Akis

Įvadas
Akys yra vieni iš svarbiausių jutimo organų. Jos būtinos kiekvienam žmogui ar gyvūnui. Jos suteikia informaciją apie įvairius daiktus, aplinką. Regėjimas padeda žmogui šiame pasaulyje, leidžia legviau judėti, legviau tirti aplinką, suteikia pasitikėjimo savimi. Tai vienas iš sudėtingiausių bet kurio žinduolio organas. Jis turi savo paskirį. Kiekviena sudedamoji jo dalis turi savo vietą. Tai sudėtingas organas, kurį iki šiol tirinėja žmonija ir vis atranda naujų funkcijų.Reikėjo ir reikia labai sudetingų oporatų nagrinėti akies veiklą. Akį galėtume lyginti su fotooparato konstrupkcija irr veikomo būdu.Tačiau akis buvo sukurta anksčiau ir be abejo ji pralenkia fotooparato konstrukciją. Todėl galime drąsiai teigti, jog akis yra tobulas žmogaus jutimo organas, suteikiantis daug galimybių.

Žmogaus akis

Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys.

Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, žmogaus akis sudėtingesnės sandaros, geriau skiria spalvotą vaizdą.

Akį dengia trys sluoksniai arba dangalai: išorinis – odena, yra neperšviečiamas, baltas skaidulinis, dengiantis didumą akies paviršiaus; pllonas vidurinis – gyslainė, kuriame daug kraujagyslių ir pigmento; vidinis – tinklainė, kuriame yra regos receptoriai.

Žmogaus akis

Akies sandara

Akies obuolys – tai netaisiklingo rutulio formos organas. Jį sudaro kapsulė ir branduolys. Kapsulės išorinis dangalas skaidulinis, po juo yra vidinis kraujagyslinis dangalas, o viduje – vidinis da

angalas (tinklainė). Branduolį sudaro stiklakūnis, lešiukas, vandeningas skystis.

Rainelė – akies priekinės dalies raumeninė diafragma, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą. Ji skritulio formos, 10-12 mm skersmens, jos centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė prasišviečia pro rageną, tačiau nuo jos yra toliau. Rainelė yra 0,4 mm storio, jos stromą sudaro jungiamojo audinio skaidulos, kraujagyslės. Savo laisvuoju kraštu rainelė prisiglaudusi prie lęšiuko ir šliaužioja jo paviršiumi. Kai lęšiuko nėra, tuomet rainelė nebeturi atramos ir akį vartant ji ima drebėti.
Vyzdys – akies dalis, kuri praleidžia šviesą. Tai maža angelė rainelėje. Vyzdys atrodo juodas, nes didžioji dalis per jį einančios šviesos sugeriama audinių akies viduje. Vyzdžio dydis 2,5-6 mm. Žmonių ir daugelio gyvūnų (išskyrus žuvis) vyzdys refleksyviai susitraukia ir išsiplečia priklausomai nuo patenkančio šviesos kiekio ir nuo akomodacijos. Tokiu būdu reeguliuojamas šviesos patekimas į akį. Vyzdį siaurina žiedinės raumeninės skaidulos, o jį plečiančios raumeninės skaidulos yra spindulinės krypties. Skirtingų gyvūnų rūšių vyzdžio forma skiriasi, bet dažniausiai vyzdys yra apvalus.

4
Gyslainė – akies dalis, kuri tiekia akiai kraują ir sugeria nuklydus
ius spindulius. Plona, minkšta
membrana, kurioje gausus kapiliarų tinklas, maitinantis išorinius tinklainės sluoksnius ir reguliuojantis jų temperatūrą. Ji yra rudos spalvos, apie 0,1-0,2 mm storio. Priekyje gyslainė
pereina į krumplyną ir tęsiasi iki regos nervo angos. Ji turi penkis sluoksnius. Išorinis sluoksnis prisiglaudęs prie odenos, bet su

u ja nesuaugęs, lengvai atsiskiria. Gyslainėje gausu kraujagyslių, ypač gausus kapiliarų tinklas yra ties geltonosios dėmės sritimi.
Odena – skaidulinis akies obuolio dangalas, apsaugantis ir sutvirtinantis akies obuolį. Ji standi, baltos spalvos, sudaro 5/6 viso akies obuolio ploto. Suaugusių žmonių sklera panaši į virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama baltyminiu dangalu. Vaikų odena yra plonesnė ir pro ją prasišviečia kraujagyslinis dangalas, dėl to yra melsvai pilkšvos spalvos. Priekyje odena pereina į rageną, užpakalinėje akies obuolio dalyje – į regos nervo apvalkalus. Odena priekyje yra apie 1mm storio, o suplonėja ties ekvatoriumi, kur prie jos prisitvirtina akies obuolį judinamieji raumenys. Odenoje yra daug smulkių angučių, pro kurias pralenda kraujagyslės bei nervai. Matomos odenos dalies paviršių užkloja junginė.
Ragena – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, laužiantis šviesos spindulius. Centrinė ragenos dalis 0,6-0,8 mm, periferijoje – 1,0-1,2 mm storio. Ragena yra skaidri, turinti apie 75 proc. vandens, sudaryta iš skaidrių skaidulų ir ragenos ląstelių. Rageną sudaro penki sluoksniai:
• daugiasluoksnis epitelis;
• priekinė elastinė membrana;
• ragenos stroma;
• užpakalinė elastinė membrana;
• užpakalinis ragenos epitelis.
Kraujagyslių ragena neturi, ją maitina priekinės krumplyninės arterijos; ją inevruoja krumplyniniai nervai. Ragena gali labai jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius. Ji padeda išlaikyti akies obuolio formą, praleidžia į akį šviesos spindulius ir juos laužia maždaug 43 dioptrijų galia.
Krumplynas – akies vidurinė kraujagyslinio dangalo dalis, esanti tarp rainelės ir gyslainės; laiko lę
ęšiuką, keičia jo formą akomoduojant akį. Jis iš vidaus apjuosia priekinę akies obuolio dalį, yra 5-6 mm pločio. Priekinė dalis storesnė, krumpliuota. Priekiniame krumplyno paviršiuje yra apie 70 krumplyninių ataugų, kurių ilgis apie 3 mm, o storis – 1 mm. Šiose ataugose gaminamas akies skystis, kuris užpildo akies obuolio ertmes. Užpakalinė krumplyno dalis yra 4 mm pločio ir tiesiog pereina į gyslainę. Krumplyne yra raumuo, kurio skaidulos susitraukinėdamos gali keisti lęšiuko kreivumą.
Geltonoji dėmė – akies tinklainės vieta, garantuojanti aštrų regėjimą. Tai ovali gelsva sritis tinklainės centre su duobute viduryje, turinti tik kūgelių. Geltonoji dėmė yra apie 2 mm skersmens. Dienos šviesoje geltonoji dėmė yra ryškiausio spalvoto matymo vieta, o naktį ji beveik nejautri. Tada aktyvūs būna likusioje tinklainės dalyje esantys stiebeliai. Geltonoji dėmė – ryškiausia matymo vieta.

