Adolfas Jucys

Mokyklos pavadinimas klasė mokinio/ės Varde Pavandenė fizikos referatas

[pic]

Miestas 2006

Pagrindinės akademiko ADOLFO JUCIO gyvenimo ir veiklos datos

1904 m. rugsėjo 12 d. gimė Kauno gubernijos, Telšių apskrities, Salantųvalsčiaus Klausgalvų Medsėdžių kaime (dabar Kretingos rajono Imbarėsapylinkė).1912-1915 m. mokėsi Salantų pradžios mokykloje. Nuo 1922 m. rudens ligi1923 m. pavasario mokėsi Kretingos progimnazijos III klasėje.1923-1927 m. mokėsi Plungės “Saulės” realinėje gimnazijoje.1927 m. rugsėjo 22 d.-1931 m. spalio 20 d. studijavo Kauno universitetoMatematikos-gamtos fakulteto matematikos-fizikos skyriuje.1931 m. rugsėjo 1 d.-1933 m. kovo 20 d. tarnavo kariuomenėje ryšiųbatalijono radijo kuopoje eiliniu, vėliau grandiniu.1933 m. kovo 20 d.-1935 m. sausio 15 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitetofizikos katedros jaunesnysis laborantas.1934 m. rugsėjo 6 d. vedė Sofiją Nezabitauskaitę.1935 m. sausio 16 d.-1936 m. gruodžio 31 d. Kauno Vytauto Didžiojouniversiteto fizikos katedros vyresnysis laborantas.1937 m. sausio 1 d.- 1938 m. birželio 30 d. fizikos katedros jaunesnysisasistentas.1938 m. birželio 18 d.- liepos 29 d. konsultavosi Mančesterio universitete(Anglijoje) pas prof. D. Hartrį (D. Hartree).1938 m. liepos 1 d.-1940 m. rugpjūčio 31 d. Kauno Vytauto Didžiojouniversiteto fizikos katedros vyr. asistentas.1939 m. spalio 7 d.-1940 m. liepos 24 d. stažavosi Kembridžo universitete(Anglijoje) pas prof. R. Faulerį (R. Fawler).1940 m. rugsėjo 1 d.- lapkričio 6 d. Vilniaus universiteto fizikos katedrosvyr. asistentas ir adjunktas.1940 m. lapkričio 7 d. išrinktas Vilniaus universiteto fizikos katedrosdocentu.1941 m. sausio 25 d. Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos fakultetotarybos posėdyje apgynė daktarinę disertaciją “Teorinis jonų C4+, C2+ irneutralaus C tyrimas”.1941 m. rugpjūčio 1 d.- 1971 m. rugsėjo 1 d. VVU teorinės fizikos katedrosvedėjas (išskyrus laikotarpį 1943 m. kovo 17 d. – 1944 m. spalio 31 d.).1944 m. kovo mėn. – gegužės mėn. Vilniuje nelegaliai tęsė dėstytojo darbą.

1945 m. kovo 17 d. TSRS Aukštoji atestacinė komisija patvirtino fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnį ir docento vardą.1945 m. gegužės 15 d.-1946 m. gruodžio 15 d. Lietuvos TSR Švietimo liaudieskomisariato Aukštųjų mokyklų valdybos viršininkas.1947 m. balandžio 10 d.- 1948 m. liepos 1 d. Vilniaus valstybiniopedagoginio instituto direktorius.1949 m. rugsėjo 1 d.-1951 m. rugpjūčio 31 d. TSRS MA V. Steklovomatematikos instituto Leningrado skyriaus doktorantas pas akad. V. Foką.1951 m. gruodžio 27 d. Leningrado valstybinio A. Ždanovo universitetoFizikos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė fizikos-matematikos mokslųdaktaro disertaciją “Kai kurie palikslintieji atomo kvantmechaninioskaičiavimo metodai”.1952 m. spalio 1 d.-1953 m. birželio 28 d. MA Fizikos-technikos institutoFizikos, matematikos ir astronomijos sektoriaus vadovas.1953 m. birželio 27 d. išrinktas Lietuvos TSR MA tikruoju nariu.1953 m. birželio 28 d.– 1963 m. spalio 1 d. Lietuvos TSR MA Geologijos,chemijos ir technikos mokslų skyriaus (nuo 1956 m. Fizikos, chemijos irtechnikos mokslų skyriaus) akademikas-sekretorius.1953 m. rugsėjo 19 d. Aukštoji atestacinė komisija patvirtino teorinėsfizikos katedros profesoriaus mokslinį vardą.1955-1966 m. žurnalo “Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai” serijos Bredakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas.1956 m. spalio 1 d.-1963 m. spalio 10 d. Lietuvos TSR MA Fizikos irmatematikos instituto direktorius.Nuo 1959 m. kovo 19 d. TSRS MA Spektroskopijos komisijos Visasąjunginėsbanginių funkcijų ir osciliatorių stiprumų skaičiavimo bei publikavimokoordinacinės grupės (nuo 1964 m. atominių spektrų ir atominių konstantųteorijos ir skaičiavimo, nuo 1966 m. atomų ir atominių spektrų teorijoskoordinacinės grupės) pirmininkas.Nuo 1959 m. gruodžio 11 d. Spektroskopijos komisijos prie TSRS MAPrezidiumo Bendrosios fizikos ir astronomijos skyriaus narys.1960 m. pirmoji mokslinė komandiruotė pokariniu laikotarpiu į užsienį – įVengrijos mokslo centrus.1960 m. Lietuvos TSR valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidyklaišleido A. Jucio, I. Levinsono ir V. Vanago monografiją “Judėjimo kiekiomomento teorijos matematinis aparatas” (rusų k.).
