TURINYS
ĮVADAS 31. MOBILUS RYŠYS 51.1. Pirmosios kartos (1G) ryšys 61.2. Antrosios kartos (2G) ryšys 71.3. Trečiosios kartos (3G) ryšys 81.4. Trečiosios kartos (3G) ryšys Lietuvoje 102. MOBILUS INTERNETAS 143. MOBILUS VERSLAS 163.1. Mobilaus verslo teikiamos galimybės 173.2. „Visada prisijungęs“ ir „Visada pasiekiamas“ 183.3. Mobilaus verslo taikymo sritys 193.4. Mobilios imonės duomenų valdymo sprendimai 204. MOBILI TELEVIZIJA 22IŠVADOS 23LIERATŪRA IR ŠALTINIAI 24ĮVADASKompiuterinės technologijos šiais laikais įgauna vis didesnę reikšmę žmonių kasdieniniame gyvenime ir ypač jų darbe. Kompiuterių bei ryšio technologijos labai palengvina bendravimą bei bendradarbiavimą. Mobiliųjų technologijų plėtra atvėrė iš esmės naujas globalaus bendravimo ir sąveikos galimybes – sukūrė pasaulio komunikacinę erdvę be įprastų laiko ir atstumo suvaržymų. Vyksta naujas kokybinis žmonijos raidos šuolis, nes didėjantys mobiliųjų technologijų mastai ir greičiai toliau spartina visų žmogaus gyvenimo sričių permainas, globalizuoja visuomeninius procesus ir esmingai keičia tradicinius visuomenės santykius. Fundamentalioji žmogaus savybė – perkelti ir organizuoti savo veiklą simbolių pasaulyje – įgavo naują materialią išraišką: skaitmeniniu būdu valdomus elektroninius procesus. Mobiliosios technologijos suteikia simbolinėms žmogaus galioms (mąstymui), neišsemiamus išteklius universaliai kaupti, tvarkyti ir perduoti įvairiausių rūšių bei apimties duomenis ir žinias.Naujos mobiliosios technologijos tampa neatskiriama dabartinės visuomenės kasdienybės dalimi, nes jas diegiant įgyjama daugiau naujesnės ir įvairesnės informacijos, o tai skatina profesiškai tobulėti. Kartu tampa vis perspektyvesnis šių technologijų panaudojimas. Technologijos padeda mobiliems ir toli esantiems darbuotojams daug lengviau pasiekti kolegos tinklus ir tuo pačiu išlikti našiems. Taipogi šiuolaikinės mobiliosios technologijos atveria plačias galimybes nekeliant kojos iš namų pasinaudoti naujomis moderniomis paslaugomis – nuotoliniu mokymu, vaizdo konferencijomis, įvairių sričių specialistų konsultacijomis realiuoju laiku. Mobiliosios technologijos sudarė mums galimybę būti našiems. Taigi šio darbo pagrindinis tikslas – išanalizuoti mobiliųjų technologijų taikymo sritis.Pirmojoje darbo dalyje kalbama apie mobilaus ryšio atsiradimą ir jo raidos etapus. Taip pat aptariamas šio ryšio naudojimas Lietuvoje, pateikiamos trijų pagrindinių ryšio operatorių Lietuvoje nuomonės apie naujausios, trešiosios kartos (3G) ryšio diegimą mūsų šalyje.Antrojoje dalyje dėmesys kiriamas mobiliam internetui. Čia išvardyti ir aprašyti pagrindiniai šios technologijos privalumai.Trečiojoje dalyje pirmiausiai apibrėžiama mobilaus verslo sąvoka, o toliau aprašomos jo teikiamos galimybės ir taikymo sritys.Paskutiniojoje dalyje susipažįstama su naujausia mobilia technologija – mobilia televizija, apie kurią kalbama vis dažniau.Uždaviniai:1. Susipažinti su mobiliųjų technologijų atsiradimu, kuris siejamas su mobilaus ryšio raida.2. Išvardyti mobilaus interneto teikiamas galimybes.3. Apibrėžti mobilaus verslo sampratą, apžvelgti jo teikiamas galimybes ir aptarti taikymo sritis.4. Susipažinti su naujausiu mobiliųjų technologijų produktu – mobilia televizija.Šie uždaviniai sprendžiami remiantis naujausių knygų literatūra, straipsniais žurnaluose, internetiniais leidiniais ir interneto puslapiuose pateikiama informacija.1. MOBILUS RYŠYSMobilusis ryšys nuo paprasto, fiksuoto iš pirmo žvilgsnio tesiskiria vienu aspektu – t.y. naudojant mobilųjį ryšį nereikia prisirišti vienoje vietoje – galima judėti, keliauti ir naudotis tomis pačiomis paslaugomis, kurių šiandien ženkliai daugiau, nei fiksuotą ryšį teikiančių operatorių. Tačiau mobiliojo ryšio struktūra žymiai sudėtingesne. Fizinė sąsaja yra nebrangi ir gana lengvai įdiegiama. Tam naudojami radio siųstuvai ir imtuvai. Tačiau valdymo aparatas yra žymiai sudėtingesnis ir reikalaujantis didelio kapitalo jį instaliuojant. Pirmosios mobilaus ryšio užuomazgos siekia 1982 m. Išskiriami trys šio ryšio raidos etapai: analoginė, skaitmeninė ir paslaugų eros (žiūr. 1 pav.). Šie etapai išsamiai aprašomi kituose poskyriuose.
1 pav. Mobiliojo ryšio evoliucija1.1. Pirmosios kartos (1G) ryšysAštuntasis dešimtmetis buvo mobiliųjų ryšių plėtros pirmasis etapas. Šis etapas vadinams analogine era, nes tuo metu dominuojanti ryšių technologija buvo analoginė. Europoje 1979 m. pradėjo veikti NMT (angl. Nordic Mobile Telephone) – Šiaurės šalių mobiliojo ryšio sistema. Pradžioje ji buvo įdiegta tik Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje, o vėliau paplito plačiau.
