Ultravioletiniai spinduliai

Turinys

Įvadas 3
Kas yra ultravioletiniai spinduliai (UV) ? 4
Kaip skirstomi ultravioletiniai (UV) spinduliai ? 4
Ozono sluoksnis 5
Ultravioletinė saulės spinduliuotė ir jos poveikis žmogui 6
Rekomendacijos 7
Saulė, jos poveikis žmogui, apsisaugojimo priemonės 7
Akių apsauga nuo saulės spindulių. Saulės akinių lęšių rūšys ir ypatumai 9
Akių apsauga nuo UV spindulių. Ką reiškia 100% apsauga nuo UV spindulių? 9
Ultravioletinių spindulių panaudojimas 9
Soliariumas 10
Kaip soliariumas veikia odą? 10
Žinotina: 11
Naudota literatūra: 12Įvadas
Kiekvienas iš mūsų yra gulėjas paplūdimyje ir deginęs saulėje. Mūsų oda įdega dėka saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės. Saulės spinduliuotė susideda iš matomosios, infraraudonosios ir ultravioletinės dalies. UV (ultravioletiniai spinduliai) ankstyva pavasari būna laabai pavojinga, nes tada jie yra labai kenksmingi mums. Ultravioletiniai spinduliai turi ir nauda ir žala kuriuos aš bandysiu atskleisti mano referate apie UV spindulius, bandysiu išsiaiškinti jų poveiki žmogui, jo organizmui ir kūnui. Taigi ultravioletiniai spinduliai yra elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra tarp 2-400 nm (fotonų energija tarp 3-620 eV). Žemės paviršių pasiekia tik 300-400 nm ilgio ultravioletiniai spinduliai. UV dydis priklauso nuo ozono sluoksnio storio. Kuo jis didesnis, tuo daugiau sugeria ultravioletinių spindulių, taip tarsi skėtis saugodamas mus nuo kenksmingo jųų poveikio. Be to, UV kiekis tiesiogiai priklauso nuo saulės aukščio, vietos aukščio virš jūros lygio, debesuotumo, ir kt. Didžiausias jis būna tropikuose vasaros vidurdienį.
Elektromagnetinės nejonizuojančios spinduliuotės spektras apima ultravioletinę, radijo, mikrobanginę spinduliuotę bei žemo dažnio elektrinius ir magnetinius la

aukus. Kasmet daugėja klinikinių bei epidemiologinių duomenų, priskiriančių šį gamtos ir techninės pažangos reiškinį prie neigiamai sveikatą veikiančių aplinkos padarinių.
Ultravioletinė spinduliuotė – saulės radiacijos išdava. Manoma, kad plonėjant ozono sluoksniui jos aktyvumas didėja. Soliariumai – dirbtinės saulės irgi veikia tuo pačiu principu. Piktnaudžiavimas saule ar soliariumo paslaugomis gali sukelti kai kurias odos vėžio formas – piktybinę melanomą. Tokių susirgimų Europoje daugėja. Pvz., Švedijoje kasmet ūgteli 5 proc., Lietuvoje kasmet padaugėja: 12,2 proc. – moterys, 14 proc. – vyrai.
Taigi prieš keliaudami į kalnius slidinėti ir į tropines vietas verta išsiaiškinti koks yra tuose vietose ultravioletine spinduliuotė (UVI – priemonė informuoti visuomenę apie galimą UV kenksmingumo laipsnį ir apsaugos priemonių reikalingumą). Jeigu yra didelė tai geriau pasirinkti keliauti kitur arba imtis visų atsargumo priemonių ( įvairūs kremai, vengimas tiesioginių saulės spindulių, drabužiai saulės akkiniai su UV filtru ir kt.)Kas yra ultravioletiniai spinduliai (UV) ?
UV (Ultravioletiniai spinduliai) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 nm)

Ultravioletiniai spinduliai yra biologiškai aktyviausi Saulės spektro spinduliai. Tai – didelės energijos saulės spektro spindulių ruožas, pasižymintis stipriu poveikiu.