Kapsulė. Ja sudaro skaidulinis, kraujagyslinis dangalas ir tinklainė. Skaiduliniame dangale skiriama odena ir regena. Odena yra balkšva, nepermatoma ir labai atspari. Tai išorinis akies

5
obuolio dangalas, kurio priešakinėje dalyje, prieš rainelę, yra skaidri ragena. Ragena sudaryta iš
epitelio ir kolageninių fibrilių, todėl pro ją netrukdomai praeina šviesa. Be to, ragena – tai išgaubtas galinis optinis lešis, kurio optinė geba yra 2/3 visos akies optinės gebos. Vidiniame dangale yra kraujagyslinis dangalas.

Kraujagyslinis dangalas. Jis sudarytas iš trijų funkciškai skirtingų dalių. Gyslainė – tai didžiausia kraujagyslinio dangalo dalis, esanti tarp od

denos ir tiklainės. Šis sluoksnis susideda iš kraujagyslių ir nervų tinklo. Jis yra tamsios spalvos ir neleidžia atsispindėti šviesos spinduliams. Taip susidaro aiškus vaizdas. Krumplynas susideda iš lygiųjų raumenų,jungiamojo audinio, kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių. Krumplyno raumenims susitraukus, akies lešius atsipalaiduoja, sustorėja – tuomet geriau matosi arti esantys daiktai. Rainelė vidinio dangalo dalis, kurioje gausu kraujagyslių. Rainelę sudaro susipynusios jungiamojo audinio skaidulos, lygieji raumenys ir pigmentinių ląstelių sluoksnis, nuo kurių priklauso akių spalva. Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė yra automatinė diofragma –reguliuoja į šviesos kiekį.

Tinklainė yra vidinis, svarbiausias akies obuolio dangalas. Ją sudaro šviesai jautrios ląstelės ir nervinės skaidulos, todėl ją galima laikyti savotišku regos nervo tęsiniu. Tinklainė sudaryta iš keleto sluoksnių, iš kurių svarbiausi šie: lazdelių, kolbelių sluoksnis, bipolininių nervinių ląstelių ir daugiapolinių nervinių ląstelių sluoksnis.
Primasis sluoksnis sudarytas iš šviesai jautrių , pailgų ląstelių: kūgelių ir stiebelių. Jos pasiskirsčiusios netolygiai: bespalviai ir gelsvi kūgeliai kaupiasi geltonojoje dėmėje. Tai jautriausia šviesai tinklainės vieta. Stiebeliai nuo medžiagos, kuri jas prisodrina, gauna rausvą spalvą. Juos supa kitos, juos ,,Palaikančios” ląstelės. Stiebeliai daugiau išsidėstę tinklainės periferijoje, už geltonosios dėmės.
Atrasis sluoksnis sudarytas iš bipolinių ląstelių, su kuriomis kontaktuoja stiebeliai ir kūgeliai. Jų aksomai jungiasi su trečiojo sluoksnio ląstelėmis. Tinklainės nervinės ląstelės tarpusavyje susijungia, sudarydamos regos nervą. Nervo išėjimo vieta nejautri šviesai ir vadinama akląja tinklainės dėme.

Skaidriosios akies obuolio terpės. Skaidriąsias akies obuolio terpes sudaro vandeningas skystis, stiklakūnis ir lęšiukas. Vandeningas skystis užpildo priekinę ir užpakalinė akies kameras. Priekinė kamera yra tarp ragenos ir rainelės. Bespalvį vandeningą skystį daugiausia sudaro vanduo, jis svarbus skaidriųjų terpių mitybai.

Stiklakūnis – akies obuolio branduolio dalis. Iš išorės jį dengia plona ir skaidri membrana, už kurios tęsiasi kraujagyslinis dangalas. Stiklakūnį sudaro vienalytė skaidri masė, panaši į drebučius, ir plonyčių skaidulų tinklas. Pagrindinė stiklakūnio funkcija atraminė.

Lęšiukas – tai į abi puses iškilas standus lęšis, kurį sudaro pakitusių jungiamojo audinio ląstelių sluoksniai, išsidėstę taisiklyngai koncentriškai. Lęšiuką supa membrana (lęčiuko kapsulė)? Ji yra labai atspari,jungiasi su krumplyno ratu einančiomis jungiamojo audinio skaidulomis, kurios susitraukdamos priverčia lęšiuką įvairiai išsigaubti. Seno žmogaus akies lęšiukas ima drumstėti, todėl jį kartais tenka šalinti, galima keisti dirbtiniu.

Lęšiuko akomodacija. Lęšiukas atlieka akies prisitaikymo funkciją, tai yra jis turi išsigaubti taip, kad šviesos spinduliai nuolat susikirstų tinklainės geltonojoje dėmėje.
Žiūrint į arti esantį daiktą, lęšiukas išsigaubia labiau,jo vertikalusis matmuo sumažėja ir atvirkščiai, žiūrint į tolimą daiktą, lęšiukas suplokštėja, jo vertikalusis matmuo padidėja.

