TURINYS
ĮVADAS 21. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS 32. TERITORIJA, GYVENTOJŲ SKAIČIUS IR TANKUMAS 33. NEDARBO LYGIS 54. ŠIAULIŲ REGIONO SAVIVALDYBIŲ GYVENTOJŲ PRAGYVENIMO RODIKLIAI 65. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS 86. INVESTICIJOS 107. IŠVADOS 138. LITERATŪRA 15PRIEDAI 16ĮVADASLietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, atskiri regionai ekonomiškai ir socialiai yra nevienodai išsivystę. Siekdama išlyginti šiuos netolygumus, taip pat integruotis į Europos Sąjungą, Lietuva turi suformuoti aiškią regioninę politiką ir organizuoti jos įgyvendinimą. Tam būtina suprasti regionų plėtrą nulemiančius faktorius, politikos tikslus ir siekius. [2]Regioninė politika, vykdoma valstybės mastu, apibrėžia šalies valdymą erdviniu, regioniniu aspektu, ji parodo ryšius tarp valstybės ir regionų bei regionų tarpusavyje. Taigi politinės aplinkos įtaka yra neatsiejama, nagrinėjant regionų ekonomikos plėtrą. [1]Pagrindinis Lietuvos nacionalinės regionų plėtros politikos tikslas – sąlygų visuose šalies regionuose konvergavimas, o taip pat ekonominio šalies augimo skatinimas.Šiame darbe bus nagrinėjami Šiaulių regiono ekonominiai rodikliai.Darbo tikslas – išnagrinėti Šiaulių regiono savivaldybių ekonominius rodiklius.Uždaviniai:1. Susipažinti su Šiaulių regiono teritorija, gyventojų tankumu.2. Išnagrinėti regiono savivaldybių nedarbo lygį.3. Palyginti Šiaulių regiono savivaldybių gyventojų pragyvenimo rodiklius.4. Palyginti bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui pagal savivaldybes.5. Išnagrinėti regiono gyventojui tenkančių investicijų dydžius.Tyrimo objektas – Šiaulių regiono rajonai ir jų ekonominių rodiklių analizė.Tyrimo metodai – statistinių duomenų apibendrinimas.Naudota informacija – informacijos šaltiniai (ekonominiai statistiniai duomenys), teisės aktai (įstatymai, nutarimai), moksliniai ar apžvalginiai straipsniai, paskaitų medžiaga.
Lietuva – nedidelė šalis, tačiau gamtos ir visuomenės teritoriniai skirtumai joje pakankamai ryškūs. Jie pasireiškia dirvožemio, reljefo, klimato, kraštovaizdžio skirtingumais, ekonominiais pasiekimais, socialiniais – kultūriniais, demografiniais, etniniais (net kalbos) skirtingumais. Valstybės politika gali šiuos skirtingumus slopinti, skatinti, ar rūšiuoti, palaikydama pozityvų gamtinį bei kultūrinį savitumą ir lygindama socialinius – ekonominius skirtumus. [1]1. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS
Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus – apskritis ir savivaldybes. Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių ir 60 savivaldybių (1 lentelė).1 lentelė Teritorijos administracinis skirstymas ir gyvenamosios vietovės(2004 metų pradžioje)
2004Apskritys 10Savivaldybės 60Gyvenamosios vietovės: miestai 103kaimo gyvenamosios vietovės, tūkst.1 21,8iš jų be gyventojų 3,4
1 Gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo duomenys.Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2004. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2004.
Šiaulių apskritis išsidėsčiusi Lietuvos šiaurėje ir apima Vakarų Aukštaitijos bei Žemaitijos etnografinių regionų dalis. Apskritis ribojasi su Latvijos Respublika, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskritimis. Šiaulių apskritis yra antroji pagal teritorijos dydį šalyje.Šiaulių regiono vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje pateikiama 1 priede. Šiuo metu Šiaulių regione, užimančiame 8 540 km2 plotą, gyvena 364 tūkst. žmonių. Šiaurės Lietuvos centras – Šiauliai, o aplink jį išsidėstę šeši rajonai: Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės ir Šiaulių. Šiaulių regionas ribojasi su Latvijos Respublika, o teritorija kerta istorinis „Via Hanza“ kelias, jungiantis Vakarų Europos valstybes ir Rusiją. Šiaulių regiono savivaldybių apibūdinimai pateikiami 2 priede.2. TERITORIJA, GYVENTOJŲ SKAIČIUS IR TANKUMASŠiaulių regiono teritorijos žemėlapis pateikiamas 3 priede.