UV spinduliai:
• skatina medžiagų apytaką ir vitamino D gamybą,
• grūdina organizmą,
• suteikia odai estetiškai patrauklų rudą atspalvį,
• naikina kai kurias bakterijas ir virusus, dėl ko yra taikomi kai kurios ligoms gydyti.
• Tačiau jie jonizuoja or

rą,
• sukelia kai kurių medžiagų švytėjimą,
• stipriai ardo akies tinklainę,
• dideli jų kiekiai skatina odos vėžio atsiradimą,
• gali sukelti saulės smūgį.Kaip skirstomi ultravioletiniai (UV) spinduliai ?
Ultravioleto spindulių zona skirstoma į 3 dalis: UV-A (380-315 nm), UV-B (315-280 nm) ir UV-C (<280 nm). Paskutinioji UV dalis yra žalinga gyvoms sistemoms, todėl naudojama sterilinimui ir dezinfekcijai.

Tam tikros dozės ultravioletinių spindulių žmogui būtinos, bet dideli kiekiai kenkia.
Ultravioletiniai spinduliai sudaro 5% mus pasiekiančios saulės šviesos. 10% mus pasiekiančių UV spindulių sudaro UV B ir 90% UV A.

Žemės atmosfera vaidina svarbų vaidmenį, apsaugant organizmą nuo žalingiausių UV spindulių. Saulės UV C pilnai sugeriamas atmosferos ozono sluoksnyje. Nuo 1980 m ozono sluoksnis atmosferoje kasmet plonėja 3%. Ozono sluoksnio sumažėjimas 1% padidina 1,3% biologinį poveikį žmogui. Nykstant ozono sluoksniui, dramatiškai išaugo UV iki 325nm kiekis, pasiekiantis mus. Tai rodo, kad reikia dar labiau rūpintis apsauga nuo saulės spindulių.
Kai kurie dirbtiniai šaltiniai, pvz.: suvirinimo aparatai, ultravioletinės lempos, lazeriai, dienos šviesos lempos irgi skleidžia ultravioletinius C spindulius.
Kai kuriose natūraliose sąlygose ultravioletinių spindulių dozė yra didesnė dėl atspindžių. Tada žmogų pasiekia ne tik UV spinduliai, krentantys iš viršaus, bet ir atspindėti nuo smėlio, vandens, kelio, sniego. Ypač tas pavojus padidėja saulėkaitoje, paplūdimyje, kalnuose, pajūryje. Smėlis papildomai atspindi ir padidina UV dozę 10%, vanduo 20%, sniegas 80%.
UV spinduliai audiniams turi dvejopą poveikį: fotocheminį ir terminį. UV

V C ir UV B labiau sąlygoja fotocheminius pakenkimus, o UV A ir terminius. Ultravioletiniai spinduliai absorbuojami ląstelėse ir suardo baltymų, nukleininių rūgščių jungtis, dėl to keičiasi molekulių struktūra. Veikiant šviesai, gali susidaryti laisvieji radikalai, kurie taip pat trikdo ląstelių normalią biochemiją.Ozono sluoksnis
Nykstant ozono sluoksniui, dramatiškai išaugo UV iki 325nm kiekis, pasiekiantis mus. Tai rodo, kad reikia dar labiau rūpintis apsauga nuo saulės spindulių.
Atmosferos ozonas – tai gyvybės apsauga nuo pavojingų UV spinduliuotės komponentų. Atmosferos procesai gali veikti apsaugos lygį aukštutinėje atmosferoje. Ozono mažėjimas atmosferoje vyksta dėl:

cheminių procesų, vykstančių dėl ozoną ardančių medžiagų buvimo,

stratosferos meteorologijos pokyčių, t. y. klimato pasikeitimų ir t.t. dujų (natrio junginiai) būsenos.

Atmosferos ozono plonėjimas stratosferoje leidžia augti UVB lygiui prie žemės paviršiaus ir didina gyvų organizmų DNR pokyčių pavojų. Sumažėjus ozono kiekiui 1%, UV – B kiekis gali padidėti 2%. Todėl labai svarbi UV spinduliuotės stebėsena žemės paviršiuje. Vienas iš tam skirtų priemonių yra UV indeksas (UVI).
Stratosferoje esantis ozonas sudaro sluoksnį, vadinamą ozono skydu, kuris sugeria didumą kenksmingųjų UV spindulių, todėl jie iki Žemės nebeprasiskverbia.