1961 m. A. Jucio iniciatyva Fizikos ir matematikos institute įkurtaskaičiavimo mašinų laboratorija, gauta pirmoji Lietuvoje elektroninėskaičiavimo mašina BESM-2M.1961 m. gruodžio 9 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsakusuteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.1962 m. gegužės 28 d.-birželio 6 d. Trakuose vyko Vilniaus teoretikųorganizuota vasaros mokykla atomų ir molekulių spektroskopijos klausimais.1962 m. birželio 7-11 d. Vilniuje vyko Visasąjunginis pasitarimas atomų irmolekulių elektroninių sluoksnių kvantinės teorijos klausimais, dalyvaujantmokslininkams iš Rytų Europos šalių (A. Jucys – organizacinio komitetopirmininkas).1962 m. lapkričio mėn. pradėtas leisti “Lietuvos fizikos rinkinys”. A.Jucys-jo iniciatorius ir nuolatinis redkolegijos narys.1963 m. kovo 29 d. įkurta Lietuvos TSR fizikų draugija. A. Jucys – vienasiš jos steigėjų, nuolatinis valdybos narys.Nuo 1963 m. lapkričio 2 d. Lietuvos TSR MA Fizikos, technikos irmatematikos mokslų skyriaus akademiko-sekretoriaus pavaduotojas.1965 m. “Minties” leidykla išleido A. Jucio ir A. Bandzaičio monografiją“Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje” (rusų k.).Nuo 1965 m. leidinių serijos “Quantum Theory of Matter” redakcinėskolegijos narys.1965 m. birželio 3-16 d. Palangoje įvyko Antroji visasąjunginė kvantinėschemijos vasaros mokykla (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas).Nuo 1967 m. tarptautinio mokslinio žurnalo “International Journal ofQuantum Chemistry” konsultantas.1967 m. liepos 5-13 d. skaitė paskaitų ciklą Teorinės fizikos vasarosmokykloje Fraskatyje (Italija).

DAUGIAELEKTRONIŲ ATOMŲ TEORIJOS KŪRĖJAS

Akademikas ADOLFAS JUCYS – vienas iš daugiaelektronių atomų teorijoskūrėjų, šiuolaikinės teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje, Vilniausfizikų teoretikų mokyklos organizatorius ir vadovas. Jo sukurti irišplėtoti teoriniai metodai plačiai taikomi atomo fizikoje ir gretimosemokslo srityse. Pokariniu laikotarpiu užimdamas atsakingus akademiko-sekretoriaus, Aukštųjų mokyklų valdybos viršininko, įvairių mokslo įstaigųvadovo postus, A. Jucys daug prisidėjo prie mokslo atkūrimo ir suklestėjimo

Lietuvoje. Jam rūpėjo bendri kultūros klausimai ir mokslo vystymosiperspektyvos, fizikų kalbos grynumas ir gimtojo krašto istorija. Viskam jissurasdavo laiko ir jėgų, užkrėsdamas ir aplinkinius savo entuziazmu beikūrybingumu. Adolfas Jucys gimė 1904 m. rugsėjo 12 d. nuošaliame Žemaitijoskaime Klausgalvų Medsėdžiuose. Anot jo paties aiškinimo, medė žemaitiškaireiškia mišką, o medsėdis – miško gyventoją, taigi Klausgalvų Medsėdžiai –gyvenvietė, įsikūrusi miške netoli Klausgalvų kaimo. Balos ir miškai skyrėKlausgalvų Medsėdžius nuo aplinkinių kaimų ir nuo artimiausio Salantųmiestelio, tad kaimas XX a. pradžioje gyveno savitu vidiniu gyvenimu,kuriame svarbią reikšmę tebeturėjo senoviniai papročiai, tradicijos,folkloras. Adolfo tėvas Pranas Jucys buvo vienas iš mokyčiausių žmoniųkaime, turėjo karinio felčerio diplomą, prenumeravo