6
Regimieji nervai. Jų yra šeši: keturi kiesieji (viršutinis, apatinis, išorinis ir vidinis) ir du įstižiniai (viršutinis ir apatinis).Tiesieji raumenys vienu galu priaugę prie akies obuolio, ties ekvatoriumi, kitu pasibaigia akiduobės gilumoje. Tiesusis viršutinis raumuo kreipia vyzdį į viršų, apatinis – į apačią. Tiesusis šoninis raumuo suka vyzdį į išorę, o vidinis – nosies link. Apatinis įstrižainis raumuo juosia akį iš apačios ir kriepia vyzdį į viršų ir į šoną nuo nosies. Viršutinis įstižainis raumuo juosia akį žiedu viršutinėje akiduobės dalyje. Susitraukdamas jis
verčia vyzdį suktis žemyn ir nosies link.

Akies pridiniai organai. Tai antakiai, blakstienos, ašarų prietaisai, vokai ir junginė. Antakiai saugo akį nuo prakaito. Blakstienos – nuo dulkių ir ryškios šviesos. Vokai – tai dvi odos raukšlelės, kurios judėdamos ( mirksėjimas) palengvina ašarų judėjimą priekiniu obuolio paviršiumi. Junginė dengia vokų vidinę pusę. Tai švelni ir jautri plėvelė. Joje gausu nervų. Rausva jos spalva rodo esant daugybę kraujo indų. Tarp voko vidinio paviršiaus ir akies obuolio susiformavusios junginės klostės – skliautai.

7
Akies dalių ligos
Lęšiuko ligos
Kai lęšiukas skaidrus, jis funkcionuoja gerai, o jo padėtis akyse normali. Kai lęšiukas pradeda drumstis, išsivysto katarakta. Katarakta – tai lęšiuko padrumstėjimas, kuris gali sukelti regėjimo problemų. Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius. Taip pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko. Todėl regėjimo aštrumas sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs. Katarakta vystosi lėtai.
Rainelės ligos
Iridociklitas – rainelės ir krumplyno uždegimas;
Iritas – rainelės uždegimas.
Odenos ligos
Dažniausiai pasitaiko odenos formavimosi anomalijų (pvz., mėlyna odena, stafiloma, melanoma), uždegimų ir navikų.Skleritas.
Regenos ligos
Dažnesni ragenos yra įvairūs uždegimai – keratitai, formavimosi ydos (pvz., maža ragena, didelė ragena, kūgiška ragena) ir degeneracijos. Ragena gali būti persodinama (keratoplastika). Keratitas.

Krumplyno ligos

Ciklitas – krumplyno uždegimas;
Iridociklitas – rainelės ir krumplyno uždegimas.
Regenos nervo ligos
Regos nervo ligos skirstomos į įgimtas anomalijas, uždegimus, neuropatijas, regos nervo edemas (pabrinkimus) ir atrofijas.

Akių ligos ir priežastys

Trumparegystė – liga, kai tolimi daiktai matomi neryškiai. Daikto vaizdas susidaro ne tinklainėje, o priešais ją, nes lęšiukas būna per daug išgaubtas (įgyta trumparegystė) arba akies obuolys pailgėjęs (įgimta trumparegystė).
Toliaregystė – liga, kai neryškiai matomi arti esantys daiktai. Daikto vaizdas susidaro už tinklainės, nes apsilpsta lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą (įgyta toliaregystė) arba akies obuolys yra sutrumpėjęs (įgimta toliaregystė).
Vištakumas – naktinis aklumas. Žmogus blogai mato arba visai nemato prieblandoje ir tamsoje. Įgimtas vištakumas pasitaiko retai. Įgytas vištakumas atsiranda dėl vitamino A trūkumo, kai išsivysto tinklainės lazdelių sandaros pakitimai.
Daltonizmas – tai paveldima regos yda, kai sutrinka kolbelių veikla ir žmogus neskiria raudonos bei žalios spalvos, rečiau – skiria tik pilkumo atspalvius. Daltonizmą lemiantis genas yra recesyvus ir paveldimas su X chromosoma. Dažniau pasireiškia vyrams. Daltonizmas – įgimtas spalvinės regos sutrikimas, spalvinio matymo yda, aklumas spalvoms, dažniausiai raudonai spalvai. Pasitaiko daugiausia vyrams, perduodamas paveldėjimo keliu. Yda susijusi su tinklainės nervinių ląstelių (kūgelių) nepilnavertiškumu. Daltonizmui diagnozuoti naudojamos specialios spalvotos lentelės.Toks spalvinis regos sutrikimas neišgydomas.Dėl daltonizmo negalima pasirinkti kai kurių profesijų (pvz., transporto vairuotojo, siuvėjo, dailininko, dažytojo, gydytojo). Pavadintas Džono Daltono (1766-1844), turėjusio šią ydą ir 1794 ją aprašiusio, vardu.

9
Regos sutrikimus dažniausiai ištaiso akiniai
Žmogui senstant lęšiukas ima netekti elastingumo, nebeprisitaiko prie įvairių nuotolių, todėl skaityti darosi vis sunkiau. Senatvėje žmonės aiškiai mato toli esančius daiktus. Taip pat sutrinka ir jaunų žmonių lęšiuko funkcija.
Trumparegio lęšiukas būna pernelyg išgaubtas arba akies obuolys pailgėjęs. Tuomet spinduliai lūžta ne tinklainėje, o priešais ją – todėl tolimi daiktai matosi neryškiai, gerai matomi vien arti esantys. Tokį regos sutrikimą šiais laikais ypač dažnai turi vaikiai ir jauni žmonės. Jį galima ištaisyti nešiojant akinius su išgaubtais lęšiais, kurie išlaiko spindulius ir vaizdas susidaro tinklainėje. Beje, trumparegystė kartais atsiranda ir dėl akių pervargimo, kai krumplyninis raumuo pasilieka pastoviai susitraukęs, o lęšiukas išsigaubęs. Tuomet tinka įvairūs akių pratimai ir medikamentai. Jei akies obuolys esti sutrumpėjęs ar lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą apsilpęs, tolimo daikto atvaizdas susidaro už tinklainės – būna toliaregystė. Toliaregiams būtina nešioti akinius su išgaubtais lęšiais, kurie papildo akies lęšiuko išgaubtumą, stipriau laužia spindulius.
Statistikos duomenimis, kas ketvirtas žemės gyventojas yra trumparegis. 55% vaikų nuo dviejų metų kenčia nuo trumparegystės. Manoma, kad to priežastis yra miegojimas apšviestoje patalpoje. Jau tiriant paukščius ir bezdžiones buvo nustatyta, kad nakties šviesa veikia akies obuolio augimą ankstyvojoje kūno vystymosi stadijoje. Savo ruožtu, per didelis akies obuolys yra svarbiausia trumparegystės priežastis. Vaikų akių obuoliai ypač sparčiai auga iki jiems sukanka dveji metai, todėl mokslininkai spėja, kad apšviesta aplinka gali stimuliuoti jų augimą ir miegant.

