ALYTAUS KOLEGIJA VADYBOS FAKULTETAS
INTERNETINIS BENDRAVIMAS
Atiko: PV studentė J. B.
Tikrino: Dėst. J. Balčiūnienė
Alytus 2003 Turinys
Turinys 2
Įvadas 3
Elektroninis paštas ir pokalbiai 4
Elektroninis paštas 4 Interneto elektroninio pašo adresas 5 Duomenų apsauga 5 Pašto prieigos tarnyba 6 Elektroninio pašto programos 6 Elektroninio pašto gavimas ir atsakymas į jį 6 Virusai elektroniniame pašte 7 Kompiuteriniai pokalbiai 7 Susirašinėjimo sąrašai 8 Naujienų grupės (UseNet) 8 Kaip dalyvauti konferencijose 9 UseNet konferencijos Lietuvoje 9 Tiesioginiai pokalbiai Internete 9 Klientai ir serveriai 9 Kanalai 10 Pokalbiai per Pasaulinį Voratinklį 11 Virtualūs Pasauliniai pokalbiai 11 Taisyklės ir etiketas 11 Elektroninis paštas 11 Naujienų grupės 12 Ženklai emocijoms reikšti 12
Išvados 14
LITERATŪRA 15
Abėcėlinė rodyklė 16
Įvadas
Internetas, ko gero, yra didžiausias šio šimtmečio išradimas, bent jaudaugelis mūsų taip mano ir tuo tiki. Jis dar vadinamas „abstrakčia vieta“ir šis pavadinimas jam nepaprastai tinka. Tai ir didžiausia pasaulyjebiblioteka, ir tūkstančiai kitų dalykų vienoje vietoje. Neįmanoma tiksliaiapibrėžti, kur Internetas yra, tačiau galima paaiškinti, kas tai yra.Internetas – tai nuolat besikeičiantis milžiniškas pasaulinis prisijungusiųkompiuterių tinklas. Kompiuterių vartotojai įsiregistruoja irišsiregistruoja kiekvieną sekundę. Tinklas yra tarsi gyvas organizmas, jisnuolat keičiasi ir galima tik spėlioti, koks jis bus po kelerių metų.Visuomenei pasaulinis tinklas Word Wibe Web buvo pristatytas 1993 m. ir darnėra galutinai susiformavęs. Šiuo metu visi mes esame visiškai naujosrūšies bendravimo ir gyvenimo būdo atsiradimo stebėtojai ir patys galimepamėginti tame dalyvauti. Elektroninis paštas ir pokalbiai
Yra pora šiuolaikinių elektroninio ryšio priemonių: elektroninispaštas (e-paštas) bei pokalbiai Internete. Jų abiejų veiksmas pagrįstastekstinių pranešimų mainais, tačiau, nepaisant jų panašumo, naudojimas yragana skirtingas: 1. lentelė. Elektroninio pašto ir pokalbių internete
palyginimas| |Elektroninis paštas |Pokalbiai ||Paštas skaitomas: |Asmeniškai |Šimtai žmonių ||Pobūdis |Privatus |Viešas ||Temos |Bet kokios |Konkrečios grupės tema |Šaltinis[1] E-paštas ir pokalbiai turi vieną bendrą savybę – abi šios priemonėsyra Interneto tarnybos. Kalbame apie serveriuose patalpintą informaciją,kuria galime naudotis, jei turime priėjimą prie serverių ir tam tinkamąprograminę rangą. Serveriai – tai kompiuteriai, kurie priima ir išsiunčia e-paštą ar naujienas visą parą. Tuo gali naudotis visi vartotojai, turintyspriėjimą prie sistemos.