lietuvišką savaitraštį.Motina Barbora Jonkaitė ištekėjo už P. Jucio, būdama našle. Ji pagimdėpenkiolika vaikų, deja, net pusė jų mirė vaikystėje. Ūkyje samdinių nebuvo,tad vaikai nuo mažumės, pagal amžių ir išgales, dirbo įvairius ūkio darbus.Tik trims jauniausiems, tame tarpe ir Adolfui, teko lankyti mokyklą.Baigiant Salantų pradžios mokyklą, prasidėjo I pasaulinis karas, vokiečiųokupacija, po kelerių metų mirė tėvas. Adolfui teko ilgam nutraukti mokslusir dirbti ūkyje. Tik 1922 m., tėvo draugo paragintas, Adolfas Jucyspasimokė privačiai ir įstojo į Kretingos progimnazijos trečią klasę.Sekančių metų pavasarį jis persikėlė į Plungės gimnaziją. Plungės realinėjegimnazijoje buvo sustiprintas gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymas.Aštuntoje klasėje inž. B. Jacevičius mokė analizinės geometrijos irdiferencialinės skaičiuotės pagrindų. Įdomios buvo A. Turskio fizikospamokos, kuriose jis naudojosi prof. V. Čepinskio “Fizikos paskaitų”knygomis. Jo paraginti, tas knygas skaitė ir gabesnieji mokiniai. A. Jucys
išsiskyrė iš bendraklasių savo gabumais ir darbštumu. Mėgo jis irliteratūrą bei kalbos mokslus, kuriuos dėstė kalbininko K. Būgostalkininkas F. Sragys. 1927 m. baigęs gimnaziją, A. Jucys po ilgų svarstymųpasirinko studijuoti fiziką Kauno universitete. Kauno universiteto statutebuvo numatytos dvi fizikos katedros – teorinės ir eksperimentinės fizikos,betgi, nesant fizikų teoretikų, veikė tik viena eksperimentinio pobūdžiofizikos katedra. Tiesa, 1922 m. katedroje pradėjo dirbti teoretikas K.Šliūpas, po kelerių metų perėmęs iš prof. V. Čepinskio ir vadovavimą jai,bet jis daugiausia domėjosi kvarco spyruoklių gamyba ir jų savybių tyrimu.V. Čepinskio rūpesčiu katedroje buvo įkurta laboratorija ir fizikoskabinetas, neblogai aprūpinti prietaisais, bet jie glaudėsi ankštose irnepritaikytose darbui patalpose. Pagrindiniai kursai fizikams buvoeksperimentinė fizika ir fizikos metodika. Iš teorinės fizikos dėstytateorinė mechanika ir termodinamika. Ypač A. Juciui patiko prof. V.Čepinskio skaitytos fizinės chemijos ir elektrochemijos paskaitos, kuriosejis trumpai supažindindavo ir su kvantine atomo teorija. Anot A. Jucio:“Prof. V. Čepinskis rašė įdomiai, tačiau paskaitos buvo dar įdomesnės.Kalbėjo gyvai, turiningai, uždegdavo klausytojus. Jis sugebėdavo perpaskaitą sudominti auditoriją dėstomuoju dalyku, kviesdavo studentus tęstijo mintį, užbaigti jo sakomą sakinį. …” Vėliau, tapęs dėstytoju, A. Jucysdaug ką perėmė iš savo mokytojo pedagoginės metodikos. Studijų metais A.Jucys daug ir sistemingai dirbo, be to, aktyviai dalyvavo etnografiniopobūdžio studentų žemaičių S. Daukanto draugijoje, buvo renkamas jospirmininku. Anksti jis apsisprendė dirbti atomo teorijos srityje. Juciopasirinkimą nulėmė V. Čepinskio paskaitos ir jo knygelės “Atomas (elektrinėmaterijos teorija)”, “Elektroninė valentingumo teorija” bei 1930 m.paskelbtas žymaus rusų fiziko V. Foko straipsnis atomo banginių funkcijųskaičiavimo klausimu. Vis dėlto, nesant katedroje vadovo teoretiko, A.