2 lentelėTeritorija, gyventojų skaičius ir tankumas(2004 m. pradžioje)
Teritorija, km2 Gyventojų skaičius iš jų Gyventojų skaičius 1 km2 miesto kaimo Lietuvos Respublika 65300 3445857 2297400 1148457 52,8Šiaulių apskritis 8540 364076 222489 141587 42,6Akmenės r. sav. 844 29506 18345 11161 35,0Joniškio r. sav. 1152 31458 13443 18015 27,3Kelmės r. sav. 1705 40162 14371 25791 23,6Pakruojo r. sav. 1316 28960 7831 21129 22,0Radviliškio r. sav. 1635 51328 23400 27928 31,4Šiaulių m. sav. 81 131181 131181 – 1619,5Šiaulių r. sav. 1807 51481 13918 37563 28,5
Šaltinis: Šiaulių apskritis. Ekonominė ir socialinė raida. Šiaulių teritorinė statistikos valdyba, Šiauliai, 2005.
Iš šios lentelės duomenų matome, kad savivaldybių dydžiai bei gyventojų tankumas labai skiriasi. Šiaulių miesto savivaldybė yra mažiausia, o gyventojų skaičius 1 km2 – didžiausias. Lyginant rajonų savivaldybių duomenis matome, kad Akmenės rajono savivaldybės teritorija pakankamai maža (beveik 2 kartus mažesnė nei Radviliškio rajono savivaldybės), bet gyventojų tankumas čia didžiausias – 35 gyventojai 1 km2. Mažiausiai gyventojų 1 km2 gyvena Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje – 22 gyventojai.
Didžiausias gyventojų skaičius 1 kvadratiniame kilometre manau yra todėl, kad Akmenėje įsikūrusi akcinė bendrovė ,,Akmenės cementas“, kurioje dirba daug darbuotojų. Akmenės rajone svarbiausios regiono pramonės produkcijos rūšys: cemento, šiferio (be asbesto) ir kalkių gamyba. Pakruojo ir Kelmės rajonų savivaldybių teritorijose pramonė nebuvo ir nėra išvystyta.3 lentelėTeritorija, gyventojų skaičius ir tankumas pagal apskritis(2004 m. pradžioje)Gyventojų skaičius Gyventojų tankumasLietuvos Respublika 3445857 52.8Alytaus apskritis 184807 34.1Kauno apskritis 691445 85.5Klaipėdos apskritis 383250 73.6Marijampolės apskritis 186736 41.8Panevėžio apskritis 295161 37.5Šiaulių apskritis 364076 42.6Tauragės apskritis 132729 30.1Telšių apskritis 178141 41.0Utenos apskritis 181113 25.2Vilniaus apskritis 848399 87.2
Šaltinis: http://db.std.lt/RDB_LT/Dialog/SaveShow.asp
Lyginant gyventojų tankumą apskrityse, matome, kad Šiaulių regiono gyventojų tankumas yra mažesnis tik už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių. Šiaulių regiono gyventojų tankumas sudaro 80,68 proc. vidutinio šalies gyventojų tankumo, bet tik 48,85 proc. Vilniaus apskrities gyventojų tankumo, t. y. Šiaulių apskritis du kartus mažiau apgyvendinta nei Vilniaus apskritis. Mažiausias gyventojų tankumas yra Utenos apskrityje – 25,2 gyventojų viename kvadratiniame kilometre, t. y. 1,69 karto mažiau nei Šiaulių regione, 3,46 kartus mažiau nei Vilniaus apskrityje bei sudaro 47,73 proc. šalies vidurkio.3. NEDARBO LYGIS2004 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministras savo įsakymu patvirtino sąrašą savivaldybių, priskiriamų probleminėms teritorijoms. Iš 14 sąraše esančių savivaldybių net trys savivaldybės – Akmenės, Joniškio, Kelmės rajonų – iš Šiaulių regiono. Rodiklis, pagal kurį Lietuvos Respublikos ūkio ministras išskyrė problemines teritorijas yra bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų.