10
Erdvinis matymas – abiejų akių bendros veiklos padarinys
Nors daiktus stebime abiem akimis ir kiekvienos akies tinklainėje susidaro po atskirą vaizdą, vis dėlto regime tiktai vieną daiktą, nes galvos smegenų regos zonoje abu vaizdai sujungiami į visumą. Abiejų akių tinklainėje susidarę atvaizdai šiek tiek skiriasi dėl nevienodos akių padėties – juk kiekviena akimi daiktą matome šiek tiek kitu kampu. Dėl to galime pajusti daiktų išsidėstymo erdvėje gylį bei nuotolį. Erdvės gylio pojūtį sąlygoja ir patirtis.
Spalvų jutimas
Skirti spalvas galime tik esant geram apšvietimui. Prietemoje viskas atrodo pilka. Spalvas skiriame kolbelėmis, kurios veiklios tik ryškioje šviesoje. Kai kurie žmonės neskiria raudonos ir žalios spalvos dėl kolbelių veiklos sutrikimo. Tokia regėjimo yda vadinama daltonizmu,. Įvairiose šalyse daltonikų skaičius skiriasi: vyrų yra nuo 4% iki 8%, o moterų – 0,5%. Tai – paveldima liga.

11

Vaizdo susidarymas
Akies optinė sandara panaši į fotoaparato sandarą. Pagrindinę akies dalį, lęšiuką, laikantys raumenys gali susitraukti arba atsipalaiduoti. Taip keičiamas lęšiuko storis, vadinamasis, ir jo paviršių kreivumo spinduliai, o kartu ir židinio nuotolis. Tinklainėje gaunamas ryškus daikto atvaizdas. Šis procesas vadinamas akies akomodacija.
AKOMODACIJA – akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją gebą, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius daiktus. Akomodacinis laipsnis priklauso nuo daikto tolumo. Žiūrint į tolimus daiktus, sveikai žmogaus akiai akomoduoti nereikia, nes pro jos optinę sistemą praėję lygiagretūs spinduliai susikerta tinklainėje.
Žiūrint į artimus daiktus, akis turi savo laužiamąją gebą padidinti, t.y. akomoduoti, nes nesant akomodacijai, nuo daiktų atėję skleistiniai spinduliai susikirstų už tinklainės ir jų vaizdas būtų neryškus. Akomoduojant akies krumplyno raumuo susitraukia, lęšiuką laikantys saitai atsipalaiduoja, jis išsigaubia ir jo laužiamoji geba padidėja . Akies optinės sistemos laužiamoji geba matuojama dioptrijomis; 1 dpt atitinka laužiamąją gebą lęšio, kurio židininis nuotolis yra l m. Didžiausia akomodacijos geba iki 10 m vaikui (~10 dpt). Žmogaus akies gebėjimą akomoduoti rodo vad. akomodacijos ribos – atstumas tarp aiškaus matymo artimiausio (kai akis maksimaliai akomoduoja) ir tolimiausio (akis visiškai neakomoduoja) taškų. Senstant akomodacijos ribos siaurėja (palaipsniui tolsta artimiausias aiškaus matymo taškas), mažėja lęšiuko elastingumas. Senatvėje akomodacija visiškai išnyksta, atsiranda senatvinė tolregystė, vietoj nusilpusios akomodacijos skaitymui reikia akinių. Dažnesni akies akomodaciniai sutrikimai – spazmas ir paralyžius. Akomodacinis spazmas dažniausiai atsiranda jaunuoliams (ypač vaikams) dėl ilgalaikio krumplyno raumens pertempimo (kai žiūrima iš labai arti), traumos. akomodacinis paralyžių gali sukelti lašinami vyzdį plečiantys vaistai, apsinuodijimas, traumos, navikas, kai kurios infekcinės ligos. Kad akomodacija nesutriktų, patartina akiniais taisyti akies refrakcijos ydas, naudotis lupa, kai reikia dirbti smulkų regimąjį darbą (pvz., skaityti smulkų šriftą, rinkli laikrodžio detales); būtina po 40–50 min įtempto regimojo darbo daryti 10–15 min pertraukas.
AKIES REFRAKCIJA – akies gebėjimas laužti šviesos spindulius. Fizikiniu požiūriu akies refrakcija yra akies optinės sistemos, ragenos, priekinės kameros skysčio, lęšiuko ir stiklakūnio laužiamoji geba (matuojama dpt). Suaugusiojo ši geba būna 52,0–71,0 dpt (priklauso nuo ragenos ir lęšiuko paviršių kreivumo, priekinės kameros skysčio ir stiklakūnio šviesos lūžimo rodiklių). Praktiškai svarbesnė yra klinikinė akies refrakcija – akies optinės sistemos pagrindinio židinio padėtis tinklainės atžvilgiu. Pagal tai, kaip akies laužiamoji geba atitinka akies ašies ilgį, skiriama taisyklinga akies refrakcija (emetropija) ir refrakcijos ydos. Kai būna taisyklinga akies refrakcija, akies laužiamoji geba atitinka akies ašies ilgį, ir į akį patenkančių lygiagrečių spindulių pluoštas susikerta tinklainėje. Akies refrakcijos ydos: trumparegystė, tolregystė, astigmatizmas. Trumparegystė (miopija, žemažiūrumas) – akies laužiamoji geba per stipri, palyginus su akies ašies ilgiu, lygiagretūs spinduliai susikerta prieš tinklainę. Tinklainėje gali susikirsti tik išsisklaidantys spinduliai, sklindantys iš arti esančių daiktų. Tolregystė (hipermetropija, aukšta-žiūrumas) – akies laužiamoji geba per silpna, palyginus su akies ašies ilgiu, lygiagretūs spinduliai susikerta už tinklainės, o tinklainėje gali susikirsti tik susiglaudžiančių spindulių pluoštas (tokių spindulių gamtoje nėra). Astigmatizmas– akies pagr. meridianuose akies refrakcijos būna nevienoda.
Jaunam akies refrakcija paprastai kinta; naujagimiai būna beveik visi tolregiai. Vaikui augant, auga ir akies obuolys, ilgėja akies ašis, dėl to tolregystė silpnėja ir pereina į emetropija. Kai akies ašis per daug pailgėja, akies refrakcija pereina į trumparegystę (ji gali būti ir įgimta). Akies refrakcijos kitimui įtakos turi paveldimumas ir aplinkos poveikis.