Jucys atliko eksperimentinį diplominį darbą “Triodinė lemputė”. Atitarnavęspusantrų metų kariuomenėje, radijo kuopoje, A. Jucys buvo priimtas įkatedrą jaunesniuoju laborantu. Ji nuo 1931 m. rudens persikėlė į naujusFizikos ir chemijos instituto rūmus Aleksote. Čia daug geresnės sąlygosmoksliniam ir pedagoginiam darbui. A. Jucys tęsė eksperimentinius irteorinius elektronų emisijos tyrimus ir 1936 m. “Vytauto Didžiojouniversiteto Matematikos – gamtos fakulteto darbuose” paskelbė pirmąjįmokslinį straipsnį. Kartu jis atkakliai studijavo kvantinę mechaniką ir bekieno nors pagalbos, tik V. Čepinskio retkarčiais paskatinamas, įsigilino įšią naują ir gana sudėtingą fizikos sritį ir netgi pradėjo savarankiškądarbą. 1938 m. A. Jucys paskelbė straipsnį apie metališko kalio savybes.Sena katedros vadovų svajonė išsipildė – joje buvo išugdytas (teisingiauišsiugdė) pirmas fizikas teoretikas. A. Jucys suprato, jog tolimesniamsėkmingam darbui būtini moksliniai ryšiai, gilesnis teorinis pasiruošimas.Jis stengėsi gauti komandiruotę į užsienio mokslo centrus pas kurį nors išatomo teorijos korifėjų – L. de Broilį (L. de Broglie), V. Foką, D. Hartrį(D. Hartree). Nepavykus gauti apmokamos komandiruotės, A. Jucys 1938 m.vasarą už savo pinigus išvyko į Mančesterio universitetą pas prof. D.Hartrį. “Ir jūs dirbote tiek metų, nežinodamas, kas iš to išeis”, –žavėjosi jauno mokslininko užsispyrimu D. Hartris. Jis mielai konsultavo A.Jucį, pasiūlė jam tolimesnio darbo temą, pakvietė jį dalyvauti Anglijosfizikų suvažiavime. Grįžęs į Kauną, A. Jucys užbaigė Anglijoje pradėtądarbą apie anglies atomo banginių funkcijų skaičiavimą Hartrio ir Fokometodu; jį priėmė spausdinti Londono Karališkosios draugijos žurnalas. 1939m. A. Jucys gavo metinę komandiruotę į Kembridžo universitetą pas prof. R.Faulerį (R. Fawler), žymų statistinės fizikos ir kvantinės teorijosspecialistą. Čia jis klausė A. P. Dirako (A. P. Dirac), vieno iš kvantinės
mechanikos kūrėjų, ir kitų garsių mokslininkų paskaitų. Deja, išsiplėtusEuropoje II pasauliniam karui, stažuotę teko nutraukti. Po daugelio vargų,pabuvojęs fašistinėje internuotų asmenų stovykloje, A. Jucys grįžo į TSRSokupuotą Lietuvą. Vilnių grąžinus Lietuvai, dalis Kauno universitetofakultetų ruošėsi keltis į Vilnių. A. Jucys buvo paskirtas Vilniausuniversiteto fizikos katedros vyr. asistentu, o netrukus išrinktas docentu.1941 m. sausio 25 d. Vilniaus universiteto Matematikos – gamtos fakultetotarybos posėdyje A. Jucys apgynė daktarinę disertaciją “Teorinis jonų C4+,C2+ ir neutralaus C tyrimas” su įvertinimu “magna cum laude”. Vilniaus St.Batoro universitete veikė teorinės fizikos katedra, tačiau jos vedėjas Š.Ščeniovskis ir dėstytojai 1940 m. išvyko į Lenkiją, ir katedra perėjo A.Jucio žinion. Vėliau jis buvo paskirtas katedros vedėju, betgi joje, be A.Jucio, dirbo tik vienas laborantas. Vokiečių fašistinė okupacija suardė A.Jucio mokslinio darbo planus. Ligi universiteto uždarymo jis skaitėįvairius teorinės ir eksperimentinės fizikos kursus, tame tarpe kvantinęatomo teoriją. Okupantams uždarius universitetą, kai kurie dėstytojai, tametarpe ir A. Jucys, nelegaliai mokė likusius studentus: butuose buvoskaitomos paskaitos, vyko mokslinės tarybos posėdžiai, studentams buvoišduodami diplomai. Vokiečių kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, A. Jucysvienas iš pirmųjų aktyviai ėmėsi aukštųjų mokyklų atkūrimo darbo.Vadovaudamas Lietuvos TSR švietimo liaudies komisariato Aukštųjų mokyklųvaldybai, o ją panaikinus – Vilniaus valstybiniam pedagoginiam institutuiir tuo pat metu VVU teorinės fizikos katedrai, A. Jucys pasižymėjoorganizaciniais gabumais, neformaliu ir operatyviu klausimų sprendimu,sugebėjimu sunkiu pokariniu laiku surasti reikalingų resursų ir netikėtųgalimybių. Negausius mokslo darbuotojus ir dėstytojus, likusius Lietuvojepo karo, jis stengėsi įtikinti pradėti ne tik pedagoginę, bet ir mokslinęveiklą. Geriausias argumentas buvo paties A. Jucio pasiaukojantis darbas.