4 lentelėNedarbo lygis(vidutinis metinis, procentais)
2000 2001 2002 2003Lietuvos Respublika 11,5 12,5 11,3 10,3Šiaulių apskritis 16,3 16,5 14,2 11,8Akmenės r. sav. 20,8 22,7 20,3 19,3Joniškio r. sav. 16,6 20,7 18,0 15,6Kelmės r. sav. 15,8 18,9 18,1 15,7Pakruojo r. sav. 11,9 13,4 12,0 10,1Radviliškio r. sav. 17,0 16,2 13,0 10,7Šiaulių m. sav. 16,1 13,7 10,9 8,4Šiaulių r. sav. – 17,9 16,3 13,1
Šaltinis: Šiaulių apskritis. Ekonominė ir socialinė raida. Šiaulių teritorinė statistikos valdyba, Šiauliai, 2005.
Iš duomenų lentelėje matome, kad 2003 m. šalies nedarbo lygis buvo 10,3 proc., Šiaulių apskrityje – 11,8 proc. Lyginant šiuos du rodiklius matome, kad apskrities nedarbo lygis 14,56 proc. didesnis nei šalies.
Tačiau skaičiuojant atskirų rajonų nedarbo lygio santykį su šalies rodikliu, rezultatai labai skiriasi:* Akmenės rajono savivaldybės nedarbo lygis net 87,38 proc. didesnis už šalies; * Joniškio rajono savivaldybės – 51,46 proc.; * Kelmės rajono savivaldybės – 52,43 proc.;* Šiaulių rajono savivaldybės – 27,18 proc.;* Radviliškio rajono savivaldybės – 3,88 proc. Pakruojo rajono savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės nedarbo lygis yra mažesnis nei šalies: nedarbas Pakruojo rajone sudaro 98,06 proc. respublikos nedarbo lygio, o Šiaulių mieste – 81,55 proc.Šiaulių mieste nedarbo lygis yra gana žemas (8,4 proc.) ir šis rodiklis sumažina regiono nedarbo lygio vidurkį. Tuo tarpu Joniškio rajono ir Kelmės rajono savivaldybių nedarbo lygis 1,5 karto didesnis nei šalies, o Akmenės rajono savivaldybės – beveik 2 kartus viršija respublikos vidurkį.Nagrinėjant nedarbo lygį Šiaulių regione, aiškiai matome, kad trys regiono rajonai yra probleminiai, t. y. labai aukštas nedarbo lygis. Tačiau nedarbo lygio skirtumai yra pačioje savivaldybėje. Pavyzdžiui, Joniškio rajono savivaldybėje didžiausias nedarbo lygis yra Gaižaičių seniūnijoje – net 28,4 proc., Žagarės seniūnijoje – 22,3 proc., kai tuo tarpu Skaistgirio seniūnijoje – 8,2 proc., Kriukų seniūnijoje – 10,1 proc. O bendras Joniškio rajono nedarbo lygis – 12,5 proc. Išskiriant Joniškio miestą, matome, kad jame nedarbas siekia 9,6 proc., Žagarės mieste – 22,9 proc., o kaimuose – 13,2 proc. Žinant bendrą situaciją rajone, negalima stebėtis, kad Skaistgirio seniūnijoje mažiausias nedarbo lygis. Seniūnijoje gyvuoja ir sėkmingai dirba žemės ūkio bendrovės, iš Skaistgirio kilęs ir jame gyvena vienas stipriausių ir sėkmingiausiai dirbančių rajono verslininkų, neseniai savo cechą čia įkūrė ,,Šiaulių verpstas“, pradėjo veikti restoranas su viešbučiu. Bedarbių procento nuo darbingo amžiaus gyventojų Joniškio rajone žemėlapis pateikiamas 4 priede. Nagrinėjant Joniškio rajono nedarbo lygio svyravimus (grafikas pateikiamas 5 priede), galime teigti, kad didžiausias nedarbas būna žiemos sezonu, mažiausias – liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Čia įtaką daro viešieji, sezoniniai darbai. Daugiausia bedarbių nukreipiama dirbti ūkininkų laukuose.4. ŠIAULIŲ REGIONO SAVIVALDYBIŲ GYVENTOJŲ PRAGYVENIMO RODIKLIAIRegiono gyventojų pragyvenimo lygį rodo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.5 lentelėVidutinis mėnesinis darbo užmokestis(įskaitant individualias (personalines) įmones, litais)