Žvelgiant į gyvybės raidą Žemėje, paminėtina, kad susidaręs ozono sluoksnis parengė sąlygas gyvybei iš vandens persikelti į sausumą. Jei šio sluoksnio nebūtų, UV spinduliavimas organizmus sausumoje veiktų daug stipriau nei vandenyje.
9 dešimtmetyje paaiškėjo, kad ozono sluoksnis visoje pl

lanetoje suplonėjo, o per dešimtąjį dešimtmetį virš Antarkties pavasariais suplonėja net 40-50%. Tokie ozono sluoksnio suplonėjimai vad. ozono skylėmis.
Ozono sluoksnio matuokliai rodo, kad ir virš Arkties yra ozono skylė, taigi tokios skylės gali susidaryti ir kitose platumose, kur gyvena gana daug žmonių. Ar tokios skylės susidarys, priklauso nuo vyraujančių vėjų, kitų oro sąlygų bei nuo atmosferoje pakibusių dalelių sudėties.
Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos ataskaitoje nurodoma, kad ozono sluoksniui suplonėjus 10%, susirgimų katarakta ir odos vėžiu turėtų padaugėti 26%. Tai reiškia, kad kasmet visame pasaulyje dėl to papildomai susirgtų katarakta 1,75 mln. gyventojų, odos vėžiu – 300 000.Ultravioletinė saulės spinduliuotė ir jos poveikis žmogui
Saulės spinduliuotė susideda iš matomosios, infraraudonosios ir ultravioletinės dalies. Pastarosios dėka mūsų oda gražiai įdega arba tampa raudona, pūslėta ir skausminga,t. y. – nudega. Ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV) turi teigiamą poveikį, tačiau dideli jos kiekiai gali pažeisti gyvus organizmus. Metai po metų veikdama žmogaus odą, UV skatina jos priešlaikinį senėjimą, gali sukelti odos vėžį arba akių kataraktą. Tiesa, oda gali šiek tiek prisitaikyti prie UV gamindama melaniną (įdegdama). Žmogaus akis tokio sugebėjimo neturi.
UV dydis priklauso nuo ozono sluoksnio storio. Kuo jis didesnis, tuo daugiau sugeria ultravioletinių spindulių, taip tarsi skėtis saugodamas mus nuo kenksmingo jų poveikio. Be to, UV kiekis tiesiogiai priklauso nuo saulės aukščio, vietos aukščio virš jūros lygio, debesuotumo, ir kt.Didžiausias jis būna tropikuose vasaros vidurdienį.
Lengvai suprantamos informacijos apie UV ir galimą jos žalingą poveikį poreikis paskatino mokslininkus apibrėžti parametrą, kuris galėtų būti naudojamas kaip UV indikatorius. Taip atsirado UV Indeksas (UVI) – priemonė informuoti visuomenę apie galimą UV kenksmingumo laipsnį ir apsaugos priemonių reikalingumą. Indeksas nusako UV spinduliuotės poveikį žmogaus odai. Efektyvi UV dozė, sukelianti pastebimą visiškai baltos odos paraudimą, vadinama minimalia eritemine doze (MED).
UV indekso reikšmės mūsų platumose svyruoja tarp 1 ir 10 ir skirstomos taip:
1.3 – žemas,

4.6 – vidutinis,

7.9 – aukštas,

daugiau 9 – ekstremalus.

Norint praktiškai naudoti UVI, reikia žinoti, kuriam iš 4 tipų (pagal žemiau duotą lentelę) priklauso Jūsų oda:

I – as tipas. Oda ypač šviesi,strazdanos,akys mėlynos,plaukai rusvi, sunkiai įdega, nudega (pūslės).

II – as tipas. Oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, plaukai šviesūs,akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą.

III – as tipas. Oda šviesi iki šviesrudės, plaukai rudi , akys pilkos ar žalios, gerai įdega, nudega retai.