Vilniaus universitete ir Pedagoginiame institute jis skaitė daugelį fizikoskursų, vedė seminarus, vadovavo diplominiams ir kursiniams darbams, ruošėkonspektus. Greta šio didžiulio organizacinio ir pedagoginio darbo jissurado jėgų naktimis spręsti atomo fizikos problemas. 1947 m. tarptautinisfizikos žurnalas “Journal of Physics” atspausdino trečiąjį A. Juciomokslinį straipsnį. Jis brandino planus užmojus daugiaelektronių atomųteorijai išvystyti. Už disertaciją, apgintą 1941 m., TSRS Aukštojiatestacinė komisija A. Juciui pripažino tik mokslų kandidato laipsnį. 1949m. pasinaudojęs galimybe tobulintis Rusijos mokslo centruose, jis įstojo įdoktorantūrą V. Steklovo matematikos instituto Leningrado skyriuje pasakad. V. Foką. A. Jucys atvyko pas žymų mokslininką su savo idėjomis, kaipvystyti daugiaelektronių atomų teoriją. Pokalbiai su V. Foku, diskusijos sujo mokiniais ir bendradarbiais M. Veselovu, M. Petrašen, dalyvavimasteoretikų seminaruose V. Steklovo instituto skyriuje ir Leningradouniversitete padėjo susiformuoti A. Jucio mokslinėms pažiūroms, davė naujųkūrybinių impulsų, sustiprino jo tikėjimą pasirinkto kelioteisingumu.Doktorantūros metais A. Jucys pasiekė svarbius rezultatus atomoteorijos srityje: išvedė suderintinio lauko lygtis daugiakonfigūraciniameartutinume, apibendrino nepilno kintamųjų atskyrimo metodą atomams,turintiems daugiau kaip du elektronus. Šie rezultatai atvėrė naujasdaugiaelektronių atomų teorijos vystymosi perspektyvas, sudarė pagrindątolimesniems A. Jucio ir jo mokinių darbams. 1951 m. pabaigoje Leningradouniversiteto Fizikos fakulteto taryboje A. Jucys sėkmingai apgynė fizikos –matematikos mokslų daktaro disertaciją “Kai kurie patikslinti atomokvantmechaninio skaičiavimo metodai”. Tai buvo pirmoji gamtos ir tiksliųjųmokslų daktaro disertacija, apginta Lietuvos mokslininko pokario metais.Dar 1937 m. A. Jucys, būdamas tik jaunesniuoju asistentu, vadovavodiplominiams darbams iš atomo banginių funkcijų skaičiavimo (norsoficialiai vadovu buvo laikomas katedros vedėjas I. Končius). Grįžęs išAnglijos, A. Jucys irgi ruošė sau pagalbininkus, deja, sutrukdė karas. Pokaro bandė sudominti atomo teorijos problemomis matematikus, prikalbino
pradėti bendrą darbą savo bendrakursį V. Kaveckį. Rašydamas antrąjądisertaciją ir ypač ją apgynęs, A. Jucys ėmė formuoti savo mokinių grupęprie VVU teorinės fizikos katedros. Kupinas sumanymų ir energijos, geraimatantis ateities perspektyvas, A. Jucys pasirodė turįs didelį moksloorganizatoriaus, mokslinės mokyklos vadovo talentą. V. Šugurovas, A.Bolotinas, K. Ušpalis, G. Ciunaitis, J. Vizbaraitė – Jucio mokinių grupėgreitai augo. Teorinės fizikos katedroje vyko intensyvus darbas, pradėtarealizuoti plati A. Jucio programa daugiakonfigūraciniam artutinumui irnepilno kintamųjų atskyrimo metodui vystyti, atomų savybėms nagrinėti.Naudojantis paprasčiausiais aritmometrais, buvo atliekami sudėtingi atomųskaičiavimai, gerokai pralenkę panašius darbus kitose šalyse. Į šiuosdarbus buvo įtraukiami ir gabesnieji studentai – jie padėjo atliktiskaičiavimus, tikrino formules, o išklausę A. Jucio skaitomo atomo teorijosspeckursą, atvedantį ligi priešakinio Vilniaus teoretikų darbų krašto,įsijungdavo į mokslinį darbą. Jie praktiškai susipažindavo su įvairiomis A.Jucio grupės sprendžiamomis problemomis, kol, profesoriaus padedami,susirasdavo savo darbų krypti. Pagrindinis A. Jucio mokyklos principas –darbų kolektyviškumas. Iš pradžių kasdien, o išaugus mokinių skaičiui,kartą per savaitę vyko darbiniai seminarai, kuriuose kiekvienas dalyvispranešinėjo apie atliktą darbą, ir jis buvo kolektyviai apsvarstomas.Vyresnieji mokiniai padėjo ruošti jaunesniuosius. 1952 m. dalis A. Juciomokinių perėjo dirbti į Mokslų Akademijos Fizikos ir technikos institutą,kur buvo įkurtas Fizikos, matematikos ir astronomijos sektorius. Jo vadovuirgi tapo A. Jucys. 1953 m. A. Jucys buvo išrinktas Lietuvos TSR MokslųAkademijos tikruoju nariu ir kartu Geologijos, chemijos ir technikos mokslųskyriaus akademiku – sekretoriumi. Mokslų Akademijoje formavosi pagrindinėsmokslinių tyrimų kryptys, jos struktūra, ir tuo lemiamu laikotarpiu A.Jucio sugebėjimas išskirti esminius dalykus, numatyti mokslo raidosperspektyvas, jo principingumas daug prisidėjo prie fizikos ir kitų mokslų
