Ultravioletiniai spinduliai

REFERATAS
Ultravioletiniai spinduliai

Darbą atliko: AE-2 gr. stud.
Darbą tikrino:

VILNIUS
2004

TURINYS

1. Įvadas 3 psl.
2. Ultravioletinė saulės spinduliuotė ir jos poveikis žmogui 3 psl.
3. Saulė, jos poveikis odai, apsisaugojimo priemonės 6 psl
4. Akių apsauga nuo saulės spindulių. Saulės akinių lęšių rūšys

ir ypatumai 7 psl.
5. Akių apsauga nuo UV spindulių. Ką reiškia 100% apsauga nuo
UV spindulių 8 psl.
6. Ultravioletinių spindulių panaudojimas 10 psl.
7. Soliariumas 10 psl.
8. Apibendrinimas 14 psl.

Įvadas
Kiekvienas iš mūsų yra gulėjas paplūdimyje ir deginęs saulėje. Mūsų oda įdega dėka saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės. Saulės spinduliuotė susideda iš matomosios, infraraudonosios ir ultravioletinės dalies. UV (ultravioletiniai spinduliai) ankstyva pavasari būūna labai pavojinga, nes tada jie yra labai kenksmingi mums. Ultravioletiniai spinduliai turi ir nauda ir žala kuriuos aš bandysiu atskleisti mano referate apie UV spindulius, bandysiu išsiaiškinti jų poveiki žmogui, jo organizmui ir kūnui. Taigi ultravioletiniai spinduliai yra elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra tarp 2-400 nm (fotonų energija tarp 3-620 eV). Žemės paviršių pasiekia tik 300-400 nm ilgio ultravioletiniai spinduliai. UV dydis priklauso nuo ozono sluoksnio storio. Kuo jis didesnis, tuo daugiau sugeria ultravioletinių spindulių, taip tarsi skėtis saugodamas mus nuo keenksmingo jų poveikio. Be to, UV kiekis tiesiogiai priklauso nuo saulės aukščio, vietos aukščio virš jūros lygio, debesuotumo, ir kt. Didžiausias jis būna tropikuose vasaros vidurdienį.
Elektromagnetinės nejonizuojančios spinduliuotės spektras apima ultravioletinę, radijo, mikrobanginę spinduliuotę bei žemo dažnio elektrinius ir ma

agnetinius laukus. Kasmet daugėja klinikinių bei epidemiologinių duomenų, priskiriančių šį gamtos ir techninės pažangos reiškinį prie neigiamai sveikatą veikiančių aplinkos padarinių.
Ultravioletinė spinduliuotė – saulės radiacijos išdava. Manoma, kad plonėjant ozono sluoksniui jos aktyvumas didėja. Soliariumai – dirbtinės saulės irgi veikia tuo pačiu principu. Piktnaudžiavimas saule ar soliariumo paslaugomis gali sukelti kai kurias odos vėžio formas – piktybinę melanomą. Tokių susirgimų Europoje daugėja. Pvz., Švedijoje kasmet ūgteli 5 proc., Lietuvoje kasmet padaugėja: 12,2 proc. – moterys, 14 proc. – vyrai.
Taigi prieš keliaudami į kalnius slidinėti ir į tropines vietas verta išsiaiškinti koks yra tuose vietose ultravioletine spinduliuotė (UVI – priemonė informuoti visuomenę apie galimą UV kenksmingumo laipsnį ir apsaugos priemonių reikalingumą). Jeigu yra didelė tai geriau pasirinkti keliauti kitur arba imtis visų atsargumo priemonių ( įvairūs kremai, vengimas tiesioginių saulės spindulių, drabužiai saaulės akiniai su UV filtru ir kt.)

Ultravioletinė saulės spinduliuotė ir jos poveikis žmogui
Saulės spinduliuotė susideda iš matomosios, infraraudonosios ir ultravioletinės dalies. Pastarosios dėka mūsų oda gražiai įdega arba tampa raudona, pūslėta ir skausminga,t. y. – nudega. Ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV) turi teigiamą poveikį, tačiau dideli jos kiekiai gali pažeisti gyvus organizmus. Metai po metų veikdama žmogaus odą, UV skatina jos priešlaikinį senėjimą, gali sukelti odos vėžį arba akių kataraktą. Tiesa, oda gali šiek tiek prisitaikyti prie UV gamindama melaniną (įdegdama). Žm