Akies refrakcija nustatoma parenkant korekcinius stiklus pagal geriausią regos aštrumą arba skiaskopijos bei refraktometrijos metodu. Taisoma akiniais.
Rainelė keičia vyzdžio dydį nuo 2mm iki 8mm. Pro vyzdį patekusi į tinklainę šviesa dirgina šviesai jautrias ląsteles, kurios yra lazdelių ir kolbelių formos. Pastarųjų daugiausia yra akies centrinėje, geltonojoje, dėmėje. Kolbelės jautrios spalvoms. Lazdelėse dėl šviesos poveikio skyla pigmentas rodopsinas (regimasis purpuras), o kolbelėse – jodopsinas. Šios fotochemijos reakcijos sukelia recepcinį potencialą, kuris dirgina bipolinius ir ganglinius tinklainės neuronus ir nervinio impulso pavidalu sklinda į požievio ir smegenų žievės pakaušinės srities centrus. Čia formuojasi daikto vaizdo pojūčiai. Šviesoje suiręs rodopsinas, veikiamas vitamino A, tamsoje atsistato. Dėl to akis prisitaiko matyti prietemoje. Sutrikus tinklainės kraujo apytakai arba stingant vitamino A, regėjimas tamsoje susilpnėja, atsiranda vištakumas. Jautriausia tinklainės vieta yra centr. duobutė; į ją patekęs daikto vaizdas suvokiamas ryškiausiai. Žiūrint į artimus daiktus (pvz., skaitant), fotoreceptorius dirgina didesnis šviesos srautas. Dėl to labiau įsitempia krumplyniniai raumenys, ir, atsipalaidavus lęšiuko kapsulei, padidėja jo laužiamoji geba, akis akomo-duoja. Tuomet daikto vaizdą matome ryškiausiai. Dešinės ir kairės akies tinklainėje stebimo daikto atvaizdas matomas šiek tiek skirtingu kampu ir nuotoliu nuo centr. duobutės. Toks binokulinis (abiakis) regėjimas padeda geriau suvokti stereoskopinį stebimo objekto vaizdą ir jo padėtį erdvėje. Įvertinti daikto judėjimą ir nuotolį padeda akies obuolio raumenų įtempimo kitimas. Pvz.: daiktui nuo žiūrėtojo tolstant, įsitempia abiejų akių obuolių išoriniai raumenys, mažėja kampas tarp žiūros linijų (divergenci-ja); daiktui artėjant, įsitempia akių obuolių vidiniai raumenys, kampas tarp žiūros linijų didėja (konvergencija). Daiktui judant pro šalį, jo atvaizdas slenka tinklainėje, ir dėl to žiūrėtojas suvokia judesį. Daikto formą padeda suvokti susidaręs kontrasto skirtumas tarp regimo objekto ir aplinkos fono. Akies refrakcijos suvokimo funkcijai didelę reikšmę turi mokymasis, atmintis, gyvenimo patirtis.
Akies arba akies refrakcijos nervo pažeidimas sukelia dalinį (silpna-regystė) arba visišką aklumą. Smegenų žievės centrų pažeidimas sukelia regimo daikto suvokimo ir analizės sutrikimą, vadinamą žieviniu aklumu.
Sveikos akies geriausias matymo nuotolis 25cm. Trumparegėje akyje atvaizdas susidaro prieš tinklaine (akies lęšiukas storas), todėl geriausias matymo nuotolis yra mažesnis už 25 cm. Įgimta akies refrakcija dažniausiai paveldima arba atsiranda dėl vaisiaus vystymosi sutrikimų. Dažniausiai trumparegiais tampa mokyklinio amžiaus vaikai. Taip atsitinka dėl menkos akies akomodacijos, silpnos odenos, įtempto regimojo darbo. Be to, akies refrakcija atsirasti turi reikšmės netinkamas darbo vietos apšvietimas, akies higienos reikalavimų nesilaikymas, prasta sveikatos būklė (pvz., dažnos infekcinės ligos, sumažėjęs organizmo reaktyvumas). Kartais akies refrakcija (vad. pseudotrumparegystė) gali atsirasti nuo kai kurių vaistų; nustojus vaistus vartoti, ji pranyksta. Dirbant įtemptą regimąjį darbą su optiniais prietaisais (pvz., mikroskopu), dažnai įgyjama vadinama profesinė akies refrakcija.
Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti, dėl to jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi taškeliai (vad. skraidančiosios muselės). Esant stipriai (>6 dpt) akies refrakcijai, gali atsirasti pakitimų akies obuoliuose; vienas jų – – tinklainės atšokimas – itin pavojingas. Kartais dėl stiprios akies refrakcijos rega tiek susilpnėja, kad žmogus gali tapti invalidu.
Akies refrakcija taisoma įgaubtų stiklų akiniais arba kontaktiniais lęšiais, kuriuos parenka gydytojas okulistas. Dar gydoma kalcio preparatais, kraujagysles plečiančiais, audinių mitybą gerinančiais bei akies sieneles stiprinančiais ir kt. vaistais; iš pradžių padeda ir krumplyno raumenį stiprinantys fiz. pratimai. Kartais operuojama: tvirtinama akies obuolio užpakalinė dalis arba daromos ragenos įpjovos.
Akių profilaktikai svarbu tinkamai apšviesti darbo vietą, po 30–40 min regimojo darbo daryti 10–15 min pertrauką, neleisti vaikui skaityti gulint, ypač kai menkas apšvietimas, skaityti ar rašyti laikant knygą ar sąsiuvinį arčiau kaip 33–35 cm nuo akių. Trumparegiui, kad neatšoktų tinklainė, patartina sunkiai nekilnoti, nedaryti staigių judesių.
Dar viena akių liga toliaregystė. TOLREGYSTĖ, hipermetropija ,akies reirakcijos yda, kai lygiagretūs šviesos spinduliai, patekę į akį, susikerta už tinklainės. Tolregės akies laužiamoji geba būna nesuderinta su akies obuolio ašies ilgiu. Tolregis gerai mato tolimus ir artimus daiktus. Beveik visi naujagimiai esti tolregiai; kūdikiui augant, akies refrakcija vis silpnėja ir, vaikui sulaukus 10 m., rega dažniausiai pasidaro normali. Refrakcinė akies refrakcija būna dėl akies dioptrinio aparato silpnos laužiamosios galios, ašinė akies refrakcija (visuomet įgimta) – dėl akies obuolio per trumpos ašies. Akies refrakcija būna paslėptoji (rega esti normali, nes akies refrakcija išsitaiso akomodacija), atviroji (silpnina regą) ir visiškoji (kai, esant atvirajai akies refrakcijai, dėl akies akomodacijos nusilpimo prasideda dar ir paslėptoji akies refrakcija).
Akies refrakcija taisoma išgaubtų stiklų akiniais. Dėl silpnos akies refrakcijos (iki +3 dpt) regos aštrumas lieka normalus; akinių nereikia, nes ydą akomodacija ištaiso pati akis. Esant vidutinei (iki +5 dpt) ir stipriai akies refrakcijai (>+ 5 dpt), regos aštrumas kartais nesiekia normos net nešiojant akinius. Jei akies refrakcija stipri, akys greitai pavargsta; ima skaudėti galvą, mausti akis, skaitant pradeda lietis raidės. Tuomet, ypač moksleiviui, patartina kreiptis į gydytoją okulistą, kad parinktų akinius; juos būtina nešioti (ypač žiūrint į artimus daiktus, pvz., skaitant, rašant, siuvant). Tolregis, nenešiojantis akinių, dažnai serga lėtiniu vokų kraštų ir junginės uždegimu. Vaikas dėl stiprios akies refrakcijos gali pradėti žvairuoti. Manoma, kad tolregis žmogus gali greičiau susirgti glaukoma.
Akies refrakcija nustatoma, prieš akį dedant vis stipresnius išgaubtus stiklus. Visiškoji akies refrakcija nustatoma taip: atpalaiduojama akies akomodacija (į akį lašinama vyzdį plečiančių vaistų) ir akis tiriama spec. prietaisais – refraktometru ir skiaskopu.

