Įvadas
Mokslo ir technikos progreso neįmanoma įsivaizduoti be elektrifikavimo; jo pagrindu vystosi visos tobuliausios techninės gamybos priemonės.Todėl mūsų šalyje sparčiai vykdomas ištisinis elektrifikavimas – elektros energija visapusiškai panaudojama pramonėje, transporte, žemės ūkyje, buityje.Esant dideliam elektrifikavimo laipsniui, sparčiau išsivystė ir elektrotechninė pramonė – gaminnama vis daugiau ir tobulesnių galingų hidrogeneratorių bei turbogeneratorių, transformatorių, elektros variklių, komutacinės aparatūros, elektrotechninių medžiagų, įvairios gamybos procesų automatizavimo aparatūros ir prietaisų.Elektros energiją galima gauti iš kitų rųšių energijos. Dideliais kiekiais ji yra gaunama tiesiog iš mechaninės energijos, naudojant generatorius.Dideli elektros energijos kiekiai parduodami tolimais atstumais, palyginti mažais nuostoliais. Šiuo metu veikia ilgesnės kaip tūkstančio kilometrų elektros energijos perdavimo linijos.Elektros energiją praktiškai lengva paskirstyti įvairaus galingumo vartotojams. Ryšių technikoje, automatikoje ir matavimų technikoje naudojami įtaisai, kurių galingumas tėra keli vatai arba net vato dalys. O yra ir tokių elktrinių įrengimų, kurių galingumas – tūkstančiai ar net dašimtys tūkstančių kilovatų.Elektros energiją palyginti lengva paversti kitų rūšių energija: mechanine, šilumine, spinduline, chemine.Elektros energijos pavertimas mechanine, naudojant elktros variklius – tai patogiausias, techniškai tobulas ir ekonomiškai tikslingas būdas elektros energijai pritaikyti įvairiose pramonės bei žemės ūkio mašinose ir mechanizmuose.Iš elektros energijos gaunama šilima naudojama metalams lydyti, jiems termiškai apdirbti ir pan.Elektriniai šviesos šaltiniai sudaro aukštos kokybės dirbtinį apšvietimą.Pritaikant įvairią elektrinę aparatūrą, elektroninius prietaisus, vystėsi daugelis mokslo-šakų: medicina, biologija, astronomija, geologija, matematika.
Trumpas projektuojamo objekto aprašymas
Projektuojamo objekto charakteristika
Paruoštas projektas, atsižvelgiant į atitinkamų skyrių reikalavimus.Užsiduodamas pastato elektrinių jėgos įrenginių galingumas. 895 kW.Įtampa pasiekiama 380 / 220 V 50 Hz.Elektrinis užmaitinimas numatomas nuo transformatorinės T – 25. keturiais įvadiniais kabeliais, iš kurių 2 skiriami UBŲ užmaitinimui.
Įvadai nuo transformatorinės T – 25, numatytas PШ, sukomplektuotas iš skydų Щo – 70.Gaisro atveju vandens tiekimo, dūmų pašalinimo laiptinėse, liftų šachtose ir kitiems prietaisams numatytas ABP, kuris pajungiamas iki įvedimo automatinio įjungėjo PЩ.Magisraliniai tinklai užmaitinami AB laidais plonasieniuose metaliniuose vanzdžiuose, tiesiant po grindimis ir vertikaliai sienomis, ir kabeliu ABB, tiesiant jį lubomis ir sienomis.Paskirstymo tinklams naudojami kabeliai ABB ir laidai AB: a) polietileno vamzdžiuose normalioms ir gaisrui pavojingoms patalpoms; b) lengvuose dujotekiniuose arba vandentiekio vamzdžiuose išoriniams įrengimams.Elektros varikliams maitinimas, o taip pat kabinų pajungimas įruoštas, atsižvelgiant į vibraciją, lanksčiu kabeliu KPT.Ventagrefatų valdymas yra vietinis, distancinis, automatinis.Elektros įrengimų metalinės dalys įžeminamos. Įžeminimui naudojama užmaitinimo kabelio nulinė gysla.Montavimo darbai vykdomi, atsižvelgiant į veikenčias saugumo technikos normos.Elektros apšvietimo tinklų pateiktintas galingumas:a) darbo – 170,0 kW;b) avarinis – 14,4 kW.Šviestuvų pajungimas įmontuotas laiptinėse.Patalpų apšvietimui naudojami šviestuvai su liuminiscensinėmis ir kaitinėmis lempomis.Paskirstymo tinklai užmaitinami laidais AB ir kabeliais ABB.Į paskirstymo punktus įeina paskirstymo skydelis OЩB su ninpoliu automatu, pajungtas prie magistralinės PII.Magistraliniai tinklai užmaitinami laidais AB.Vestibiulio ir salės pirmame aukšte apšvietimas paruoštas kartu su projekto statybine dalimi.Apkrovimų skaičiavimas