2000 2001 2002 2003Šalyje 971 982 1014 1073Šiaulių apskritis 800 801 817 871Akmenės r. sav. 816 829 862 937Joniškio r. sav. 719 759 755 789Kelmės r. sav. 726 746 761 790Pakruojo r. sav. 731 739 752 794Radviliškio r. sav. 711 699 719 754Šiaulių m. sav. 864 858 869 934Šiaulių r. sav. 704 686 730 757
Šaltinis: www.std.lt
Nagrinėjant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį per 2000–2003 metus, matome, kad Radviliškio, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių gyventojų darbo užmokestis 2001 metais buvo mažesnis nei 2000 metais, Joniškio rajono savivaldybės gyventojų vidutinis darbo užmokestis labai nežymiai sumažėjo 2002 metais. Lyginant 2003 metų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį pagal atskiras savivaldybes, matome, kad didžiausias darbo užmokestis Akmenės rajono savivaldybėje – 937 Lt, t. y. 87,33 proc. šalies vidurkio ir 7,58 proc. viršija regiono vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Tik 3 litais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis mažesnis Šiaulių mieste.Mažiausias vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Radviliškio rajono savivaldybėje – 754 Lt. Tai sudaro 70,27 proc. šalies vidurkio arba 86,57 proc. regiono vidurkio. Skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio – 183 Lt arba 1,24 karto. 6 lentelėGyventojai pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį apskrityse ir savivaldybėse(1000-iui gyventojų)
Darbo užmokestis Pajamos iš nuosavo verslo, nuosavy-bės ar investicijų Pajamos iš žemės ūkio veiklos Pensija, pašalpa Stipen-dija Valstybės išlaikomas Šeimos ir/ar kitų asmenų išlaikomas Kitas pragyvenimo šaltinis, pragyvenimo šaltinis nenurodytasLietuvos Respublika 286 15 28 259 11 10 333 58Šiaulių apskritis 248 15 33 280 10 12 345 57Akmenės r. sav. 232 9 24 302 4 17 354 58Joniškio r. sav. 215 12 63 302 9 19 338 42Kelmės r. sav. 164 11 78 337 7 7 358 38Pakruojo r. sav. 233 10 52 311 10 20 335 29Radviliškio r. sav. 230 10 53 316 6 11 326 48Šiaulių m. sav. 309 22 1 229 13 8 338 80Šiaulių r. sav. 216 14 37 290 8 13 375 47
Šaltinis: www.std.lt
Nagrinėjant 1000-čio gyventojų pragyvenimo šaltinį, matome, kad daugiausia dirbančiųjų, t. y. pragyvenančių iš darbo užmokesčio, yra Šiaulių mieste (309 žmonės iš 1000 arba 30,9 proc.). Šiauliuose yra ir daugiausia žmonių, gaunančių pajamas iš nuosavo verslo, nuosavybės ar investicijų. Ir visiškai suprantama, kad pajamas iš žemės ūkio veiklos gauna tik 1 iš 1000 gyventojų. Šiaulių mieste mažiausias žmonių skaičius pragyvena iš pensijų ar pašalpų bei yra valstybės išlaikomi.