Amerikoje apie 1982 m. įdiegta AMPS (angl. Advanced Mobile Phone Service) – pirmaujančio mobiliojo ryšio tarnyba, kuri dar ir dabar naudojama atskirose visų žemynų šalyse. Speciali AMPS versija TACS (angl. Total Access Communications System) – visuotinės kreipties ryšių sistema buvo specialiai sukurta Jungtinei Karalystei. Išplėtota šios sistemos versija yra žinoma kaip ETACS (angl. Extended Total Access Communication System). TACS/ETACS versija paplito Azijos žemyne. Šios minėtos sistemos priskiriamos pirmajai mobiliojo ryšio kartai. Jose panaudota FDMA (angl. Frequency Division Multiple Access) – kolektyvioji dažninio atskyrimo kreiptis.Paplitus pirmos kartos sistemoms, tapo aišku, kad mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams yra patrauklios, jų apimtis ir vartotojų skaičius sparčiai didėja. Siekiant pagerinti mobiliojo ryšio kokybę, padidinti teritorinę apimtį ir sistemos talpą, atsižvelgiant į naujas elektronikos ir telekomunikacijų technikos galimybes, įvairiose šalyse buvo sukurta daug skirtingų skaitmeninių mobiliojo ryšio sistemų. Todėl buvo nuspręsta kurti vieningą standartą.1982 m. „Nordic Telecom“ ir „Olandijos PTT“ pasiūlė CEPT (angl. Conference of European Post and Telecommunications) – Europos pašto ir telekomunikacijų asociacijai sukurti naują skaitmeninį korinį standartą, kuris susidorotų su nuolat didėjančiais Europos mobiliųjų tinklų reikalavimais.1987 m. trylika Europos operatorių sukūrė asociaciją ir pasirašė savitarpio supratimo memorandumą (angl. Memorandum of Understanding), kad sukurtų vieningą GSM (pranc. Groupe Spéciale Mobile) standartą. Originalus prancūziškas pavadinimas vėliau buvo pakeistas į anglišką – „Global System for Mobile communication“. Tarptinklinis ryšys (angl. roaming) buvo vienas iš pagrindinių GSM tinklo kūrimo tikslų.1989 m. ETSI (angl. European Telecommunications Standard Institute) – Europos telekomunikacijų standartizavimo institutas apibrėžė GSM, kaip visuotinai priimtiną skaitmeninį korinį ryšio standartą. 1992 m. Suomijoje paleistas pirmasis komerciniam naudojimui skirtas GSM tinklas, o tų pačių metų gale jau veikė net 13 GSM tinklų 7 valstybėse.1991 m. įkuriama bendrovė „Omnitel“ (tuometinė „Lintel“) – pirmasis GSM tinklo operatorius Lietuvoje. 1995m. kovo mėnesį bendrovė pradeda teikti komercines GSM ryšio paslaugas Vilniuje.1.2. Antrosios kartos (2G) ryšysŠis etapas vadinams skaitmenine 2G ryšio era. Ryškiausias antros kartos sistemų atstovas yra 1992 metais komerciniam naudojimui paleista GSM (Global System for Mobile communications – mobiliojo ryšio sistema). GSM Europos firmų ir ETSI (Europos telekomunikacijų standartizacijos instituto) produktas. Šiuo metu GSM veikia daugiau kaip 130 šalių ir aptarnauja per 100 milijonų vartotojų. Kartu su GSM yra paplitusi ir atskira TDMA (angl. Time division multiple access) mobiliojo ryšio versija kaip Šiaurės Amerikos standartas, kuris kartu su AMPS aptarnauja daugiau negu 75 milijonus vartotojų. Trečias pagal aptarnaujamų vartotojų skaičių yra skaitmeninio mobiliojo ryšio standartas PDC (Personal Digital Communications – asmeninis skaitmeninis ryšys), plačiai vartojamas Japonijoje ir aptarnauja virš 33 milijonų vartotojų. Paminėtosios skaitmeninės mobiliojo ryšio sistemos technologiškai priskiriamos siaurajuosčių sistemų grupei. Perskaičiuota dažnių juosta, tenkanti vienam kanalui, būna apie 20-25 kHz. Vienas iš esminių skaitmeninių siaurajuosčių mobiliojo ryšio sistemų trūkumų yra radijo stočių savitarpio trukdžiai. Kaip nauja technologinė kryptis Azijos ir Amerikos žemynuose sparčiai plinta skaitmeninė plačiajuostė mobiliojo ryšio sistema cdmaOne, kurioje panaudojama CDMA (angl. Code Division Multiple Access – kolektyvioji kodinio atskyrimo kreiptis) daugkartinio naudojimo technologija. Šios sistemos standartas sukurtas tik 1993 metais, todėl cdmaOne teko nugalėti rimtoje kitų standartų technologijų konkurencinėje kovoje. Tačiau vartotojų daugėja labai sparčiai.Dabartiniu metu pasaulyje paplitusios skaitmeninės sistemos priskiriamos antrajai kartai. Neblogai išvystytos su balso perdavimu susijusios funkcijos ir žemo greičio (iki 9,8 kb/s) duomenų perdavimas yra bendras antrosios kartos sistemų požymis. Skirtingos savitarpiškai nesuderintos mobiliojo ryšio sistemos trukdo laisvam vartotojų judėjimui, riboja naudotino ryšio galimybes. Todėl jau gana seniai sklandė idėja sukurti visam pasauliui vieningą mobiliojo ryšio standartą. Toks lauktas standartas Europoje pavadintas UMTS (Universal Mobile Telecommunications System – universalioji mobiliųjų telekomunikacijų sistema), Amerikoje IMT-2000. Kartu su tarptautine standartizacija siekiama, kad nauja sistema būtų žymiai tobulesnė už esamas. Pirmiausia tai reiškia, kad žymiai padidės sistemos talpos bei duomenų perdavimo greičiai ir su duomenų perdavimu susijusių funkcijų išplėtimas. Antrosios fazės laikotarpiu sukurta integruota GSM 900 / DCS 1800 sistema, išplėstas paslaugų sąrašas. 2+ fazės raidos laikotarpiu (1997 – 1999m.) GSM buvo papildyta trimis naujomis duomenų perdavimo technologijomis: HSCSD, GPRS ir EDGE. Šių technologijų sukūrimas davė didžiulį postūmį tolimesnei trečiosios kartos technologijos (3G) plėtrai.1.3. Trečiosios kartos (3G) ryšys3G užuomazgos siekia dar 1985 m. Tuomet tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. ITU – International Telecommunications Union) iškėlė įdomesnių, geresnių ir sudėtingesnių telekomunikacinių paslaugų klausimą. Tuo metu buvo kalbama apie GSM – pasaulinį visuotinai priimtiną skaitmeninį korinį ryšio standartą. Tačiau po stulbinančios GSM sėkmės imta kalbėti ir apie trečios kartos ryšį.Trečiasis etapas vadinamas paslaugų era. Šis etapas prasidėjo 2000 m., tačiau tikruoju 3G persilaužimu laikomi 1998 m., kai susijungė Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Korėjos standartizavimo organizacijos ir buvo sukurtas 3G partnerystės projektas (angl. 3GPP – 3G Partnership Project), skirtas skatinti W-CDMA (angl. Wide Code Division Multiple Access) – plačiajuostės kodinio dalijimo daugkartinės prieigos radijo technologiją. Projekto, skirto 3G ryšiui, vizija – universali sistema UMTS (angl. Universal Mobile Telecommunications System). Beveik visos pasaulyje išduotos 3G licencijos ligi šiol buvo pagrįstos W-CDMA. Pati pirmoji 3G licencija buvo išduota dar 1999 m. Suomijoje. Ji taip pat buvo