Japonija

1110 0

Japonijos valstybe sudaro daugiau nei 6800 salu. Dauguma ju labai mažos: tik 340 salu yra didesnio nei 1 km2 ploto. Keturios sudaro 99,37 proc. šalies teritorijos. Tai Hokaidas, Honsiu, Sikoku ir Kiusiu. Visos šalies teritorija yra beveik 378 000 km2 – maždaug kaip Suomijos (338 000 km2) arba Paragvajaus (407 000 km2) – taciau ji plona kreive yra nusidriekusi daugiau kaip per 3800 km.

Nors Japonijos teritorija nedidele, gyventoju skaiciumi – 126,64 milijono – ji užima aštunta vieta pasaulyje. Todel Japonija yra viena tankiausiai gyvenamu šaliu pasaulyje. Japonijoje viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai 338 žmones. O kadangi daug kuur žeme nera labai lygi, kad butu galima statyti namus ar tiesti kelius, kai kuriose vietovese gyvenama dar tankiau. Dauguma japonu gyvena itin pažangios ekonomikos rytineje pakranteje ir pietiniame regione. Šiose srityse isikure pagrindiniai ir didžiausi Japonijos miestai. Keturi penktadaliai japonu gyvena didžiuosiuose ar mažesniuose miestuose. Maždaug 26,1 proc. japonu gyvena Tokijyje ir gretimose prefekturose. Municipaliniuose rajonuose aplink tris miestus – Tokija, Osaka ir Nagoja – dabar gyvena 49,25 proc. visu japonu.

Japonu tauta susidare iš žmoniu, gyvenusiu ivairiose vietovese.

Išeiviai iš žemynines Azijos isikure japonu irr artimiausiose Ramiojo vandenyno salose greta ciabuviu. Veliau itaka japonu kalbai ir kulturai padare atvykeliai iš Kinijos bei Korejos.

Japonija yra Tolimuosiuose Rytuose už 7800 km tiesia linija nuo Lietuvos.

Pirma, priešingai nei Lietuva, kuri yra Europos kontinentineje dalyje, Japonija sudaro keturios di

ideles ir daugybe mažu salu. Salos išsidesciusios kreive, kurios ilgis yra 2400 km ir kuri tesiasi nuo šiaures rytu iki pietvakariu Ramiajame vandenyne išilgai Azijos kontinento rytines pakrantes. Pietvakarine dalis yra subtropineje zonoje, o šiaures rytine – šaltojoje zonoje. Todel Japonijos klimatas yra labai ivairus, nuo karšto ir dregno subtropinio iki sauso ir šalto. Pavyzdžiui, pietvakarineje dalyje esancioje Kiusiu saloje, kurioje aš gyvenau 11 metu, po pusantro menesio trunkancio lietingo periodo eina karšta vasara. Daug dregmes ir šilumos sukuria puikias salygas ryžiu auginimui. Todel ryžiai yra labiausiai japonu megstami, kaip vynas Europoje. Iki samuraju eros pabaigos prieš pusantro šimto metu samurajams (kariams) net alga mokedavo ryžiais.

Šiaures rytuose, pavyzdžiui, Hokaido saloje, klimatas yra šaltas, o žiemos ilgos. Nors cia ryžiams auginti salygos nera geeros, neseniai ir šioms salygoms sukurta ryžiu auginimo technologija. Todel dabar Hokaido saloje auginama daugiausia ryžiu Japonijoje.

Antra, ka noreciau palyginti, tai abieju musu šaliu gyventoju skaiciu. Praejusio amžiaus gale Japonijos gyventoju skaicius buvo 40 kartu didesnis nei Lietuvos. Jie gyvena šešis kartus didesniame nei Lietuvos plote. Taciau Japonijos salose yra daug kalnu, atsiradusiu del vulkaninio aktyvumo, todel žmones gyvena tik nedideleje to ploto dalyje. Musu šaliu gyventoju tankis labai skirtingas. Jis ypac didelis pagrindineje Honsiu saloje.