mogaus akis tokio sugebėjimo neturi.
UV dydis priklauso nuo ozono sluoksnio storio. Kuo jis didesnis, tuo daugiau sugeria ultravioletinių spindulių, taip tarsi skėtis saugodamas mus nuo kenksmingo jų poveikio. Be to, UV kiekis tiesiogiai priklauso nuo saulės aukščio, vietos aukščio virš jūros lygio, debesuotumo, ir kt.Didžiausias jis būna tropikuose vasaros vidurdienį.
Lengvai suprantamos informacijos apie UV ir galimą jos žalingą poveikį poreikis paskatino mokslininkus apibrėžti parametrą, kuris galėtų būti naudojamas kaip UV indikatorius. Taip atsirado UV Indeksas (UVI) – priemonė informuoti visuomenę apie galimą UV kenksmingumo laipsnį ir apsaugos priemonių reikalingumą. Indeksas nusako UV spinduliuotės poveikį žmogaus odai. Efektyvi UV dozė, sukelianti pastebimą visiškai baltos odos paraudimą, vadinama minimalia eritemine doze (MED).
UV indekso reikšmės mūsų platumose svyruoja tarp 1 ir 10 ir skirstomos taip:
1.3 – žemas,

4.6 – vidutinis,

7.9 – aukštas,

daugiau 9 – ekstremalus.

Norint praktiškai naudoti UVI, reikia žinoti, kuriam iš 4 tipų (pagal žemiau duotą lentelę) priklauso Jūsų oda:

I – as tipas. Oda ypač šviesi,strazdanos,akys mėlynos,plaukai rusvi, sunkiai įdega, nudega (pūslės).

II – as tipas. Oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, plaukai šviesūs,akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą.

III – as tipas. Oda šviesi iki šviesrudės, plaukai rudi , akys pilkos ar žalios, gerai įdega, nudega retai.

IV – as tipas. Oda šviesiai ruda iki alyvos spalvos, plaukai juodi, akys rudos, labai gerai įdega, niekada ne

enudega.
Deginimosi laikas – tai maksimalus laikas būti saulėje nesisaugant ir negaunant nudegimo. Jis gali būti nustatytas kiekvienam odos tipui pagal UV Indeksą (žr. lentelę žemiau).
Paprasčiausia apsauga nuo UV – drabužiai ir akiniai nuo saulės su UV filtru. Tai svarbu tiek atostogaujant, tiek dirbant atvirame ore. Norint prailginti buvimo saulėje laiką, galima naudotis vadinamaisiais saulės ekranais, t. y. apsauginiais kremais, losjonais ir pan. Pirmą kartą einant į pliažą, reikėtų naudoti apsauginę priemonę su dvigubai didesniu saulės apsaugos faktoriumi (SAF), negu UVI.
Žinotina, kad pliaže gaunate papildomą UV dozę, atsispindėjusią nuo smėlio ir vandens, o kalnuose nuo sniego ir uolų.
Prieš išvykstant atostogauti į šiltesnius kraštus reikėtų pasidomėti, kokie ten tuo metu orai ir koks UVI. Tai padėtų pasirinkti tinkamas apsaugos priemones ir išvengti nudegimo.
Ypatingą rizikos grupę sudaro vaikai. Kūdikiai iki vienerių metų iš viso neturėtų būti saulėje. Vyresniuosius reikėtų rengti laisvais drabužėliais, dengti galvas skrybėlėmis. Vaikų odą reikia saugoti kaip ir I-o tipo odą.
Reikia žinoti, kad neigiamas UV poveikis kaupiasi per daugelį metų, todėl gaunamus MED’us reikėtų skaičiuoti panašiai, kaip skaičiuojame kalorijas, norėdami nepriaugti svorio. Sezonui turėtumėte gauti ne daugiau 30-50 saulės vonių (iki odos paraudimo). Tai sudaro 30-50 MED per metus.
Lietuvoje UV pradėta matuoti 2000 – aisiais metais. UVI prognozės dar tik bandymo stadijoje,tačiau ga
alima pasakyti, kad birželio — liepos mėnesiais giedrą vidurdienį UVI gali būti 6 – 8. Tai reiškia, kad I – ą ir II – ą odos tipą turintiems žmonėms nepavojingo buvimo saulėje laikas yra iki 20 min. Pilnas debesuotumas gali sumažinti spinduliuotę, kartu ir UV indeksą perpus.

