lietuvoje yra keletas serverių, kurie leidžia dalyvauti konferencijose. Vienas jų yra Vilniaus Universiteto serveris news.vu.lt.

Tiesa, neorganizuoja vietinių lietuviškų diskusijų, bet per jį prieinamos užsienio konferencijos. Prisijungę prie news.vu.lt serverio, galime pamatyti daugiau nei 3000 tonų sąrašą. Kai kurios iš šių konferencijų gali būti „tuščios“, t.y. žinučių, atsiųstų šia tema gali dar nebūti. Taip yra todėl, kad šį serverį prižiūrintys žmonės atsisiunčia žinutes tik tų konferencijų, kuriomis labiausiai domisi jų prenumeratai Lietuvoje.[19]

Tiesioginiai pokalbiai Internete

IRC (Internet Realy Chat) – tai pokalbių retransliavimas Internete sistema. Ji pradėta naudoti 1988 m. Jo dėka galima realiame laike bendrauti su kitais Interneto vartotojais. Tam reikalinga klientinė IRC programa, kuri jungiasi prie serverio IRC tinkle. Vienas IRC serveris gali būti sujungtas su kitais IRC serveriais.[20]

Klientai ir serveriai

IRC tinklas yra sudarytas iš keleto tarpusavyje sujungtų serverių.

Prisijungę prie vieno iš jų, galime bendrauti su žmonėmis grupėse arba asmeniškai, prisijungusiais prie kitų to tinklo serverių. IRC nėra ribotas, taip pat neribojimas ir vartotojų skaičius kanale.kanalus susikuria patys vartotojai. Vartotojas, sukūręs kanalą, tampa jo operatoriumi, vadovauja kanalui – gali išmesti iš kanalo kitus vartotojus, gali suteikti operatoriaus statusą kitam.

IRC gali būti Įvairaus dydžio: mažesnieji, tokie kaip Undernet‘as

(10000), Dalnet’as (5000) ir dar mažesni, kartais teturi vos 2 serverius ir apie 100 vartotojų. Kiti, tokie kaip Efnet’as, gal turėti virš 100 serverių su daugiau nei 20000 vartotojų. Lietuvos tinklas jungia 5 serverius ir apie kelis šimtus vartotojų. Lietuvoje serverių adresai: Omnitel‘is:

irc.omnitel.net, Nerisena: irc. Nerisena.lt, Kauno Technologijos

Universitetas: irc. ktu.lt ir rs6k.mm/ab.ktu.lt, Elnet’as: irc. Elnet.lt.

Kiekvienas IRC vartotojas bendrauja per kliento programą, kuri prisijungia prie serverio. Jų yra prikurta begalės: mIRC, Virc, Pirch,

Chat, WSIRC, InteRfaCe, ChatMan, NSCHAT, Comic, WEBEIRC ir kiti.[21]

Kanalai

Kanalai – tai virtuali vieta IRC, kurioje vyksta grupiniai pokalbiai.

Kanalai gali būti dviejų rūšių: prieinami iš visų tinklo serverių, žymimi simboliu # prieš kanalo vardą, ir kanalai, pasiekiami tik vietinio

IRC serverio vartotojams, žymimi simboliu &. Kiekvieną kartą, kai norėsime užeiti į kokį nors kanalą, išeiti iš jo ar nustatyti jo parametrus, nepamirškime prieš vardą pridėti kanalo ženklą (# arba &).

Kiekvienas kanalas turi savo pavadinimą. Jis dažniausiai atspindi kanalo paskirtį (#Windows 95, #mIRC, # Susipažinkime). Bet kartais kanalas yra skirtas tiesiog bendriems pokalbiams ir vadinasi #Lietuva, #Vilnius,

#Savas, #Games arba #Twilight_Zone. Susižinoti, apie ką ten kalbama, padės kanalo pokalbio tema (topic), parašyta šalia kanalo pavadinimo.

Kanalai taip pat gali būti vieši ir uždari, t.y. prieinami tik tam tikrai grupei žmonių. Tokie kanalai turi slaptažodžius arba į juos galima patekti kanale esančiam vartotojui atsiuntus kvietimą (invite).