Dabar šiek tiek apie istoriškai su

usiklosciusia Japonijos technologijos situacija. Esminis posukio taškas dabartines Japonijos istorijoje buvo musu pralaimejimas Antrajame pasauliniame kare 1945 metais. Didelis gyventoju skaicius mažame žemes plote po karo atsidure sunkioje situacijoje. Reikejo skubiai sukurti technologijas, kad žmones butu aprupinti maistu, drabužiais, elektra ir t.t. Todel sunkiu žmoniu darbu buvo sukurta daug pramoniniu technologiju ir firmu, kaip SONY, HONDA ir kitos. Deja, kartais technologiju pletra sukelia netiketus reiškinius, kaip, pavyzdžiui, oro ir vandens tarša. Mes visada turime nepamiršti technologijos pletros neigiamu pusiu.

Šiame amžiuje Japonijos vyriausybe prioritetinemis kryptimis paskelbe informaciniu technologiju ir biologijos mokslu pletra. Pavyzdžiui, informaciniu technologiju pletra sukure puikius kišeninius (mobiliuosius) telefonus. Treciosios kartos kišeniniai telefonai gali perduoti ir priimti ne tik garsine informacija, bet ir spalvotas fotografijas, elektroninio pašto pranešimus ir trumpus filmus. Dabar kiekvienas Japonijos jaunuolis turi kišenini telefona ir bet kur budamas bendrauja su draugais. Taciau ir cia iškilo problema: telefonas tapo toks patogus, kad jis iš jaunimo atima ne tik daug laiko, bet ir kišenpinigiu. Dar daugiau, mokytojai dabar skundžiasi: “Prieš keleta metu aš iš mokiniu klaseje reikalaudavau tylos. Dabar klaseje buna visiškai tylu. Mokiniai tyliai siuncia ir gauna laiškus, spaudinedami kišeninio telefono mygtukus.” Technologijos sukurimas visada sukuria ir problema..

“Paslaptingas” kraštas

Turbut ne apie viena kita valstybe nera prirašyta tiek kn

nygu ir straipsniu, sukurta tiek patraukliu ir paslaptingu, tikru ir išgalvotu pasakojimu bei legendu, kiek ju yra apie “tekancios saules”, “žydincios sakuros”, “paslaptinguju salu” šali – Japonija. Kai kas japonu salas vadina dar ir “nepaskandinamu lektuvnešiu”. Dar ir šiandien europieciai i japonus žiuri nevienodai. Vieniems jie jautrus ir subtilus meno vertintojai ir gamtos garbintojai, kitiems karingi ir paklusnus samuraju palikuonys, išugde Antrojo pasaulinio karo mirtininkus – kamikadzes (“dievu vejas”), tretiems darbo fanatikai, savos firmos patriotai, nežinantys kas tai yra ekonominis streikas.. Dar kiti nuoširdžiai tvirtins, kad japonai – patys protingiausi (beje, dar ne taip seniai Japonijos užsienio reikalu ministras už toki posaki Vakaru žurnalistams vos neatsisveikino su postu), kurie sukurs visiškai nauja technologizuota pasauli, nes sugeba žaibiškai isisavinti naujausius pasaulio mokslo ir technikos laimejimus ir viska pagaminti kur kas geriau..