Teisingai paskaičiavus elektros apkrovimus įrengimams, bus teisingai parenkamas jėgos tinklas.Elektros apkrovimus galima skaičiuoti keliais metodais, būtent:1. Paklausos koeficiento metodu;2. Išnaudojimo ir max koeficiento metodu;3. Vidutinio galingumo ir formos koeficiento metodu.Mes pasirenkame patį lengviausią apkrovimų skaičiavimo metodą – paklausos koeficiento. Norint paskaičiuoti šiuo metodu, būtinai reikia žinoti imtuve esančių variklių skaičių, taip patvariklių davinius: instaliuotą galingumą, srovę ir kt.Paskaičiuojame pirmo imtuvo apkrovimą. Skaičiavimo davinius surašome į lentelę Nr.1.Paskaičiuojame drenažinio siurblio instaliuotą galingumą pagal formulę:
Pinst= P / ; kurPinst – variklio instaliuotas galingumas;P – variklio nominalus galingumas; – naudingumo koeficientas;Pinst= 4 / 0,86 = 4,7 kWPaskaičiuojame drenažinio siurblio reaktyvinį galingumą, sutinkamai su formule:Q= tgy . Pinsttgy surandamas pagal cosy iš keturženklio matematikos lentelių.Q= 0,51 . 4,7 = 2,4 kvarPaskaičiuojame PS-proj. paskirstymo spintos visų variklių bendrą instaliuotą galingumą.Bendras instaliuotas galingumas randamas, sudedant visų variklių instaliuotus galingumus:Pinstb = ∑ PinstPinstb = 4,7 + 41,1 + 41,1 + 23,3 = 110,2 kWPaskaičiuojame PS-proj. paskirstymo spintos visų variklių reaktyvinį galingumą.Bendras reaktyvinis galingumas randamas taip pat, sudedant visus reaktyvinius galingumus:Qb = ∑ QQb = 2,4+ 22,1 + 22,1 + 11,9 = 56,5 kvarPaskaičiuojame PS-proj. spintos bendrą tgy, sutinkamai su formule:tgy= Qb / PinstbQb – bendraspaskirstymo spintos reaktyvinis galingumas,Pinstb – bendras paskirstymo spintos instaliuotas galingumas.tgy = 56,5 / 110,2 = 0,51Iš keturženklių matematinių lentelių surandamas cosy.cosy= 0,89Paskaičiuojame PS-proj. paskirstymo spintos instaliuotą galingumą, sutinkamai su formule:Psk= Pinstb . kpPinstb – paskirstymo spintos bendras instaliuotas galingumas,kp – paklausos koeficientas.Psk = 110,2 . 0,8 = 88,2 kWPaskaičiuojame PS-proj. paskirstymo spintos reaktyvinį galingumą, sutinkamai su formule:Qsk= Psk . tgyPsk – bendras paskirstymo spintos instaliuotas skaičiuotinas galingumas.Qsk = 88,2 . 0,51 = 45,0 kvarPaskaičiuojame PS-proj. paskirstymo spintos bendrą skaičiuotiną galinumą, sutinkamai su formule:S= Qsk2 + Psk2Qsk – bendras skaičiuotinas reaktyvinis galingumas,Psk – bendras skaičiuotinas instaliuotas galingumas.S = 45,02 + 88,22 = 99,0 kvarJėgos tinklų skaičiavimas ir parinkimas
Norint parinkti laidus bei kabelius, reikia žinoti imtuvų sroves.Imtuvo imamą srovę paskaičiuojame pagal formulę:I= Pinst / 3 . U . cosy, kurPinst – instaliuotas imtuvo galingumas,U – tinklo įtampa.Pagal šią formulę paskaičiuojame ventiliatoriaus imamą srovę.I = 24,4 / 1,73 . 0,38 . 0,9 = 41,3 APaskaičiavę imtuvų sroves, paskaičiuojame bendrą paskirstymo spintos skaičiuotiną srovę pagal formulę:Isk = S / 3 . U . cosy, kur S – pilnas imtuvo galingumas ( skaičiuotinas).Isk = 54,3 / 1,73 . 0,38 . 0,89 = 93 AKadangi mūsų projektuojamame pastate yra gana daug vienfazių imtuvų, jie paskaičiuojami pagal šią formulę:I = P / U . cosy . , kurP – imtuvo galingumas,U – tinklo įtampa, – naudingumo koeficientas.Paskaičiuojame techninio aprūpinimo skyriaus užmaitinančio imtuvo srovę.
