Tolerancija

Tolerancija mūsų kasdienybėje

Įžanga

Pasirinkau šią temą tik todėl, kad nemėgstu žmonių, kurie vartoja žodį nežinodami jo reikšmės. Niekada nenorėjau, ir nenoriu būti vienu iš tokių žmonių. Taigi nusprendžiau, jog reikia išsiaiškinti ką iš tiesų reiškia tolerancija.
Dėstymas

Kažkada šis žodis buvo vartojamas peikiamąja prasme, sulyginus toleranciją su abejingumu religijai.
O kas mūsų laikais yra tolerancija?

Tarptautiniame žodyne tolerancija aiškinama kaip priešingos negu mūsų nuomonės, požiūrio ar įsitikinimo gerbimas, pakanta, nereiškiant savo nuomonės. Sakykime, kad tolerancija iš tiesų ir yra tokia kaip apprašyta žodynuose, vadinkime tai žodynine tolerancija. Sakykime, kad kalbate su žmogumi apie sritį, kurioje nusimanote, kad ir apie fiziką. Ir jūsų pašnekovas pradeda pasakoti kaip neseniai jis, pirmas pasaulyje, padarė atradimą, kad jei šokdamas nuo namo stogo labai norėsi nuskristi, nuskrisi (nežinau kaip bus ateityje, bet manau, kad kol kas kiekvienam aišku jog tai neįmanoma, bet žmogus su kuriuo kalbate yra tuo šventai įsitikinęs). Jūs esate tolerantiškas. Dabar žinodama kas yra tolerancija (žodyninė) suprantu, kad jūs gerbiate savo pašnekovo nuomonę irr pokalbio metu nereiškiate savosios, kad ir kaip norėtųsi išreikšti savo mintis ir išrėžti, kad žmogus stovintis prieš jus kalba nesąmones, jūs tylite, oriai linksite galva ir klausotės ką jis dar papasakos. Bet ar tai ne kvailystė? Atrodo lyg tolerantiškumas ta

ai milžiniška siena neleidžianti jums pasakyti ką iš tiesų galvojate. Žinoma jei pasakysite savo pašnekovui, kad jis išprotėjo ar tiesiog švelniai paaiškinsite, jog jis neteisus, jūsų žodžių pasekmės vis vien bus tokios pačios – žmogus nusimins, supyks gal net trenks durimis ir išeis. Ir viskas tik dėl to, kad išreiškiame savo nuomonę! Gali būti dar blogiau. Jei esate tolerantiškas žmogui ne iš pagarbos, o tiesiog iš pakentimo. Tai pakentimas virsta nebe paprastu nutylėjimu, o greičiau slaptos paniekos liudijimu, ar net neapykanta.
Dabar kyla klausimas kam tolerancija reikalinga?
Šis klausimas mane labai ilgai kankino, kol supratau, kad turiu tik vieną atsakymą. Įsivaizduokite, kad tolerancijos nebėra, tarkim ne visame pasaulyje, o tiesiog mūsų mokykloje. Jei tolerancija dingtų šią minutę, šią sekundę, pradžioje būtų nedidelis šokas, nees žmonės sakytų viską ką galvoja nemąstydami ką sako. Po kurio laiko visi prie to priprastų, ir niekas nebekreiptų dėmesio į kitų žmonių tikrai svarbias ir naudingas pastabas ar žodžius. Visa mokyklos bendruomenė tuos svarbius, gal net lemtingus žodžius visiškai praleistų pro ausis , taip kaip praleidžiame paprastus kasdienius garsus tokius kaip mašinos burzgimas ar medžių šlamėjimas. Mokiniai ir mokytojai neberastų bendros kalbos. Niekas nieko neklausytų ir savaime aišku, apie mokymąsi būtu užmiršta. Mokykla virstų milžinišku chaosu.
Kol kas taip nėra, bet pa
adarius apklausą ( apklausą dariau mūsų mokykloje, klausdama 14-16 metų amžiaus žmonių) į klausimą – ar jus kada nors, kas nors yra pavadinęs netolerantišku didžioji dalis, apie 76%, atsakė taip. Bet man keisčiausia, kad kai paklausiau tuos žmones ar jie atkreipia dėmesį kai juos pavadina netolerantiškais daugiau nei pusė jų atsakė ne. Taigi kam iš viso sakome žmogui, kad jis netolerantiškas, juk beveik kiekvienam paprastam moksleiviui į tai nusispjaut. Po tokios daugybės atsakymų ne panašu jog tolerantiškumas nedidėja. Ar jis mažėja? Beveik visi paklausti žmonės atsakė taip. Ne tik mokykloje, nes čia kartais galime to nepastebėti, bet viso gyvenimo metu. Apklausos rezultatai parodė štai tokias priežastis:

1. Žmonių, nuo mažens, niekas nebemoko tolerancijos ir neteigia jiems, kad tai yra labai svarbus žmogaus bruožas. Suprantama tenka išgirsti tokių pamokymų iš vyresnio amžiaus žmonių ( 60-80 metų), bet kiti žmonės teigia, jog kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, turi teisę ją reikšti ir, kad būtent jo nuomonė yra svarbiausia.
2. Yra tokių žmonių, gal ir nedaug, kuriems paprasčiausiai patinka konfliktuoti ir netolerantiškai reaguoti. Gal tai ir menkiausia priežastis, bet iš jos išsivysto kita, daug didesnė. ↓
3. Žmonės ima pavyzdį vieni iš kitų. Supratęs, kad su juo elgiamasi netolerantiškai asmuo pagalvoja, negi jis negali atsakyti atgal tuo pačiu. Taip netolerantiškų žmonių vis daugėja.
4. Dauguma žmonių mano, kad ji

ie yra visa ko centras. Dėl to neatsižvelgia į kitų norus, nuomonę, jausmus.

Manau, pats elementariausias atsakymas į klausimą: kodėl tolerancija mažėja, yra labai lengvas nes žmogaus protas tokio žodyninio tolerancijos apibrėžimo išvis neturėtų priimti ar suvokti. Žmogus iš prigimties viską skirsto į gera ir bloga, balta ir juoda. Taigi tolerancija būtų tiltas tarp žodžių pritarti ir prieštarauti. Bet juk pamąsčius to tilto išvis nėra. Manau, patys esate patyrę, kad bet koks svyravimas vis vien yra priskiriamas prie vienos iš dviejų pusių. Aš noriu pasakyti, kad jei jūsų kas paklausia kaip jaučiatės, o jūs atsakote normaliai. Žmogus su kuriuo kalbate priima tai kaip gerai. Man mokykloje yra tekę išgirsti mokytojo žodžius,, kas norite galite išeiti iš klasės, man suprantama, jog taip sakydamas mokytojas sako ,, galite išeiti, bet geriau sėdėkite”. Ir dažniausiai niekas neišeina.
Taigi jei viskas iš tiesų tik juoda ir balta, ar tolerancija iš tiesų gali egzistuoti?
Atsakymas labai paprastas. Tai priklauso tik nuo jūsų.

Pabaiga

Visa šia kalba aš nenorėjau priversti jus tapti tolerantiškesniais, ar mąstyti, kad tolerancijos nėra. Tolerancija tai kiek mes kaip žmonės, galime gerbti kitą žmogų. Žmonės būdami tolerantiški su kitais parodo ,pavyzdį kaip turėtų būti elgiamasi su jais. Taigi pagalvokite ar esate tolerantiški?

Leave a Comment