Tokia situacija sukure keletas aplinkybiu, nuo kuriu dar ir šiandien daug kuo priklauso Japonijos ekonomika ir politika, paciu japonu psichologija, gyvenimo budas. Pirmiausia, salose išsidesciusi Japonija šimtmecius kure savita gyvenima, kuriam didele reikšme turejo gamtines ir geografines salygos. Ji ilgiau nei kitos valstybes buvo izoliuota nuo viso pasaulio, netgi nuo savo vakariniu kaimynu – kinu, korejieciu, Sibiro tautu. Be to, japonu siogunai ir nenorejo tu kaimynu matyti. Gal ir neitiketina, bet akivaizdu – Vakaru šalys i Ja

aponija duris atidare, tiksliau sakant taranavo, tiktai XIX a. viduryje, kai amerikietis Metju K.Peris (Matthew C.Perry), vadovaudamas beveik ketvirtadaliui JAV laivyno, 1853 m. pagrasino užblokuoti ilanka ir sugriauti sostine Eda (Tokija). Antra, daugybe tradiciju, paprociu, šalies valdymo sistema sukure ir itvirtino stipria savisaugos sistema, kuri saugojo nuo viso to, kas buvo ne japoniška. Netgi iš kinu perimti hieroglifai (552 m. Korejos imperatorius atsiunte dovana – budistu sutras) tariami kitaip. Ir šiandien japonu kalbos ir rašto sudetingumas daugeliui žmoniu uždaro duris i turtinga ir savita japonu kulturos lobyna.

Pasaulis keiciasi, o Japonijoje jis keiciasi ypac sparciai. Ta gali pamatyti lankydamasis Japonijos didmiesciuose ar nuošaliuose kaimuose. Vakarais prašmatniame banku, klubu, parduotuviu, verslo bustiniu Ginzos rajone Tokijyje gali pamatyti iš naujausio automobilio modelio išlipanti frakuota solidu turtuoli ir jo žmona, apsirengusia spalvingu kimono, kurio kaina prilygsta tam automobiliui. Japonas su visa savo šeima šviesia menesienos nakti gali išsedeti miesto skvere ir geretis žydincios japoniškos vyšnios – sakuros – žiedais. Sename tradiciniame kaime gali išvysti naujausius technikos ir technologijos laimejimus, velgi harmoningai derancius su valstietiškomis tradicijomis.

Japonija – tai pirmiausia japonai

Japonijos fenomenas, regis, iki šiol yra sunkiai suvokiamas pasauliui, bet nuo to demesys ir domejimasis tik dideja. Tas demesys pirmiausia krypsta i žmones. Ne veltui sakoma, kad norint tureti Japonijos ekonomika pirmiausia reikia buti japonu. Šalyje šiandien gyvena 127 mln. žmoniu. Be to, apie 1 mln. japonu gyvena užsienyje, daugiausia JAV. Japonai tarp kitu tautu išsiskiria keletu ypatybiu. Pirmiausia – nacionaline sudetimi. Japonai sudaro net 99 proc. visu šalies gyventoju. Dažnai jie save vadina dar ir Jamato žmonemis, apeliuodami i Jamato lygumu, besitesianciu aplink senaja sostine Kiota, regiona, kuriame suklestejo japonu kalba, raštija, visa kultura. Veliau japonai asimiliavo okinavus, kalbancius savitu dialektu. Žemiausia pakopa tarp šalies gyventoju užima burakuminai, kurie keleta šimtmeciu buvo diskriminuojami. Kaip patys burakuminai, taip ir daugelis kitu žmoniu ieško darnesniu santykiu tarp ivairiu žmoniu grupiu. Gyvena šiek tiek korejieciu, kinu, taju, filipinieciu, kurie dirba mažiau apmokamus darbus.