I = 14,0 / 0,22 . 0,82 . 0,84 = 6,6 ALikusių imtuvų sroves paskaičiuojame analogiškai.Davinius surašome į lentelę Nr. 2.Laidų parinkimas
Elektros instaliacija turi patenkinti atitinkamas sąlygas, t.y., saugi eksplotacija, patikima darbe, ekonomiška, būtent, pigi išpildyme ir eksplotacijoje. Elektros Instaliacija turi užtikrinti aukštą elektros energijos perdavimo kokybę imtuvams.Atsižvelgiant į irengimų išdėstymą, ( kurie išdėstyti pagal technologinius reikalavimus) aplinkos sąlygas, imtuvų užmaitinimas atliekamas AB markės laidais polietileniniuose vamzdžiuose, paklotuose po grindimis, taip pat ABB markės kabeliais.Laidų skerspjūvis parenkamas pagal:1. mechaninį atsparumą,2. leistiną įšilimą,3. tikrindami pagal įtampos nuostolius.Pagal paskaičiuotas sroves parenkame laidus atskiriems imtuvams.Nulinė gysla imama mažesnė už fazinius laidus, bet nedaugiau kaip du kartus 2 So = Sf. Parenkame ir polietileninių vanzdžių skerspjūvius. Davinius surašome į lentelę Nr. 3.
Įtampos nuostoliai jėgos tinklams
Laidia ir kabeliai, užmaitinantys imtuvus, yra patikrinami įtampos nuostoliais.Paskaičiuojame ventiliatoriaus užmaitinančio laido ir kabelio įtampos nuostolius, sutinkamai su formule:U = I . . l, kurI – imtuvo nominali srovė, – koeficientas 1 Akm,l – bendras ilgis.U = 41,3 . 1,38 . 0,012 = 0,68 %Analogiškai paskaičiuojame srovės nuostolius kitiems imtuvus užmaitinantiems laidams ir kabeliams, taip pat magistraliniams laidams.Skaičiavimo davinius surašome į lentelę Nr. 4.
Trumpųjų jungimų skaičiavimas
Šis skyrius skiriamas jėgos tinklų patikrinimui, t.y., laidų ir apsaugos patikrinimui.Apsaugos tikrinimas skaičiuojamas trumpaisiais jungimais.Trumpus jungimus skaičiuojame fazės kilpos metodu. Randame trumpo jungimo srovę, sutinkamai su formule:Itj = Uf / Zfe + (ZT / 3), kurUf – fazinė tinklo įtampa,Zfe – pilnoji varža, kilpos,ZT – pilna transformatoriaus varža.Trumpo jungimo srovė turi būti It.j. 3 . Itirpt arba It.j. 1,5 Iavt.Žemiau duodame trumpų jungimų skaičiavimo pavyzdį.Paskaičiuojame induktyvinę varžą pagal formulę:XL = XO . L, kur XL – laido varža,L – laido ilgis.XL = 0,0625 . 0,018 = 0,00113 Paskaičiuojame aktyvinę varžą pagal formulę:
rL= rO . L, kurrO – laido varža,L – laido ilgis.rL = 0,63 . 0,018 = 0,0113 Paskaičiuojame bendrą kilpos varžą, sutinkamai su formule:Zk=rL2 + XL2, kurXL – reaktyvinė varža,rL – aktyvinė varža.Zk= 0,001132 + 0,01132 = 0,0114 Paskaičiuojame trumpo jungimo srovę, sutinkamai su formule:It.j. = Ut / Zk + ( ZT / 3 ), kurUt – fazinė įtampa,Zk – pilnoji kilpos varža,ZT – transformatoriaus varža.It.j. = 220 / 0,0114 + ( 0,108 / 3) = 4,64 kAPaskaičiavę trumpus jungimus magistraliniam tinklui, skaičiuojame t.j. laidams, užmaitinimo imtuvus.Paskaičiuojame laido kabelio induktyvinę varžą:XLK = 0,073 . 0,005 = 0,000365 Paskaičiuojame laido induktyvinę varžą:XLL = 0,099 . 0,007 = 0,000693 Paskaičiuojame kabelio ir laido aktyvinę varžą:rLK = 3,12 . 0,005 = 0,0156 rLL = 3,12 . 0,007 = 0,022 Paskaičiuojame trumpo jungimo srovę:It.j. = 220 / 0,528 + ( 0,108 / 3) = 0,39 kAKitiems imtuvams trumpi jungimai skaičiuojami analogiškai.Skaičiavimų davinius surašome į lentelę Nr. 4.Apšvietimo skaičiavimas
