Tomas Edisonas

Kauno Kovo 11 – osios vidurinė mokykla

Fizikos referatas

Tomas Edisonas

Parengė: Vaida
Kubiliūtė 10a

2006

[pic]

Tomas Alva Edisonas ( Thomas Alva Edison
)

Amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių
išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių
išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo
samdiniai.

Tarp jo išradimų yra – elektros lemputė (išradėjas yra Heinrich
Goebel, tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), fonografas,
diktofonas, kinetoskopas, elektros kėdė.
Tarp daugelio anekdotų apie Edisoną, prieš kurių plitimą jis pats nebuvo
nusistatęs, yra toks: jaunuolis ateina prašyti darbo.

– O ką jūs ketinate dirbti? – klausia Edisonas.

– Aš norėčiau gauti rūgštį, ėdančią viisas žinomas medžiagas.

– To man nereikia, – sako Edisonas.

– Kodėl ?

– O kame aš ją laikysiu?!!

Skvarbus, aiškus, blaivus protas.

Edisonas juokdavosi, kai jį vadindavo genijumi:

– Kokie niekai! Aš jums sakau, kad genialumo paslaptis – darbas,
atkaklumas ir sveika nuovoka.

Jis niekuomet nelaikė savęs mokslininku.

– Aš netyrinėjau gamtos dėsnių ir nepadariau didelių mokslinių
atradimų. Aš nenagrinėjau jų taip, kaip nagrinėjo Niutonas, Kepleris,
Faradėjus ir Hendris norėdami sužinoti tiesą. Aš tesu profesionalus
išradėjas. Ieškojau ir bandžiau, tik norėdamas rasti ką nors, turinčio
praktinę vertę.

,,Stebukladaris iš Menlo Parko“ – ten, netoli Niujorko, buvo
pirmasis tyrimo centras – dažnai idealizuojamas. Jis buuvo didis išradėjas,
matyt, pirmasis didelių mokslinių tyrimo darbų organizatorius, tačiau jis
buvo ir verslininkas, apsukrus ir šiurkštus kapitalistas, beje, kitoks jis
negalėjo būti. ,,Stebukladario“ dienoraštyje yra įrašas: ,,Niekuomet nė
vieną akimirką mes neturime pamiršti problemos ekonominės pusės“. Ko tik
nesiėmė, pirmiausia žiūrėjo pelno. Berlyne, žv

velgdamas į milžinišką dinamo
mašiną, domėjosi:

– Kiek pinigų pagaminta ši mašina su kiekvienu apsisukimu?

Ir pats Edisonas buvo vertinamas doleriais. ,,Niujork Taims“ 1923
metais rašė: ,, Egzistuoja žmogaus smegenys, kurios yra didžiulė vertybė:
komerciniame ir pramonės pasaulyje jos vertinamos 15 milijardų dolerių.
Milijardų, o ne milijonų!.. Šios smegenys priklauso Tomui Alvai
Edisonui.“ Tačiau teisybės dėlei reikėtų pridurti – jis mylėjo pinigus ne
dėl pinigų. Buvo abejingas buites malonumams, niekada negyveno prabangiai,
nekreipė dėmesio į drabužius. Pinigai buvo reikalingi tik darbui.
Ieškodamas medžiagos kaitinamosios lempos siūlui, Edisonas išleido 10
tūkstančių dolerių ir tęsė ieškojimus. Pinigai suteikdavo kūrybos laisvę.
Tai jis suprato labai anksti, kai, vaikas būdamas, ėmėsi nuosavo
,,verslo‘‘: pardavinėjo traukinyje laikraščius, o vėliau ir pats ėmė leisti
laikraštį, pats rašė, rinko, spausdino ir pardavinėjo.

Būdamas 14 metų, įrengė spaustuvę tiesiog bagažo vagone, o greta
laboratoriją, kurioje laisvalaikiu darė bandymus. Kartą laboratorijoje kilo
gaisras, irr konduktorius už ausų ištempė jį iš vagono, o iš paskos išmetė
visus jo buteliukas. Buteliukų vėliau jis turėjo daug. Su ausimis blogiau –
visą gyvenimą blogai girdėjo.

Edisonas buvo tikras prėjusio amžiaus pabaigos Amerikos
įsikūnijimas: verteivos energija, skuba, apsukrumas.

Jis sukūrė savą, edisonišką, darbo metodiką, kurios pagrindą
sudarė daug kartų pakartotas bandymas. ,,Eiti prie tikslo bandant ir
mokytis iš klaidų“, – tai jo devizas.