suklestėjimo Lietuvoje. Jis pasisakė už mokslinių jėgų koncentracijąpagrindinėmis kryptimis, už fundamentinių tyrimų, tame tarpe fizikos irmatematikos mokslų, pirmaeilį vystymą. A. Jucys rūpinosi, kad Lietuvosmokslas būtų glaudžiai susijęs su respublikos pramone ir technika. Kadangi“respublikos pramonė linksta į elektroninių įrenginių gamybą”, o“elektronikos ateitis, be abejo, remsis puslaidininkių savybėmis”, A. Jucyspasisakė už puslaidininkių fizikos, o taip pat kvantinės radiofizikoseksperimentinių ir teorinių darbų išplėtimą. Tuo pat metu A. Jucysintensyviai dirbo atomo teorijos srityje, nuosekliai plėtojo patikslintusatomo elektroninių sluoksniu aprašymo metodus. Parodoma dvikartiniųsužadinimų svarba koreliaciniams efektams ir suformuluojamas dvielektroniųbūsenų modelis. Gautos atominės banginės funkcijos naudojamos atominiųspektrų struktūrai interpretuoti, radiacinių šuolių tikimybėms nustatyti.Teoriškai paaiškinami dvielektroniai šuoliai, šarminių elementų neigiamųjųjonų egzistavimas. 1956 m. A. Jucio iniciatyva įkurtas MA Fizikos irmatematikos institutas – pirmasis šių mokslų tiriamasis institutasLietuvoje. Jo direktoriumi paskirtas A. Jucys. Jis rūpinosi ne tik atomofizikos vystymu, bet, visų pirma, bendrais fizikų reikalais, dėjo daugpastangų išplėsti perspektyvius puslaidininkių, radioaktyvių izotopųtyrimus, skaičiavimo matematikos darbus. Per septynerius metus, A. Juciovadovaujamas, mokslinių darbuotojų skaičius institute išaugo maždaugdešimtį kartų. Nuo 1955 m. rudens A. Jucys ėmėsi propaguoti ir realizuotisumanymą įkurti respublikoje skaičiavimo centrą, aprūpintą elektronineskaičiavimo mašina. Jo atkaklumo dėka 1961 m. Fizikos ir matematikosinstitutas gavo elektroninę skaičiavimo mašiną BESM-2M. Nesant respublikojeskaičiavimo technikos inžinierių ir programuotojų, jie buvo paruošti iš A.Jucio mokinių fizikų teoretikų tarpo. Ši ir vėliau gautos galingesnės ESMleido automatizuoti atomų savybių skaičiavimus, atvėrė Vilniaus teoretikamsnaujas atomų teorijos vystymo ir taikymo perspektyvas. Šis pirmasisLietuvoje skaičiavimo centras suvaidino didžiulį vaidmenį, įdiegiant
elektroninę skaičiavimo techniką respublikos moksle ir pramonėje, ruošiantprogramavimo ir ESM aptarnavimo specialistus. Mūsų respublikos pasiekimaišioje srityje yra nemaža dalimi nulemti A. Jucio veiklos, dirbusio FMIdirektoriaus, akademiko – sekretoriaus bei tarybos moksliniams tyrimamsautomatizuoti pirmininko pareigose. Būdamas nuolatiniu probleminėsmokslinės tarybos “Atomų ir molekulių spektroskopija” pirmininku, o vėliauspektroskopijos komisijos pirmininku, A. Jucys rūpinosi eksperimentinėsspektroskopijos išvystymu Lietuvoje, eksperimentatorių, ir teoretikųbendradarbiavimu, spektrinių metodų taikymu gamyboje ne tik medžiagųanalizei atlikti, bet ir gamybiniams procesams automatizuoti. Tuo tikslujis siūlė įkurti gerai įrengtą spektrinę laboratoriją, kuri taptųspektrinių metodų įdiegimo gamyboje centru. A. Jucys buvo vienas išLietuvos fizikų draugijos ir žurnalo “Lietuvos fizikos rinkinys”iniciatorių ir organizatorių. Apie 1960 m. A. Jucio ir jo mokinių moksliniųdarbų centras persikėlė į elektroninių sistemų su surištais kampiniaismomentais teoriją. Impulsą šiems tyrimams davė pažintis su pionieriškais D.Raka (D. Racah) darbais. Vilniuje vystoma kvantmechaninė judėjimo kiekiomomento teorija, ištirtos trimatės sukimo grupės j- ir jm- koeficientųsimetrijos savybės, pasiūlytas originalus sudėtingų išraiškų sumavimo irtransformavimo grafinis metodas. Šie rezultatai buvo apibendrinti pirmojeA. Jucio ir jo mokinių I. Levinsono ir V. Vanago monografijoje “Judėjimokiekio momento teorijos matematinis aparatas”. Monografija tapo tolesniųtyrimų pagrindu: pradėtas didelis ciklas darbų įvairių atominių sąveikųoperatorių matricinių elementų išraiškoms gauti sudėtingų konfigūracijųatveju. Apie darbų apimtį liudija straipsnių skaičius: vien tiktai 1961 m.A. Jucys su bendradarbiais atspausdino 28 mokslinius straipsnius. Vilniausteoretikų sukurti metodai gali būti taikomi ne tik atomo teorijoje, bet iratomo branduolio, molekulių, kieto kūno, elementariųjų dalelių fizikoje.Tuo tikslu A. Jucys savarankiškesnius savo mokinius J. Batarūną, A.Bolotiną, I. Levinsoną, V. Šugurovą, V. Vanagą ir kitus nukreipė toms