Pagal paskirtį apšvietimas yra skirstomas į:1. Darbo apšvietimą,2. Avarinį apšvietimą.Avarinis apšvietimas yra taikomas tais atvejais, kai patalpa yra tam tikro pavojingumo, taip pat priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus toje patalpoje. Jeigu darbuotojų skaičius viršija 50 žmonių, tada avarinis apšvietimas būtinas.Avarinio apšvietimo šviestuvai turi būti prijungti prie atskiro maitinimo šaltinio arba prie jo persijugti.Avarinis apšvietimas būna įrengiamas:1. laikinai darbui tęsti,2. žmonėms saugiai išeiti. Darbo apšvietimas skaičiuojamas šiais metodais:1. šviesos srauto išnaudojimo koeficiento metodu,2. lyginamojo galingumo metodu,3. išdėstant lempas šviesos juostomis.Pasirenkame šviesos srauto išnaudojimo koeficiento metodą.Jeigu patalpos apšvietimui yra naudojami šviestuvai su kaitinėmis lempomis, tada skaičiuojamas kiekvieno šviestuvo lempos šviesos srautas, sutinkamai su formule:F = (E . k . s . z) / ( N . ), kurE – minimalus apšvietimas,k – atsargos koeficientas,s – patalpos plotas,z – pataisos koeficientas,N – šviestuvų skaičius, – išnaudojimo koeficientas.Pagal surastą šviesos srautą parenkama lempa, kurios šviesos srautas nuo skaičiuotojo skiriasi ne daugiau – 10 + 20 %. Jeigu pagal šią sąlygą negalima parinkti lempos, tada keičiamas lempų skaičius. Pvz.: paskaičiuojamas sandėlio apšvietimas.
Randamas sandėlio plotas pagal formulę:S = A . B, kurA – patalpos ilgis,B – patalpos plotis.S = 4,3 . 1,5 = 6,5 m2Paskaičiuojamas šviestuvų pakabinimo aukštis, sutinkamai su formule:Hp = H – ( Hš + Hd ), kurH – patalpos aukštis,Hš – šviestuvo aukštis,Hd – darbo paviršiaus aukštis.Hp = 3,5 – ( 0,4 . 1) = 3,1 mPaskaičiuojame patalpos indeksas pagal formulę:i = A . B / Hp . ( A + B ), kurA – patalpos ilgis,B – patalpos plotis,Hp – pakabinimo aukštis.i = 4,3 . 1,5 / 3,1 . ( 4,3 + 1,5 ) = 0,36Paskaičiuojame lempos šviesos srautą pagal aukščiau nurodytą formulę:F = 30 . 6,5 . 1,3 . 1,15 / 4 . 0,14 = 521 lmJeigu patalpos apšvietimui naudojami šviestuvai su liuminescensinėmis lempomis, tai jų skaičius randamas pagal formulę:N = E . k . s . z / F . , kurE – minimalus apšvietimas,k – atsargos koeficientas,s – patalpos plotas,z – pataisos koeficientas,F – šviesos srautas, – išnaudojimo koeficientas. Paskaičiuojame leidimų biuro apšvietimą.Pagak anksčiau nurodytą formulę, surandamas patalpos plotas:S = 4,5 . 3 = 13,5 m2Paskaičiuojamas pakabinimo aukštis:Hp = 3,5 – 0,1 = 3,4 mToliau paskaičiuojame patalpos indeksą:i = 4,5 . 3 / 3,4 . ( 4,5 + 3 ) = 0,53Paskaičiuojamas šviestuvų skaičius:N = 200 . 13,5 .1,5 . 1,1 / 1200 . 0,19 = 2Kitų patalpų apšvietimas skaičiuojamas analogiškai.Davinius surašome į lentelę Nr. 5.Apšvietimo tinklo skaičiavimas
Grupinis ir magistralinis tinklas turi būti įrengtas racionaliai, naudojant kuo mažiau išlaidų.Skaičiuojant apšvietimo tinklą siekiame:1. kad lempos gautų normalią įtampą,2. kad laidų įšilimas būtų nedidesnis už leistiną,3. kad laidų būtų naudojama minimumas.Pirmiausia paskaičiuojame vienos eilės šviestuvų galingumą, sutinkamai su formule:Papšv. = Pn . N, kurPn – nominalus lempų galingumas,N – šviestuvų skaičius.Papšv. = 6 . 40 = 240 WPaskaičiuojame AS-1 apšvietimo skydelio bendrą galingumą, sutinkamai su formule:Pb = Papšv.Papšv. – vienos eilės apšvietimo galingumas.Pb = 9,1 kWPaskaičiuojame vienos eilės skaičiuotiną šviestuvų galingumą, sutinkamai su formule:Psk = 1,25 . Papšv. . kp Psk = Papšv. . k(liuminisencinėms lempoms) (kaitinėms lempoms)Papšv – šviestuvų galingumas,