Kelmės rajono savivaldybėje iš 1000 gyventojų tik 164 (16,4 proc.) pragyvena iš darbo užmokesčio. Todėl visai nekeista, kad 337 asmenys pragyvena iš pensijų ar pašalpų bei 78 – iš pajamų iš žemės ūkio veiklos (tai didžiausi rodikliai Šiaulių regione).5. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTASEkonominį Šiaulių regiono išsivystymą parodo bendrasis vidaus produktas (BVP).8 lentelėBendrasis šalies vidaus produktas (BVP)
Metai
Iš viso Tenka vienam gyventojuiveikusiomis kainomis veikusiomis kainomis palyginamosiomis 2000 m. kainomis mln. Lt mln. EUR 1 mln. Lt pokytis, % 2 Lt EUR1990 134 … 63952 – 36 …1995 25568 4939 37086 3,3 7045 13612000 45526 12362 45526 3,9 13009 35332001 48379 13512 48429 6,4 13897 38812002 51643 14927 51704 6,8 14887 43032003* 56179 16271 56716 9,7 16264 4711
1 Iki 1999 m. ECU.2 Palyginti su praėjusiais metais.Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2004. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2004.
Sie¬kiant pa¬teik¬ti re¬gio¬nų plėt¬rą api¬bū¬di¬nan¬čius ro¬dik¬lius, pra¬dė¬tas skai¬čiuo¬ti re¬gio¬ni¬nis BVP. Lietuvos statistikos metraštyje 2004 pa¬tei¬kia¬mi 1995–2002 me¬tų duo¬me¬nys, lei¬džian¬tys įver¬tin¬ti 10 ap¬skri¬čių in¬dė¬lį į ša¬lies BVP.
9 lentelėBendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, pagal apskritis
Apskritys Tūkst. Lt Palyginti su šalies vidurkiu, % 1995 2000 2001 2002 1995 2000 2001 2002LR 7,0 13,0 13,9 14,9 100,0 100,0 100,0 100,0Alytaus 6,1 10,6 11,1 11,5 86,9 81,8 80,1 77,2Kauno 6,7 12,5 13,6 14,0 95,6 95,9 97,9 94,2Klaipėdos 7,7 14,7 15,3 16,1 109,8 112,7 110,2 108,5Marijam-polės 5,9 9,5 9,4 9,9 83,4 73,0 67,5 66,5Panevėžio 7,2 11,8 12,4 12,9 101,9 90,4 89,0 86,6Šiaulių 6,5 10,1 10,3 11,0 91,7 77,4 74,2 74,0Tauragės 4,7 8,0 8,4 8,6 67,2 61,4 60,5 57,8Telšių 6,2 11,1 12,0 12,4 88,0 85,5 86,7 83,6Utenos 7,1 11,0 11,6 12,3 100,7 84,5 83,3 82,7Vilniaus 8,2 17,4 19,0 21,3 116,4 133,5 136,5 143,3
Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2004. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2004.
Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2004. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2004.
1 pav. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, pagal apskritis
Nagrinėjant šios lentelės bei grafiko duomenis matome, kad Šiaulių apskrityje bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui tenka 12,2 tūkst. Lt. Tai nėra pats žemiausias rodiklis tarp visų apskričių. Lyginant su šalies rodikliu, tai sudaro 74,85 proc. Ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi yra Vilniaus apskritis, kurios BVP 1 gyventojui siekė 23,4 tūkst. Lt ir viršijo Lietuvos BVP 1 gyventojui 43,56 proc. Lyginant Šiaulių regiono rodiklį su Vilniaus, matome, kad Šiaulių BVP 1 gyventojui beveik 2 kartus (t. y. 1,92) mažesnis nei Vilniaus apskrities.