Japonai – ilgaamžiai gyventojai. Vyrai gyvena vidutiniškai 77, moterys – 84 metus. Tai ne riba. Mokslininku projektuose jau numatyta sukurti pasaulyje sveikiausia ir ilgiausiai gyvenancia nacija. I tai jau ir einama. Kudikiu mirtingumas (3,5 mirtys 1000 gimusiuju) yra mažiausias pasaulyje, nes kudikiai, jei jie serga, dažnai išgydomi dar motinos isciose. Japonu šeimos yra stiprios, skyrybos retos (1-2 skyrybos 1000 gyventoju). Taciau nei aukštas medicinos lygis, nei didele materialine parama šeimoms, turincioms vaiku, neišsprendžia vienos problemos – gimstamumo. 1950 m. 1000 gyventoju dar gimdavo per 28 vaikus. Dabar šis skaicius tesiekia 9-10. To priežastis – per “baby boom” (pokario metu didelio gimstamumo) laikotarpi buvusi agitacija už nedideles šeimas. Tokia pacia politika šiandien propaguoja Kinija, taciau jai to padaryti nepavyksta, o japonu šeimos šiandien išties turi po 1, reciau 2 ar daugiau vaiku. Kai kuriu demografu nuomone prie to prisideda ir velyvos vedybos: moterys pirma karta išteka vidutiniškai 27 metu, vyrai veda sulauke 29, kai jau yra užsitikrine tam tikra materialine ir socialine padeti. Del mažejancio gimstamumo mažeja ir bendras gyventoju skaicius. Po 50 metu Japonijoje gyvens tik 100 mln. žmoniu. Galima manyti, kad tankiai gyvenamoje šalyje, kokia yra Japonija, žmoniu skaiciaus naturalus sumažejimas nera jau toks blogas reiškinys, bet iškyla kitos rimtos problemos. Tarp ju – gyventoju senejimas: sumažes dirbanciuju, o pensininku (po 65 metu) dalis bus per 32 proc. (dabar 17 proc.). Del to japonai kryptingai ir ramiai ieško išeities – kas atliks daugybe darbu, kuriuos šiandien dirba busimieji pensininkai? Viena iš išeiciu – robotu kurimas ir darbu, ypac sunkiu ir sveikatai kenksmingu, robotizacija.

Apie dirbanti japona ar japone pasaulyje sklinda juos šlovinancios legendos. Tuo teko isitikinti lankantis ivairiose istaigose ir gamyklose. Kai japonas dirba, jis dirba iš tikruju ir jam aplinkinis pasaulis nustoja egzistaves. Darbas ir darbo aplinka apgalvoti iki smulkmenu. Kai vienos ekskursijos metu paklausiau jauna gide, kodel ji turi toki paprasta, kuo nors nepagražinta laikrodi, ji nustebusi atsake: misteri, aš gi darbe ir laikrodis turi rodyti tikslu laika, o ne savo puošmenomis atitraukti demesi. Ta pati galima pasakyti ir apie apsirengima: jis paprastas, funkcionalus, kartais del savo vienodumo net primenantis uniformas.

Japonijos ukio fenomenas

Japonijos ekonomikos spartus augimas pokario metais ir jos sugebejimas ne tik prisitaikyti prie pasaulio rinku, bet ir tikslus poreikiu prognozavimas traukia ne tik politiku ir ekonomistu demesi, bet ir vercia kitas valstybes neatsilikti nuo to tempo, kuri siulo Tekancios saules šalis. Pastaraisiais dešimtmeciais suklestejo ne tik ikikarines Matsushita, Canon, Sharp, YKK (didžiausia pasaulyje užtrauktuku gamintoja) kompanijos, bet ir tapo žinomos jau po karo išaugusios Honda, Sony, Sanyo. Šiandienine Japonija pagal ekonomini išsivystyma užima antraja vieta pasaulyje po JAV. Japonija turi 16 proc. bendrojo pasaulinio produkto, o pagal jo dydi, tenkanti vienam gyventojui, aplenkia JAV. Nuo 9-ojo dešimtmecio vidurio šalis tapo ir vienu didžiausiu pasaulio kreditoriu. Japonijai tenka 12 proc. pasaulio pramonines gamybos. Žydinciu sakuru šalis pasaulyje pirmauja pagal pramoniniu robotu (per 48 mln., arba per 50 proc. pasaulyje gaminamu robotu), puslaidininkiu (40 proc. pasaulines gamybos), lengvuju automobiliu (60-70 mln. kasmet), plieno (apie 100 mln. t kasmet, nors visas žaliavas importuoja) gamyba, laivu statyba (52 proc. pasaulyje pastatomu laivu). Tarp pirmaujanciu šaliu yra ir pagal spalvotuju televizoriu (per 6 mln.), kopijavimo mašinu (per 2 mln.), vaizdo kameru (beveik 10 mln.), l

. . .