pagrįsta W-CDMA technologija, kurios pagrindinės savybės yra šios: • dėl efektyvaus radijo spektro išnaudojimo žymiai padidėja mobiliojo ryšio sistemos talpa;• supaprastėja mobilaus tinklo projektavimas; • galima sukurti skirtingo ir kintančio greičio duomenų perdavimo kanalus (144 – 512 kb/s, o lokaliose teritorijose iki 2 Mb/s); • aukštas paslaugos privatumo lygis, kuris užtikrinamas sudėtingu kodavimu;• tobulas spinduliuojamų radijo signalų galių valdymas, kuris užtikrinamas minimaliu energijos vartojimu; • naudojama modernesnė balso kodavimo technika, užtikrinanti aukštesnę balso kokybę ir mažinanti foninius triukšmus.3G eros pradžioje manyta, jog vartotojai labiausiai susižavės vaizdo skambučiais. Ir nors mobilieji telefonai virto videofonais, o CNN (angl. Cable News Network) žurnalistai reportažus iš atokiausių kampelių siunčia vaizdo skambučiais, vaizdo telefonija revoliucijos nesukėlė. Japonijoje, pirmaujančioje mobiliųjų tinklų srityje, 3G tinklo spartą vartotojai daugiausia išnaudojo muzikos įrašams į mobiliuosius aparatus siųsti. Spartus mobilusis internetas – taip pat patraukli sritis. Tačiau dabar internetą mobiliaisiais telefonais naršo vos 12 proc. vartotojų, o specialistai teigia, jog vien didesnės spartos šiuo atveju nepakaks. Vartotojo ryšys su mobiliuoju telefonu yra kitoks. Svarbi ne tinklo sparta, o tinklalapio sąsaja, leidžianti rasti ieškomą informaciją. Taigi ji turi būti gerai apgalvota. Daugelis dabartinių tinklalapių pateikia vien dideliam ekranui skirtas versijas, ir tai yra didžiausia problema. Paimti kompiuteriams skirtą tinklalapio versiją ir sukišti ją į mažą mobiliojo aparato ekraną nepakanka. Šviesesnė mobiliojo interneto ateitis siejama su .mobi – nauja galūne, skirta specialiai mobiliesiems aparatams sukurtoms svetainėms. Didelės svarbos gali turėti ir patobulintų vietos nustatymo technologijų integracija, leidžianti lengvai rasti fiziškai netoliese esantį paslaugų objektą (pavyzdžiui, gerą restoraną, gėlių parduotuvę, viešbutį ir pan.). Didelį 3G tinklų pralaidumą labiausiai įvertins vis didėjantis nešiojamųjų kompiuterių turėtojų būrys: naršyti ežero pakrantėje dabar jau galima beveik taip pat sparčiai ir patogiai, kaip ir prisijungus prie Wi-Fi tinklo biure. Europoje nemažai vilčių siejama su mobiliąja televizija. Vienas po kito pateikiami DVB-H (Digital Video Broadcasting to Handhelds), MediaFLO ir T-DMB (Terrestrial Digital Video Broadcasting) vaizdo transliacijos standartams pritaikyti mobilieji aparatai. Tikimasi, jog tiesioginės ir „on-demand“ (užklausų) TV bei filmų transliacijos sulauks vartotojų simpatijų.Ketvirtosios kartos (4G) ryšys
Japonų kompanija „NTT DoCoMo“ šiuo metu kuria ketvirtosios kartos duomenų perdavimo technologijas. Bandymų metu judančiam objektui duomenis pavyko perduoti 100 Mbps, o nejudančiam – 1 Gbps sparta. Naująja mobiliojo ryšio karta vad…inama technologinė pažanga per 10 – 15 metų laikotarpį. Taigi taikant šį modelį 4G tinklai turėtų atsirasti 2010 – 2015 metais (3G eros pradžia laikomi 2000 – 2005 m.). „NTT DoCoMo“ prognozuoja, kad jų milžiniškos spartos 4G tinklai Japonijoje pradės veikti būtent 2010 metais. Tiesa, rinkoje kol kas neišnaudotos net 3G ryšio galimybės.1.4. Trečiosios kartos (3G) ryšys Lietuvoje
Pasaulyje 3G ryšys jau yra tiekiamas daugelyje šalių. Lietuvoje taipogi vyksta šis procesas. Trys pagrindiniai Lietuvos operatoriai, t.y. Bitė Lietuva, Omnitel ir Tele2. Kiekvienas opratorius išsako skirtingus požiūrius dėl naujos kartos ryšio diegimo. Taigi toliau pateikiamos atskiros šių operatorių nuomonės ir datos, kada pradėtos diegti arba dar tik palnuojamos diegti 3G ryšio technologijos Lietuvoje.“Bitė Lietuva”.
Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ siūlo plačiausias 3G ir HSDPA (angl. High Speed Downlink Packet Access) ryšio galimybes Lietuvoje. Pradėjusi teikti 3G ir HSDPA paslaugas Alytuje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Tauragėje, Palangoje bei Visagine, nuo šiol sparčiausio mobiliojo duomenų perdavimo paslaugas „Bitė“ teikia net 11 – oje šalies miestų. Šių metų birželį pirmoji Lietuvoje ir viena pirmųjų Europoje įdiegusi HSDPA technologiją, „Bitė Lietuva“ iki šių metų pabaigos (2006 – 12 – 31) 3G ir HSDPA tinklą planuoja išplėsti į daugiau kaip į penkiolika šalies miestų. Iki šiol „Bitės“ klientai 3G ir HSDPA paslaugomis galėjo naudotis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. „Bitė“ yra vienintelis mobiliojo ryšio operatorius Lietuvoje, teikiantis itin spartų iki 3,6 Mbps siekiantį mobilųjį internetą 11 – oje Lietuvos miestų ir tai – net dešimčia miestų daugiau nei šiuo metu nei yra paskelbę galintys pasiūlyti kiti mobiliojo ryšio operatoriai.Sparti 3G ir HSDPA ryšio plėtra patenkina augantį spartaus mobiliojo darbo ir pažangių mobiliojo ryšio paslaugų poreikį Lietuvoje. Sparčiausio „Bitės“ mobiliojo interneto HSDPA ryšio plėtra leidžia jam tapti vienu pagrindinių mobiliojo interneto kanalų visoje Lietuvoje. Tai yra ypač aktualu populiarėjant nešiojamiesiems kompiuteriams. Išplėstas 3G ir HSDPA ryšio tinklas „Bitės“ klientams leidžia ne tik sparčiai dirbti, bet ir naudotis plačiausią paslaugų pasirinkimą Baltijos šalyse siūlančio „Bitės Plius“ 3G portalo paslaugomis. Bendrovės klientai gali naudotis vaizdo skambučiais, „Bitės plius“ 3G portale žiūrėti daugiau kaip 20 pasaulio TV kanalų tiesiogines transliacijas, rinktis iš daugiau kaip 300 000 originalaus garso skambučių melodijų ir beveik 1000 mobiliųjų žaidimų, skaityti mobiliuosius dienraščius bei naujienų portalus mobiliajame telefone. Itin spartus „Bitės“ 3G mobilusis internetas, pagrįstas HSDPA (angl. High Speed Downlink Packet Access) technologija, užtikrina iki 3,6 Mbps duomenų perdavimo greitį. Tai – net iki 10 kartų greičiau nei įprastas 3G ryšys. Pasirašyti mobiliojo interneto sutartis ir įsigyti HSDPA modemų palankiomis kainomis „Bitės“ klientai gali visuose šalies miestuose, kur veikia bendrovės 3G ir HSDPA ryšys, esančiuose bendrovės salonuose. 3G ryšio paslaugas Lietuvoje bendrovė pristatė šių metų balandžio pabaigoje, o HSDPA – šių metų birželio pradžioje. „Bitė Lietuva“ dukterinė bendrovė Latvijoje „Bite Latvija“, šių metų rugsėjį pristačiusi paslaugas verslui, savo klientams testinį 3G ir HSDPA ryšį siūlo išbandyti 7 miestuose – Rygoje, Jūrmaloje, Daugpilyje, Liepojoje, Ventspilyje, Rezeknėje ir Jelgavoje.