Duomenų apie rajonų savivaldybių gyventojams tenkančią BVP dalį Lietuvos statistikos departamentas nepateikia, todėl negalime atlikti analizės.6. INVESTICIJOSMaterialinės investicijos – tai išlaidos pastatams, inžineriniams statiniams, įrenginiams, mašinoms, transporto priemonėms įsigyti; statybai ir esamam ilgalaikiam materialiniam turtui atnaujinti (išskyrus paprastąjį remontą). Materialinės investicijos vienam gyventojui rodo regiono įmonių veiklos gyvybingumą ir gebėjimą investuoti bei kurti darbo vietas.10 lentelėMaterialinės investicijos vienam gyventojui(nuo 2002 m. duomenys pateikiami pagal investavimo vietą, o prieš tai buvo pateikiami pagal įmonės registravimo vietą, litais)
2000 2001 2002 2003Lietuvos Respublika 1873 2247 2342 2512Šiaulių apskritis 830 850 1239 1212Akmenės r. sav. 481 551 586 553Joniškio r. sav. 371 594 1110 844Kelmės r. sav. 220 275 763 637Pakruojo r. sav. 255 624 634 620Radviliškio r. sav. 313 326 596 624Šiaulių m. sav. 1308 1483 2197 1782Šiaulių r. sav. 1414 653 588 1728
Šaltinis: Šiaulių apskritis. Ekonominė ir socialinė raida. Šiaulių teritorinė statistikos valdyba, Šiauliai, 2005.
Iš lentelės duomenų matome, kad Šiaulių regione 2003 m. materialinės investicijos vienam gyventojui 2 kartus mažesnės nei šalyje. Labai skiriasi materialinės investicijos 1 gyventojui atskirose Šiaulių regiono savivaldybėse. Daugiausia investicijų tenka Šiaulių miesto gyventojams – net 1782 Lt. Šis rodiklis 1,41 karto mažesnis už šalies vidurkį. Bet lyginant su Akmenės rajono savivaldybės gyventojui tenkančiomis investicijomis (553 Lt), tai net 3,22 karto daugiau. Akmenės rajono savivaldybės gyventojui tenkančios materialinės investicijos yra pačios mažiausios regione, jos net 4,54 karto mažesnės už šalies rodiklį. Pakruojo ir Radviliškio rajonų savivaldybių gyventojams tenka panaši materialinių investicijų dalis – 620 ir 624 Lt vienam gyventojui. Tai sudaro šiek tiek daugiau nei 51 proc. Šiaulių regiono vidurkio. Lyginant su šalies rodikliu, tai sudaro apie 24,7 proc.
Tie¬sio¬gi¬ne užsie¬nio in¬ves¬ti¬ci¬ja lai¬ko¬ma to¬kia inves¬ti¬ci¬ja, ku¬rios pa¬grin¬du su¬si¬for¬muo¬ja il¬ga¬lai¬kiai eko¬nominiai finansiniai san¬ty¬kiai ir in¬te¬re¬sai tarp tie¬sio¬gi¬nio už¬sie¬nio in¬ves¬tuo¬tojo ir tie¬sio¬gi¬nio in¬ves¬ta¬vi¬mo įmo¬nės.
Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2004. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2004.
2 pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui (metų pradžioje)
Labai įdomu panagrinėti tiesiogines užsienio investicijas vienam Šiaulių regiono gyventojui.
11 lentelėTiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui(metų pabaigoje, litais)
2000 2001 2002 2003Lietuvos Respublika 2678 3068 3808 3976Šiaulių apskritis 419 449 488 514Akmenės r. sav. 900 1022 1038 1046Joniškio r. sav. 34 10 66 63Kelmės r. sav. 1 3 12 15Pakruojo r. sav. 204 200 301 196Radviliškio r. sav. 54 76 77 96Šiaulių m. sav. 855 906 940 1002Šiaulių r. sav. 66 73 154 226
Šaltinis: Šiaulių apskritis. Ekonominė ir socialinė raida. Šiaulių teritorinė statistikos valdyba, Šiauliai, 2005.