kp – paklausos koeficientas.Psk = 240 . 0,9 . 1,25 = 270 WPaskaičiuojame AS-1 skydelio skaičiuotiną galingumą pagal formulę:Psk = Pb . kp, kurPb – bendras visų šviestuvų galingumas,kp – paklausos koeficientas.Psk = 9,1 . 0,9 = 8,2 kWKitų skydelių galingumai skaičiuojami analogiškai.Paskaičiavę galingumus, skaičiuojame sroves.Paskaičiuojame vienos eilės šviestuvų srovę pagal formulę:I = Papšv. / U . cosy, kurPapšv. – vienos eilės galingumas,U – tinklo įtampa.I = 240 / 220 . 0,95 = 1,15 APaskaičiuojame bendrą skydelio skaičiuotiną srovę:Isk. = Psk / 3 . U . cosy, kurPsk – skaičiuotinas skydelio galingumas,U – tinklų įtampa.Isk. = 8,2 / 3 . 0,38 . 0,95 = 13 APagal paskaičiuotas sroves parenkame laidus. Davinius surašome į lentelę Nr. 6.Kadangi AS-1 ir AS-2 skydeliai užmaitinami vienu laidu, tai paskaičiuojame bendrą skaičiuotiną srovę, sutinkamai su formule:Isk = Psk1 + Psk2 / 3 . U . cosy, kurPsk1 – AS-1 skydelio bendras skaičiuotinas galingumas,Psk2 -AS-2 skydelio bendras skaičiuotinas galingumas,U – trifazio tinklo įtampa.Isk = 8,2 + 6,3 / 3 . 0,38 . 0,95 = 23 APagal paskaičiuotas sroves parenkame laidus užmaitinimui apšvietimo skydeliams ir šviestuvams.Kiti skydeliai ir šviestuvai paskaičiuojami analogiškai.Daviniai surašomi į lentelę Nr. 6.Įtampos nuostolių skaičiavimas
Laidai yra patikrinami pagal įtampos nuostolius.Paskaičiuojame įtampos nuostolius , sutinkamai su formule:ΔU = P . l / c . s, kurP – vienos eilės šviestuvų galingumas,l – laidų ilgis,s – laidų skerspjūvis,c – koeficientas, įvertinantis tinklo sistemą ir laidininko medžiagą.ΔU = 0,24 . 19 / 8,3 . 2,5 = 0,22 %Įtampos nuostoliai neviršija leistinos. Laidas parinktas geras.Įtampos noustolius likusiems laidams skaičiuojame analogiškai.Davinius surašome į lentelę Nr. 6.
Saugiklių, automatų skaičiavimas ir parinkimas
Maitinimo apsaugos aparatūros parinkimas
Saugikliai yra naudojami apsaugoti įrenginius nuo trumpų jungimų. Apsaugai nuo perkrovimų yra naudojami šiluminės relės. Jos būna komplekte su magnetiniais paleidėjais. Skaičiuojant saugiklius, reikia įvertinti srovės padidėjimą variklio paleidimo metu. Paleidimo srovė priklauso nuo paleidimo sąlygų. Saugikliai turi atitikti šias sąlygas:1. saugilio tirptukas turi nesudegti
2. saugiklio tirptukas turi neperdegti nuo paleidimo srovės.Paleidimo srovė skaičiuojama, sutinkamai su formule:Ipal = In . kp, kurIn – nominali variklio srovė,kp – paleidimo koeficientas. JIs duodamas variklio techniniuose duomenyse.Paskaičiuojame ventiliatiriaus paleidimo srovę:Ipal = 41,3 . 6,5 = 268,5 APaskaičiuojame saugiklio tirptuko srovę, sutinkamai su formule:Itirpt. = Ipal / , kurIpal – variklio paleidimo srovė, – koeficientas, kuris normaliomis sąlygomis lygus 2,5.Itirpt. = 268,5 / 2,5 = 108,4 AKitiems imtuvams saugikliai paskaičiuojami analogiškai.Gautų rezultatų davinius surašome į lentelę Nr. 7.Automatų parinkimas
Automatai naudojami:a) lektriniams įrengimams apsaugoti nuo perkrovų ir trumpųjų jungimų,b) izoliuotiems laidams ir kabeliams apsaugoti nuo įkaitimo, esant perkrovai ar trumpajam jungimui,c) elektrinių grandinių nedažnam rankiniam jungimui,d) trumpai jungto rotoriaus trifazių asinchroninių elektros variklių junginėjimui ir apsaugai.Automatai būna būna su maksimalios srovės jungikliu arba be jo.Automatai yra parenkami pagal šią sąlygą:In . 1,5 Iatk, kurIn – nominali variklio srovė,Iatk – atkabiklio srovė.10 . 1,5 890Davinius surašome į lentelę Nr. 8.
