ŠIAULIŲ REGIONO EKONOMINĖS PLĖTROS GALIMYBĖS

ŠIAULIŲ REGIONO EKONOMINĖS PLĖTROS GALIMYBĖS
Mikro – makroekonomikos referatas

Klaipėda, 2006

TURINYS
ĮVADAS 3
ŠIAULIŲ MIESTO EKONOMINĖ APŽVALGA 4
1. NEKILNOJAMASIS TURTAS 4
2. INVESTICIJOS 4
3. DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI 6
4. DARBO RINKA 7
5. SOCIALINĖ PARAMA 7
6. ŪKIO SUBJEKTAI 8
7. PRAMONĖ 8
8. INVESTICIJŲ APIMTYS, BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS 9
9. VYKDOMI INVESTICIJŲ PROJEKTAI 9
2007–2016 METŲ ŠAULIŲ MIESTO STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 10
MIESTO EKONOMINĖS PLĖTROS PLANAI 10
IŠVADOS 12
Naudota literatūra 13ĮVADAS
Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose klesti pramonė ir statybos, aktyvėja smulkusis ir vidutinis verslas, tačiau jis dar neišnaudoja visų galimybių.
Pastaraisiais metais suaktyvėjo statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste sttatantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus – “Saulės miestas”, “Bruklinas”, taip pat metalo apdirbėjai, naujų automobilių ir sunkvežimių pardavėjai.
Auganti ekonominė konkurencija tarp žemynų, valstybių, miestų ir įmonių lemia nuolatinių pokyčių būtinybę. Tokius, dar nesenai laikytus konkurencinius pranašumus kaip gamtiniai resursai, patraukli geografinė vieta, pigi darbo jėga, didelė vidaus rinka, keičia kiti veiksniai: žinių pasiekiamumas, inovatyvumas, verslumas.
Šiaulių miestas vienas pirmųjų Lietuvos didžiųjų miestų pajuto stiprėjančią konkurenciją dėl ekonomikos augimui svarbių veiksnių: investicijų, kokybiškų darbo vietų, kvalifikuotos darbo jėgos.ŠIAULIŲ MIESTO EKONOMINĖ APŽVALGA
1. NEKILNOJAMASIS TURTAS
UAB &##8220;Ober Haus Nekilnojamasis Turtas” duomenimis, šiuo metu mieste vykdomi 5 stambių prekybos ir pramogų centrų statybų projektai, tai yra investuojama į visus nekilnojamojo turto sektorius, aktyviausiai – į komercines patalpas centrinėje miesto dalyje. Paklausiausia prekybai tebėra centrinė Vilniaus g. dalis – pėsčiųjų bulvaras tarp Dvaro ir

r Vasario 16-osios gatvių. Čia patalpų nuomos kainos siekia 60-80 Lt/m2, o pardavimo kainos – 18.000-20.000 Lt /m2. Šalia esančiose gatvėse nuomos kainos yra 2-3 kartus mažesnės. Bulvaras išlieka patrauklus, nes Savivaldybė jį iš esmės atnaujino. Tačiau atsidarius “Saulės miestui”, kuriame 4.500 m2 ploto užims prekybos centras “Rimi Hypermarket”, prekybos pasaže galės įsikurti apie 150 parduotuvių, 5 maitinimo įstaigos, patalpų kainos pėsčiųjų bulvare gali sumažėti. Šiaulių mieste jaučiamas gana didelis logistikos centrų stygius.
Ober Haus duomenimis, klientai labiausiai ieško maisto sandėliavimo patalpų, jų šiuo metu labai trūksta. Paklausiausios – 700-6.000 m2 ploto sandėliavimo patalpos. Jų nuomos kainos priklauso nuo vietos bei įrengimo, svyruoja nuo 5 iki 14 Lt/m2, pardavimo kaina – 100-650 Lt/m2. Šiuo metu bent 2 bendrovės stato šiuolaikiškus sandėlius, tačiau nemanoma, kad rinkos paklausa bus patenkinta. Naujų gamybinių ir sandėliavimo patalpų atsiras įgyvendinus Zooknių pramonės parko projektą. Šiauliuose įsibėgėja ir gyvenamoji statyba. Pernai po daugelio metų pertraukos pastatytas pirmasis daugiabutis, į jį investavo UAB “Šiaulių titanas”. Šiemet ši bendrovė stato antrąjį 40 butų namą. Jame butai su visa apdaila kainuoja priklausomai nuo aukšto 2.800-2.950 Lt/m2, vienos automobilio stovėjimo vietos kaina – 20.000 Lt, sandėliuko – 1.400 Lt/m2. Šiuo metu dar kelios bendrovės pradėjo statyti daugiabučius namus ar rengia jų projektus, vykdomi įvairūs kotedžų statybos projektai.2. INVESTICIJOS
Šiaulių mieste ir apskrities rajonuose pagrindiniai investuotojai – vietinės įmonės. Šiaulių miestas pagal užsienio investicijas, tenkančias vi
ienam gyventojui, atsilieka ne tik nuo kitų didžiųjų miestų, bet ir nuo kai kurių rajonų centrų, pavyzdžiui, Molėtų, Švenčionių, Akmenės, Pasvalio, Kupiškio, Kretingos, Kaišiadorių. Tačiau pagal TUI augimo tempą Šiaulių apskritis yra lyderė Lietuvoje, pernai, palyginti su 2004 m., užsienio investicijų čia padaugėjo 36,6%, Klaipėdoje – 30,2%, Vilniuje – 16,6%, Panevėžyje – 10,4%, Kaune – 3,8%.