IV – as tipas. Oda šviesiai ruda iki alyvos spalvos, plaukai juodi, akys rudos, labai gerai įdega, niekada nenudega.
Deginimosi laikas – tai maksimalus laikas būti saulėje nesisaugant ir negaunant nudegimo. Jis gali būti nustatytas kiekvienam odos tipui pagal UV Indeksą (žr. lentelę žemiau).
Paprasčiausia apsauga nuo UV – drabužiai ir akiniai nuo saulės su UV filtru. Tai svarbu tiek atostogaujant, tiek dirbant atvirame ore. Norint prailginti buvimo saulėje laiką, galima naudotis vadinamaisiais saulės ekranais, t. y. apsauginiais kremais, losjonais ir pan. Pirmą kartą einant į pliažą, reikėtų naudoti apsauginę priemonę su dvigubai didesniu saulės apsaugos faktoriumi (SAF), negu UVI.
Žinotina, kad pliaže gaunate papildomą UV dozę, atsispindėjusią nuo smėlio ir vandens, o kalnuose nuo sniego ir uolų.
Prieš išvykstant atostogauti į šiltesnius kraštus reikėtų pasidomėti, kokie ten tuo metu orai ir koks UVI. Tai padėtų pasirinkti tinkamas apsaugos priemones ir išvengti nudegimo.
Ypatingą rizikos grupę sudaro vaikai. Kūdikiai iki vienerių metų iš viso neturėtų būti saulėje. Vyresniuosius reikėtų rengti laisvais drabužėliais, dengti galvas skrybėlėmis. Vaikų odą reikia saugoti kaip ir I-o tipo odą.
Reikia žinoti, kad neigiamas UV poveikis kaupiasi per daugelį metų, todėl gaunamus MED’us reikėtų skaičiuoti panašiai, kaip skaičiuojame kalorijas, norėdami nepriaugti svorio. Sezonui turėtumėte gauti ne daugiau 30-50 saulės vonių (iki odos paraudimo). Tai sudaro 30-50 MED per metus.
Lietuvoje UV pradėta matuoti 2000 – aisiais metais. UVI prognozės dar tik bandymo stadijoje,tačiau galima pasakyti, kad birželio — liepos mėnesiais giedrą vidurdienį UVI gali būti 6 – 8. Tai reiškia, kad I – ą ir II – ą odos tipą turintiems žmonėms nepavojingo buvimo saulėje laikas yra iki 20 min. Pilnas debesuotumas gali sumažinti spinduliuotę, kartu ir UV indeksą perpus.Rekomendacijos
Kaip elgtis saulėje I ir II tipo odą turintiems žmonėms (ir vaikams)
UVI dydis Apsaugos priemonės Deginimosi laikas
10 ir daugiau (ekstremalus) Geriau būti pavėsyje Mažiau 15 min.
7.9 (aukštas) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, pavėsis, vaikų saulėje nelaikyti 20 min.
4.6 (vidutinis) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, vaikų saulėje nelaikyti 30 min.
1.3 (žemas) Akiniai 60 min. ir daugiauSaulė, jos poveikis žmogui, apsisaugojimo priemonės
Vasarą žmonės stengiasi pasilepinti saulės teikiamais malonumais pamiršdami, kad nesaikingas mėgavimasis saulės voniomis gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. 12,1 proc. visų naujai diagnozuojamų piktybinių navikų yra odos vėžys, kurio pagrindinė priežastis ir yra besaikis deginimasis saulėje. 2001 metais užregistruota 1,7 tūkst. naujų odos vėžio atvejų. Norėdamos būti gražios, moterys dažniau laiko praleidžia saulėje, todėl jos šiomis ligomis dažniau serga nei vyrai.
Odos vėžys susijęs su UV spinduliuotėje praleisto laiko trukme. Dažnai jis išryškėja sulaukus 50 ir daugiau metų. Tai gali būti ilgalaikio buvimo saulėje pasekmė vaikystėje ir jaunystėje. Mat oda akumuliuoja (sukaupia) saulės energiją ir tik po kurio laiko kaip atsakas atsiranda dėmelių, saulės keratomų, apgamų, gėrybinių odos ligų ar net melanomų (odos vėžys).
Kaip žinia, saulė spinduliuoja akimi nematomus ultravioletinius (UV) spindulius. Jie skirstomi į UV-C, UV-B ir UV-A.
UV-C spinduliai turi didžiausią energijos kiekį, bet jie nepasiekia žemės: juos sulaiko žemę gaubiantis ozono sluoksnis. UV-B spinduliai suteikia odai estetiškai malonų rudą atspalvį, bet sukelia nudegimus, padidina melanomos atsiradimo riziką. UV-A spinduliai skatina vitamino D sintezę, sukelia staigų įdegimą, įsiskverbia giliai į odą, skatina raukšlių formavimąsi, odos senėjimą, sausėjimą ir elastingumo mažėjimą.
Patariama saulėje nesideginti nuo 12 iki 14 valandos. Mat saulės spinduliai tuomet krinta statmenai, o jų poveikis būna toks stiprus, kad oda, užuot įdegusi, nusvyla, o įdegis išlieka trumpiausiai. Geriausiai degintis ir gražiausiai įdegama nuo 16 valandos. Lietuvoje didžiausias saulės aktyvumas birželį ir liepą.
Svarbus faktorius, priiminėjant saulės vonias, yra odos tipas. Žmogaus odą galima priskirti vienam iš penkių tipų pagal tai, kaip jautriai reaguoja į saulės spindulius. Centrinės Europos gyventojams būdinga keturių tipų oda:

I tipas – oda niekada neįdega, o tik nudega (šviesiaodžiai, šviesiaplaukiai žmonės nusvyla (oda parausta, atsiranda pūslelės) per 10 minučių (arba dar greičiau);
II tipas – oda truputį įdega, tačiau per 10-15 minučių dažniausiai nudega (rusvaplaukiai, šlakuoti, blyškios, kartais strazdanotos odos);
III tipas – oda retkarčiais gali nudegti, tačiau visada įdega (tamsesnės odos, tamsių plaukų ir akių žmonės);
IV tipas – oda įdega stipriai ir greitai, galima sakyti, kad ji niekada nenudega (šių žmonių ir veido oda, ir akys, ir plaukai yra tamsūs).
Viena iš galimų apsaugos nuo saulės spindulių priemonių – apsauginiai kremai, kurie būna įvairaus stiprumo. Apsauginis kremas turėtų būti tepamas pusvalandį prieš išeinant į gatvę, paplūdimį ar pan. Ant apsauginių kremų pakuočių yra nurodytas apsaugos nuo saulės faktorius (SPF). Jis yra labai paprastai apskaičiuojamas. Pavyzdžiui, šviesiaodis (I tipas) be jokios apsaugos saulėje gali būti apie 10 minučių, apsauginio kremo, kurį šis žmogus naudoja, SPF 20. Tad minutes padauginę iš SPF dydžio, sužinome, kiek laiko, patepę odą šiuo kremu, galime būti saulėje (10×20=200 min.). Tai reiškia, kad kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo turi būti didesnis SPF arba dažniau reikia odą tepti apsauginiu kremu.
Pažymėtina, kad kremai yra dviejų rūšių – atsparūs vandeniui ir neatsparūs vandeniui. Pagal tai, kur ruošiamės leisti laiką – tik degintis ar ir maudytis – reikia pasirinkti ir kremo rūšį. Vieni yra cheminiai, kiti – natūralūs mineraliniai.
Cheminiai filtrai įsigeria į viršutinį odos sluoksnį ir yra nematomi. Šių kremų funkcija – sugerti saulės spindulius. Tačiau šie filtrai sukurti vienam spindulių spektrui (A arba B). Taigi norint apsaugoti odą nuo abiejų rūšių spindulių, reikalingi dviejų rūšių filtrai.
Natūralūs filtrai (pavyzdžiui, titano dioksidas, cinko oksidas ir pan.) neįsigeria į odą, todėl jais pasitepus ant odos lieka balkšvos spalvos plėvelė. Jų poveikis – veidrodžio principu atspindėti saulės spindulius. Šios rūšies filtrai apsaugo odą nuo bet kokių (ir A, ir B) ultravioletinių spindulių. Natūra.lūs filtrai ypač rekomenduojami vaikų odelei apsaugoti.
Tad norint išvengti aukščiau minėtų odos ligų, svarbu saikingai degintis, būnant saulėje naudoti reikiamus apsauginius kremus odai, taip pat patepti lūpas apsauginiu pieštuku su stipriu filtru, o paplūdimyje nepamiršti galvos apdangalo ir skėčio nuo saulės.Akių apsauga nuo saulės spindulių. Saulės akinių lęšių rūšys ir ypatumai
Ultravioletiniai spinduliai yra šie:
UV C 200-280 nm, UV B 280-315nm, UV A 315-380nm.