REKOMENDACIJOS

Kaip elgtis saulėje I ir II tipo odą turintiems žmonėms (ir vaikams)
UVI dydis Apsaugos priemonės Deginimosi laikas
10 ir daugiau (ekstremalus) Geriau būti pavėsyje Mažiau 15 min.
7.9 (aukštas) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, pavėsis, vaikų saulėje nelaikyti 20 min.
4.6 (vidutinis) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, vaikų saulėje nelaikyti 30 min.
1.3 (žemas) Akiniai 60 min. ir daugiau

SAULĖ, JOS POVEIKIS ODAI, APSISAUGOJIMO PRIEMONĖS

Vasarą žmonės stengiasi pasilepinti saulės teikiamais malonumais pamiršdami, kad nesaikingas mėgavimasis saulės voniomis gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. 12,1 proc. visų naujai diagnozuojamų piktybinių navikų yra odos vėžys, kurio pagrindinė priežastis ir yra besaikis deginimasis saulėje. 2001 metais užregistruota 1,7 tūkst. naujų odos vėžio atvejų. Norėdamos būti gražios, moterys dažniau laiko praleidžia saulėje, todėl jos šiomis ligomis dažniau serga nei vyrai.
Odos vėžys susijęs su UV spinduliuotėje praleisto laiko trukme. Dažnai jis išryškėja sulaukus 50 ir daugiau metų. Tai gali būti ilgalaikio buvimo saulėje pasekmė vaikystėje ir jaunystėje. Mat oda akumuliuoja (sukaupia) saulės energiją ir tik po kurio laiko kaip atsakas atsiranda dėmelių, saulės keratomų, apgamų, gėrybinių odos ligų ar net melanomų (odos vėžys).
Kaip žinia, saulė spinduliuoja akimi nematomus ultravioletinius (UV) spindulius. Jie skirstomi į UV-C, UV-B ir UV-A.
UV-C spinduliai turi didžiausią energijos kiekį, bet jie nepasiekia žemės: juos sulaiko žemę gaubiantis ozono sluoksnis. UV-B spinduliai suteikia odai estetiškai malonų rudą atspalvį, bet sukelia nudegimus, padidina melanomos atsiradimo riziką. UV-A spinduliai skatina vitamino D sintezę, sukelia staigų įdegimą, įsiskverbia giliai į odą, skatina raukšlių formavimąsi, odos senėjimą, sausėjimą ir elastingumo mažėjimą.
Patariama saulėje nesideginti nuo 12 iki 14 valandos. Mat saulės spinduliai tuomet krinta statmenai, o jų poveikis būna toks stiprus, kad oda, užuot įdegusi, nusvyla, o įdegis išlieka trumpiausiai. Geriausiai degintis ir gražiausiai įdegama nuo 16 valandos. Lietuvoje didžiausias saulės aktyvumas birželį ir liepą.
Svarbus faktorius, priiminėjant saulės vonias, yra odos tipas. Žmogaus odą galima priskirti vienam iš penkių tipų pagal tai, kaip jautriai reaguoja į saulės spindulius. Centrinės Europos gyventojams būdinga keturių tipų oda:

I tipas – oda niekada neįdega, o tik nudega (šviesiaodžiai, šviesiaplaukiai žmonės nusvyla (oda parausta, atsiranda pūslelės) per 10 minučių (arba dar greičiau);
II tipas – oda truputį įdega, tačiau per 10-15 minučių dažniausiai nudega (rusvaplaukiai, šlakuoti, blyškios, kartais strazdanotos odos);
III tipas – oda retkarčiais gali nudegti, tačiau visada įdega (tamsesnės odos, tamsių plaukų ir akių žmonės);
IV tipas – oda įdega stipriai ir greitai, galima sakyti, kad ji niekada nenudega (šių žmonių ir veido oda, ir akys, ir plaukai yra tamsūs).
Viena iš galimų apsaugos nuo saulės spindulių priemonių – apsauginiai kremai, kurie būna įvairaus stiprumo. Apsauginis kremas turėtų būti tepamas pusvalandį prieš išeinant į gatvę, paplūdimį ar pan. Ant apsauginių kremų pakuočių yra nurodytas apsaugos nuo saulės faktorius (SPF). Jis yra labai paprastai apskaičiuojamas. Pavyzdžiui, šviesiaodis (I tipas) be jokios apsaugos saulėje gali būti apie 10 minučių, apsauginio kremo, kurį šis žmogus naudoja, SPF 20. Tad minutes padauginę iš SPF dydžio, sužinome, kiek laiko, patepę odą šiuo kremu, galime būti saulėje (10×20=200 min.). Tai reiškia, kad kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo turi būti didesnis SPF arba dažniau reikia odą tepti apsauginiu kremu.
Pažymėtina, kad kremai yra dviejų rūšių – atsparūs vandeniui ir neatsparūs vandeniui. Pagal tai, kur ruošiamės leisti laiką – tik degintis ar ir maudytis – reikia pasirinkti ir kremo rūšį. Vieni yra cheminiai, kiti – natūralūs mineraliniai.
Cheminiai filtrai įsigeria į viršutinį odos sluoksnį ir yra nematomi. Šių kremų funkcija – sugerti saulės spindulius. Tačiau šie filtrai sukurti vienam spindulių spektrui (A arba B). Taigi norint apsaugoti odą nuo abiejų rūšių spindulių, reikalingi dviejų rūšių filtrai.
Natūralūs filtrai (pavyzdžiui, titano dioksidas, cinko oksidas ir pan.) neįsigeria į odą, todėl jais pasitepus ant odos lieka balkšvos spalvos plėvelė. Jų poveikis – veidrodžio principu atspindėti saulės spindulius. Šios rūšies filtrai apsaugo odą nuo bet kokių (ir A, ir B) ultravioletinių spindulių. Natūralūs filtrai ypač rekomenduojami vaikų odelei apsaugoti.
Tad norint išvengti aukščiau minėtų odos ligų, svarbu saikingai degintis, būnant saulėje naudoti reikiamus apsauginius kremus odai, taip pat patepti lūpas apsauginiu pieštuku su stipriu filtru, o paplūdimyje nepamiršti galvos apdangalo ir skėčio nuo saulės.