Elektroninis paštas
Be jokios abejonės, e-paštas (electronic mail arba e-mail) yrapopuliariausia Interneto paslauga. Kiekviena sistema tinkle suteikia kokiąnors e-pašto paslaugą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokįkompiuterį naudojame, jei jis turi Interneto jungtį, tai galima siųsti irgauti elektroninius laiškus. Pašto dėžutė – tai pašto serverio diskeišskirta vieta, prie jos turi priėjimą tik klientas, įvedęs slaptažodį. E-paštas iš esmės yra mažas tekstas, siuntinėjamas tarp dviejų asmenų.Rašant tekstą, jis turi būti neformatuotas, t. y. paprastas tekstas. Taireiškia, kad paprastame e-pašte negalima naudoti šriftų, pabraukimų ir pan.E-pašto tekstas privalo būti sudarytas tik iš: raidžių, skaitmenų,kablelių, taškų, brūkšnių ir t.t.Be to, laiške gali būti ne tik tekstas,bet ir paveikslėliai, garsas, failai, lentelės ir panašiai. Tai vadinama e-pašto priedu (e-mail attachment), kuris yra prisegamas prie laiško.Didžiausias šio pašto privalumas yra greitis. Laiško gavėjas laišką gaunapraktiškai tuo pat metu, kai jis išsiunčiamas. Gautas laiškas yra siunčiamas Interneto paslaugų tiekėjo paštoserveryje iki tol, kol laiškus pasiima gavėjas į savo kompiuterį įsijungęs
į Internetą.[2] Interneto elektroninio pašo adresasKiekvienas, turintis e-paštą, turi ir e-pašto adresą (e-mail address),kuris yra kibernetinis paprasto pašto adreso ar telefono numerio atitikmuo.Siųsdami elektroninio pašto žinutę, įvedame gavėjų adresą ar adresus, kadkompiuteris žinotų, kam ją pasiųsti. Interneto e-pašto adresas sudarytas iš dviejų dalių: pirma dalisidentifikuoja naudotoją, antra – naudotojo pašto serverį ar srities vardą.Šios dalys atskiriamos ženklu @ (komercinis ženklas „prie“). Pirmoje adresodalyje gali būti keli žodžiai, atskirti taškais. Senesnių adresų pirmasžodis po ženklo @ reiškia dažniausiai kompiuterio vardą, toliau yra sritiesvardas ir šalies kodas ar kuri nors Internete naudojama santrumpa .com,.edu, .gov, .net, .mil. dabar labiau plinta srities adresų naudojimas.Pvz.: eugvalav@vpu.lt (vpu – Vilniaus pedagoginis universitetas, lt –Lietuva). Jei rašome laišką žmogui, kurį aptarnauja tas pats paštoserveris, užtenka rašyti adreso pirmą dalį iki @.[3] Komentarą (pvz.: siuntėjo vardas ir pavardė) galima rašyti priešadresą ir po jo. Jei komentaras rašomas prieš adresą, adresas apgaubiamasženklais < >, pvz.: Ingrida Tamošaitytė. komentaras poadreso turi būti apskliaudžiamas, pvz.: Lockett.Susan@ic.gc.ca (Lockett,Susan: AERO).[4] Panašiai kaip įprastame pašte, neteisingai užrašius adresą laiškaigrįžta atgal. Laiškas gali grįžti atgal ne tik todėl, kad blogas adresas,bet ir dėl kitų priežasčių: pašto serverio ar ryšio linijos gedimo..[5]
Duomenų apsauga
Naudojantis e-paštu, reikia atkreipti dėmesį į du su sauga susijusiusdalykus. Jie nekelia labai rimtų problemų, tačiau apie juos žinoti būtina: • Teoriškai siunčiamą paštą gali perimti ir perskaityti kiti asmenys. • Siunčiamas paštas labai retai, bet vis dėlto gali ir dingti. Pirmąją problemą galima todėl, kad e-paštas paprastai neužšifruojamas.