“Omnitel”
Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ Lietuvos vartotojams taip pat pradėjo teikti trečios kartos ryšio (3G) paslaugas. „Omnitel“ 3G šių metų vasario mėnesį veikė 8 miestuose bei buvo prieinamas maždaug 25 proc. gyventojų. 2006 – ieji metai tapo naujos kartos mobiliojo interneto eros pradžia Lietuvoje. „Omnitel“ nuosekliai tam rengėsi dvejus metus, kaupdama patirtį bei investuodama į modernius tinklus. Viešojo konkurso naudoti UMTS dažnius komisija geriausiai įvertino „Omnitel“ pateiktą paraišką ir suteikė galimybę plėtoti Lietuvoje trečiosios kartos ryšio paslaugas. „Omnitel“ 3G ryšys jau veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje ir Palangoje. Tinklo aprėptis toliau bus intensyviai plečiama. Planuojama, kad kitais metais ryšys bus prieinamas daugiau negu 50 proc., o 2008 m. – daugiau negu 75 proc. vartotojų. Užtikrinta ryšio kokybė ir lengvai naudojamos …paslaugos ir toliau bus pagrindinis „Omnitel“ išskirtinumas rinkoje.Pirmąja 3G paslauga, kuria jau dabar gali naudotis vartotojai, tapo vaizdo telefonija. Toliau 3G paslaugos bus plėtojamos mobiliojo interneto kryptimi. Iki 2006 m. vidurio vaizdo skambučiai „Omnitel“ 3G tinkle buvo nemokami. Tradicinių mobiliojo ryšio paslaugų – balso skambučių, MMS (angl. Multimedia Messaging Service), SMS (angl. Short Message Service) žinučių bei mobiliojo interneto telefone kainos „Omnitel“ 3G tinkle išliko tokios pačios.
Bendrovė teigia, kad 2006 m. pabaigoje maždaug 30 proc. parduodamų telefonų modelių yra 3G telefonai, o 2008 m. – beveik visi nauji telefonų modeliai turės 3G funkcionalumą. 2006 m. II ketvirtį Lietuvos rinkai bendrovė pateikė „3G Omni Connect“ mobiliojo interneto korteles nešiojamiems kompiuteriams.Kaip rodo pasaulinės 3G technologijos plėtros tendencijos, duomenų perdavimo sparta naujos kartos tinklais nuosekliai auga. Tradiciniame 3G tinkle duomenys gali būti perduodami iki 384 Kbps sparta. Prognozuojama, kad maksimalūs tinklo prieigos greičiai nuo 2007 m. išaugs iki 3,6 Mbps, nuo 2008 m. pasieks iki 7,4 Mbps, nuo 2009 m. šoktels iki 14 Mbps ir 2012 m. pasieks Super 3G etapą su 100 Mbps sparta. Tokie greičiai prilygsta fiksuoto interneto vartotojams teikiamiems greičiams. „Omnitel“ bus užtikrinta lyderė, diegianti naujausias technologijas ir nuolat plečianti vartotojų galimybes naudotis neribotu mobiliuoju internetu optimaliu greičiu.„Omnitel“ vertinimu, Lietuva turi galimybių tapti viena iš pasaulinių 3G mobiliojo interneto lyderių. Staigus mobiliųjų technologijų rinkos padidėjimas bei vartotojų įpročių tyrimai rodo, kad mobilumas Lietuvos gyventojams yra gerokai svarbesnis negu vartotojams kitose šalyse. Galima prognozuoti, kad 3G ryšys ir mobilusis internetas Lietuvoje sparčiai įsitvirtins ir vystysis dinamiškiau, negu anksčiau šias technologijas įsidiegusiose šalyse.“Tele2“
Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ tik nuo gruodžio 10 d. pradeda teikti trečiosios kartos mobiliojo ryšio 3G paslaugas. Įvykdžiusi minimalius šios paslaugos licencijos reikalavimus – pradėti teikti trečiosios kartos ryšį Vilniuje iki 2007 m. kovo 6 d. – „Tele2“ artimiausiu metu neplanuoja tolesnės šios paslaugos plėtros. Bendrovės sprendimą atidėti 3G tinklo plėtrą lėmė objektyvi situacija rinkoje – menka 3G ryšio paklausa, šio ryšio standartus atitinkančių mobiliųjų telefonų trūkumas ir bendrovės nenoras užkrauti vartotojams papildomas išlaidas, susijusias su 3G ryšio diegimu.„Tele2“ teigimu, investicijos į šio tinklo plėtrą būtų itin didelės ir atsipirktų labai negreitai. Nusprendėme šias lėšas verčiau panaudoti kitiems tikslams – pavyzdžiui, pasiūlyti klientams pigesnes paslaugas. „Tele2“ skaičiavimais, siekiant, kad 3G ryšys veiktų visuose Lietuvos rajonuose, investicijos į jo infrastruktūrą turėtų siekti mažiausiai 100 mln. litų. Tai reiškia, kad už galimybę naudotis 3G ryšiu kiekvienas iš 1,8 mln. „Tele2“ vartotojų turėtų sumokėti beveik 60 litų. „Vartotojai puikiai supranta, kad investuojamas lėšas įmonės įtraukia į savo paslaugų savikainą. Nenorime, kad mūsų klientai mokėtų už paslaugą, kuria naudojasi tik labai nedidelė jų dalis – tai pagrindinė priežastis, dėl kurios atidedame plėtrą“, – pareiškė „Tele2“.Laikydamasi mažų kaštų politikos „Tele2“ 3G tinklą plės tuomet, kai rinkoje atsiras pakankamai vartotojų, galinčių naudotis trečiosios kartos ryšiu. Tačiau jų skaičiaus augimą, stabdo tiek telefonų, tinkamų naudotis šia paslauga, trūkumas, tiek menkas trečiosios kartos paslaugų poreikis rinkoje….2. MOBILUS INTERNETASSparčiai vystantis interneto technologijoms buvo sukurtos interneto naršyklės daugumai mobiliųjų įrenginių, o tai lėmė interneto standartais paremtų mobiliųjų technologijų sprendimų vystymą. Mobilaus interneto architektūros pagalba galima kurti tiek paprastus, tiek ir sudėtingus sprendimus. Įmonės disponuojamų duomenų (telefonų direktorijų, kainorašcių, informacijos apie produktus ir pan.) perkėlimas į mobiliuosius įrenginius gali būti pirmas paprastas ir efektyvus žingsnis link mobilumo. Mobilaus interneto sprendimų taikymai gali tapti sudėtingesni, apjungti duomenų surinkimą, naudojant standartines interneto formas. Autonominio (off-line) interneto architektūra gali būti išplėsta siekiant sukurti sudėtingus specifinius sprendimus, besiremiančius sudėtinga verslo logika ir duomenų sinchronizacija. Bendrai galima išskirti šiuos mobilaus interneto privalumus:• Maži kaštai, greitas vystymas. Interneto standartų naudojimas dažnai tampa idealiu sprendimu mobiliems projektams, kuriuos spaudžia trumpas įgyvendinimo laikas ir mažas biudžetas. Dažniausiai pasitaikantis tokių projektų tikslas – pateikti svarbią įmonės verslo informaciją „mobiliems“ įmonės pardavimų ir kitų funkcijų darbuotojams. Programų kūrėjai naudoja interneto standartus ir įrankius, kuria modulines programas.