Akių apsauga nuo saulės spindulių. Saulės akinių lęšių rūšys ir ypatumai

Ultravioletiniai spinduliai yra šie:
UV C 200-280 nm, UV B 280-315nm, UV A 315-380nm.

Idealus saulės lęšis
• Kontroliuoja saulės šviesos kiekį
• Apsaugo akis nuo žalingų ultravioletinių spindulių
• Pašalina nereikalingą šviesos spektro dalį
• Išlaiko optimalią tinklainės adaptaciją naktiniam matymui
• Išlaiko normalią spalvų juslę
• Išlaiko binokulinį matymą

Akių apsauga nuo UV spindulių. Ką reiškia 100% apsauga nuo UV spindulių?

Ultravioletiniai spinduliai sudaro 5% mus pasiekiančios saulės šviesos. 10% mus pasiekiančių UV spindulių sudaro UV B ir 90% UV A.
Nykstant ozono sluoksniui, dramatiškai išaugo UV iki 325nm kiekis, pasiekiantis mus. Tai rodo, kad reikia dar labiau rūpintis apsauga nuo saulės spindulių.
Kai kuriose natūraliose sąlygose ultravioletinių spindulių dozė yra didesnė dėl atspindžių. Tada žmogų pasiekia ne tik UV spinduliai, krentantys iš viršaus, bet ir atspindėti nuo smėlio, vandens, kelio, sniego. Ypač tas pavojus padidėja saulėkaitoje, paplūdimyje, kalnuose, pajūryje. Smėlis papildomai atspindi ir padidina UV dozę 10%, vanduo 20%, sniegas 80%.
UV B skatina kataraktos vystymąsi, o UV A – tinklainės pakenkimus. Pastebima, kad katarakta serga vis jaunesni žmonės.
Po kataraktos operacijos žmonės tampa dar jautresni UV spinduliams, nes nebėra lęšiuko, kaip natūralaus apsauginio barjero.

Ką reiškia apsauga nuo UV 100% – tai reiškia, kad spinduliai iki 380nm nepraeina pro lęšius ir į akis nepatenka. Informacija apie apsaugą nuo UV spindulių turi nurodyti iki kokio bangos ilgio ir kokią dalį tų spindulių lęšis sulaiko.

Kaip sumažinti UV pavojų : nebūti saulėje tarp 10-14 val., kai saulės aktyvumas didžiausias. Vengti vietų, kuriose UV spinduliavimas didesnis nei įprastai dėl atspindėjimo: paplūdimys, vandens dideli šaltiniai, sniegas, kalnai. Įdomu, kad paplūdimyje skėtis nuo saulės veikia kaip UV, atspindimo nuo smėlio, surinkėjas ir tik dar labiau padidina UV dozę.

Kokie lęšiai : mineraliniai ar plastikiniai geriau apsaugo nuo UV?