Regos sutrikimus dažniausiai ištaiso akiniai
Žmogui senstant lęšiukas ima netekti elastingumo, nebeprisitaiko prie įvairių nuotolių, todėl skaityti darosi vis sunkiau. Senatvėje žmonės aiškiai mato toli esančius daiktus. Taip pat sutrinka ir jaunų žmonių lęšiuko funkcija.
Trumpariagio lęšiukas būna pernelyg išgaubtas arba akies obuolys pailgėjęs. Tuomet spinduliai lūžta ne tinklainėje, o priešais ją – todėl tolimi daiktai matosi neryškiai, gerai matomi vien arti esantys. Tokį regos sutrikimą šiais laikais ypač dažnai turi vaikiai ir jauni žmonės. Jį galima ištaisyti nešiojant akinius su išgaubtais lęšiais, kurie išlaiko spindulius ir vaizdas susidaro tinklainėje. Beje, trumparegystė kartais atsiranda ir dėl akių pervargimo, kai krumplyninis raumuo pasilieka pastoviai susitraukęs, o lęšiukas išsigaubęs. Tuomet tinka įvairūs akių pratimai ir medikamentai. Jei akies obuolys esti sutrumpėjęs ar lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą apsilpęs, tolimo daikto atvaizdas susidaro už tinklainės – būna toliariagystė. Toliaregiams būtina nešioti akinius su išgaubtais lęšiais, kurie papildo akies lęšiuko išgaubtumą, stipriau laužia spindulius.
Statistikos duomenimis, kas ketvirtas žemės gyventojas yra trumparegis. 55% vaikų nuo dviejų metų kenčia nuo trumparegystės. Manoma, kad to priežastis yra miegojimas apšviestoje patalpoje. Jau tiriant paukščius ir bezdžiones buvo nustatyta, kad nakties šviesa veikia akies obuolio augimą ankstyvojoje kūno vystymosi stadijoje. Savo ruožtu, per didelis akies obuolys yra svarbiausia trumparegystės priežastis. Vaikų akių obuoliai ypač sparčiai auga iki jiems sukanka dveji metai, todėl mokslininkai spėja, kad apšviesta aplinka gali stimuliuoti jų augimą ir miegant.
Akiniai, optinis įtaisas regai gerinti arba akims apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Dažniausiai būna sudaryti iš 2 stiklų (lęšių) ir rėmelių (apsodo); išimtis– kontaktiniai lęšiai, kurie dedami tiesiog ant akies obuolio (ragenos). Dažniausiai naudojami korekciniai akiniai. Jų stiklų paviršius būna sferinis, cilindrinis, sferinis-cilindrinis, arba torinis, laužia šviesos spindulius, t. y. keičia jų sklidimo kryptį. Korekciniai akiniai būna su iškiliais (pliusiniais) ir įgaubtais (minusiniais) sferinių stiklų paviršiais. Cilindrinių ir torinių akinių lęšiai savo pagr. meridianuose turi nevienodą laužiamąją gebą (viename jų didžiausią, kitame – mažiausią). Jie t. p. būna iškilūs ir įgaubti, skiriami astigmatizmui taisyti. Bifokiniai akiniai patogūs tada, kai reikia tolumui ir artumui skirtingų akinių; jų stiklų viršutinė dalis skirta žiūrėti į tolį, o apatinė – į artimus daiktus. Gali būti ir multifokiniai akinai, turintys kelias skirtingas laužiamosios gebos zonas; jie skiriami darbui, kai reikia žiūrėti į įvairiai nutolusius daiktus. Prizminiai akiniai šviesos spindulius nukreipia link prizmės pagrindo, jie skiriami sutrikus akių raumenų pusiausvyrai (pvz., esant žvairumui). Teleskopiniai akiniai sudaryti teleskopo principu iš 2 ar 