• Portatyvumas. Įrenginių ir tinklų portatyvumas mažina kaštus, „mobiliems“ vartotojams suteikiamos galimybę naudoti jau turimus mobilius įrenginius. Interneto standartų naudojimas įgalina tas pačias sistemas naudoti skirtinguose mobiliuosiuose įrenginiuose: delniniuose kompiuteriuose, nešiojamuose ir planšetiniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose bei hibridiniuose įrenginiuose. Pakanka sukurti vieną programą ir ją instaliuoti į skirtingus įrenginius.• Priežiūros paprastumas. Interneto standartų pagrindu sukurtas mobiliąsias sistemas yra gana paprasta prižiūrėti. Kaip ir vykdant interneto tinklapių ar portalų priežiūrą, pakanka pakeisti duomenis serveryje ir, mobiliuoju įrenginių bevieliu ryšiu prisijungus prie serverio, visi pakeitimai automatiškai perduodami į įrenginį. Taip išvengiama duomenų siuntimo ir įdiegimo kaštų arba IT personalo siuntimo į „mobiliųjų“ darbuotojų darbo vietas, kad įdiegtų į mobiliuosius įrenginius programų modifikacijas ar pakeistų duomenis. Mobiliųjų sistemų palaikymo kaštai yra ganėtinai žemi, todėl investicijų į šias sistemas grąža pasireiškia ne per kelis metus, o per kelis mėnesius.• Interneto autonomiškumas. Standartiniams interneto sprendimams reikalingas nuolatinis ryšys su tinklu, kuris gali būti neužtikrintas mobiliųjų sistemų atveju. Kad būtų galima perkelti visas interneto sprendimų galimybes į mobiliuosius įrenginius, mobilusis įrenginys turi būti „Visada pasiekiamas“, t.y. turėti galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie serverio. Šiuo atveju į mobiliuosius įrengimus įdiegiamos tokios pačios funkcijos ir galimybės kaip ir centriniame serveryje. Mobilūs vartotojai gali dirbti su duomenimis autonomiškai, neprisijungę prie tinklo. Atlikę tam tikrus veiksmus, norėdami gauti naujus duomenis ar, paprasčiausiai, atsiradus ryšio galimybei, vartotojai bevielio tinklo pagalba sinchronizuoja duomenis mobiliajame įrenginyje su duomenimis centrinje saugykloje.3. MOBILUS VERSLASMobilus verslas – tai ne mobilūs telefonai, o galimybė bendrauti neprisirišant prie konkrečios vietos, tai yra galimybė dirbti ir gyventi turint tik mobilųjį įrenginį. Mobilaus verslo pagrindas yra mobiliosios technologijos – mobilieji telefonai, kiti vartotojo ryšio įrenginiai, mobilaus ryšio tinklai, o taip pat internetas. Mobilus įrenginys gali būti nešiojamasi kompiuteris, nešiojamasis delninis kompiuteris, mobilusis telefonas su WAP (angl. Wireless Application Protocol) funkcija arba mikronaršykle. Mobilus verslas yra elektroninio verslo plėtra (žiūr. 2 pav.), jo rezultatas, todėl naujų technologijų taikymas turi remti teigiama (arba neigiama) elektroninio verslo patirtimi:• internetas yra technologija, kuri padeda efektyviai organizuoti įmonės verslo procesus;• konkurencinį pranašumą teikia ne pats internetas, o sėkminga verslo plėtros strategija;• sėkmę lemia tos interneto paslaugos, kurios duoda realų pelną;• realus darbas vyksta už interneto svetainės ribų;• internetą reikėtų naudoti ten, kur prasminga. Taigi galima daryti išvadą, kad mobilų verslą lėmė mobilaus ryšio plėtra.2 pav. Mobilaus verslo sąryšis su elektroniniu verslu3.1. Mobilaus verslo teikiamos galimybėsŠiuolaikinė verslo aplinka dažnai reikalauja greito sprendimų priėmimo. Tam yra būtina visada turėti galimybę gauti reikiamą informaciją. Dažnai informacijos trūkumas lemia pavėluotą sprendimų primimą, sandorių praradimą, netenkama dalies pelno. Ne mažiau aktualus yra ir savalaikis duomenų surinkimas ir perdavimas. Mobiliųjų technologijų naudojimas suteikia galimybę pasiekti ir valdyti verslo informacinius resursus esant bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu.Dalis įmonės darbuotojų dažnai keliauja, lanko klientus, bendrauja su partneriais, daug laiko praleidžia ne įmonės biure. Iškyla problema, kaip šiems darbuotojams nesant įmonės biure pasiekti įmonės informacinius resursus. Daugumai įmonių informacinių resursų valdymas mobiliųjų irenginių pagalba jau tapo būtinybe, įmonėse diegiami mobilių technologijų sprendimai, „keliaujantys“ darbuotojai aprūpinami mobiliaisiais įrengimais, kurių pagalba būdami bet kurioje vietoje jie gali pasiekti ir valdyti įmonės informacinius resursus bei operatyviai reaguoti i besikeičiančią aplinką.Tinkamai išnaudojami mobiliųjų technologijų sprendimai gali žymiai sumažinti įmonės informacijos valdymo kaštus, padidinti investicijų į informacinių technologijų sistemas įmonėje grąža ir suteikti konkurencinių pranašumų prieš kitas įmones. Pavyzdžiui, pakeisdama „popierines“ sistemas, įmonė gali sumažinti spausdinimo kaštus bei įvedamų duomenų klaidų tikimybę, pagerinti duomenų kokybę ir galimybę analizuoti duomenis realiu laiku. Esant galimybei mobiliųjų įrenginių pagalba pasiekti įmonės verslo valdymo sistemą, produktų ar turimo inventoriaus duomenis, „mobilieji“ įmonės vadybininkai gali veikti daug efektyviau. Vykdami pas klientą tokie vadybininkai būna geriau pasiruošę, turi pačią aktualiausią informaciją, pagal atsiradusį poreikį iš karto gali pasiekti aktualią informaciją.