cosy gerinimas
Norint, kad geriau būtų išnaudojami elektros tinklai, būtina gerinti cosy. Jis pagerinamas, naudojant kondensatoriui baterijas. Didėjant cosy, mažėja nuostoliai. Cosy skaitomas gerai, kai jis lygus 0,96. Nėra reikalo cosy gauti lygų 1, nes tokiu atveju gaunasi įtampos rezonansas.Paskaičiuojame projektuojamo pastato esamą reaktyvinį galingumą, sutinkamai su formule:Q = Psk . tgy, kurPsk – projektuojamo pastato galingumas,tgy išreiškiame iš esamojo cosy.Q = 105 . 0,51 = 53,6 kVArPaskaičiuojame kompensuojamą galingumą pagal formulę:Q1 = Psk . tgy, kurPsk – projektuojamo pastato skaičiuotinas galingumas,tgy išreiškiamas iš kompensuojamo cosy.Q1 = 105 . 0,3 = 31,5 kVArPaskaičiuojame, kiek reaktyvinio galingumo reikia kompensuoti pagal formulę:Qk = Q – Q1, kurQ – pastato reaktyvinis galingumas,O1 – kompensuotinas rektyvinis galingumas.Qk = 53,6 – 31,5 = 22,1 kVAr
Saugumo technika
Vartotojų elektros įrenginių saugumo technikos taisyklės (STT) reikalingos saugiom darbo sąlygoms sudaryti darbuotojams, aptarnaujantiems veikiančius elektros įrenginius, atliekančius juose operatyvinius perjungimus, remonto, montavimo, derinimo darbus ir juos organizuojančiam personalui.
STT nurodymai yra privalomi ir nukrypti nuo jų neleidžiama. KIekvienas darbuotojas, pastebėjęs taisyklių reikalavimų pažeidimus, turi nedelsdamas juos pašalinti, o negalėdamas pats to padaryti privalo pranešti savo tiesioginiams, jei jo nėra, aukštesniajam vadovui.Veikiančiais elektros įrenginiais laikomi tokie, kurių visos dalys ar tik kai kurios turi įtampą arba į kuriuos bet kuriuo momentu ji gali būti įjungta komutaciniais aparatais.Patalpos, atsižvelgiant į elektros srovės pavojingumą žmonėms, skirstomos į:1. padidėjusio pavojingumo,2. ypatingai pavojingos,3. nepadidėjusio pavojingumo.Elektriniai įrankiai turi atitikti šiuos svarbiausius reikalavimus:1. turi būti greitai įjungiami į elektros tinklą bei iš jo išjungiami (bet neturi išsijungti savaime),2. turi būti saugūs darbe ir neturėti srovinių dalių, prie kurių galima atsitiktinai prisiliesti,3. Elektrinių įrankių įtampa turi būti:– ne aukštesnė kaip 220 V nepadidėjusio pavojingumo patalpose;– ne aukštesnė kaip 36 V padidėjusio pavojingumo patalpose ir lauke.Apsaugos priemonės
Apsaugos priemonėmis vadinami įtaisai, aparatai, kilnojemieji ir pervežamieji įtaisai bei įrenginiai, taip pat atskiros įrenginių dalys, skirtos elektros įrenginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros smūgio bei apdegimo elektros lanku ir kitų nelaimingų atsitikimų.Prie apsaugos priemonių skiriama: izoliuojančios operatyvinės lazdos, izoliuojančios replės operacijoms su saugikliais, įtampos indikatoriai įtampos buvimui nustatyti ir įtampos indikatoriai su papildoma varža fazavimui, izoliuojančios matavimo lazdos, srovės matavimo replės, izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, gabaritų matuokliai, griebtuvai ir įrankiai su izoliuotomis rankenomis,guminės dialektrinės pirštinės, batai, kaliošai, kilimėliai, izoliuojantieji pastovai, kilnojamieji ženklai, laikinas aptvaras, įspėjamieji plakatai, izoliuojantieji gaubtukai ir antdėklai, apsaugos akiniai,brezentinės pirštinės, dujokaukės, apsaugos diržai, apsaugos lynai.Visos izoliuojančios apsaugos priemonės skirstomos į pagrindines ir papildomas.Pagrindinėmis laikomos tokios apsaugos priemonės, kurių izoliacija patikimai išlaiko darbinę įtampą ir kuriomis leidžiama liesti srovines dalis, turinčias įtampą.
