INTERNETAS – šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių – studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų, verslininkų. Internetas – tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima ir naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki naujausių pasaulio spaudos naujienų. Jei esate naujokas – neišsigaskite. Pirmieji žingsniai bus nedrasūs ir atsargūs, bet, pasivaikščioje po Interneto pasaulį, kas kart vis norėsite ten sugrįžti. Ir neapsiriksite… Tai kas gi tas Internetas? Internetas – pasaulio kompiuterių tinklas, kurio žinioje yra didžiulis duomenų, programų, dokumentų ir kitokios informacijos kiekis, ir kuris leidžia asmeninį kompiuterį naudoti tos informacijos paieškai, tiesiogiai bendrauti su daugiau nei 50 milijonų šio milžiniško tinklo vartotojų. Internete yra kompiuterių, kurie pateiks Jums naujausią orų prognozę ar kelionių tvarkaraštį, papasakos apie žemės drebėjimų aktyvumą ar padės išsirinkti labiausiai tinkama šuns veislę. Internete galite pakeliauti po pasaulio meno ir mokslo muziejus, aplankyti ivairius miestus. Ir jokiu vizų! Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto servisų savo istaigoje, kur jie dirba, ar universitete, kur mokosi. Viešosios bibliotekos turi greitaeigius ryšius Internete, todel bibliotekos lankytojai gali taip pat jungtis prie Interneto servisų per viešo naudojimo terminalus ar asmeninius kompiuterius. Prisijungimas prie Interneto galimas dviem keliais:
1. Per DIAL-UP linija (naudojant modemą).
2. Turint tiesioginę išskirtinę liniją.
Interneto istorija
Interneto pradžia siekia šaltojo karo laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentura turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio linija, bet kuri mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtu keliauti bet kūria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas aplipdomas adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekunde) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikrašcio Knight-Rider straipsnį: Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Anželo sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiūsti ten duomenų porciją. Jie turėjo parašyti logwin ir žiurėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo: Mes parašėme L ir telefonu paklausėme: Ar matote L? Taip, mes matome L, išgirdome atsakymą. Mes parašėme O ir paklausėme: Ar matote O? Taip, mes matome O. Tada mes parašėme G ir ryšys nutruko… Taip prasidėjo revoliucija. Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirmą viešą tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija.
Interneto naudotojų skaičių įvertinti daug sunkiau.
Pagal įvairius šaltinius žmonių, periodiškai besinaudojančių kurią nors Interneto paslauga gali būti nuo 60 iki 80 milijonų (1997 m.). Laikoma, kad šis skaičius kasmet dvigubėja. www.nw.com 1996 metų birželio 15 d. duomenimis tik keliolika pasaulio šaliu Afrikoje ir Azijoje išvis neturėjo Interneto ryšio. Viena žymiausių Interneto vystymo gairių – hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tuju pradžioje (Tim Berners-Lee, Robert Cailiau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacija Internete 1990 metais buvo pavadinta Pasaulinių Voratinklių (World Wide Web, The Web, WWW, W3). Pirmą grafinės hipertekstinės informacijos peržiūros programa (browser) Mosaic (Marc Andreessen, Eric Bina, Ilinoiso universitetas, 1993) tapo didžiausių Interneto vystymo stimulu. Iki devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmones, veliau atsirado ir greitai daugeja komercinių mazgų.Nuo 1995 metų ir Lietuvoje kiekviena save gerbianti organizacija stengiasi pateikti informaciją Internete (taip vadinami namu puslapiai – home pages).
Interneto istorijos metraštis:
1957 Tarybu Sajungai pirmajai paleidus į kosmosą dirbtini Žemės palydovą, Jungtinės Amerikos Valstijos įkure pažangiuju tyrinejimų agentūrą (ARPA) prie Gynybos departamento. Šaltojo karo metu JAV norėjo įsitvirtinti karo mokslų ir technologijų srityje. 1965 ARPA remejai svarstė galimybę kompiuteriniame tinkle panaudoti resursų laikini paskirstymą. Kompiuteris TX-2 MIT Lincoln laboratorijoje ir Q-32 System Development korporacijoje (Santa Monica, CA) buvo tiesiogiai sujungti (tuo metu dar nebuvo naudojama paketine komutacija). 1967 ACM simpoziume buvo pristatytas planas, kaip realizuoti paketinę komutaciją. Taip pat buvo pristatytas ARPANET tinklo projektas. Anglijoje įkurtas NPL duomenu tinklas. 1968 Pažangiųjų tyrinejimų laboratorijai (ARPA ) buvo pristatytas paketinės komutacijos duomenų tinklas. 1969 Gynybos departamento pavedimu ARPANET buvo realiai panaudotas. Taip pat tarp Mitchigano ir Veino valstijų buvo išbandytas Merit tinklas (X.25 protokolo pagrindu), skirtas šiu valstiju universitetų studentams.1970 Išbandytas elektroninis paštas ir jo deka organizuotos konferencijos. ALOHAnet tinklas išbandytas Havajuose. 1972 metais jis buvo sujungtas su ARPANET tinklu.