Visuomenėje dar vyrauja nuomonė, kad mineraliniai (stikliniai) lęšiai geriau apsaugo nuo UV spindulių, nei plastikiniai. Tai netiesa. Balti mineraliniai lęšiai sugeria apie 65% UV B ir 100% UV A, o balti plastikiniai net iki 93% UV B ir 100% UV A.
Kalbant apie saulės akinius, daugiau pabrėžiama UV žala. Infraraudonieji spinduliai nėra tokie pavojingi.
Vairuoti naktį galima tik iki 20% užtamsintais akiniais. Tamsesni akiniai blogina naktinio matymo kokybę ir kontrastą. Ypač tai svarbu nešiojantiems fotochrominius mineralinius akinius, nes stipresni nei +2.0D ar –3.0D lęšiai naktį jau gali būti tamsesni nei 20%. Jei yra antirefleksinė danga, galima vairuoti net iki +6.0D.
Saulės šviesos kiekį galima sumažinti tokiais būdais:
• Spalvoti ar dažyti lęšiai, fotochrominiai
• Polaroidiniai
• Metalo sluoksniu dengti lęšiai, interferenciniai lęšiai
Pro dažytą lęšį praeinantis šviesos kiekis priklauso nuo dažymo intensyvumo. Fotochrominiai lęšiai aktyvuojami tamsėti nuo UV spindulių, o atšviesėti nuo IR spindulių. Mineralinis fotochromas sulaiko UV iki 350 nm, plastikinis fotochrominis UV iki 375 nm.
Poliarizuotų lęšių spalva ir UV pralaidumas priklauso nuo bazinės jų medžiagos. Dauguma atspindžių gamtoje yra horizontalūs. Poliarizuoti lęšiai montuojami į rėmelius taip, kad praleistų vertikalius spindulius, o kitus- horizontalius nufiltruotų. Tai leidžia žvejui matyti žuvį po vandens paviršiumi. Labai tinka vairuotojams, slidininkams.
Metalo dangos – veidrodinės dangos- atspindi ir geriau apsaugo nuo IR spindulių. Metalo dangos neatsparios subraižymui, todėl jas stengiamasi apsaugoti silikonine danga.
Senesniems žmonėms tamsinimas turi būti mažesnis.
Tyrimais nustatyta, kad matymas saulėtame ore pagerėja, žiūrint pro iki 90% užtamsintus pilkus ar rudus lęšius, bet kai tamsinimas daugiau 90%, matymas jau gali blogėti.

Sugebėjimas matyti naktį priklauso nuo akių apšvietimo saule dienos metu
Pabuvus ryškioj šviesoj 2-3 valandas, ryškiai pablogėja naktinis matymas. Naktinio matymo pablogėjimas priklauso nuo saulėje išbūto laiko, intensyvumo, pakenktos tinklainės vietos. Taigi buvimas saulėje pablogina matymo aštrumą, kontrastą, tinklainės jautrumą nakties metu. Taigi svarbi išvada: atstovai visų profesijų, kuriose reikalingas geras matymas naktį – lakūnai, jūrininkai, gaisrininkai, policininkai būnantys saulėje daugiau 2 val., turi dėvėti akinius, kad gerai galėtų dirbti naktį. Lęšiai turi būti užtamsinti 80-90%. Šie reikalavimai yra dar griežtesni pagyvenusiems žmonėms.

Ultravioletinių spindulių panaudojimas
Ultravioletinių spindulių panaudojimas yra labai platus. Ultravioletiniai spinduliai naudojami soliariumuose, gaminamos įvairios UV lempos ( jos naudojamos laboratorijoje atlikti įvairiems tyrimams ir UV pasitelkiami apšvytinti įvairiems laboratorijoje atliekamiems tyrimams. Taip pat UV yra naudojami atpažinti pinigams. Mano manymu aš norėčiau plačiau apžvelgti soliariumą, išsiaiškinti kokia jo nauda žala ir kam jis skirtas.

Soliariumas
Saikingai naudojantis soliariumo UV spinduliavimas skatina gera Jusu bendra savijauta ir organizmo sugebejima savarankiskai pasipriesinti ligoms.

Manau, sveikas žmogus saikingai naudotis soliariumu gali. Tik labai svarbu, kad ši paslauga būtų atliekama kokybiškai. Jeigu jums tikrai rūpi sveikata, atėjusios į soliariumą būtinai paprašykite techninio paso. Jame būna pažymėta, kiek vidutiniškai tarnauja lempos, tvarkingame soliariume turi būti pažymėta, kada jos keistos. Jei žmogus važiuoja atostogauti į šiltus kraštus, netgi rekomenduojama prieš tokį poilsį kiek pagrūdinti odą: kūnas nepatirs tokio didelio saulės šoko.
Pavasarį kai kurios moterys jaudinasi dėl per žiemą išblyškusios, nusėtos spuogeliais savo odos. Kad ji taptų lygesnė ir glotnesnė, tikrai tinka soliariumas. Žinoma, tik truputėlį, nepersistengti.
Jei soliariumo darbuotojai kompetentingi – nėra ko bijoti: pirmąkart atėjusiam niekada neleis gulėti 20 minučių. Pradžioje iš viso rekomenduojami ne ilgesni nei 5 minučių seansai.