Šiaulių apskritis lenkia kitus regionus ir įvairių kitų statistinių rodiklių augimo tempais, pavyzdžiui, pagal savivaldybių dalies šalies pramonėje augimą. Šiauliai pirmauja tarp kitų didžiųjų miestų parduotos pramonės produkcijos augimo tempais. Lietuviškos kilmės prekių eksportas nuo 2000 m. iki 2005 m. Šiauliuose išaugo 2,2 k. – daugiausiai tarp didžiųjų miestų.
Šiauliai auga sparčiau nei vidutiniškai visa Lietuva ne tiek dėl užsienio investicijų, kiek dėl stiprėjančių vietinių įmonių, aktyvaus smulkiojo ir vidutinio verslo. Naujų pramonės šakų, stambių gamybos įmonių pastaruoju metu neatsirado – auga ir plečiasi esančios įmonės.
Miestas auga daugiausia vietinio verslo pastangomis, Savivaldybė stengiasi sudaryti geresnes verslo sąlygas, taip sumažindamas nekilnojamojo turto mokesčio dydžius (2006 m. Šiaulių miesto tarybos sprendimai).
Šiauliuose steigiasi labai daug naujų statybos įmonių, jos sudaro apie 30% visų besikreipiančių į Šiaulių verslo inkubatorių. Statybininkai grįžta iš klajonių užsieniuose, legalizuoja veiklą. IT specialistai steigia daug naujų šios srities įmonių, anksčiau jos vertėsi daugiausia kompiuterinių tinklų diegimu, prekyba, interneto tinklalapių kūrimu, o dabar pradeda ieškoti naujų nišų – imasi kompiuterių tinklų priežiūros, kuria įv

vairius specifinius produktus. Smulkieji verslininkai mieste gali rasti labai daug neišnaudotų nišų, pavyzdžiui, įvairių kasdienių buities paslaugų – butų valymo, atliekų tvarkymo, veiklą pradėjo ir rinkoje sėkmingai įsitvirtino auklių agentūra, mieste iki šiol nebuvo viešųjų ryšių įmonės, dabar jau yra pateiktos trys paraiškos. Per pastaruosius porą metų verslininkai ėmėsi aktyviau plėtoti turizmo infrastruktūrą – pakelėse dygsta įvairūs objektai, tačiau visos galimybės kol kas nėra išnaudojamos. Šiaulių mieste trūksta viešbučių, kurie sutalpintų dideles turistų grupes, tačiau verslininkai Šiauliuose neskuba investuoti į viešbučius.3. DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 2006 metų pradžioje Šiauliuose gyveno 129036 gyventojai (2005 metais – 130020 gyventojų), t.y. 984 gyventojais mažiau. Gyventojų skaičius, tenkantis 1 kv.km. yra 1593,0.
Per 2001-2006 metų (metų pradžioje) laikotarpį Šiaulių miesto gyventojų sumažėjo 3,9% arba 4996 gyventojais ir išlieka gyventojų mažėjimo tendencijos. Šiaulių miesto gyventojai (2006 m. pradžioje) pagal lytį pasiskirsto: vyrai 45,5%, moterys – 54,5%