Papildomomis laikomos tokios apsaugos priemonės, kurios pčios, esant atitinkamai įtampai, negali apsaugoti nuo nutrenkimo srove.Saugumo technika montuojant ir eksplotuojant elektros įrenginiusPriešgaisrinės apsaugos reikalavimai
Saugumo technika yra taikoma techninės ir orgazinacinės priemonės saugioms darbo sąlygoms sudaryti, nelaimingiems astitikimams išvengti, jų priežastims pašalinti.Vykdant statybos ir montavimo darbus, reikia vadovautis statybos normų ir taisyklių skyriumi „Saugumo technika statyboje“ ( SN ir T III-A. IV-80).REmiantis bendromis saugumo technikos taisyklėmis, sudaromos gamybinės ir darbo saugumo insrukcijos, kuriomis vadovaujamasi montuojant ir eksplotuojant elektros įrenginius ir kurių turi visi dirbantieji laikytis. Už statybos montavimo darbų saugumą darbo vietoj atsako darbų vykdytojas, meistrai. Brigadininkai palaiko brigados narių darbo drausmę ir žiūri, kad jie lakytųsi darbo tvarkos ir saugumo taisyklių.Bendros orgazinacimės saugumo preimonės yra darbininkų medicininis patikrinimas, įžanginis ir gamybinis instuktažas, mokymasis saugių darbo metodų.Atliekant montavimo darbus aukštyje virš 1m. nuo žemės, darbo vietos aptveriamos 1m. aukščio turėklais. Taip pat aptveriamas laiptų narvelių ir perdangose esančios dangos, prie kurių gali prieiti žmonės. Jei darbai vienu metu vykdomi vieni virš kitų, darbo vietos apsaugomos. Aukštalipiais vadinami darbai, kurie dirbami aukščiau kaip 5m. virš žemės ar perdangos. Šiuos darbus leidžiama dirbti tik prisirišus apsauginiu diržu.Laidus ir kabelius galima tiesti tik tada, kai vamzdžiai arba loviai jau pilnai pritvirtinti.Laidą arba kabelį traukti į kabelį reikia atsargiai, saugoti, kad rankos nepakliūtų į vamzdį. Draudžiama vaikščioti sumontuotais vamzdžiais, loviais, žynlaidžiais ir kt. Montuojantlyninę instaliaciją galutinai lynai įtempiami tik specialiais įrenginiais ir įrengus tarpines pakabas. Prieš montuojant šviestuvus, reikia įsitikinti, kad patikimos jų tvirtinimo konstrukcijos. Instaliacijos izoliaciją matuoti megommetu leidžiama tik ne žemesnės kaip III elektrosaugos grupės asmenims. Ypač saugiai reikia dirbti operatoriams, ne jaunesniems kaip 21m. ir turintiems IV kategoriją bei 3-jų metų stažą.
Veikiančiuose elektros įrenginiuose dirbant būtina laikytis „Vartotojų elektros įrenginių techninio eksplotavimo taisyklių“ ir „Saugumo technikos taisyklių, eksplotuojant vartotojų elektros įrenginius“.Kiekvienas darbuotojas, prieš pradėdamas dirbti savarankiškai elektros įrenginiuose, turi būti apmokytas, žinoti elektros įrenginių techninio ir saugaus eksplotavimo taisykles, gamybines instrukcijas tiek, kiek reikia pagal jo pareigas. Apmokyto darbuotojo žinios tikrina komisija, suteikdama jam antrą arba aukštesnę elektrosaugos grupę ir išduoda atitinkamą pažymėjimą. Žinios tikrinamos kasmet. Dirbti leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų, mediciniškai patikrintiems asmenims. Saugumo technikos grupė suteikiama tik darbuotojui, turinčiam atitinkamą darbo stažą.Operatyviai aptarnauti elektros įrenginius pavieniui leidžiama iki 1000 V įtampos asmenims,turintiems ne mažesnę kaip III elektrosaugos grupę, o virš 1000 V – ne mažesnę kaip IV els. gr. Operatyviniai perjungimai atliekami paliepus aukštesniems darbuotojams ir įrašant į operatyvinį žurnalą.Elektros įrenginių patalpų durys, elektros skydai turi būti visada užrakintos. Ant jų turi būti užrašas apie elektros įrenginių paskirtį ir perspėjantis simbolis „Atsargiai – elektros įtampa“ – laužytos strėlės pavidalu geltono trikampio fone.Dirbant elektros