Jei e-pašto paslaugų teikėjas norėtų perskaityti mūsų korespondenciją, jis,žinoma, galėtų tai padaryti. Kita vertus, perduodamos informacijos kiekiaitokie milžiniški, kad nesankcionuotas laiškų skaitymas yra mažai tikėtinas. Galima naudotis ir šifravimo programomis, kuriomis užšifruoto e-paštoneperskaitytų niekas, išskyrus siuntėją ir gavėją. Tačiau jos naudojamasretai. Iš tikrųjų didesnė problema yra e-pašto dingimo galimybė. Kartaisjis išsiunčiamas, tačiau niekada taip ir nepasiekia adresato. Taip nutinkalabai retai, tačiau nutinka. Todėl reikėtų patikrinti, ar išsiųstas paštasyra pristatytas, ypač išsiuntus pirmąjį laišką naujam gavėjui.[6]Pašto prieigos tarnyba
Norint naudotis e-paštu, reikia turėti pašto tarnybą, į kuriąsiunčiamas (vadinasi, ir priimamas) paštas. Tai pašto prieigos tarnyba.Fiziškai tokia tarnyba yra pašto serveris, ir mokestis už jo paslaugaspaprastai yra įtrauktas į priėjimo prie Interneto mokestį.[7]
Elektroninio pašto programos
Pašto programa – tai klientinė programa, bendraujanti su paštoserveriu. Pašto serveris – tai programa, pastoviai veikianti kompiuteryje,įjungtame į Internet. Populiariausios e-pašto programos yra EUDORA. Ji veikia kompanijosMicrosoft operacinėje sistemoje Windows ir Macintosh tipo kompiuteriuose.Eudora taip pat priima ir išsiunčia paštą iš pašto serverio. Ši programapopuliari dėl dviejų priežasčių: ja lengva naudotis ir ji yra tikraipigi.[8]
Elektroninio pašto gavimas ir atsakymas į jį
Nauji laiškai turi atsirasti gaunamo pašto dėžutėje. Gavus laiškąpaprastai atsakoma, o tai nėra sudėtinga, tereikia bakstelti pranešimų apiepaštą lange ir laiškų sąrašo lange pamatysime gautą laišką. Reikia vienąkartą bakstelti atsakymo mygtuką Reply to Author (atsakyti autoriui).Tuomet e-pašto siuntėjas ir gavėjas sukeičiami vietomis ir galima pradėti
atsakyti. Čia rašomas tekstas. Baigę rašyti reikia bakstelti Send irpranešimas bus padėtas į siunčiamo pašto dėžutę.[9] Be to iškart galima pasiųsti vieną laišką keletui žmonių: tik tereikiaįrašyti jų visų vardus į To: (Kam) laukelį, atskiriant kableliais vieną nuokito. Cc: laukelis naudojamas siunčiant kam nors kitam laiško kopiją. Taidaroma, kai norima, kad tasai pilietis žinotų, kas vyksta, bet tiesiai jamrašyti nenorima. Bcc: laukelis leidžia nusiųsti laiško kopiją dar kam nors,niekam kitam apie tai nežinant. Kai laišką skaitys To: ir Cc: gavėjai, jienematys, kas įrašyta ties Bcc:.[10]Virusai elektroniniame pašte
E-paštas labai pagreitino informacijos pasikeitimo procesą, bet kartuatvėrė vartus negerų programų – virusų – plitimui. Apsaugai naudojami irspecifiniai e-paštui būdai ir bendros paskirties programos. Specifiniaibūdai yra du: vienas – laiškų priedų tikrinimas pašto serveriuose, kitas –kada laiškas tikrinamas asmeniniame kompiuteryje laiško gavimo metu. Laiškogavimo metu tikrinti Pegasus Mail imamą paštą gali WebScan (30 USD). Gavuslaišką su priedu, reikia patikrinti priedą, ar nėra virusų, naudodamiesikuria nors antivirusine programa. Prie paprasto teksto virusai dar„nepasikabina“.[11]
Kompiuteriniai pokalbiai
E-paštas dar nepatenkina žmonių poreikių bendravimui. Paštasrealizuoja bendravimo modelį „vienas su vienu“, mums atsako irgi vienasžmogus. Gyvenime būna ir kitaip – šnekame, ginčijamės draugų būryje. Taibendravimo modelis „vienas su daugeliu“.internetas leidžia taip darytinetgi tada, kai žmonių nesieja bendra vieta.[12] Dalyvauti diskusijose neakivaizdžiai galima netgi turėdami tik e-paštoprograminę įrangą: užsiregistruojame ir kartu su savo laiškais gaunamekurios nors diskusijos temos žinutes bei rašome savo mintis ne vienamžmogui, o visiems, kurie dalyvauja šioje diskusijoje. Turint žinių skaitymoprogramą, galima pasirinktos temos mintis skaityti nesiunčiant jų į savo