Kaip soliariumas veikia odą?

Tai – kaip saulės spinduliai. Veikia ne tik odą: dėl jų įtakos gaminasi vitaminas D, stiprinamas nusilpęs organizmas. Vaikams čia lankytis nepatartina. Tiek einant į soliariumą, tiek deginantis saulėje labai svarbu, kad žmogus nesikvepintų: eteriniai aliejai, veikiami saulės spindulių, gali sukelti pigmentinių dėmelių.
Kūnas turi turėti natūralią odos apsaugą, būti švarus.
Tačiau tiems, kurie linkę į pigmentacijas, blyškiaodžiams, blondinėms, turintiems daug apgamų – soliariumo tikrai patarčiau vengti.
Kokia išeitis jiems? Norintiems įdegti yra puikiausių pakaitų. Tai – autobronzantai. Dirbtinio įdegio principas toks pats: iš giluminio odos sluoksnio „iššaukiamas” melaninas, kuris suteikia atspalvį.
Prieš pačią įdegio procedūrą salone pirmiausia nuo kūno nušveičiamas negyvųjų ląstelių sluoksnis: oda lygiau pasidengia autobronzantu. Profesionaliai nenušveitus, kūnas gali būti dėmėtas. Šiaip įdegis laikosi apie 2-3 dienas, tačiau priklauso nuo priemonės. Tai nepigu, tačiau saugiau nei soliariumai.
Ar soliariumuose degintis sveika?

Čia įrengtos lempos, kaip ir saulė, skleidžia ultravioletinius spindulius. Tačiau gamtoje A ir B spindulių santykis bei intensyvumas priklauso nuo įvairiausių veiksnių: dienos meto, oro užterštumo, platumos laipsnio, atspindžio nuo vandens, sniego ar smėlio. Soliariume A ir B spinduliai suderinti vieni su kitais ir protingai dozuojami: A spinduliai sudaro 98,5 proc., B – 1,5 proc.
Daugelyje prabangių kurortų galima pastebėti įdomų reiškinį: poilsiautojai, prieš eidami į paplūdimį, pasikaitina soliariume, o tik po to, pasitepę apsauginiu kremu, kaitinasi saulėje. Pasak jų, soliariume degintis saugiau: žinai, kiek ir kokių spindulių gausi, o saulės radioaktyvumas nuolat keičiasi. Protingai dozuojami spinduliai sukuria savotišką odos apsaugą nuo nudegimų. Kaitinimasis soliariume prieš atostogas Pietų šalyse galėtų padėti to išvengti.
Kiek kaitintis soliariume (ir saulėje), dermatologai pataria atsižvelgdami į odos tipą. Jis nustatomas pagal pigmentą melaniną gaminančių odos ląstelių kiekį kvadratiniame odos centimetre. Įdegio spalva ir jautrumas ultravioletiniams spinduliams – genetiškai nulemtas dalykas. Turintiems daug apgamų, strazdanų, vaikystėje smarkiai nudegusiems saulėje ir tiems, kurių šeimos nariai sirgę melanoma, sergantiems odos ir kitomis ligomis, vartojantiems kai kuriuos vaistus, nerekomenduojama naudotis soliariumais. Todėl universalių receptų, kiek reikia degintis, nėra. Tai lemia ne tik odos tipas, bet ir sveikatos ypatybės.

Ar dažnai galima kaitintis soliariumuose?

Pagrindinė taisyklė: klausyti savo kūno. Tačiau per parą leistina ne daugiau kaip viena vonia. Reikia vengti tą pačią dieną lankytis soliariume ir lepintis saule gamtoje. Norint suteikti odai gražų rudumą, užtenka dešimties saulės vonių per keturias savaites. Paskui pakanka vienos per savaitę, kad įdegis išliktų. Deginantis soliariume, būtina vartoti specialius kremus, kuriuose esantys antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugo odą nuo raukšlių susidarymo, o bakterijas naikinančios medžiagos šalina ozono kvapą, kuris įsigeria ilgiau pabuvus saulėje. Aktyvieji šių kremų komponentai suteikia sodrų, ilgiau išliekantį įdegį. Be kremo kaitinantis soliariume melaninas pradeda gamintis tik po kelių minučių, o su kremu – jau po kelių sekundžių. Pasitepus apsupa šokolado, migdolų, karamelės aromatas, oda tampa švelni ir lygi. Vertingi ir kremai po soliariumo: drėkina odą, saugo ją nuo sausėjimo ir nuo raukšlių susidarymo, o įdegis laikosi ilgiau ir patraukliai spindi.