Idealus saulės lęšis
• Kontroliuoja saulės šviesos kiekį
• Apsaugo akis nuo žalingų ultravioletinių spindulių
• Pašalina nereikalingą šviesos spektro dalį
• Išlaiko optimalią tinklainės adaptaciją naktiniam matymui
• Išlaiko normalią spalvų juslę
• Išlaiko binokulinį matymąAkių apsauga nuo UV spindulių. Ką reiškia 100% apsauga nuo UV spindulių?
Ką reiškia apsauga nuo UV 100% – tai reiškia, kad spinduliai iki 380nm nepraeina pro lęšius ir į akis nepatenka. Informacija apie apsaugą nuo UV spindulių turi nurodyti iki kokio bangos ilgio ir kokią dalį tų spindulių lęšis sulaiko.

Kaip sumažinti UV pavojų : nebūti saulėje tarp 10-14 val., kai saulės aktyvumas didžiausias. Vengti vietų, kuriose UV spinduliavimas didesnis nei įprastai dėl atspindėjimo: paplūdimys, vandens dideli šaltiniai, sniegas, kalnai. Įdomu, kad paplūdimyje skėtis nuo saulės veikia kaip UV, atspindimo nuo smėlio, surinkėjas ir tik dar labiau padidina UV dozę.Ultravioletinių spindulių panaudojimas
Ultravioletinių spindulių panaudojimas yra labai platus. Ultravioletiniai spinduliai naudojami soliariumuose, gaminamos įvairios UV lempos ( jos naudojamos laboratorijoje atlikti įvairiems tyrimams ir UV pasitelkiami apšvytinti įvairiems laboratorijoje atliekamiems tyrimams. Taip pat UV yra naudojami atpažinti pinigams. Taip pat naudojama ir kaip fotoaparatų filtrai:
„UV – tai neutralus filtras. Sulaiko UV spindulius, suteikia vaizdui aiškumo ir panaikina atmosferos ūką. Spalvotoje fotografijoje panaikina mėlynos spalvos perteklių. Naudojamas apsaugoti objektyvą nuo įbrėžimų.“
Dažai:
Gali būti naudojami įvairūs apsauginiai dažai, pvz., ultravioletinėje šviesoje keičiantys spalvą, arba dažai, infraraudonųjų spindulių šviesoje tampantys nematomi, taip pat nuo kopijavimo saugantys dažai, kurie, kopijuojant dokumentą, keičia spalvą, arba nematomi UV fluorescenciniai dažai, kurie tampa matomi tik ultravioletinėje šviesoje.
Dėl cheminio poveikio UV spinduliai taikomi seniems paveikslams restauruoti, jie taip pat praverčia ieškant slaptų užrašų