3 porų lęšių; jie daug kartų padidina daiktų vaizdą, todėl skiriami silpnaregiui, kuriam kitokie akiniai nepadeda. Stenopiniai akiniai turi neskaidrią plokštelę su 1 mm skersmens skylute ar siauru plyšiu ties viduriu. Kai būna netaisyklingas astigmatizmas, kūginė ragena, pro tokius akinius galima ryškiai matyti daiktus. Izeikoniniai akiniai skiriami, kai abiejų akių refrakcija labai skirtinga ir akių tinklainėse susidaro nevienodo dydžio vaizdai. Veidrodiniai akiniai naudojami susiaurėjusiam akipločiui praplėsti. Apsauginiai akiniai su bespalviu stiklu, tripleksu, organiniu stiklu saugo akis nuo mechaninių sužeidimo, kenksmingo skysčio purslų, dulkių, dujų ar garų. Akiniai su metaliniu tinkleliu saugo nuo mechaninio sužeidimo, o su stikliniais šviesos filtrais – nuo šiluminių, labai ryškių infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių. Apsauginiai akiniai įmontuojami į atvirus arba uždarus rėmelius, kaukes; jie neturi mažinti regos aštrumo, siaurinti akipločio. Akiniai atsirado ~XIII a. pabaigoje.
Akinius skiria gydytojas okulistas. Akinius reikia taip užsidėti, kad akys žiūrėtų pro abiejų stiklų centrus, o stiklai būtų vienodai nutolę nuo akių. Be to, akiniai turi būti nepersikreipę, jų atramėlės turi apimti nosies šonus. Patartina akinius valyti minkštu skudurėliu (geriausiai flanele, zomša) ir laikyti spec. dėkle.
Šiuo metu išpopulerėjo kontaktiniai lęšiai.Kontaktinaii lęšiai – plastiko lęšiai, dedami tiesiog ant akies obuolio (ragenos). Pakeičia ‘akinius. Yra beveik nematomi, juda kartu su akies obuoliu, su akimi sudaro vientisą optinę sistemą. A prie akies obuolio laiko ašarų sluoksnis. Pagal formą A būna skleriniai (turi centrinę, gana iškilią, optinę ir plokščią atraminę dalį) ir ragenos (be plokščios atraminės dalies). Labai patogūs yra minkštieji A, pagaminti iš hidrokoloido, turinčio 20–90% vandens; tokie A, uždėti ant akies obuolio, tiksliai prisitaiko prie ragenos formos.
A SKIRIAMI ESANT DIDELEI TRUMPAREGYSTEI, NEVIENODAI ABIEJŲ AKIŲ REFRAKCIJAI, KŪGIŠ-KAI RAGENAI, KAI VIENOJE AKYJE NĖRA LĘŠIUKO, KAI YRA NETAISYKLINGAS RAGENOS ASTIGMATIZ-MAS, T. P. PROFESINIAIS IR KOSMETINIAIS TIKSLAIS – JUOS DAŽNAI NEŠIOJA AKTORIAI, SPORTININKAI, ŠACHTININKAI. KARTAIS A VILGOMI VAISTAIS, GYDANČIAIS AKIŲ NUDEGIMĄ, RAGENOS DEGENERACIJĄ. A NEŠIOJAMI NUO KELIŲ VALANDŲ IKI KELIŲ PARŲ AR SAVAIČIŲ (TAI PRIKLAUSO NUO A RŪŠIES). NUO A BŪNA KOMPLIKACIJŲ: Į RAGENĄ ĮAUGA KRAUJAGYSLĖS, PABURKSTA ARBA MEDICINIŠKAI SUŽALOJAMA RAGENA. PRIE A LENGVIAU PRIPRANTAMA, KAI LĘŠIO VIDINIS PAVIRŠIUS ATITINKA AKIES OBUOLIO PAVIRŠIŲ IR PACIENTAS NELABAI JAUTRUS. MAŽAM VAIKUI IR LABAI JAUTRIAM ŽMOGUI (YPAČ KURIO JAUTRI RAGENA) SKIRIAMI MINKŠTIEJI RAGENOS A; JIE NETINKA, KAI YRA >2 DIOPTRIJŲ ASTIGMA-TIZMAS. A NEPATARTINA NEŠIOTI SERGANTIEMS LĖTINĖMIS IR ALERGINĖMIS AKIŲ LIGOMIS (PVZ., KON-JUKTYVITU, SKLERITU, KERATITU). NEŠIOJANT A, REIKIA REGULIARIAI TIKRINTIS PAS AKIŲ GYDYTOJĄ, NES SVARBU LAIKU PASTEBĖTI, IŠVENGTI, O JEIGU REIKIA, GYDYTI KOMPLIKACIJAS. AKIES DUGNAS