2006 metų pradžioje nuo 0 iki 15 metų gyventojų skaičius sudarė 17,0% visų gyventojų, darbingo amžiaus – 65,4%, pensinio amžiaus – 17,6%. Šalyje darbingas amžius yra ilginamas, todėl nuo 2001 m. pensinio amžiaus žmonių dalis Šiauliuose sumažėjo, kaip ir žmonių skaičius iki 15 metų. Gyventojų senėjimą rodo senėjimo indeksas – 60 metų ir vyresnių gyventojų skaičius, bet 2006 m. pradžioje (lyginant su praėjusiais metais) šis rodiklis Šiauliuose buvo mažiausias, lyginant su kitais šalies didžiaisiais miestais.4. DARBO RINKA
Darbo rinka – rinkos ekonomikos sudedamoji dalis. Joje darbo paklausa ir pa

asiūla siekia atitikimo, suderinimo. Per pastaruosius keletą metų Šiauliuose pagerėjo darbo rinkos funkcionavimo sąlygos, skatinančios gyventojų užimtumą. Tai liudija darbo rinką apibūdinantys rodikliai: išaugo darbo jėgos paklausa, sumažėjo bedarbių, taip pat ilgalaikių bedarbių skaičius, sumažėjo nedarbo lygis.

Iki 2002 m. viena opiausių socialinių-ekonominių Šiaulių miesto ir viso regiono problemų buvo nedarbas. 2000 m. nedarbas sudarė 16,1% ir pasiekė aukščiausią tašką, tačiau vėlesniais metais nedarbo lygis tolygiai mažėja. Šiaulių darbo biržos duomenimis (nedarbo lygis Darbo biržoje fiksuojamas miesto ir rajono) per pastaruosius 2005-2006 metus bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Šiaulių mieste yra mažesnis už šalies vidurkį. 2006 metų spalio 1 d. bedarbių procentas Šiaulių mieste buvo 1,1 proc. punktu mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris buvo 3,3%. Bedarbių procento skirtumas tarp Šiaulių miesto ir rajono (2006 m. spalio 1 d.) buvo 0,8 proc. punktais (miesto 2,2 %, rajono 3,0 %). Nuo metų pradžios (spalio 1 d.) Šiaulių darbo biržoje įregistruoti 3777 bedarbiai, iš jų moterys sudaro 17 proc., jaunimas iki 25 metų – 31 proc., o neturintys profesinio pasirengimo – 33 proc.5. SOCIALINĖ PARAMA
Iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto, kaip ir visoje šalyje, socialinei apsaugai, globai ir rūpybai skiriama vis mažiau lėšų, kaip ir socialinių pašalpų dydis tenkantis vienam gyventojui. Šis sumažėjimas susiję su tuo, kad valstybės lėšos yra nukreipiamos į socialinių paslaugų teikimą, kita tendencija – augantis pašalpos dydis ir mažėjantis jos gavėjų skaičius. Per 2005 metus ryškus 45,8% arba 3718,3 tūkst. Lt padidėjo iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto skiriamų pašalpų dydis šeimoms, auginančioms vaikus. Socialinėms pašalpoms skiriamos lėšos mažėja.6. ŪKIO SUBJEKTAI
Veikiančių ūkio subjektų skaičius Šiaulių mieste per paskutinius metus metus nuolat auga, nors šis padidėjimas per 2000-2005 m. laikotarpį padidėjo tik 8,5 proc. Paskutiniais metais šis padidėjimas yra 2,5 %.
Analizuojant 2004-2005 m. ūkio subjektus pagal ekonominės veiklos rūšis, pramonės įmonių sumažėjo 8-mis (2 %), statybos įmonių padaugėjo 28 (16%), prekybos įmonių sumažėjo 10 (1%), 18 (5,3 %) įmonių padaugėjo, užsiimančių nekilnojamojo turto nuoma, o kita verslo veikla užsiimančių įmonių skaičius padidėjo net 54 (6%).
Šiaulių mieste daugiausia veikiančių subjektų pagal darbuotojų skaičių per 2004-2005 m. laikotarpį yra mikroįmonės, kurios nuo visų veikiančių subjektų sudaro net 74 %. Pagal darbuotojų skaičių įmonių skaičiai didėjo taip: iki 5 darbuotojų įmonių skaičius padidėjo 62-jomis (3,3%), 5-9 darbuotojų turinčių įmonių skaičius sumažėjo – 9-mis (1,8%), 10-19 darbuotojų – padaugėjo 11 įmonių (3,3%), 20-49 darbuotojų – padaugėjo 19 įmonių (6,8%), bet 50-99 darbuotojų turinčių įmonių skaičius sumažėjo 8-iomis (6,5 %), stambesnėse padaugėjo 3 įmonėmis.