kompiuterį. Yra sukurtos programos, leidžiančios bendrauti ir bendradarbiautižmonėms, esantiems prie kompiuterių tuo pat metu. Tai gali būti bendravimastik raštu (chat – plepėjimas), arba ir balsu (reikalingas mikrofonas, garsoplokštė, garsiakalbiai) bei perduodant vaizdą iš vaizdokameros, prijungtosprie kompiuterio. Galima netgi vienu metu dirbti toje pačioje programojekeliems žmonėms, pvz., piešti bendrą paveikslą. Tą leidžia daryti MicrosoftNetMeeting, Netscape Conference ir kitos programos.[13]Susirašinėjimo sąrašai
Susirašinėjimo sąrašo tikslas yra paprastas šis sąrašas turi savoypatingą e-pašto adresą. Medžiaga, kurią kas nors pasiunčia tuo adresu, yraautomatiškai pasiunčiama visiems sąraše esantiems žmonėms. Visi tie žmonėsdažnai atsako į žinutes, ir todėl iš to išsirutulioja nesibaigiantidiskusija. Kiek sąrašų – tiek ir stilių. Kai kurie sąrašai yra gana oficialūs, irjuose dažniausiai diskutuojama apie tai ką galima išskaitytipavadinime.[14]
Naujienų grupės (UseNet)
Skirtumas tarp susirašinėjimo sąrašų ir UseNet naujienų grupių yralabai miglotas. Diskusijos gali dalyvauti ir tie, kurie negauna žiniųkompiuteriu, nes kai kurios temos galima rasti ir susirašinėjimo sąrašuose,ir UseNet naujienų grupėse.[15] Naujienų grupės (news groups) yra viena iš svarbiausių Internetotarnybų, tačiau apie jos vartotojai žino mažiausiai. Jos yra vadinamosnaujienų serverių tinklu UseNet, naujienų grupėmis (news groups),konferencijomis ir tiesiog naujienomis (news).[16] Visos pasaulinės naujienos grupės padalintos į 18 hierarchinių lygių. UseNet – tai tarptautinė diskusijų vieta. Vieta kur žmonės aptariasvarbius įvykius, kur galima sužinoti paskutines naujienas ir apsvarstytiviską ką tik norime. Vieta, kur galima kabinti visuomeninius skelbimus irieškoti pagalbos. Niekas čia nežino nei išvaizdos, nei balso žmonių, sukuriais bendrauja. Apie mus sprendžia tik iš mūsų žodžių ir gebėjimo
reikšti savo požiūrį. Vienu žodžiu tai kibernetinis kultūrinis vienetas. Konferencijos – tai vienas iš būdų kompiuteriu bendrauti milijonamsžmonių visame pasaulyje. Į konferencijas jie siunčia straipsnius,skelbimus, atsakymus į kitus straipsnius – ir visa tai gali skaityti visikonferencijų dalyviai. Kadangi nėra prižiūrėtojų (išskyrus pačiusskaitytojus), tai konferencijų turinys ne visada atitinka temą. Nepaisanttokio konferencijų chaotiškumo, jose galima rasti pačios įdomiausiosinformacijos.[17]Kaip dalyvauti konferencijose
Kad galėtume naudotis bet kuriuo interneto resursu, mums reikia savokompiuteryje turėti atitinkamą vartotojo programą. Konferencijos – neišimtis. Kitas būtinas reikalavimas – turime turėti e-pašto adresą. Beje,paštas realizuoja bendravimo modelį „vienas su vienu“, o UseNet – „daug sudaug“. Viena iš programų, galinti prisijungti prie naujienų serverių irapsikeisti laiškais yra Microsoft programa Internet News. Ji yra MicrosoftInternet Explorer 3.0. priedas ir turi būti įdiegta Internet Explorerįdiegimo metu.[18]
UseNet konferencijos Lietuvoje
Apie kompiuterinius pokalbius Lietuvoje, kuriuos kartais galimapavadinti konferencijomis, vykstančiomis „sinchroniškai“. Lietuvoje yra keletas serverių, kurie leidžia dalyvautikonferencijose. Vienas jų yra Vilniaus Universiteto serveris news.vu.lt.Tiesa, neorganizuoja vietinių lietuviškų diskusijų, bet per jį prieinamosužsienio konferencijos. Prisijungę prie news.vu.lt serverio, galimepamatyti daugiau nei 3000 tonų sąrašą. Kai kurios iš šių konferencijų galibūti „tuščios“, t.y. žinučių, atsiųstų šia tema gali dar nebūti. Taip yratodėl, kad šį serverį prižiūrintys žmonės atsisiunčia žinutes tik tųkonferencijų, kuriomis labiausiai domisi jų prenumeratai Lietuvoje.[19]