Kanalų skaičius tinkle yra kintantis, tad sunku pasakyti tikslų kanalų kiekį tinkle: dideliuose tinkluose jis gali siekti keletą tūkstančių, mažesniuose – vos keletą dešimčių (Lietuvos IRC tinkle – apie 30 – 50). Bet kas gali sukurti naują kanalą. Paskutiniam žmogui išėjus iš kanalo jis dingsta. Todėl kanalų skaičius toks nepastovus.[22]

Pokalbiai per Pasaulinį Voratinklį

Nors pasaulinio Voratinklio pokalbio sritys veikia žymiai lėčiau, palyginus su IRC programa, tačiau Voratinklyje pokalbiai yra žymiai vaizdesni, galima panaudoti paveikslėlius bei garsą kartu su pranešimais.

Yra šimtai tokių pokalbių vietų Pasauliniame Voratinklyje, kurias galima pasirinkti pagal savo poreikius ir skonį.[23]

Virtualūs Pasauliniai pokalbiai

Dar viena papildoma galimybė dirbant Internete – kibernetiniai virtualūs pasauliai. Čia vartotojai gali kalbėtis, žaisti žaidimus visame pasaulyje. Šie virtualūs pasauliai yra kuriami VRML (Virtual Reality Markup

Language – virtualios realybės aprašymo kalba), kuri leidžia sukurti erdvinius paveikslėlius.[24]

Taisyklės ir etiketas

Elektroninis bendravimas žmonijos istorijoje atsirado palyginus nesenai, o jo plėtros tempai įgyja vis didesnį pagreitį. Jis palaikomas per e-paštą ir naujienų grupes. Jais taip paprasta naudotis, kad apie tai net negalvojama. Tačiau kaip ir visos kitos bendravimo formos, taip ir ši turi savo taisykles ir etiketą.

Elektroninis paštas

Bendraujant elektroninėmis priemonėmis galioja tos pačios taisyklės, kaip ir bendraujant įprastai. Problemos atsiranda, kai dėl nepaprastai spartaus pranešimų perdavimo per dieną išsiunčiama daugybė pranešimų – daug daugiau, negu galima išsiųsti įprastu paštu. Tai, žinoma, gerai, tačiau nereikia visko daryti paskubomis, nes tuomet labai lengva suklysti, o klaidos sunkina bendravimą. Todėl laikykimės šių taisyklių:

• Kalba turi būti mandagi ir kultūringa.

• Nedarykime sintaksės klaidų.

• Prieš išsiųsdami laišką, jį perskaitykime

• Nepiktnaudžiaukime e-pašto atsakymo (Reply) funkcija.

• Savo tekstą parašykime atsakymo viršuje.

Žinoma, visa tai nereiškia, kad visi e-pašto pranešimai privalo būti idealūs. Tai sparti informacijos perdavimo priemonė, turinti savitą ritmiką ir stilių, tačiau tai negali būti aplaidumo pretekstas.[25]

Naujienų grupės

Naujienų grupės sudaro genialią sistemą, kurioje beveik kiekvienu klausimu galima gauti neįkainojamą patarimą. Tačiau tai ir labai pažeidžiama sistema, nes kiekvienas čia gali rašyti, kas ką nori. Būtent todėl reikalinga tam tikra disciplina.

Pasirinktą grupę patyrinėkime atidžiau. Išsiaiškinkime, kas mums priimtina, o kas ne. Grupėse visada kas nors atlieka „policijos“darbą, primindami kitiems, kad reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Įsitraukę į grupių diskusijas, laikykimės šių kelių taisyklių:

• Prieš išsiųsdami savo straipsnį, peržiūrėkime juos. Nerašinėkime jų vien tik savo malonumui.

• Būkime dalykiški, nenukrypkime nuo temos. Neapsikvailinkime, nerašinėkime apie tai, ko neišmanome.

• Laikykimės mandagaus tono. Prieš kritikuodami kitus, gerai pagalvokime. Juokaudami ar ironizuodami naudokimės simbolius emocijoms reikšti.[26]

Ženklai emocijoms reikšti

Angliškai jie vadinami smileys, t.y. šypsenomis, nors ir ne visada reiškia džiaugsmą. (Lietuviškai – emotikonai, šypsenėlės), tai maži veidus primenantys simboliai, padedantys bendraujant geriau perteikti mintis ir jausmus – džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir t.t. bendravimui Internete jie suteikia emocinį atspalvį.