Registro centro duomenimis per 2000-2005 m. laikotarpį dažniausiai buvo įregistruojamos individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės bei kitos įmonės. Pastaraisiais metais mažėja individualių įmonių, kaip jų daugėja tarp išregistruojamų įmonių, o auga uždarųjų akcinių bendrovių skaičius.7. PRAMONĖ
Šiaulių miesto gautos pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas 2004 m. buvo 5169 mln. Lt. Šiaulių miesto augimas siejamas ne su paslaugų, bet pramonės plėtra, vyrauja apdirbamoji pramonė. Tikėtina, kad tokia pramonės struktūra ir išliks artimiausiu metu, nes tai tradicinės miesto pramonės šakos: durpių gavyba, maisto produktai ir gėrimai, viršutinis trikotažas, odos dirbiniai, metalo gaminiai, televizoriai, dviračiai, pakuotės ir taros gamyba, elektros konstrukcijų gamyba, neaustinės medžiagos, baldų gamyba.
Pramonės gaminama produkcija yra orientuota į užsienio rinkas. Eksporto apimtys Šiauliuose nuolat auga. Apie 80 proc. savo produkcijos eksportuoja UAB “Putokšnis”, Lietuvos-Švedijos UAB “Interscalit” eksportuoja 97 proc. produkcijos, AB “Baltik Vairas” – 95 proc. (iš jų 70 proc. Vokietijoje), AB “Venta” – 96-98 proc., UAB “Šiaulių tauro televizoriai” – 98 proc.
2005 metais augo vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Vartojimo prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo maisto produktų kainų didėjimas. Paslaugų kainų šuoliui didžiausią įtaką padarė pabrangę degalai ir tepalai.
Gamintojų kainos visoje pramonėje per 2005 metus padidėjo apie 20 proc. – priežastis ypač išaugusios naftos produktų kainos, statybos kainos pakilo apie 8 proc. – priežastis statybinių medžiagų ir gaminių kainų augimas.
Užsienio prekybos balansas 2005 metais buvo neigiamas (Importas viršija eksportą). Ataskaitiniu laikotarpiu didžiausia prekių dalis buvo eksportuota į Latviją, Vokietiją, Rusiją, Prancūziją, Estiją. Daugiausia prekių importuota iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos.8. INVESTICIJŲ APIMTYS, BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS
Mieste koncentruota regiono pramonė ir darbo jėga – veiklą vysto 52 proc. visų apskrityje registruotų įmonių, dirba apie 40 proc. visų apskrities dirbančiųjų. Mieste sukuriama apie 40 proc. visos apskrities Bendrojo Vidaus Produkto (BVP). Šiaulių apskrities 2004 m. sukuriamo BVP yra už 4981,6 mln. Lt, vienam gyventojui teko 13,7 tūkst. Lt. Įvertinus, kad mieste sukuriama 40 proc. visos apskrities produkcijos, galima daryti išvadą, jog Šiaulių mieste 2004 m. buvo sukurta BVP už 1971,9 mln. Lt.9. VYKDOMI INVESTICIJŲ PROJEKTAI
Šiaulių miesto gatvių, kelių jungčių tarp aplinkkelių ir miesto rajonų nutiesimas ir modernizavimas – 4,6 mln. Lt
Dviračių tinklo infrastruktūros plėtra Baltijos jūros regione – sąlygų aktyvaus poilsio, turizmo ir paslaugų verslui sudarymas – 690,3 tūkst. Lt
Dviračių transporto plėtra Baltijos jūros regione – 276,0 tūkst. Lt
Šiaulių miesto informacijos apie aplinką valdymo ir sklaidos sistemos sukūrimą – 136,0 tūkst. Lt
Šiaulių miesto Talkšos ežero pietinės dalies valymas I etapas – 425,2 tūkst. Lt
Investicijų projekto parengimas mokymosi aplinkos gerinimo Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose projektui – 39,0 tūkst. Lt
“Iškritimo” iš bendrojo švietimo sistemos prevencija – 449,4 tūkst. Lt
Mažmeninės prekybos plėtra – kompetencijos tinklas Baltijos jūros regione / RENET – 96,7 tūkst. Lt
Nakvynės namų virtuvės patalpų remonto darbai ir virtuvės įrangos keitimas – 98,0 tūkst. Lt
656Socialinių paslaugų plėtra ir kokybės gerinimas dienos užimtumo centre “Goda” – 45,7 tūkst. Lt