(lot. fundus oculi), vidinė akies dalis, vidinis akies paviršius, kurį galima pamatyti, žiūrint į akies vidų pro vyzdį. Jame yra regos nervo diskas, tinklainė, gyslainė. Tiriant oftalmoskopu, sveiko žmogaus akies dugnas atrodo raudonas (žiūrėkite į paveiksliuką), nes pro skaidrią tinklainę prasišviečia gyslainė. Akies dugnas pakinta, sergant kai kuriomis akių, regos nervo, širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, inkstų ir kt. ligomis (pvz., hipertonine liga, ateroskleroze, cukriniu diabetu, kraujo užkrėtimu). Tuomet akies dugno tyrimai padeda patikslinti diagnozę arba nustatyti gydymo efektyvumą.

Sveikos akies dugnas: 1 – geltonoji dėmė, 2 – regos nervo diskas, 3 – tinklainės venos, 4 – tinklainės arterijos.
AKIES JUDINAMIEJI RAUMENYS
(lot. motorium musculi bulbi). Kiekviena akis turi 6 judinamuosius raumenis. Iš jų 4 esti tiesieji (viršutinis, apatinis, vidinis ir išorinis) ir 2 įstrižieji (apatinis ir viršutinis). Akies judinamieji raumenys prasideda akiduobės viršūnėje ir prisisega prie akies obuolio per 5,5–7,5 mm nuo ragenos krašto. Išorinį tiesųjį akies judinamąjį raumenį inervuoja atitraukiamasis nervas, viršutinį įstrižąjį – skridininis, visus kitus – akies judinamojo nervo skaidulos. Akies judinamieji raumenys leidžia akies obuoliui laisvai judėti visomis kryptimis, palaiko taisyklingą abiejų akių padėtį ir sąlygoja abiejų akių vienalaikius judesius. Sutrikus akies judinamųjų raumenų veiklai, atsiranda lydimasis arba paralyžinis žvairumas.
AKIES KAMERŲ SKYSTIS,
skaidrus vanduo, kuriame yra ištirpusių organinių ir neorganinių junginių bei elementų. Jį išskiria krumplyno ataugos. Iš jų akies kamerų skystis subėga į abi akies kameras: į užpakalinę (esančią tarp raineles ir lęšiuko), o iš jos per vyzdį – į priekinę (esančią tarp ragenos ir rainelės). Priekinės kameros kampe (ties rainelės periferiniu kraštu) yra drenažinė akies sistema skysčiui nutekėti; ja skystis grįžta į veninį kraują. Akies kamerų skystis praleidžia šviesos spindulius, aprūpina maistingomis medžiagomis rageną, lęšiuką ir stiklakūnį, palaiko pastovų akispūdį.
Dėl akies kraujagyslinio dangalo uždegimo arba po traumos priekinės kameros skystyje gali atsirasti pūlių ar kraujo. Kai sumažėja skysčio gamyba, sumažėja akispūdis (akies hipotonija) ir ilgainiui pati akis gali visai sunykti. Sutrikus skysčio nutekėjimui arba padidėjus jo gamybai, padidėja akispūdis (akies hipertenzija, glaukoma). Kai prakiūra ragena, iš akies išteka priekinės kameros skystis (jaučiamos karštos ašaros).
AKIES OBUOLYS
(lot. bulbus oculi), pagrindinė regos organo dalis. Yra akiduobėje. Rutulio formos (jo geometrinė ašis ~24,0 mm). Susideda iš kapsulės ir branduolio. Kapsulę sudaro 3 dangalai, prigludę vienas prie kito. Išorinio (skaidulinio) dangalo priekinė dalis yra ragena, užpakalinė –odena. Vidurinio (kraujagyslinio) dangalo priekinė dalis yra rainelė, užpakalinė – gyslainė, tarp jų – krumplynas. Rainelės centre yra vyzdys. Prie gyslainės prigludęs vidinis (nervinis) dangalas – tinklainė. Akies obuolio branduolio priekinėje dalyje yra dvi akies kameros, pilnos skysčio, užpakalinėje – stiklakūnis, tarp jų – lęšiukas, kuris pasaitėliais prisitvirtinęs prie krumplyno ataugų.
Sutrikus vaisiaus vystymuisi, kūdikis gali gimti su neišsivysčiusiu arba labai mažu A. Kartais A tenka šalinti (pvz., sergant kai kuriomis akių ligomis, dėl traumos, kai akis akla ir regėjimo neįmanoma gražinti, o vargina stiprūs akies skausmai, arba kai gali susirgti kita akis). Vietoj pašalinto A paprastai dedamas akies protezas (dirbtinė akis).

Akies obuolio išilginis pjūvis: 1 – ragena, 2 – priekinė akies kamera, 3 – krumplyno raumuo, 4 – stiklakūnis, 5 – tinklainė, 6 – gyslainė, 7 – odena, 8 – geltonoji dėmė, 9 – regos nervas, 10 – krumplynas, 11 – užpakalinė akies kamera, 12–junginė, 13 – rainelė, 14 – lęšiukas.
AKISPŪDIS,
akies vidaus spaudimas. Matuojamas spec. instrumentu – tonometru, reiškiamas mm Hg (gyvsidabrio stulpelio). Normalus akispūdis (18– 27 mm Hg) būna tada, kai akies skysčio gamyba ir nutekėjimas yra nesutrikę. Jis gali svyruoti: didžiausias akispūdis būna rytą, žemiausias – vakare. Kai sumažėja skysčio gamyba, akispūdis sumažėja (akies hipotonija), ir ilgainiui akis gali visai sunykti. Sumažėjus skysčio nutekėjimui arba padidėjus jo gamybai, akispūdis padidėja (atsiranda akies hipertenzija, glaukoma). Ilgainiui dėl akispūdžio sutrikimų gali atsirasti negrįžtamų akies pakitimų, pablogėti rega.

Naudota literatūra:
Vytautas Tarasonis “Fizika”
Vidmantas Ambrasas “Fizikos pagrindai”
Naudotos interneto svetainės:
www.mokslo.centras.lt
www.medicina.lt

Išvados
Akys yra sudėtingas ir labia reikalingas ogranas. Jis atlieka daugybę funkcijų, kurių atstatyti labai sunku arba neįmanoma. Reikia saugoti akis nuo pažeidimų, nuo pervargimo. Nes sutrikus jų veiklai, jūs patirsite didžiulį skausmą, diskonfortą ir apribotumą. Akių sutrikimai apsunkina gyvenimą visam laikui, nebent chirurginės operacijos galėtų ištaisyti defektu, tačiau net jos negarantuoja 100% regos. O juk taip smagu yventi ir matyti, grožėtis, stebėti. Be akių mes negalėtume skirti spalvų, matyti artimus ir mylimus žmones. Tik praradę ką nors, pradedame suprasti, kaip tai buvo mums svarbu. Taigi, nedarykime šitokios klaidos ir saugokime mūsų akis.

Naudota literatūra
http://www.lass.osf.lt
http://www.delfi.lt
http://www.biologija.inet.lt
Iliustruotas winynas ,,ANOTOMIJA žmogus”
Autoriai: Vincente Muedra Baixaul, Marcello Negri
Vadov’lis 9 klasei ,,Žmogaus biologija”

Autoriai: Raunas Matila, Teuvas Niubergas, Olavis Vestelinas, Matis Leinonenas
Inceklopedija ,,Anatomijas atlasas”

Autorius Treivoras Vestonas

Leave a Comment