Trecia, spartu ekonomikos augima leme ir darbo santykiai bei japonu požiuris i darba. Ilga laika buvo propaguojama darbo sutartys visam gyvenimui. Dažnas, pradejes dirbti vienoje kompanijoje, išdirbdavo visa gyvenima, nes kompanija ne tik mokejo atlyginimus, bet dažnai teikdavo paskolas busto ar automobilio isigijimui, vaiku išsimokslinimui ir pan. Ir dabar darbo santykiai yra grindžiami principu “firma – musu bendri namai”. Darbo jegos panaudojimas remiasi “žmogiškuoju potencialu”, kai ne žmogus derinamas prie gamybos, o pastaroji prie žmogaus. Gal del to japonu dirbantieji neprieštarauja ir ilgesnei nei Vakaru šalyse darbo savaitei. Del to ir darbo užmokescio sistema paremta trimis dalimis: pagrindiniu (minimaliu), viršvalandžiu apmokejimu ir premijomis. Tokia darbo filosofija neleidžia net pagalvoti apie ekonominius streikus, piketus ar demonstracijas. Beje, ir bedarbyste yra mažiausia (iki 2 proc.) tarp išvystytu valstybiu.

Dar kita priežastis – tai sugebejimas planuoti ir prognozuoti gamyba ir rinkos poreiki keletui metu i prieki, numatyti busima vartotojo modeli ir jo poreikius. Japonijos kompanijos pagrindines gamybos priemones keicia vidutiniškai kas 5-6 metai (JAV – kas 9), naujus gamybos modelius sukuria kur kas greiciau nei JAV. Japonijos planavimas remiasi patikimomis prognozemis apie vartojimo poreikius, atsižvelgiama i geografines ir socialines rinku ypatybes, vartotoju išsimokslinima, skoni ir pan. Tam padeda ir didžiules lešos, skiriamos iš pirmo žvilgsnio kartais tarsi nereikšmingiems tyrimams. Valstybe, susipažinusi su ekonomine situacija šalyje ir pasaulyje, gali paremti net visiškai nauja ir dar mažai žinoma firma.

Be abejo, Japonijos pramones ir verslu konkurencinguma pasaulio rinkose užtikrina ir žemesne gaminiu savikaina, kuria lemia mažesni darbo užmokesciai, robotu taikymas gamyboje ir kt.

Tos ir kitos priežastys, aplinkybes ir veiksniai užtikrina spartu Japonijos ekonomini kilima. Žiurint iš šalies krinta i akis ir tai, kad šalyje skiriama ne tik daug demesio, bet ir lešu tradicijoms išlaikyti, kulturai visapusiškai puoseleti. Šalyje veikia 17 819 visuomenes klubu, 2396 bibliotekos, 985 muziejai. Nepaisant to, kad televizoriu skaiciumi 1000 gyventoju Japonija nusileidžia tik JAV, kasmet 1 žmogui šalyje spausdinama 13 knygu, 17 savaitrašciu ir 24 menesiniai žurnalai. Pagal laikrašciu tiražus Japonija taip pat pirmauja pasaulyje. Tarp išleidžiamu knygu vyrauja grožine, istorine ir socialine literatura, knygos apie mena. Japonijos mokslininkai ir politikai vis labiau isisamonina, kad civilizacija be humanitarines kulturos gali buti net pavojinga. Del to vyksta spartus techniniu ir tiksliuju bei gamtos mokslu humanizavimas. Todel galima tiketis, kad ir naujausi išradimai bei gaminiai atsiras žiurint i švelnu sakuros žieda. Ir kad jie visi tarnaus žmonijos pažangai ir taikai.

Join the Conversation

×
×