Šiaulių Aukštabalio multifunkcinio komplekso statybos projektas – 63,5 mln. Lt
Iš ES struktūrinių fondų nuo Bendrojo Programavimo dokumento įgyvendinimo pradžios pagal visas BPD priemones Šiauliams skirta 70,35 mln. Lt.2007–2016 METŲ ŠAULIŲ MIESTO STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS
MIESTO EKONOMINĖS PLĖTROS PLANAI
Aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui ir pramonės plėtrai skatinti numatyta didinti miesto investicinį patrauklumą, įkurti Zoknių mikrorajono teritorijoje Šiaulių industrinį parką ir patobulinti smulkiojo ir vidutinio verslo paramos sistemą. Pritaikant investicijoms ir verslo plėtrai miesto viešąsias teritorijas, kartu bus orientuojamasi į aktyvesnį miesto investicinės aplinkos viešinimą, naujų verslo paramos formų nustatymą, taip pat Europos verslo informacijos pasiekiamumo didinimą.
Palankios aplinkos inovacijoms kurti ir taikyti versle sudarymas remiasi miesto mokslinio potencialo stiprinimu, mokslo ir verslo institucijų partnerystės skatinimu, finansinės aplinkos gerinimu ir techninės paramos infrastruktūros stiprinimu. Šiam tikslui įgyvendinti numatoma į miestą pritraukti mokslininkus, išradėjus ir inovacijų įmones, išplėsti finansavimo šaltinius, subūrus „verslo angelų“ klubą ir įkūrus Šiaulių regiono rizikos kapitalo fondą smulkiesiems verslo subjektams, taip pat bendradarbiauti ir dalytis patirtimi su vietos ir užsienio savivaldybėmis.
Darbo jėgos trūkumo ir rinkos poreikių neatitikimo problemas numatyta spręsti siekiant studijų ir darbo rinkos vienovės, įvairiomis priemonėmis skatinant įmonių investicijas į žmogiškuosius išteklius. Didelis dėmesys šioje srityje skiriamas pažangiausioms miesto įmonėms įvertinti, įsteigiant apdovanojimams už didžiausias investicijas į žmogiškuosius išteklius ir už daugiausiai sukurtų praktikos vietų studentams ir moksleiviams.
Logistikos sistemos ir krovinių tranzito vystymo pagrindinis tikslas yra didinti transporto verslo ekonominį konkurencingumą, integruoti skirtingas transporto rūšis, sukurti palankią aplinkai transporto sistemą, efektyviai koncentruoti pervežimus, vykdomus tarptautinėmis transporto arterijomis, mažinti tranzitinį transportą mieste, sukurti naujų darbo vietų. Taip pat svarbu yra siekti integruotis į Europos logistikos centrų tinklą, sukurti krovinių pristatymo sistemą, atvirą visoms Šiaulių regiono verslo struktūroms, kurioms nereikės turėti sandėlių Šiaulių mieste, garantuoti transporto paslaugų kokybę ir aukšto lygio logistikos paslaugas.
Stiprinant Šiaulių miesto turizmo sektorių, orientuojamasi į viešosios turizmo infrastruktūros išplėtojimą, turizmo paslaugų plėtros skatinimą bei miesto žinomumo vietos ir užsienio turizmo rinkose didinimą. Dėmesys skiriamas patraukliems objektams (Kryžių kalno, žirgyno ir kt.) platesnio pritaikymo turizmo reikmėms išaiškinti, saulės simbolikos plėtrai mieste, platesniam informacinių technologijų panaudojimui informacinėms turizmo paslaugoms teikti.IŠVADOS
Detali miesto ekonomikos būklės analizė, miesto gyventojų, verslininkų ir įvairių sričių ekspertų apklausa parodė, jog didžiausią dėmesį, siekiant miesto ekonomikos konkurencingumo augimo, artimiausiu metu reikia skirti penkioms pagrindinėms sritims: aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui ir pramonei plėsti, inovacijoms palankiai aplinkai sudaryti, darbo jėgai ugdyti, logistikos sistemai vystyti, tranzito paslaugoms plėsti ir turizmo sektoriui stiprinti.Naudota literatūra
http://www.siauliai.lt/ekonomika/index.php
http://www.siauliai.lt/miestas/strateginis/spp_%20svarstymui_2006_09_08.pdf

Leave a Comment