Aš norėčiau plačiau apžvelgti soliariumą, išsiaiškinti kokia jo nauda žala ir kam jis skirtas.Soliariumas
Saikingai naudojantis soliariumo UV spinduliavimas skatina gera Jusu bendra savijauta ir organizmo sugebejima savarankiskai pasipriesinti ligoms.
Manau, sveikas žmogus saikingai naudotis soliariumu gali. Tik labai svarbu, kad ši paslauga būtų atliekama kokybiškai. Jeigu jums tikrai rūpi sveikata, atėjusios į soliariumą būtinai paprašykite techninio paso. Jame būna pažymėta, kiek vidutiniškai tarnauja lempos, tvarkingame soliariume turi būti pažymėta, kada jos keistos. Jei žmogus važiuoja atostogauti į šiltus kraštus, netgi rekomenduojama prieš tokį poilsį kiek pagrūdinti odą: kūnas nepatirs tokio didelio saulės šoko.
Pavasarį kai kurios moterys jaudinasi dėl per žiemą išblyškusios, nusėtos spuogeliais savo odos. Kad ji taptų lygesnė ir glotnesnė, tikrai tinka soliariumas. Žinoma, tik truputėlį, nepersistengti.
Jei soliariumo darbuotojai kompetentingi – nėra ko bijoti: pirmąkart atėjusiam niekada neleis gulėti 20 minučių. Pradžioje iš viso rekomenduojami ne ilgesni nei 5 minučių seansai.Kaip soliariumas veikia odą?
Tai – kaip saulės spinduliai. Veikia ne tik odą: dėl jų įtakos gaminasi vitaminas D, stiprinamas nusilpęs organizmas. Vaikams čia lankytis nepatartina. Tiek einant į soliariumą, tiek deginantis saulėje labai svarbu, kad žmogus nesikvepintų: eteriniai aliejai, veikiami saulės spindulių, gali sukelti pigmentinių dėmelių.
Kūnas turi turėti natūralią odos apsaugą, būti švarus.
Tačiau tiems, kurie linkę į pigmentacijas, blyškiaodžiams, blondinėms, turintiems daug apgamų – soliariumo tikrai patarčiau vengti.
Kokia išeitis jiems? Norintiems įdegti yra puikiausių pakaitų. Tai – autobronzantai. Dirbtinio įdegio principas toks pats: iš giluminio odos sluoksnio „iššaukiamas” melaninas, kuris suteikia atspalvį.
Prieš pačią įdegio procedūrą salone pirmiausia nuo kūno nušveičiamas negyvųjų ląstelių sluoksnis: oda lygiau pasidengia autobronzantu. Profesionaliai nenušveitus, kūnas gali būti dėmėtas. Šiaip įdegis laikosi apie 2-3 dienas, tačiau priklauso nuo priemonės. Tai nepigu, tačiau saugiau nei soliariumai.Žinotina:
Šviežias sniegas atspindi virš 80% įdegį lemiančios UV;
virš 50% dienos UV dozės tenka intervalui tarp 11 ir 14 val (saulės laiku) ;

ploni debesys gali praleisti virš 90% UV;
smėlis atspindi iki 25% UV;
dirbantys viduje gauna tik 0,2 – 0,1 UV nuo to kiekio, kurį gauna dirbantys lauke;
vanduo praleidžia apie 95% UV, 40% prasiskverbia iki 0,5 m gylio;

UV spinduliai:
• skatina medžiagų apytaką ir vitamino D gamybą,
• grūdina organizmą,
• suteikia odai estetiškai patrauklų rudą atspalvį,
• naikina kai kurias bakterijas ir virusus, dėl ko yra taikomi kai kurios ligoms gydyti.
• Tačiau jie jonizuoja orą,
• sukelia kai kurių medžiagų švytėjimą,
• stipriai ardo akies tinklainę,
• dideli jų kiekiai skatina odos vėžio atsiradimą,
• gali sukelti saulės smūgį.Naudota literatūra:
http://www.moteris.lt/02bala/articles/soliar.htm
http://www.google.lt
http://www.meteo.lt
http://www.kvsc.lt/06_archyvas/sveik_aplinka/saule.htm
http://lt.wikipedia.org/wiki/UV
http://aukcionai.info.lt/post_b.php?id=81590
http://www.meteo.lt/liter_straipsnis.php?id=1
http://www.itpa.lt/~lfd/Lfz/Turiniai/Turi1987.html
http://www.skelbiu.lt/1447895.html
http://www.fei.ktu.lt/lt/analitineiranga.htm
http://www.hansab.ee/?op=body&id=341
http://www.dailyservice.lt/ecom/Products.aspx?Path=%5BAbsMainCatalog%5D%5B02%5D%5BJ%5D%5BJ-25%5D
http://www.sergita.lt/product.php?productID=247
http://www.elektronika.lt/tips/theme/189/382/comments/
http://www.optometrija.lt/index.php?id=59
http://www.aikos.smm.lt/aikos/webdriver.exe?kalba=lt&kodas=3111&MIval=/Pazymejimas
http://www.fototechnika.lt/?prekes=&firmosid=10&firmos_pav=Rodenstock
http://www.fototechnika.lt/?prekes=&firmosid=10&firmos_pav=Rodenstock
http://www.nagai.lt/?p=productsList&iCategory=8
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=42072
http://www.imunitetas.lt/?aid=504&mgid=5
http://www.gp.lt/vid.php3?menu_id=2〈=lt
http://www.inframeda.lt/index.php?lang=1&sid=365&tid=314
http://images.google.com/imgres?imgurl=http://gtresearchnews.gatech.edu/images/Atmospheric-Column.jpg

Leave a Comment