Taigi pagrindinės mobilaus verslo savybės būtų šios:• pasiekiamumas, kuris svarbus daugeliui vartotojų, norinčių visada būti „su ryšiu“;• kreiptis mobiliu įrenginiu į asmeninę ir dalykinę informaciją per vielinį ar bevielį tinklą;• saugumas, kurį užtinkrina SIM (angl. Subscriber Identity Module) kortelės galimybės. Prognozuojama, kad SIM kortelės padidins saugumo lygį, palyginti su tuo lygiu, kurį teikia internetas;• patogumas, nes reikama informacija visada yra po ranka;• paslaugų it taikymų lokalizacija (specifinės vietovei paslaugos ir taikymai), kuri natūraliai padidina mobilių paslaugų vertę;• galimybė per trumpą laiką prisijungti prie interneto;• personlizacija, kuri užtikrina kreiptį į individualias paslaugas;• galimybė realiu laiku gauti informaciją ir palaikyti ryšį neatsižvelgiant į buvimo vietą.Artimiausiu metu mobilaus verslo sprendimai bus grindžiami mobiliųjų technologijų integravimu į esamus elektroninio verslo architektūros sprendimus. Kartu šiandieniniai elektroninio verslo sprendimai evoliucionuoja (elektroninio verslo ir mobilaus verslo architektūrinių sprendimų integracija). Integracija įgyvendinama per abonentinių įrenginių palaikymą tradiciniuose vieliniusoe ir bevieliuose tinkluose.3.2. „Visada prisijungęs“ ir „Visada pasiekiamas“Mobiliųjų technologijų sprendimų taikymą dažnai apsprendžia vartotojų turima darbo su sistemomis patirtis. Siekiant sistemos efektyvumo, mobilūs darbuotojai bet kuriuo metu turi turėti galimybę pasinaudoti mobilios sistemos funkcijomis ir gauti reikiamus duomenis. Naudojant kai kuriuos technologinius sprendimus, kad pasiektume naujausius duomenis, reikalingas pastovus ryšys bevieliu tinklu tarp vartotojo ir centrinės duomenų bazės. Toks sprendimas „Visada prisijungęs“ sąlygoja didelius duomenų perdavimo kaštus, ilgesni mobiliųjų įrenginių darbo laiką, be to, pasitaiko, kad sklandų duomenų perdavimą gali trikdyti ryšio problemos. Bendru atveju sprendimai „Visada prisijungęs“ dažnai neduoda laukiamo efekto, pasižymi prastu grižtamuoju ryšiu, kas yra reikalinga vykdant informacijos apsikeitimą tarp vartotojo ir centrinės duomenų bazės.Daugumai mobiliųjų technologijų taikymų, pavyzdžiui, draudimo pretenzijų mobiliam apdorojimui, mobiliam pardavimų automatizavimui, geriausiai tinka sprendimas „Ryšys su tinklu reikiamu metu“ arba „Visada pasiekiamas“. Rečiau naudojantis tinklu sumažėja duomenų perdavimo kaštai bei ryšio sutrikimų įtaka duomenų perdavimui, mažiau naudojami mobilūs įrenginiai, kas sąlygoja ilgesnį jų tarnavimo laiką.Sprendimai „Visada pasiekiamas“ suteikia galimybę vartotojams naudotis visais sistemos duomenimis ir funkcionalumais ir tuo metu, kai jie nėra prisijungę prie tinklo, o prisijungus prie tinklo vykdomas tik duomenų atnaujinimas ir sinchronizacija.3.3. Mobilaus verslo taikymo sritysElektroninio verslo paplitimą lėmė įvairių duomenų šaltinių ir verslo procesų integracija WWW (angl. World Wide Web) svetinėse. Integruotos WWW svetainėse duomenys ir verslo procesai prieinami vartotojams, darbuotojams ir verslo partneriams. Interneto ir mobilaus ryšio technologij konvergacija leidžia bevieliams įrenginiams tapti mobilaus verslo klientais. Bevielės technologijos teikia galimybę verslauti neatsižvelgiant į vietą ir laiką.Mobilaus verslo plėtra leidžia įgyvendinti šias galimybes:• aptarnauti klientus bet kurioje vietoje (biure, namuose, kelyje);• naudotis visokiais tinklais (vieliniais ir bevieliais);• naudotis įvairiais įrenginiais – telefonu, asmeniniu kompiuteriu ar delniniu kompiuteriu. Šios galimybės tampa prieinamos kiekvienoje srityje, t. y. verslo, paslaugų, švietimo. Verta pridurti, kad mobilus verslas teikia ne tik tradicines elektroninio verslo paslaugas mobiliais įrenginiais, bet ir įgyvendina iš principo naujas paslaugas, pavyzdžiui, pranešimus, įspėjimus. Galimos mobilaus verslo sritys pateikiamos 3 pav. (Kolesov, 2003).3 pav. Mobilaus verslo taikymo sritys3.4. Mobilios imonės duomenų valdymo sprendimaiMobilios įmonės sprendimai suteikia daugybę galimybių kurti sudėtingus, į specifinius verslo procesus orientuotus mobilius sprendimus bei juos integruoti į esamas įmonės informacinių technologijų sistemas. Šie sprendimai apima duomenų saugojimą naudojant mažas lokalias duomenų bazes bei duomenų sinchronizaciją, kaip įmonės duomenų šaltinius jungiančią grandį. Duomenų valdymo sprendimai suteikia „Visada pasiekiamas“ prieigą prie įmonės duomenų ir funkcionalumų panašiai, kaip ir naudojant autonominio interneto architektūrą. Šie sprendimai, apjungiantys verslo logiką bei sprendimo taikymą nustatančias taisykles, leidžia išvengti tokių tinklo ryšio problemų, kaip trūkinėjantis ryšys ar mažas tinklo pralaidumas. Mobilios įmonės sprendimai pasižymi tokiais privalumais:
• Operatyvus duomenų valdymas. Mobilios įmonės sprendimų pagalba įmonės duomenų dalių kopijos perkeliamos i mobiliuosius įrenginius, kurie nepasižymi galimybe talpinti didelius duomenų kiekius. Su duomenimis, esančiais mobiliuosiuose įrenginiuose, dirbama tokiu pačiu principu, kaip ir su duomenimis centrinje įmonės duomenų bazėje. Vietinė (mobilaus įrenginio) duomenų saugykla vykdo lygiai tokias pačias operacijas, kaip ir centrinė duomenų bazė. Duomenų apsikeitimas tampa labiau dinamiškas, užtikrinamas geresnių operacijų vykdymas, ypatingai dirbant su dideliais duomenų kiekiais.• Geresnis pritaikymas prie operacinių sistemų. Kadangi mobilios įmonės sprendimai yra kuriami specialiems mobiliems įrenginiams ir specifinėms platformoms, jie gali geriau išnaudoti mobiliųjų įrenginiųu operacinių sistemų galimybes. Tai sąlygoja geresnį įrenginių išnaudojimą, geresnę integraciją su pagalbiniais įrenginiais (pavyzdžiui, brūkšninių kodų skaitytuvais, spausdintuvais ir kt.).• Patogi vartotojo sąsaja. Naudodami mobiliuosius įrenginius vartotojai gali pasiekti įmonęs duomenis galingų taikomųjų programų pagalba, kurios sukurtos naudojant tokias technologijas, kaip Java, C#, Visual Basic, Sybase PocketBuilder, Metrowerks CodeWarrior, AppForge MobileVB, Microsoft eMbedded Visual Tools, Visual Studio.NET ir kitas. Programų kūrėjai gali sukurti į galutinius vartotojus orientuotus patogius duomenų valdymo įrankius, tokius kaip blokai, lentelės, grafikai, kurie dažnai būna neprieinami naudojantis kitais bevielio interneto sprendimais.• Efektyvi sinchronizacija. Mobilios įmonės sprendimuose sinchronizacijos procesas užtikrina duomenų apsikeitimo vientisumą ir neleidžia prarasti duomenų. Sinchronizacijos procesas valdo duomenų konfliktus bei klaidas, užkerta kelią duomenų sugadinimui ar praradimui. Pats sinchronizacijos procesas gali būti valdomas, t.y. visoje sistemoje įdiegus papildomas funkcijas ar galimybes, gali iškilti poreikis pagal patobulintos sistemos funkcijas pakoreguoti ir sinchronizacijos parametrus. • Saugumas. Saugumo funkcijos yra įdiegtos daugelyje mobilios įmonės sistemos taškų. Vartotojo atpažinimo funkcija gali būti nustatyta operacinės sistemos lygyje: kai įjungiamas mobilusis įrenginys, atliekamas duomenų sinchronizavimas ar tam tikros specifinės funkcijos. Duomenys, perduodami mobiliaisiais, tinklais dažnai būna konfidencialūs, atsiranda poreikis juos apsaugoti nuo atsitiktinio ar sąmoningo patekimo į „pašalines rankas“. Kad išvengtume nepageidaujamo duomenų „nuotėkio“ pačios duomenų bazių bylos gali būti koduojamos duomenų sinchronizacijos metu.Mobiliujų technologijų naudojimas Lietuvos įmonėse jau yra ganėtinai paplitęs, o susidomėjimas šiomis technologijomis ir jų galimybėmis auga. Galvojant apie mobiliąsias technologijas, reiktų atkreipti dėmes į tai, kad jos suteikia galimybes, kuriu nesuteikia įprastos komunikacijos priemonės ir plačiai naudojamos technologijos: • pagrindinių kompanijos informacinius resursų mobilizavimas – mobiliųjų įrenginių pagalba įmonės verslo valdymo duomenys (gamyba, prekyba, finansai, ryšiai su klientais bei tiekėjais, logistika ir kt.) valdomi ir pasiekiami daug greičiau, taupomas laikas;• duomenų surinkimas ir apdoroj…imas ir perdavimas iš veiksmo vietos;• savalaikis sprendimų priėmimas;• didesnė kontakto virtimo kontraktu tikimybė;• kaštų mažinimas, nuostolių prevencija.4. MOBILI TELEVIZIJAVis daugiau žiūrovų visame pasaulyje neatsitraukia nuo mobiliųjų telefonų ekranų žiūrėdami muzikos, sporto, animacijos ar pramogines televizijų laidas. Mobilioji televizija Europoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Nepaisant to, ji sparčiai plečia savo žiūrovų ratą. Lietuvoje vieni pirmųjų televiziją savo telefone atranda ir BITĖS klientai – galimybė bet kur ir bet kada žiųrėti mėgstamas laidas tampa vis aktualesnė. Nors vaizdo transliacijų technologijos (angl. streaming) jau keletą dešimtmečių sėkmingai naudojamos televizoriuose ir kompiuteriuose, į mobiliuosius telefonus didžiausi pasaulio telefonų gamintojai jas pradėjo diegti prieš trejus metus. Pirmosios šios technologijos pagrindu teikiamos paslaugos Europoje atsirado tik šiais metais. Šių metų gegužę tiesiogines televizijų transliacijas į mobiliuosius telefonus pasiūlė Didžiosios Britanijos operatoriai „Vodafone“ ir „Orange“. Dar balandį BITĖS klientai pirmieji Lietuvoje galėjo atsisiųsti į mobiliuosius telefonus „LNK žinias“, o jau rugsėjį jie tiesiogiai žiūrėjo ir LNK bei LTV laidas. Šiandien televiziją mobiliajame telefone yra išbandė per 5 tūkstančius BITĖS klientų, kurie šia paslauga pasinaudojo beveik 62 tūkst. kartų. Vidutinis žiūrėtojų transliacijų laikas per mėnesį siekia maždaug 744 valandas. Galima prognozuoti, kad per ateinančius metus mobiliosios televizijos žiūrovų ratas išaugs mažiausiai kelis kartus. Net apie 30 proc. BITĖS parduodamų mobiliųjų telefonų leidžia žiūrėti televizijos laidas jau dabar.IŠVADOSAprašiusi ir įvertinusi informaciją apie mobilias tehnologijas ir jų taikymą, galiu teigti, kad Lietuvoje šios technologijos, praėjus ganėtinai trumpm laikotarpiui, ne tik sugebėjo vytis,bet ir pasiekti Europos šalių lygį, tačiau toli gražu nepasiekė viršūnės. Apibendrinant šiame darbe pateiktą informaciją, galima sakyti, kad:1. Mobilios technologijos negalėtų egzistuoti be mobilaus ryšio, kurio atsiradimas ir vystymasis padarė didelę įtaką žmonijai. Būtent mibiliuoju ryšiu yra gridžiamos visos mobiliosios technologijos ir jų taikymas, todėl kalbant apie mobiliųjų tachnologijų evoliuciją ir plėtrą pirmiausia vertėtų išanalizuoti mobilųjį ryšį, jo savybes ir raidą. Mobilaus ryšio atsiradimas leido sparčiai vystytis mobilioms technologijoms, o naujasis 3G ryšys ir, dar tik kolkas tyliai įvardijamas, ateities 4G ryšys sudaro galimybes žmonijai tobulėti virtualioje ervėje.2. Mobilusis internetas – tai mobilaus ryšio pagrindu grindžiamas produktas. Ši mobili technologija suteikia vartotojui neribotas galimybes naudotis internetu tiek biure, tiek namie, tiek kelionėje. Svarbiausias mobilaus interneto pranašumas – maži įdiegimo ir vartojimo kaštai. 