Tiesioginiai pokalbiai Internete
IRC (Internet Realy Chat) – tai pokalbių retransliavimas Internetesistema. Ji pradėta naudoti 1988 m. Jo dėka galima realiame laike bendrautisu kitais Interneto vartotojais. Tam reikalinga klientinė IRC programa,kuri jungiasi prie serverio IRC tinkle. Vienas IRC serveris gali būti
sujungtas su kitais IRC serveriais.[20]Klientai ir serveriai
IRC tinklas yra sudarytas iš keleto tarpusavyje sujungtų serverių.Prisijungę prie vieno iš jų, galime bendrauti su žmonėmis grupėse arbaasmeniškai, prisijungusiais prie kitų to tinklo serverių. IRC nėra ribotas,taip pat neribojimas ir vartotojų skaičius kanale.kanalus susikuria patysvartotojai. Vartotojas, sukūręs kanalą, tampa jo operatoriumi, vadovaujakanalui – gali išmesti iš kanalo kitus vartotojus, gali suteiktioperatoriaus statusą kitam. IRC gali būti Įvairaus dydžio: mažesnieji, tokie kaip Undernet‘as(10000), Dalnet’as (5000) ir dar mažesni, kartais teturi vos 2 serverius irapie 100 vartotojų. Kiti, tokie kaip Efnet’as, gal turėti virš 100 serveriųsu daugiau nei 20000 vartotojų. Lietuvos tinklas jungia 5 serverius ir apiekelis šimtus vartotojų. Lietuvoje serverių adresai: Omnitel‘is:irc.omnitel.net, Nerisena: irc. Nerisena.lt, Kauno TechnologijosUniversitetas: irc. ktu.lt ir rs6k.mm/ab.ktu.lt, Elnet’as: irc. Elnet.lt. Kiekvienas IRC vartotojas bendrauja per kliento programą, kuriprisijungia prie serverio. Jų yra prikurta begalės: mIRC, Virc, Pirch,Chat, WSIRC, InteRfaCe, ChatMan, NSCHAT, Comic, WEBEIRC ir kiti.[21] Kanalai
Kanalai – tai virtuali vieta IRC, kurioje vyksta grupiniai pokalbiai. Kanalai gali būti dviejų rūšių: prieinami iš visų tinklo serverių,žymimi simboliu # prieš kanalo vardą, ir kanalai, pasiekiami tik vietinioIRC serverio vartotojams, žymimi simboliu &. Kiekvieną kartą, kai norėsimeužeiti į kokį nors kanalą, išeiti iš jo ar nustatyti jo parametrus,nepamirškime prieš vardą pridėti kanalo ženklą (# arba &). Kiekvienas kanalas turi savo pavadinimą. Jis dažniausiai atspindikanalo paskirtį (#Windows 95, #mIRC, # Susipažinkime). Bet kartais kanalasyra skirtas tiesiog bendriems pokalbiams ir vadinasi #Lietuva, #Vilnius,#Savas, #Games arba #Twilight_Zone. Susižinoti, apie ką ten kalbama, padėskanalo pokalbio tema (topic), parašyta šalia kanalo pavadinimo. Kanalai taip pat gali būti vieši ir uždari, t.y. prieinami tik tam
tikrai grupei žmonių. Tokie kanalai turi slaptažodžius arba į juos galimapatekti kanale esančiam vartotojui atsiuntus kvietimą (invite). Kanalų skaičius tinkle yra kintantis, tad sunku pasakyti tikslų kanalųkiekį tinkle: dideliuose tinkluose jis gali siekti keletą tūkstančių,mažesniuose – vos keletą dešimčių (Lietuvos IRC tinkle – apie 30 – 50). Betkas gali sukurti naują kanalą. Paskutiniam žmogui išėjus iš kanalo jisdingsta. Todėl kanalų skaičius toks nepastovus.[22]Pokalbiai per Pasaulinį Voratinklį
Nors pasaulinio Voratinklio pokalbio sritys veikia žymiai lėčiau,palyginus su IRC programa, tačiau Voratinklyje pokalbiai yra žymiaivaizdesni, galima panaudoti paveikslėlius bei garsą kartu su pranešimais.Yra šimtai tokių pokalbių vietų Pasauliniame Voratinklyje, kurias galimapasirinkti pagal savo poreikius ir skonį.[23] Virtualūs Pasauliniai pokalbiai
Dar viena papildoma galimybė dirbant Internete – kibernetiniaivirtualūs pasauliai. Čia vartotojai gali kalbėtis, žaisti žaidimus visamepasaulyje. Šie virtualūs pasauliai yra kuriami VRML (Virtual Reality MarkupLanguage – virtualios realybės aprašymo kalba), kuri leidžia sukurtierdvinius paveikslėlius.[24]