įrenginiuose turi būti įvykdytos visos numatatytos taisyklėse techninės ir organizacinės priemonės, užtikrinančios darbe saugumą.Vykdant veikiančių elektros įrenginių eksplotaciją naudojamos apsaugos priemonės, numatytos „Apsauginių priemonių naudojimo ir bandymo taisyklėse“.Joms priskiriama įrankiai su izoliuotomis rankenomis, apsauginės priemonės iš dialektrinės gumos, įtampos indikatoriai, izoliuojančios lazdos ir replės, srovės matavimo replės, kilnojamieji įžemikliai, saugos diržai, plakatai, akiniai. Elektros skirstomuose įrenginiuose turi būti speciali vieta apsaugos priemonėms laikyti. Apsaugos priemonės turi būti bandomos numatytais „Taisyklėse“ terminais ir apskaitomos speceliuose žurnaluose. Nebandytomis, netnkam,omis arba nestandartinėmis apsaugos priemonėmis naudotis draudžiama.Elektros įrenginiuose gali kilti gaisrai dėl įvykusių trumpų jungimų, blogai apsaugotų elektros tinklų perkrovimo, didelės kontaktų varžos, palikus be priežiūrasįjungtus laikinus elektros prietaisus. Gaisrą gali sukelti ir elektros kibirkštys, nukritę iš elektrinio suvirinimo lauko. Todėl montuojant ir ekspotuojant elektros įrenginius reikia laikytis priešgaisrinio saugumo taisyklių.Elektros įrenginių instaliacija turi būti montuojama tik atitinkanti „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus. Elektrinio ir dujinio suvirinimo darbus galima pradėti tik gavus raštišką, darbus vadovaujančio asmens, leidimą. Nuo degiųjų konstrukcijų, esančių darbų atlikimo vietoje, turi būti nuvalytos šiukšlės, galinčios užsidegti nuo kibirkšties ar išlydyto metalo. Rūkyti galima tik nustatytose vietose.Kiekvienoje darbo vietoje turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės: gesintuvai, dėžės su smėliu ir inventorius – laužtuvai, kirviai, kobiniai, kastuvai, kibirai. Gesintuvai būna dviejų tipų: cheminiai putų gesintuvai OXΠ tipo ir angliarūkštės, kurie tinka gesinti gaisrus elektros įrenginiuose iki 0,4 kW įtampos ir milteliniai(OΠ).Tiek statybų darbininkai, tiek ir eksplotuojantis veikiančius elektros įrenginius personalas turi gauti priešgaisrinį instruktažą. Naujai priimtiems į darbą asmenims pravedamas pirminis apsaugos nuo gaisro instruktažas.Sąmatos sudarymo paaiškinimas
Sąmatoje apskaičiuojama el. įrenginių ir montavimo darbų vertė. Elektromontavimo darbų sąmatinę vertę sudaro: tiesioginės išlaidos, pridėtinės išlaidos, planinės sankaupos ir pelnas.Tiesiogines išlaidas sudaro: darbininkų pagrindinis darbo užmokestis, medžiagų, detalių, konstrukcijų vertė, įrengimų ir eksplotacinės išlaidos. Darbo užmokesčio suma apskaičiuojama taikantvidutines darbo valandos kainas norminėmis darbp sąmokomis.Statybos objektuose dirbančių specialistų – linijinių darbuotojų (darbų vykdytojų, meistrų, energetikų, sandėlininkų, ir kitų specialistų) užmokesčio suma apskaičiuojama nustatytu norminiu procentu (17,3%) nuo visos darbininkų darbo sumos užmokėsčio ir įrašoma į tiesiogines išlaidas.Pridėtinės išlaidos apskačiuojamos pagal vidutinę pridėtinių išlaidų normą procentais (70%) nuo darbininkų darbo užmokesčio. Pridėtines išlaidas sudaro: administracinėsišlaidos (vadovaujančių darbuotojų ITD ir tarnautojų darbo užmokestis).
Ūkinės išlaidos ir išlaidos gamybos organizavimui bei aptarnavimui
Socialinio draudimo išlaidos skaičiuojamos 31% nuo vidutinio darbo užmokesčio sumos.Pelno ir rangovo verslinės rizikos rezervo suma apskaičiuojama nuo tiesioginių, kitų pridėtinių ir soc. draudimo išlaidų sumos, neviršijant 8%. O pridėtinės vertės mokestis įstatymais ir kitais norminiais aktais nustato dydžio tvarką 18%.