Bendraujant tiesiogiai, lengva išreikšti jausmus ir nuotaikas, keisti intonaciją, todėl bendraujantieji vienas kitą puiki supranta. Bendraujant

Internetu tai kur kas sunkiau. Žinutės dažniausiai yra trumpos ir lengvai gali kilti nesusipratimų. Todėl pravartu įprasti tinkamomis progomis naudoti šiuos simbolius:

🙂 šypsausi;

🙁 liūdžiu;

😉 mirkt;

:-O esu ištiktas šoko;

ir daugelis kitų.

Išvados

Internetas skiriasi nuo visų mums žinomų masinės komunikacijos priemonių. Visų šalių įvairaus amžiaus žmonės čia nevaržomai keičiasi idėjomis, pasakojimais, duomenimis ir nuomonėmis.

Internetas tikriausiai yra atviriausia komunikacijų tinklas pasaulyje.

Tūkstančiai tinklo teikiamų galimybių gali naudotis visi, kas tik turi kompiuterį ir priėjimą prie tinklo. Tai – neįprasta situacija. Dauguma komunikacijų tinklų labai griežtai riboja dalykus, kuriuos gali daryti vartotojai, ir reikalauja ypatingo pasirengimo bei slaptažodžių kiekvienai paslaugai. Didžioji dauguma Interneto paslaugų yra nemokamos, nors egzistuoja ir keletas apmokamų.[27]

Kitas interneto ypatumas yra tas, kad jį galima vadinti „neturinčiu socialinių sluoksnių“, t.y. vienas kompiuteris nėra geresnis už kitą, lygiai kaip ir žmonės. Įvaizdis Internete priklaus nuo to, kaip išreikšime save klavetūros dėka. Jei tai, ką sakom, skamba protingai ir įdomiai –

vadinasi, jūs toks ir esate. Nesvarbu kiek mums metų, kaip mes atrodome, nesvarbu, ar esame studentas, ar verslininkas. Fiziniai trūkumai čia netrukdo – mes bendraujame su aklais, kurčiais žmonės. Apie jų negalią ir dabar nežinotume, jei jie patys nebūtų pasisakę. Žmonės išgarsėja Internete ir iš gerosios, ir iš blogosios pusės, bet visa tai jie pasiekia patys.

Beje Internetas padeda mokytis. Mokiniai, studentai bendraudami su daugelio pasaulio šalių bendraamžiais greičiau supranta tų šalių papročius, geografiją, kalbą.

Literatūra

1. Gookin D. PK žaliems. K: Smaltija, 1998.

2. John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young

Internetas žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.

3. John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young

Internetas žaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.

4. Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.

5. Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera.

1998.

6. Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva.

1998.

Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.:Smaltija. 1998.

Abėcėlinė rodyklė

A

Apsauga, 5

B

Bcc:, 7

C

Cc:, 6

D

Disciplina, 12

Diskusija, 8

E

Elektroninis paštas, 4

Etiketas, 11

Eudora, 6

I

Internetas, 3

IRC, 9

K

Kanalai, 10

Konferencijos, 8

N

Naujienų grupės, 8

P

Pašo adresas, 5

Pokalbiai, 4

Prieigos tarnyba, 6

Programa, 6

S

Serveriai, 4

Susirašinėjimo sąrašai, 8

Šypsenėlės, 12

T

Taisyklės, 11

To:, 6

U

UseNet, 8

V

Virtualūs pasauliai, 11

Virusai, 7

W

Word Wibe Web, 3

Z

Žinutės, 12

[1] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[2] Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.

[3] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.:Smaltija. 1998.

[4] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[5] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.:Smaltija. 1998.

[6] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[7] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[8] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.

[9] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas žaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.

[10] Gookin D. PK žaliems. K: Smaltija, 1998.

[11] Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.

[12] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[13] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas žaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.

[14] Gookin D. PK žaliems. K: Smaltija, 1998.

[15] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[16] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.

[17] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.

[18] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[19] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[20] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.

[21] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas žaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.

[22] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.

[23] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.

[24] Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.

[25] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[26] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[27] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.