sritims įsisavinti. Jų pastangų dėka dabar atomo branduolio, kieto kūno,molekulių teoriniai tyrimai užima svarbią vietą Lietuvos fizikos moksle.Palaipsniui A. Jucio darbai pelnė pripažinimą Tarybų Sąjungoje. Mokslininkųtarpe paplito sąvokos “Vilniaus fizikų teoretikų mokykla” ar tiesiog “Juciomokykla”. 1959 m. jis buvo išrinktas TSRS MA Spektroskopijos komisijosnariu ir šios komisijos koordinacinės grupės pirmininku, ėmė koordinuotidarbus atominių dydžių skaičiavimo, o vėliau ir visos atomo teorijossrityje. Jo vadovaujama grupė reguliariai organizavo koordinaciniuspasitarimus, kurie palaipsniui išaugo į sąjungines konferencijas. A. Jucysskatino teorinės spektroskopijos darbus kituose šalies mokslo centruose,propagavo naujus teorinius metodus, ESM panaudojimą atominiuoseskaičiavimuose. Jie nuolat pabrėždavo patikslintų atomo teorijos metodų irypač daugiakonfigūracinio metodo svarbą. 1962 m. A. Jucio iniciatyvaTrakuose organizuota vasaros mokykla, o Vilniuje – Visasąjunginispasitarimas atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių kvantinės teorijosklausimais, kuriuose dalyvavo ir mokslininkai iš Rytų Europos šalių. Šiųpriemonių sėkmė paskatino 1965 m. Lietuvoje surengti Antrąją visasąjunginękvantinės chemijos mokyklą, o vėliau ir kitus seminarus, mokyklas beikonferencijas. 1962 ir 1964 m., išleidus Izraelyje ir JAV anglų kalba A.Jucio, J. Levinsono ir V. Vanago monografiją, o taip pat išvertus į anglųkalbą svarbiausius A. Jucio ir jo mokinių straipsnius, Vilniaus teoretikųdarbus kiek pavėluotai atrado ir užsienio mokslininkai. Vilniuje ėmėlankytis žinomi atomo teorijos specialistai iš JAV, Prancūzijos, NaujosiosZelandijos ir kitų šalių, prasidėjo A. Jucio mokslinės komandiruotės įužsieni. Labai išaugo jo mokslinių korespondentų skaičius. Tuo būdu A.Jucys gaudavo naujausią informaciją iš atomo teorijos srities, kurianaudojosi jis pats ir jo bendradarbiai, o kiti mokslininkai operatyviaibuvo informuojami apie Vilniaus teoretikų darbus. 1969-1970 m. A. Jucys,tęsdamas darbus, pradėtus prieš dešimtmetį, suformulavo bendrą trečiojo
patikslinto atomo teorijos metodo – išplėstinio metodo teoriją. Jis leidoatsižvelgti į koreliacinius efektus viduje elektronų sluoksnio. 1965 m.“Minties” leidykla išleido A. Jucio ir A. Bandzaičio monografiją “Judėjimokiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje”, kurios pagrindą sudarėoriginalūs darbai apie naują grafinį metodą ir A. Jucio grupės atrastą irištirtą judėjimo kiekio momento teorijos dydžių simetriją, pavadintąveidrodinio atspindžio simetrija. 1968 m. A. Juciui už darbus atomoteorijos srityje buvo paskirta respublikinė premija. Išsiplėtė A. Juciotarptautiniai ryšiai. Jis tapo tarptautinių leidinių ir žurnalų “QuantumTheory of Matter”, “International Journal of Quantum Chemistry”, “MolecularPhysics” redkolegijų ir konsultantų kolegijų nariu. A. Jucys skaitėpranešimus ir paskaitų ciklus tarptautinėse atomo teorijos mokyklose Irkonferencijose. 1969 m. pavasarį jis su paskaitomis lankėsi Oksforde,Kembridže, Mančesteryje ir kituose Anglijos mokslo centruose, o tų pačiųmetų žiemą skaitė paskaitas Paryžiuje, Marselyje, Lijone ir Strasbūre. 1969m. vasarą Vilniuje organizuotas Tarptautinis simpoziumas atomų ir molekuliųelektroninių sluoksnių teorijos klausimais, kuriame dalyvavo žymiausiejiatomo teorijos specialistai U. Fano (Fano), B. Džadas (Judd), O. Sinanoglu(Sinanoglu), M. Veselovas ir kt. A. Jucys, kaip organizacinio komitetopirmininkas, padėjo daug pastangų, kad simpoziumas pavyktų moksliniu irorganizaciniu požiūriu. Tapęs žymiu mokslininku, A. Jucys liko savo gimtojokrašto – Žemaitijos patriotu. Jis ir anksčiau domėjosi jos istorija beietnografija, dar gimnazistas būdamas užrašinėjo padavimus ir legendas,aktyviai dalyvavo S. Daukanto draugijoje, tačiau paskutinį gyvenimodešimtmetį A. Jucio ryšiai su gimtuoju kraštu pasidarė ypač glaudūs. Jisbuvo išrinktas plungiškių žemiečių draugijos prezidentu ir visada surasdavolaiko jos reikalams. Jis rinko istorines žinias apie Klausgalvų Medsėdžiusbei aplinkinius kaimus, Salantus, Plungę, ketino parašyti Salantų bei