Iš lentelės duomenų matome, kad 2003 metais tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Šiaulių apskrityje yra 514 Lt, kai šalies vidurkis – 3976 Lt. Vadinasi, Šiaulių regione tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 7,74 karto mažesnės nei šalyje. Labai ryškūs tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui skirtumai regiono viduje. Daugiausia užsienio investicijų tenka Akmenės rajono savivaldybės gyventojui – 1046 Lt. Tai 2 kartus daugiau nei regiono vidurkis ir sudaro 26,3 proc. šalies vidurkio. Mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų tenka Kelmės rajono savivaldybės gyventojui – tik 15 Lt. Tai sudaro 2,92 proc. regiono tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui vidurkio ir tik 0,38 proc. šalies vidurkio. Joniškio rajono savivaldybės gyventojui tiesioginių užsienio investicijų tenka 63 Lt (1,58 proc. šalies TUI vidurkio), Radviliškio rajono savivaldybės gyventojui – 96 Lt (2,41 proc.), Pakruojo rajono savivaldyb…ės gyventojui – 196 Lt (4,93 proc.), Šiaulių rajono savivaldybės – 226 Lt (5,68 proc.). Šiaulių miesto savivaldybės gyventojui tenka 1002 Lt tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui (25,2 proc.).7. IŠVADOSRegioninė politika realizuojama remiantis regioninės plėtros strategija, kurios tikslas -nustačius pagrindines regiono problemas, parinkti ir įvardinti priemones bei instrumentus, galinčius šias problemas išspręsti. Pagrindinė regionų plėtros strategija yra įkurti institucijas, keisti fizinę infrastruktūrą ir įgyvendinti regionines politikas, užtikrinančias ilgalaikę palaikomą plėtrą. Plėtra apima platesnę viziją, nei paprastai padidintas vartojimas. Tai reiškia ne tik augantį gyventojų skaičių, bet vis labiau patenkintus jų socialinius, politinius, kultūrinius ir materialius siekius. Plėtra yra daugiau nei ekonominis augimas ar tokio augimo strategija, nes visuomenės poreikiai apima daugiau nei materialus komfortas ar ekonominių rodiklių augimas. Todėl priimant sprendimus reikia pripažinti ir įvertinti kompromisus tarp materialios naudos siekimo bei kitų socialinių tikslų, kaip socialinė lygybė ar kultūra, o pačios įgyvendinimo politikos pirmiausiai turi pripažinti socialinių faktorių svarbą plėtros procesuose. [2]
Sukurta teisinė bazė ir institucinė struktūra sudaro sąlygas sistemingai įgyvendinti nacionalinę politiką šalyje. 2004-2006 metų laikotarpiui numatyti tokie pagrindiniai veiksmai: parengti ir pateikti Vyriausybei socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo planus (iniciatyvas). Siekiant tai padaryti, 2003 m. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu Lietuvos mokslininkai atliko savivaldybių socialinių ir ekonominių rodiklių analizę. Ji parodė, kad socialiniai ekonominiai netolygumai šalies viduje nemažėja. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje pastebimi žymūs socialinio ir ekonominio išsivystymo skirtumai. Netolygumai žymūs regioniniame lygmenyje, tačiau dar žymesni jie yra savivaldybių lygmenyje. Šiame darbe buvo nagrinėti Šiaulių regiono ekonominiai rodikliai ir lyginti savivaldybių lygmenyje. Akmenės rajono savivaldybės rodikliai labai įdomūs: tai tankiausiai apgyvendinta teritorija, čia didžiausias nedarbo lygis (net 19,3 proc.), tačiau ir didžiausias vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (937 Lt), vienam gyventojui mažiausiai tenka materialinių investicijų, bet daugiausiai iš viso regiono – tiesioginių užsienio investicijų. Todėl labai sunku nusakyti, ar Akmenės rajonas – problemiškiausias regione. Rajono vadovai tuo nėra įsitikinę. Jie teigia, kad ,,Akmenės rajonas – neatrastoji žemė“. Su