Naudojantis soliariumu rekomenduojama:
• Oda turi būti švari, sausa, nesutepta kremais, losjonais, dezodorantais ir kitomis kosmetinėmis priemonėmis.
• Soliariume negalima naudoti jokių apsaugos priemonių (losjonų, kremų) nuo natūralių saulės spindulių poveikio.
• Deginantis būtina būti su apsauginiais akiniais ir užmerkti akis.
• Degintis ne daugiau 3 kartų per savaitę.
• Tą pačią dieną negalima degintis saulėje.
• Po deginimosi rekomenduojamas odos valymas ir drėkinimas, panaudojant specialius kremus su vitaminais.
• Po soliariumo nepatartina praustis su muilu, šampūnais, eiti į pirtį, maudytis baseine.
Aš savo darbe pasitelkiau nuomone vieno odos ir lazerinės chirurgijos centro onkologu chirurgu Karapetu Babajanu

Jo nuomonė:
Žmogų veikia UVA, UVB ir UVC spinduliai. Visi jie skiriasi bangos ilgiu: kuo ilgesni, tuo giliau prasiskverbia, o kuo giliau prasiskverbia – tuo pavojingesni. UVC mūsų nepasiekia: juos sulaiko ozono sluoksnis. Veikiama UVB spindulių oda greičiau sensta, raukšlėjasi, joje gali atsirasti gėrybinių darinių. O UVA spinduliai žymiai „piktesni”, jie prasiskverbia į gilesnį dermos sluoksnį, sukelia laisvųjų radikalų atsiradimą ir vėžio riziką. Tai neatsitinka iš karto: oda akumuliuoja saulės energiją ir tik po kurio laiko (5- 10 metų) kaip atsakas atsiranda dėmelių, saulės keratomų, apgamų, gėrybinių odos ligų ar net melanomų (odos vėžys). Būtent UVA spinduliai daugiausia ir turi įtakos atsirasti vėžiui.
Bet kad taip atsitiks būtinai, kategoriškai teigti negalima. Saulė yra tik labai ryškus rizikos faktorius.
Odos paraudimas pabuvus saulėje – tai UVB spindulių rezultatas, o UVA, prasiskverbę daug giliau, suteikia šokoladinį atspalvį, tačiau kartu ir kelia riziką sirgti vėžiu. Naujausiuose soliariumuose beveik išimtinai naudojami UVA spinduliai: aplenkiamas raudonas įdegimas.
Tačiau būtų absurdas teigti, kad soliariumas būtinai sukelia odos vėžį. Svarbiausia: koks žmogus ten eina. Jei jis serga melanoma, jei turi displastinį sindromą (daugybę pakitusių apgamų), kuris yra iki vėžinis susirgimas – tai soliariumas visiškai nepageidautinas. Tačiau jei sveikas žmogus nori pasideginti, kodėl gi ne?
Aišku, svarbu tinkamai dozuoti laiką: už tai turi būti atsakingi profesionalūs soliariumo darbuotojai.
Su Vilniaus soliariumais mūsų centras gražiai bendradarbiauja. Jei darbuotojas pastebi, kad žmogus turi įtartiną apgamą, pasiūlo kreiptis į mus, dėl kitų dalykų pataria medikų konsultacijas. Tačiau tie, kurių oda sveika, jei nori, gali degintis.
Kiekvienas turime pasverti visus „už” bei „prieš” ir tuomet sąmoningai nuspręsti. Juk rūkymas irgi vėžio rizikos faktorius, visi tai žino, tačiau vis tiek rūko. Iš esmės cigaretės didesnė problema nei soliariumai!
Yra žmonių, kurie nori gerai gyventi, gražiai atrodyti dabar ir jiems nelabai rūpi, kas bus po 10 metų.
Turiu pasakyti, kad soliariumai gana gerai odą dezinfekuoja, tačiau tam užtenka labai trumpo laiko: 5-10 minučių. Visiškai nereikia gulėti pusvalandį.
Pats niekada soliariume nebuvau: man negražu rudas kūnas.