Plungės I vid. m-klos istorijas. Tame darbe jam talkininkavo mokslo dienųdraugas Kretingos muziejaus direktorius J. Mickevičius. Plungės irKretingos rajonų laikraščiuose A. Jucys, vienas ir kartu su J.Mickevičiumi, paskelbė keliolika įdomių straipsnių iš Salantų apylinkiųva1sčių istorijos, valstiečių papročių. Nemažas straipsnis “Keli žodžiaiapie tėviškėlę brangią”, labai vaizdžiai piešiantis gimtąjį kaimą, jožmones, Jucių gimtinės istoriją, yra likęs nespausdintas A. Jucio archyve.Profesorius beveik kasmet susiruošdavo į kelionę po Žemaitijos mokyklas,būtinai užsukdamas į Salantus ir į Plungę – pasakodavo mokiniams apie atomopaslaptis, agituodavo juos rinktis sunkią, bet įdomią fiziko specialybę.A. Jucys sugrįžo ir prie kito savo jaunystės pomėgio – kalbotyros, žodžiųir vietovardžių kilmės tyrinėjimų. Jis neapsiribojo paprastu žingeidumu,bet rinko medžiagą, nagrinėjo istorinius šaltinius, konsultavosi suspecialistais. Kurion šalin bepatektų, lygino vietovardžius, ieškojo toskalbos žodynų. “Kalbos kultūroje” ir kituose leidiniuose vienas po kitopasirodė apie dešimt A. Jucio straipsnių: “Gardė o ne Gardai bus buvęspirmykštis Varduvos vardas”, “Ar reikia vengti žodžio “tamsta”, “Būsena,kvantmechaninis ir dar pora fizikos terminų” ir pan. Savo mokinius ir kitusfizikus A. Jucys nuolat ragindavo taisyklingai kalbėti, naudoti teisingusfizikos terminus. A. Jucys buvo aktyvus “Žinijos” draugijos narys. Savostraipsniuose ir paskaitose jis propagavo Lietuvos mokslo laimėjimus,pabrėždavo materialistinės pasaulėžiūros svarbą moksliniame darbe.Didžiulė visuomeninė, organizacinė ir kitokia veikla A. Juciui niekadaneužgožė mokslinio darbo. Išaugus jo mokinių skaičiui (per keturiasdešimtmokslų kandidatų, penki mokslų daktarai), A. Jucys liko tikruoju mokslinėsmokyklos vadovu ir įkvėpėju – tarsi atomo branduolys, apsuptas elektronųdebesėlio. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje A. Jucys atliko kai kuriuos iš
sumanytų darbų bendrais kompaktinių. Li (Lie) grupių teorijos klausimais,aktualiais atomo branduolio ir elementariųjų dalelių fizikoje. Vieno iš jųbendraautorius – A. Jucio vyresnysis sūnus Algimantas Jucys. (Antrasissūnus Gediminas dirba eksperimentinės puslaidininkių fizikos srityje). Tuopačiu metu A. Jucys su mokiniais išvystė neortogonalių radialiųjų orbitaliųmetodą, brandino planus toliau plėtoti daugiakonfigūracinį artutinumą. 1973m. pasirodė trečioji monografija – A. Jucio ir A. Savukyno “Atomo teorijosmatematiniai pagrindai”. Joje sistematizuoti atomo banginių funkcijųsudarymo ir atominių sąveikų operatorių matricinių elementų išraiškų gavimometodai. Svarbią knygos dalį sudaro Vilniaus teoretikų gauti rezultatai. A.Jucys ketino pradėti ketvirtąją monografiją, skirtą Hartrio ir Foko metodoir patikslintų atomo aprašymo metodų teorijai. Deja, 1974 m. pradžioje povarginančios kelionės į Kanadą A. Jucys staiga mirė. Lietuvos mokslasneteko vieno iš žymiausių kūrėjų ir organizatorių. 1978 m. buvo išleisti A.Jucio “Rinktiniai raštai” [1], o 1981m. – jo darbų bibliografija [2]. A.Jucio mokslinė veikla, jo teorinė mokykla, darbų pripažinimas buvonagrinėta straipsniuose [3-5 ir kt.]. Kasmet, A. Jucio gimimo dieną, vykstajo vardo skaitymai. Neseniai Lietuvos Mokslų Akademija įsteigė A. Juciopremiją, teikiamą kas ketveri metai už geriausius teorinės fizikos darbusLietuvoje. A. Jucio darbus prisimena ir naudoja užsienio mokslininkai –net praėjus porai dešimtmečių po jo mirties A. Jucys tebebuvo labiausiaicituojamu prestižiniuose užsienio leidiniuose Lietuvos mokslininku.Tolesnis A. Jucio mokslinių idėjų plėtojimas Lietuvoje ir užsienyje buvoapžvelgtas specialiame “Lietuvos fizikos žurnalo” numeryje, skirtameprofesoriaus 90-mečiui .