Nikola Tesla, įžymus elektrotechnikas, kandžiai pastebėjo: ,,
Jeigu Edisonui reikėtų rasti adatą šieno kūgyje, jis negaištų laiko,
nustatydamas labiausiai įtikimą jos buvimo vietą, bet nedelsdamas, su
liguistu bi
itės stropumu pradėtų tikrinti šiaudelį po šiaudelio, kol rastų
ieškomą daiktą. Jo metodai buvo nepaprastai neefektyvūs: jis galėdavo
neapsakomai stengtis bei sugaišti laiko ir nieko nepasiekti, jeigu jam
nepadėdavo laimingas atsitiktinumas.“ Iš pavydo Tesla buvo neteisus.
,,Atsitiktinumas turi kaprizų, bet ne įpročių“, – sake Žiulis Vernas.

Technikos istorijoje nėra žmogaus, kuris būtų dirbęs daugiau už
Edisoną. Jis niekuomet negalvodavo apie valandas, apie savaitės dienas. Iki
50 metų dirbdavo po devyniolika su puse valandos per parą, vėliau po
aštuoniolika valandų. Savaites neišeidavo iš laboratorijos ir tuomet
guldavo miegoti ant stalo, pasidėjęs knygų po galva, guldavo, kai
pavargdavo: dieną, naktį, nesvarbu. Tvirtindavo: ,,Miego trūkumas niekada
nekenkia“. Po susitikimų su kolegomis Paryžiuje žurnalistui:

– Kas mane ypatingai stebina čia – tai visuotinis tinginiavimas.
Kada šie žmonės dirba? Ir ką jie daro? Čia, matyt, susiklostė visa
dykinėjimo sistema. Aš nieko nesuprantu!

Šeima, vaikai, namai niekaip neįstengė pakeisti jo gyvenimo būdo.
Ilsėdavosi nepaprastai retai, vila Floridoje būdavo tuščia. Niekuomet
nekultivavo jokių sporto šakų, išskyrus žvejybą ir biliardą. Juokdavosi iš
„žaidimų gryname ore“. Buvo neišrankus valgiams, tačiau mėgo gerus cigarus,
kramtė tabaką, bet niekada negerdavo svaigiųjų gėrimų. Retai negaluodavo ir
nekentė gydytojų. Mėgdavo važinėtis automobiliu, kartais žaisdavo indų
žaidimą „pačizi“. Tesimokė kelis mėnesius per visą savo gyvenimą, jeigu
neskaitysime užsiėmimų su motina, tačiau labai vertino išsilavinusius
žmones. Turbūt pirmasis įvedė anketas stojantiesiems į darbą. Jose buvo
tokie klausimai: „Kaip gaminama sieros rūgštis?“, „Kokia srovės įtampa
vartojama tr
ramvajuose?“, „Kas buvo Plutarchas?“, „Kur yra Volga?“. Jis
turėjo didžiulę techninę biblioteką, kasdien skaitydavo daug laikraščių.
Nemėgo romanų „apie meilę“, tačiau vertino Hugo ir Šekspyrą. Levui
Tolstojui nusiuntė dovanų fonografą. Paklaustas, kokia knyga jam davė
daugiausia naudos, Edisonas atsakė: „Faradėjaus bandymų knyga“. Apie kvanto
teoriją sakė: „Ši knyga – šiukšlė“. Nemokėjo aukštosios matematikos.
Nesuprato reliatyvumo teorijos (tai netrukdė Einšteinui pavadinti Edisono
„didžiuoju technikos kūrėju“). Tačiau, kai įžymusis selekcininkas Liuteris
Berbankas paprašė Edisoną pasirašyti garbės svečių knygoje, grafoje „Kuo
domitės?“ jis parašė: „Viskuo“. Tai tiesa.