3. Mobilus verslas turi didelę reikšmę žmonėms, kuriuos spaudžia trumpas projektų atlikimo laikas. Ši technologija leidžia priimti greitus sprendimus, būdingus šių dienų verslui. Naudodamasis mobilaus verslo paslaugomis vartotojas turi galimybę pasiekti ir valdyti verslo informacinius resursus būdamas bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu. Tinkamai išnaudojami šių mobilaus verslo technologijų sprendimai sumažina įmonės informacijos valdymo kaštus, padidina investicijas į informacinių technologijų sistemas įmonėje ir suteikia konkurencinių pranašumų prieš kitas įmones, nes tokia įmonė yra visur ir visada pasiekiama. Mobilus verslas taikomas daugelyje sričių, pavyzdžiui, mobili komercija, mobilios paslaugos ir kt. 4. Mobili televizija šiuo metu yra bene naujausias mobiliųjų technologijų produktas, Europoje žengiantis dar tik pirmuosius žingsnius, tačiau nekyla abejonių, kad ši technologija, kaip ir mobilus ryšys, sparčiai vystysis ir pateiks pasauliui kaskart vis naujų, tobulesnių pasiūlymų. Siekiant tobulybės šioje technologijų srityje belieka tik laukti, tačiau, mano nuomone, neilgai.Taigi sparčiai besivystančios mobiliosios technologijos sudaro tinkamas galimybes kokurecijai tarp įmonių ar operatorių, įvairių teikiamų mobilių paslaugų kainų mažėjimui, naujų paslaugų ir jų paketų atsiradimui ir svarbiausia – augančio mobilumo poreikiui.LIERATŪRA IR ŠALTINIAI1. Eidimtas M. Radiotechninių sistemų pagrindai. – Kaunas: Technologija, 1999.2. INTERNET galimybės ir panaudojimas / Kuncaitis, R.; Mimienė, M.; Muraškienė, D.; Tamošaitytė, I. – Vilnius: Standartų sp., 1999. – 180 p. – ISBN 9986-9141-3-2.3. Laudon, Kenneth C.; Laudon, Jane Price. Essentials of management information systems : organization and technologyin the networked enterprise. – Upper Saddle River: Prentice Hall, 2001. – 509 p. – ISBN 0-13-019946-X.4. Skyrius R.; Mikalauskienė A.; Zalieckaitė L. Informacijos ir komunikacijos technologijos: [vadovėlis] – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. – 282 p. – ISBN 9986-19-770-8.5. Bitės pasaulis [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 05]. Prieiga per internetą: < http://www.bite.lt/files/bites_pasaulis/Bites_pasaulis_0111.pdf?BID=%02 >;6. Ebiz. lt [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 05]. Prieiga per internetą: < http://www.ebiz.lt/article.php3/9/7837/6 >;7. Elektronika.lt – Lietuviškas ITT, elektronikos portalas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 11 05]. Prieiga per internetą: ;8. Elektronika.lt – Lietuviškas ITT, elektronikos portalas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 11 05]. Prieiga per internetą: < http://www.elektronika.lt/news/communication/6107/ >;9. Elektronika.lt – Lietuviškas ITT, elektronikos portalas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 11 05]. Prieiga per internetą: < http://www.elektronika.lt/news/products/5818/ >;10. Elektronika.lt – Lietuviškas ITT, elektronikos portalas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 11 05]. Prieiga per internetą: < http://www.elektronika.lt/news/products/4548/ >;11. Elektronika.lt – Lietuviškas ITT, elektronikos portalas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 11 05]. Prieiga per internetą: < http://www.elektronika.lt/news/products/3612/ >;12. Jūratės svetainė [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 13]. Prieiga per internetą: < http://www.kf.vu.lt/~public/2002/isvm2/jurate/baltic_konferencijos_prezentacija_jz.html >;13. Kompiuterija – PC World [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 13]. Prieiga per internetą: < http://www.kompiuterija.lt/ >;14. Mobilusis internetas kompiuteriu [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 14]. Prieiga per internetą: < http://verslas.banga.lt/lt/paslaugos.full/3c36e706e7933 >;15. Mobilusis ryšys – Lietuva – Cisco Systems [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 14]. Prieiga per internetą: < http://www.cisco.com/global/LT/pdfs/expo_prezentacijos/T0_P3_guest_omnitel.pdf >;16. Mobilusis ryšys – Lietuva – Cisco Systems [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 14]. Prieiga per internetą: < http://www.cisco.com/global/LT/ent_solutions/wireless/wireless_home.shtml >;17. Naujienos Teltonika [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 05]. Prieiga per internetą: < http://www.teltonika.lt/lt/pages/view/?id=401 >;18. “Omnitel” [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 12]. Prieiga per internetą: < http://www.omnitel.lt/includes/bin/219_280661_elektronika2005_3g1.pdf >;19. “Omnitel” [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 12]. Prieiga per internetą: < http://www.omnitel.lt/includes/bin/219_229456_040801_01.pdf >;20. VŽ online [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2006 11 26]. Prieiga per internetą: < http://www.m-verslas.lt/ >.