Taisyklės ir etiketas
Elektroninis bendravimas žmonijos istorijoje atsirado palyginusnesenai, o jo plėtros tempai įgyja vis didesnį pagreitį. Jis palaikomas pere-paštą ir naujienų grupes. Jais taip paprasta naudotis, kad apie tai netnegalvojama. Tačiau kaip ir visos kitos bendravimo formos, taip ir ši turisavo taisykles ir etiketą.
Elektroninis paštas
Bendraujant elektroninėmis priemonėmis galioja tos pačios taisyklės,kaip ir bendraujant įprastai. Problemos atsiranda, kai dėl nepaprastaispartaus pranešimų perdavimo per dieną išsiunčiama daugybė pranešimų – daugdaugiau, negu galima išsiųsti įprastu paštu. Tai, žinoma, gerai, tačiaunereikia visko daryti paskubomis, nes tuomet labai lengva suklysti, oklaidos sunkina bendravimą. Todėl laikykimės šių taisyklių: • Kalba turi būti mandagi ir kultūringa.
• Nedarykime sintaksės klaidų. • Prieš išsiųsdami laišką, jį perskaitykime • Nepiktnaudžiaukime e-pašto atsakymo (Reply) funkcija. • Savo tekstą parašykime atsakymo viršuje. Žinoma, visa tai nereiškia, kad visi e-pašto pranešimai privalo būtiidealūs. Tai sparti informacijos perdavimo priemonė, turinti savitą ritmikąir stilių, tačiau tai negali būti aplaidumo pretekstas.[25]Naujienų grupės
Naujienų grupės sudaro genialią sistemą, kurioje beveik kiekvienuklausimu galima gauti neįkainojamą patarimą. Tačiau tai ir labaipažeidžiama sistema, nes kiekvienas čia gali rašyti, kas ką nori. Būtenttodėl reikalinga tam tikra disciplina. Pasirinktą grupę patyrinėkime atidžiau. Išsiaiškinkime, kas mumspriimtina, o kas ne. Grupėse visada kas nors atlieka „policijos“darbą,primindami kitiems, kad reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Įsitraukę įgrupių diskusijas, laikykimės šių kelių taisyklių: • Prieš išsiųsdami savo straipsnį, peržiūrėkime juos. Nerašinėkime jų vien tik savo malonumui. • Būkime dalykiški, nenukrypkime nuo temos. Neapsikvailinkime, nerašinėkime apie tai, ko neišmanome. • Laikykimės mandagaus tono. Prieš kritikuodami kitus, gerai pagalvokime. Juokaudami ar ironizuodami naudokimės simbolius emocijoms reikšti.[26]
Ženklai emocijoms reikšti
Angliškai jie vadinami smileys, t.y. šypsenomis, nors ir ne visadareiškia džiaugsmą. (Lietuviškai – emotikonai, šypsenėlės), tai maži veidusprimenantys simboliai, padedantys bendraujant geriau perteikti mintis irjausmus – džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir t.t. bendravimui Internete jiesuteikia emocinį atspalvį. Bendraujant tiesiogiai, lengva išreikšti jausmus ir nuotaikas, keistiintonaciją, todėl bendraujantieji vienas kitą puiki supranta. BendraujantInternetu tai kur kas sunkiau. Žinutės dažniausiai yra trumpos ir lengvaigali kilti nesusipratimų. Todėl pravartu įprasti tinkamomis progomisnaudoti šiuos simbolius: 🙂 šypsausi; 🙁 liūdžiu; 😉 mirkt;
:-O esu ištiktas šoko; ir daugelis kitų. IšvadosInternetas skiriasi nuo visų mums žinomų masinės komunikacijospriemonių. Visų šalių įvairaus amžiaus žmonės čia nevaržomai keičiasiidėjomis, pasakojimais, duomenimis ir nuomonėmis. Internetas tikriausiai yra atviriausia komunikacijų tinklas pasaulyje.Tūkstančiai tinklo teikiamų galimybių gali naudotis visi, kas tik turikompiuterį ir priėjimą prie tinklo. Tai – neįprasta situacija. Daugumakomunikacijų tinklų labai griežtai riboja dalykus, kuriuos gali darytivartotojai, ir reikalauja ypatingo pasirengimo bei slaptažodžių kiekvienaipaslaugai. Didžioji dauguma Interneto paslaugų yra nemokamos, norsegzistuoja ir keletas apmokamų.