Jis iš tikrųjų domėjosi viskuo. Begalinis idėjų spiečius visą laiką
sukosi apie jo galvą. Jungtinėse Valstijose Edisonas gavo 1098 patentus ir
apie tris tūkstančius – trisdešimt keturiose kitose pasaulio šalyse.
Išradimų biuro direktorius juokavo: „Kelias pas mane nespėja ataušti nuo
jaunojo Edisono žingsnių“. Netgi svarbiausių jo išradimų neįmanoma
išvardinti. Jis tobulino telegrafą, telefoną, kino aparatūrą. Jis sukūrė
kaitinamąją elektros lemputė ir sukėlė revoliucija elektros energijos
gamyboje ir paskirstyme. Jis pagamino elektrovežius ir sugalvojo šarmines
akumuliatoriaus baterijas. Padarė pradžią elektronikai ir išrado savą
geležies rūdose sodrinimo būdą. Statė chemijos gamyklas ir mokė lėlės
kalbėti. Dvylikos metų jis pradėjo dirbti, šešiolikos – išėjo iš tėvų namų,
dvidešimt dviejų – uždirbo 40 tūkstančių dolerių, keturiasdešimties – buvo
žinomas visame pasaulyje. Eidamas 85-uosius metus, mirdamas jis tarė
žmonai:

– Jeigu yra kas nors po mirties, tai gerai. Jeigu nėra, irgi gerai.
Aš nugyvenau savo gyvenimą ir padariau visa geriausia, ką galėjau.

Įdomus faktai apie To

omą Edisoną:

• XX a. pradžioje akumuliatorių tobulinimo ėmėsi Tomas Edisonas. T.

Edisoną domino praktinis akumuliatoriaus pritaikymas transporto

srityje. To pasekoje buvo sukurtas geležies – nikelio akumuliatorius

su kalio elektrolitu. 1903 metais pradėta portatyvinių akumuliatorių

gamyba. Minėti akumuliatoriai buvo plačiai naudojami transporto

priemonėse, elektrinėse bei nedideliuose laivuose.

• Paskutiniaisiais 19 a. metais buvo įkurta ir pirmoji “šiuolaikinė”

mokslinė laboratorija – Tomas Edisono “idėjų fabrikas” Menlo Parke.

Nuo tol dauguma svarbiausių išradimų gimdavo būtent tokiuose gerai

organizuotuose, daugelį įvairių sričių specialistų turinčiuose

moksliniuose kolektyvuose.

• Tomas Edisonas (kuris išrado elektros lemputę) paniškai bijojo tamsos.

• 1878 m. – JAV išradėjas Tomas Edisonas užpatentavo fonografą (pirmąjį

plokštelių grotuvą).

• 1879 m. – JAV išradėjas Tomas Edisonas užpatentavo elektros lemputę.

• 1891 m. – JAV išradėjas Tomas Edisonas sukūrė judančių paveikslėlių

aparatą – kinetoskopą.

• Tomas Edisonas prognozavo, kad kinas galės pakeisti paskaitų skaitymą

auditorijose.

• Edisono citata:

„Progos dažnai pražiopsomos todėl, kad vilki specialius drabužiais

ir atrodo kaip darbas“.

• Populiariajam žurnalui “Science” liepos 3 d. sukanka 125 metai. 1880 m.

jį į leidybą išleido žymus JAV mokslininkas Tomas Edisonas, pirmuosius

12 puslapių parašęs apie elektrinių traukinių privalumus.

• Edisono citata:

„Svarbiausias civilizacijos uždavinys – išmokyti žmogų mąstyti“

• Pirmą pasaulyje fonogramą į kažką apvalaus įrašė Tomas Alva Edisonas.

Tai buvo 1877-ųjų gruodis.

• Tomas Edisonas ir Greiheimas Belas išrado elektros lemputę, gramofoną,

filmavimo aparatą, telefoną ir rašomąją mašinėlė.

• Tomas Alva Edisonas (1847-1931) ir buityje naudojosi savo išradimais.

Kai jo lankytojai vis garsiau ėmė bambėti, jog durys turbūt todėl taip

sunkiai atsidaro, kad genialus šeimininkas nepatepa jų alyva, Edisonas

paaiškino: “Atidarydamas duris, kiekvienas mano svečias pagamina 60

vatų energijos ir bent tokiu būdu man šiek tiek pasitarnauja”.

• Animatografą pirmasis išrado T. Edisonas 1896 m.

• Tomas Edisonas pirmasis kino istorijoje pagamino perforuotą kino

juostą, kuri lygiai tokia pat naudojama ir šiandien.

• 1913 m. T. Edisonas sukonstravo kinetofoną, kuris sinchronizavo vaizdą

ir garsą.

Išradimų nuotraukos:

[pic]

Elektros lemputė

[pic]

Fonografas

[pic]

Kinetoskopas

Naudota literatūra:

1. J.Golovanovas Etiudai apie mokslininkus

2. http://lt.wikipedia.org/wiki/Tomas_Edisonas

3. Ir kiti puslapiai

Leave a Comment