ARPANET tinklo kompiuteriai pradėjo naudoti vieningą tinklo protokolą (NCP). 1971 Tarp 23 tinklo kompiuterių buvo sumanyta įgyvendinti elektroninio pašto programą, pagal kurią buvo siuntinėjami pranešimai išskirstytame tinkle. 1972 Tarptautinėje kompiuterinių komunikacijų konferencijoje buvo pademonstruotas ARPANET tinklas. Tinklas buvo sudarytas iš 40 mašinų ir galinės sąsajos procesoriaus (TIP).1973 Buvo atliktas pirmasis tarptautinis prisijungimas prie ARPANET tinklo. Prie tinklo prisijungė Švedijos ir Anglijos universitetai. B. Metkalfas savo tezėse bendrais bruožais apibrėžė Ethernet įdėją. B. Kahn_as iškėle Interneto problemą. ARPA agentura pradejo Interneto tyrimus. V.Cerf_as bendrais bruožais numatė šliuzo (gateway) struktūrą. Apibrežtą failų perdavimo technologiją. 1974 V.Cerf_as ir B.Kahn_as pristatė straipsnį, kuriame nuodugniai aprašytas duomenų perdavimo kontrolės programos projektas (Transmission Control Program – TCP). Atsirado pirmasis Telenet (ARPANET komercinė versija). Taip buvo realizuotas pirmasis duomenų paketinio perdavimo servisas.1976 Anglijos Karaliene Elžbieta II pirma karta pasinaudojo Elektroninio pašto paslaugomis. 1977 L. Landweber_is sukure THEORYNET tinklą. Šio tinklo dėka 100 kompiuterio tyrinetojų galėjo naudotis elektroniniu paštu. Prisijungimui prie serverio buvo naudojamas TELENET servisas.1979 Pagrindiniai kompiuterių mokslo specialistai įkūrė bendrą Kompiuterių mokslo departamento tinklą. Pradėtas tirti radijo bangų tinklas (mobilusis). 1981 įkurtas CSNET tinklas. Jis buvo naudojamas elektroninio pašto paslaugoms teikti tarp universiteto mokslininkų. Tačiau ryšio su ARPANET tinklu dar nebuvo.Prancuzijos telekomas sujungė įvairius šalies taškus į Minitel (Teletel) tinklą. 1982 TCP/IP buvo paskelbtas pagrindiniu protokolu ARPANET tinkluose. Šis protokolas tapo pagrindiniu protokolu JAV Gynybos departamente. Pagrindiniai sujungimai tarp Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės buvo atlikti naudojant išorinį (External Gateway) protokolą. Protokolas buvo naudojamas šliuzams (gateway) tarp tinklų. 1983 Viskonsino universitete (JAV) buvo išbandytas vardų serveris. Dabar vartotojas galėjo daug paprasčiau jungtis prie nutolusio kompiuterio, nes jam nebereikėjo atsiminti tikslaus kelio. Tarp CSNET ir ARPANET buvo panaudotas šliuzas (gateway), kuris sujungė šiuos tinklus. Daugelis kompiuterių galėjo jungtis į tinklą naudodami UNIX operacinę sistemą, kuri turėjo IP programinę irangą.Įkurtas EARN (European Academic and Research Network), kuris dirbo labai panašiai kaip BITNET (JAV variantas). Sukurtas FidoNet.1984 Pristatytas domeno vardų serveris (DNS).Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1000 vienetų. 1985 Paskutinis Kanados universitetas prisijungė prie BITNET tinklo. 1986 įkurtas NSFNET tinklas. Jis sujungė 5 didžiausius JAV kompiuterių mokslo centrus. JAV atsirado pirmasis naujienu tinklas Usenet.Ne IP tinklų kompiuteriams buvo suteikta galimybė gauti domenų adresus.1987 Panaudojant CSNET protokolą buvo sukurtas elektroninio pašto ryšys tarp Vokietijos ir Kinijos. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 10.000 vienetų.1988 Pirmasis didelis samyšis kompiuterių tinkle. Šio samyšio kaltininkė – programa _WORM_ sugadinusi apie 10% daugelio tinklo kompiuterių darbą. Iš karto buvo imtasi priemonių, kad tinklai būtu apsaugoti ir galėtų normaliai dirbti.Jarkko Oikarinen sukūrė Internet Relay Chat (IRC) – pokalbius Internete. Pirmieji Kanados regionai prijungti prie NSFNET tinklo. Tais pačiais metais prisijungė Danija, Suomija, Prancūzija, Islandija, Norvegija, Švedija. 1989 Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 100.000 vienetų. Įkurtas AARNET-Australijos akademinis tyrimų tinklas. Prie NSFNET tinklo prisijungė Australija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japonija, Meksika, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Puerto Rikas, Jungtinės Karalystės. 1990 Realizuotos tokios Interneto paslaugos, kaip Archie, Hytelnet.Internetas tapo atviras pasauliui: atsirado pirmasis komercinis Interneto paslaugų dial-up režime tiekėjas – World comes on-line (world.std.com). Prie NSFNET tinklo prisijungė Argentina, Austrija, Belgija, Brazilija, Čile, Graikija, Indija, Airija, Pietų Korėja, Ispanija, Šveicarija. 1991 Realizuotos naujos Interneto paslaugos: Gopher, WAIS ir WWW. NSFNET duomenų perdavimo greitis pasiekė 1 trilijona bitų per sekundę. Prie NSFNET tinklo prisijunge Kroatija, Čekija, Hong Kongas, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Singapūras, Pietų Afrika, Taivanas, Tunisas. 1992 Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1.000.000 vienetų.Atsirado pirmoji paieškos sistema Veronica. Pasaulio bankas (World Bank) prisijungė prie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Kuveitas, Latvija, Estija, Venesuela, Slovakija, Slovėnija, Tailandas, Kamerūnas, Kipras, Ekvadoras, Malaizija, Liuksemburgas.1993 Baltieji Rūmai prisijungė prie tinklo (www.whitehouse.gov). Verslininkai atkreipė dėmesį į Internetą. Pradėtos transliuoti Interneto radijo (Talk Radio) laidos. “Jungtinių Tautų Organizacija” prisijungė prie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Rusija, Turkija, Kazachstanas, Egiptas, Bulgarija, Rumunija, Turkija, Ukraina, Indonezija, JAE, Fidžis, Gana, Guamas. 1994 Internetas atšventė 25 metų jubiliejų. Prekybos centrai savo paslaugas pateikė Internete. Prie NSFNET tinklo prisijungė Alžyras, Armenija, Bermudai, Kinija, Kolumbija, Libanas, Lietuva, Marokas, Nikaragva, Nigerija, Panama, Senegalas, Urugvajus, Uzbekistanas. 1995 NSFNET sugrižta prie savo buvusios paskirties – tyrinėjimų. Pagrindinį JAV tinklais keliaujantį informacijos srautą nuo šiol paskirsto pagrindinių tinklo paslaugų tiekėjai. Interneto paslaugas pradejo teikti tradicinės online dial-up sistemos (Compuserve, America Online, Prodigy). Netscape suteikia galimybę daugybei į tinklą įsijungusių kompanijų paskelbti pasauliui apie save.Vatikanas prisijunge prie tinklo (www.vatican.va). Metu technologijomis pripažintos: WWW ir paieškos Internete mechanizmas. 1996 JAV telekomunikacijų kompanijos paprašė uždrausti naudoti Internetinį telefoną, nes jis yra žymiai pigesnis už iprastinį. Priimtas kontraversiškas įstatymas, saugantis tinklus nuo nepadorios informacijos skleidimo. Veliau šis įstatymas paskelbtas antikonstituciniu.Prasidejo WWW naršykliu kurėjų Microsoft ir Netscape konkurencinis karas. Ši konkurencija įgalino labai ištobulinti programinę įrangą. 1997 Paskelbti oficialus Interneto protokolų standartai. Metų technologijomis pripažintos: Push, Multicasting.