[27] Kitas interneto ypatumas yra tas, kad jį galima vadinti „neturinčiusocialinių sluoksnių“, t.y. vienas kompiuteris nėra geresnis už kitą,lygiai kaip ir žmonės. Įvaizdis Internete priklaus nuo to, kaip išreikšimesave klavetūros dėka. Jei tai, ką sakom, skamba protingai ir įdomiai –vadinasi, jūs toks ir esate. Nesvarbu kiek mums metų, kaip mes atrodome,nesvarbu, ar esame studentas, ar verslininkas. Fiziniai trūkumai čianetrukdo – mes bendraujame su aklais, kurčiais žmonės. Apie jų negalią irdabar nežinotume, jei jie patys nebūtų pasisakę. Žmonės išgarsėja Interneteir iš gerosios, ir iš blogosios pusės, bet visa tai jie pasiekia patys. Beje Internetas padeda mokytis. Mokiniai, studentai bendraudami sudaugelio pasaulio šalių bendraamžiais greičiau supranta tų šalių papročius,geografiją, kalbą. Literatūra
1. Gookin D. PK žaliems. K: Smaltija, 1998. 2. John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997. 3. John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas žaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999. 4. Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997. 5. Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998. 6. Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva.
1998.Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.:Smaltija. 1998.
Abėcėlinė rodyklė A
Apsauga, 5
B
Bcc:, 7
C
Cc:, 6
D
Disciplina, 12Diskusija, 8
E
Elektroninis paštas, 4Etiketas, 11Eudora, 6
I
Internetas, 3IRC, 9
K
Kanalai, 10Konferencijos, 8
N
Naujienų grupės, 8
P
Pašo adresas, 5Pokalbiai, 4Prieigos tarnyba, 6Programa, 6
S
Serveriai, 4Susirašinėjimo sąrašai, 8Šypsenėlės, 12
T
Taisyklės, 11To:, 6
U
UseNet, 8
V
Virtualūs pasauliai, 11Virusai, 7
W
Word Wibe Web, 3
Z
Žinutės, 12
———————–[1] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.[2] Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.[3] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.:Smaltija. 1998.[4] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.[5] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.:Smaltija. 1998.[6] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.[7] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.[8] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetasžaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.[9] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetasžaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.[10] Gookin D. PK žaliems. K: Smaltija, 1998.[11] Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.[12] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.[13] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetasžaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.[14] Gookin D. PK žaliems. K: Smaltija, 1998.[15] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.[16] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetasžaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.[17] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.[18] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.[19] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.[20] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.[21] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetasžaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.[22] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.[23] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas
žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.[24] Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.[25] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.[26] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.[27] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.