tokiu šūkiu akmeniškiai dalyvavo parodoje Šiauliai-2004. Kelmės rajono savivaldybėje nedarbo lygio rodiklis antras regione (15,7 proc.), o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – tik ketvirtas, tiesioginės užsienio investicijos mažiausios regione ir siekia tik 15 litų vienam gyventojui. Joniškio rajono savivaldybėje nedarbo lygis gana aukštas – 15,6 proc., tai trečias rodiklis iš 7 regiono savivaldybių. Materialinių investicijų vienam gyventojui rodiklis taip pat trečias, o tiesioginių užsienio investicijų tenka 63 Lt vienam gyventojui ir tai yra šeštas rodiklis visame regione. Pakruojo ir Radviliškio rajonų savivaldybių rodikliai yra panašūs: nedarbo lygis 10,1 ir 10,7 proc., materialinės investicijos vienam gyventojui atitinkamai 620 ir 624 Lt., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 750-800 Lt. Visame regione savo rodikliais išsiskiria Šiaulių miestas. Čia nedarbo lygis pats mažiausias 8,4 proc., vidutinis darbo užmokestis tik 3 litais mažesnis nei Akmenės rajone, materialinės investicijos vienam gyventojui didžiausios (1782 Lt), o tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui vėl mažesnės už tenkančias Akmenės savivaldybėje gyvenančiam. Todėl labai sunku nagrinėti ir lyginti savivaldybių socialinius ir ekonominius rodiklius bei išskirti vieną ar kitą teritoriją kaip probleminę. Tai parodo poreikį turėti nacionalinę regioninę politiką, kuri užtikrintų tolygesnį visų šalies regionų ir savivaldybių vystymąsi. Šiuo metu su suinteresuotomis institucijomis yra derinamas Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos projektas. Rengiant jį ir analizuojant apskričių ir savivaldybių sociali…nę būklę, buvo pastebėta, kad yra daug teritorinių darinių, kuriuose didelis bedarbių skaičius ir santykinai didelė gyventojų, gaunančių socialines išmokas, dalis. Todėl Vidaus reikalų ministerija artimiausiu metu siūlys Vyriausybei išskirti socialinės plėtros teritorijas ir visoms ministerijoms koordinuoti veiksmus, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo jose. Vidaus reikalų ministerijos nuomone, į socialinės plėtros teritorijas reikėtų nukreipti smulkiojo ir mikroverslo plėtros skatinimo priemones, plėtoti infrastruktūrą, vykdyti aktyvias užimtumo skatinimo priemones. [4]Formuojant šalies regioninę politiką dažniausiai keliami du tikslai: regioninių skirtumų mažinimas bei ekonominio augimo skatinimas. Paprastai vienam iš šių tikslų suteikiamas prioritetas. Lietuvoje ekonominiai socialiniai regionų skirtumai yra pakankamai ryškūs, todėl prioritetinis Lietuvos regioninės politikos tikslas – regioninių skirtumų konvergavimas. Ekonominio augimo skatinimo tikslas yra orientuotas į atsilikusius šalies regionus ir naudojamas kaip priemonė regionų skirtumams mažinti.Turi būti siekiama, kad nuo 2007 m., naujajame Europos Sąjungos programavimo periode, atsirastų vadinamoji regioninė operacinė programa, kurios tikslas ir būtų siekti socialinės ir ekonominės sanglaudos šalies viduje.8. LITERATŪRA1. Rita Bagdzevičienė, Justinas Rimas, Algimantas Venckus. Regionų ekonomikos plėtros strategija, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, http://www.nrda.lt/ – 2005-03-142. Mačys G., Stempkauskas V. Regionų ekonominė plėtra: analizės metodika ir finansiniai šaltiniai. // Ekonomika ir vadyba 2000. Aktualijos ir metodologija: tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 2000 05 04 – 2000 05 05. – p. 252-254.
3. Savivaldybių žinios, 2005 m. Nr. 6, Lietuvos savivaldybių asociacija.
4. Savivaldybių žinios, 2005 m. Nr. 12, Lietuvos savivaldybių asociacija.
5. www.std.lt
6. www.ldb.lt
7. www.nrda.lt
8. www.lrinka.lt