Odos šviesumas priklauso nuo melanino kiekio, kuris yra epidermio viduje. Melaninas – tai pigmentas, kuris gaminasi šiame sluoksnyje. Melaninas saugo oda nuo ultravioletiniu saules spinduliu. Jeigu jus dažnai būnate saulėje, tai melanino kiekis padidėja, kad apsaugoti oda.
TAMSI ODA
Susideda iš dideliu sluoksniu melanino epidermyje. Jeigu odoje padidėję melanino kiekis, tai ji darosi tamsesne.

Apibendrinimas:
Vasarą žmonės stengiasi pasilepinti saulės teikiamais malonumais pamiršdami, kad nesaikingas mėgavimasis saulės voniomis gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. 12,1 proc. visų naujai diagnozuojamų piktybinių navikų yra odos vėžys, kurio pagrindinė priežastis ir yra besaikis deginimasis saulėje.
Odos vėžys susijęs su UV spinduliuotėje praleisto laiko trukme. Dažnai jis išryškėja sulaukus 50 ir daugiau metų.
Kaip sumažinti UV pavojų : nebūti saulėje tarp 10-14 val., kai saulės aktyvumas didžiausias. Vengti vietų, kuriose UV spinduliavimas didesnis nei įprastai dėl atspindėjimo: paplūdimys, vandens dideli šaltiniai, sniegas, kalnai. Įdomu, kad paplūdimyje skėtis nuo saulės veikia kaip UV, atspindimo nuo smėlio, surinkėjas ir tik dar labiau padidina UV dozę.
Paprasčiausia apsauga nuo UV – drabužiai ir akiniai nuo saulės su UV filtru. Tai svarbu tiek atostogaujant, tiek dirbant atvirame ore. Norint prailginti buvimo saulėje laiką, galima naudotis vadinamaisiais saulės ekranais, t. y. apsauginiais kremais, losjonais ir pan.
Pažymėtina, kad kremai yra dviejų rūšių – atsparūs vandeniui ir neatsparūs vandeniui. Pagal tai, kur ruošiamės leisti laiką – tik degintis ar ir maudytis – reikia pasirinkti ir kremo rūšį. Vieni yra cheminiai, kiti – natūralūs mineraliniai.
Svarbus faktorius, priiminėjant saulės vonias, yra odos tipas. Žmogaus odą galima priskirti vienam iš penkių tipų pagal tai, kaip jautriai reaguoja į saulės spindulius. Centrinės Europos gyventojams būdinga keturių tipų oda:
I tipas – oda niekada neįdega, o tik nudega (šviesiaodžiai, šviesiaplaukiai žmonės nusvyla (oda parausta, atsiranda pūslelės) per 10 minučių (arba dar greičiau);
II tipas – oda truputį įdega, tačiau per 10-15 minučių dažniausiai nudega (rusvaplaukiai, šlakuoti, blyškios, kartais strazdanotos odos);
III tipas – oda retkarčiais gali nudegti, tačiau visada įdega (tamsesnės odos, tamsių plaukų ir akių žmonės);
IV tipas – oda įdega stipriai ir greitai, galima sakyti, kad ji niekada nenudega (šių žmonių ir veido oda, ir akys, ir plaukai yra tamsūs).
Tad tik žmonių pasirinkimas ko jie nori gali apsaugoti žmogų nuo susirgimų ir blogos savijautos. Prieš išvykstant atostogauti į šiltesnius kraštus reikėtų pasidomėti, kokie ten tuo metu orai ir koks UVI. Tai padėtų pasirinkti tinkamas apsaugos priemones ir išvengti nudegimo.
Naudojimas soliariumais irgi yra žmonių reikalas. Mano manymu soliariumas nėra gera išeitis įdegti. Taip tai labai paprasta nueini į soliariumą ir įdegi . Bet juk tai gali atsiliepti po 5-10 metų, gali pradėti vystytis vėžys, bet kita vertus pagalvojus deginantis saulėje nenaudojant jokiu priemonių kad išvengti didelio įdegimo taip pat gali atsiliepti po ilgesnio laiko žmogaus sveikatai. Tad negaliam teigti, kad soliariumas tai vėžio sukėlėjas. Kiekvienas turime pasverti visus „už” bei „prieš” ir tuomet sąmoningai nuspręsti. Juk rūkymas irgi vėžio rizikos faktorius, visi tai žino, tačiau vis tiek rūko. Iš esmės cigaretės didesnė problema nei soliariumai! Yra žmonių, kurie nori gerai gyventi, gražiai atrodyti dabar ir jiems nelabai rūpi, kas bus vėliau.

Literatūra:

http://www.moteris.lt/02bala/articles/soliar.htm
http://www.google.lt
http://www.meteo.lt
http://www.kvsc.lt/06_archyvas/sveik_aplinka/saule.htm

Leave a Comment