Pasauline prekybos organizacija

Turinys

Puslapis Įvadas 31. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) 42. Kuo Lietuvos narystė PPO naudinga šalies verslui 8 1. Narystės reikšmė Lietuvai 8 2. Lietuvos įsipareigojimai 8 3. Lietuvos teisės ir parama eksportuotojams 9 4. Apsauga vietos gamintojams 10 5. Tikslas – liberalizuoti pasaulio prekybą 113. PPO nauda 12 Išvados 16 Literatūros sąrašas 17

Įvadas

Visi susiduriame su tarptautine prekyba daugelyje vietų: be prekybosnebūtų bananų Vienoje ar europietiškų vaistų Niujorke. Tačiau ši tema yrakompleksiška, o derybos dėl kvotų ir muitų kelia biurokratines nuotaikas.Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) daugelis mato kaip nepermatomąmilžiną, kurio veiklos negali paveikti niekas iš šalies. Globalizacijospriešininkų protestai pasaulio viršūnių susitikimų metu vyksta dažnai.Todėl Europos Parlamento nariai, kaip išrinktieji piliečių atstovai, kovojauž didesnį skaidrumą ir didesnę įtaką vykstant PPO deryboms. Šiuo metu ypatingas PPO dėmesys yra skiriamas penkioms sritims :paramai besivystančioms ir pereinamojo pobūdžio ekonomikos šalims;specializuotai eksporto rėmimo per Tarptautinį prekybos centrą programai;regioniniams prekybos susitarimams;bendradarbiavimui koordinuojant narių ekonominę politiką;organizacijos narių prekybos politikos peržiūroms.

Darbo tikslas – išnagrinėti Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO)ypatumus. Darbo objektas: – Pasaulinės prekybos organizacijos ypatumai – Pasaulinės prekybos organizacijos įtaka Lietuvai, – Pasaulinės prekybos organizacijos nauda. Darbo metodai – mokslinės literatūros ir internetinių duomenųanalizės;

1. Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

 2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulio prekybosorganizacijos (PPO) (World Trade Organisation – WTO) nare. Taip buvobaigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizacijąprocesas. 2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo įPPO rezultatus bei apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdėvisas teisines procedūras, būtinas tapti pilnateise PPO nare. Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas prasidėjo 1995 m.,kuomet, atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione bei į visintensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą teikiančius tarptautinius

ekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės programą buvoįtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie Bendrojosusitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. – General Agreement onTariffs and Trade – GATT), o vėliau, kuomet GATT pagrindu buvo įkurta PPO,ir dėl narystės šioje organizacijoje. Didelės įtakos stojimui į PPO turėjoir tai, kad integracija į PPO ir Europos Sąjungą yra harmoningas procesas.Kaip parodė dvišalis teisės patikros išorinių santykių srityje procesas,narystė PPO yra svarbi stojant į ES – vienas pagrindinių reikalavimųsiekiant ES narystės yra PPO sutarčių nuostatų  faktinis laikymasis. Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą– tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams beiinvestuotojams. PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnaiįgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė,skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitaloinvesticijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimoskatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek versloaplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujųgalimybių ir prekybos santykius su 144-iomis (po Lietuvos į PPO įstojoMoldova, Kinija ir Taivanis) pasaulio valstybėmis, konkurencijos sąlygoms,įstojus į PPO, tampant vienodoms, daro lygiaverčiais. PPO buvo įkurta 1995 metais, pakeitusi nuo 1947 m. pasaulinę prekybąreguliavusį GATT. PPO yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globaliųtarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad šalys narės plėtotų prekybąpagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausiustarptautinės prekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo statuso irnacionalinio statuso – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigojasuderinti užsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinėsteisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. PPOsutartimis siekiama dviejų pagrindinių tikslų: šalinti kliūtis, trukdančiaslaisvai plėtoti prekybą, ir sukurti efektyviai veikiantį tarpvalstybinių
prekybos ginčų sprendimo mechanizmą. PPO vadovauja Ministrų Konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartąper dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkėir tolesnė veikla, reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą.Vienas pagrindinių PPO uždavinių – pasaulio prekybos liberalizavimas. Tuopagrindu rengiami PPO derybų raundai, kurių dėka liberalizuojama pasaulioprekyba bei plečiama ir stiprinama daugiašalė prekybos sistema.  1986-94 m.vyko Urugvajaus raundas,  kurio išdavoje buvo įkurta PPO, o šiuo metu jauvyksta 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje vykusios PPO Ministrų konferencijosmetu paskelbtas derybų raundas, kurio oficialus pavadinimas Dohos plėtrosdarbotvarkė (Doha Development Agenda) (raundas  buvo planuojamas paskelbtiSietle, JAV 1999 metais, tačiau susitarimo pasiekta nebuvo, nepaisant to,derybos 2-ose srityse – žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje buvo pradėtosdar 2000 m.). Lietuva, tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybiniusinteresus – tiek dalyvaudama tolesniame pasaulio liberalizavimo procese,tiek derėdamasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su stojančiomis šalimis(pirmiausiai Rusija ir Ukraina), tiek turėdama teisę kreiptis į PPO dėlpadėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo.Tikrai  svarbu, kad narystė PPO leidžia Lietuvai derėtis su PPO narystėssiekiančia ir ypač mus dominančia prekybos partnere – Rusija. Tai geragalimybė Lietuvai išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose sritysebei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yrataikomas, panaikinimo. Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizacijąyra gera galimybė pasiekti verslo sąlygų su Rusija pagerinimo, kad šiosšalies prekybos režimas taptų stabilus ir prognozuojamas. Tuo tikslu buvoparengta ir pateikta Rusijai derybinė pozicija dėl Lietuvos eksporto įRusiją sąlygų liberalizavimo, t.y. taikomų Rusijos importo ir eksportomuitų, o taip pat ir netarifinių barjerų peržiūrėjimo. Taip pat yrapateikta Lietuvos derybinė pozicija ir dėl Rusijos paslaugų rinkos
liberalizavimo. Kita svarbi Lietuvos prekybos partnerė – Ukraina taip pat stoja į PPOir Lietuva aktyviai derasi dėl jos stojimo sąlygų: prekybos prekėmis irpaslaugų rinkos liberalizavimo. Lietuva siekia kaip galima palankesnio irstabilesnio prekybos režimo su Ukraina, ypač atsižvelgiant į tai, jogLietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus atšaukta šiuo metu Lietuvos Ukrainosprekybinį režimą nustatanti Lietuvos-Ukrainos laisvosios prekybos sutartis.

Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO  priverčia visas šalis nareslaikytis vienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmasužtikrina, kad kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybosapyvartos reikšmės pasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešinguatveju kitos šalys gali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo iratsakomųjų priemonių taikymo. [5] PPO narystė yra labai reikšminga dėl galimybės dalyvauti pasauliniamederybų procese ir įtakoti tuos procesus – Lietuva kaip pilnateisė narėdalyvavo 2001 m. lapkričio 9 – 14 dienomis Dohoje, Katare vykusioje IV-ojoje PPO Ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos interesus.Konferencijos metu, patvirtinus Ministrų deklaraciją, buvo oficialiaipaskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje.Ministrų deklaracija, kaip derybų planu, yra vadovaujamasi organizuojantnaujojo PPO derybų raundo darbą, rengiant kiekvienos šalies derybinespozicijas kiekvienoje prekybos ar su ja susijusioje srityje. Naujojo raundoderybos apima importo muitų sumažinimą, žemės ūkio politikos peržiūrėjimą,paslaugų rinkos liberalizavimą, tokių klausimų kaip konkurencija,investicijos, e-komercija ir kt., įtraukimą į PPO reguliavimo sferą. Lietuvos delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų viceministro E.Ignatavičiaus, Dohoje, pasiekė reikšmingų rezultatų. Lietuvos atstovamspavyko suburti aštuonių neseniai į PPO įstojusių valstybių bloką irpasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusių valstybių stojimo į PPOmetu prisiimtus pakankamai plačius įsipareigojimus, ir šia nuostata jauvadovaujamasi naujojo PPO raundo derybose. Ši nuostata yra įtraukta į PPOMinistrų deklaracijos 9 punktą. Atkreiptinas tačiau dėmesys, kad ruošiant

LR derybines pozicijas naujajam derybų raundui, visų pirma, pasisakoma užvisapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje, tačiau pabrėžiama, kad būtinaatsižvelgti į skirtingas šalių startines pozicijas, nes PPO narės,įstojusios dar į GATT, tame tarpe ir ES, taiko žymiai didesnes rinkosapsaugos bei paramos priemones. Lietuva, kuri dideliu mastu liberalizavosavo prekybos politiką stojimo į PPO metu, nesutinka su derybų raundorezultatų taikymu neatsižvelgiant į šias skirtingas pozicijas, kviečiašalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių taikymo bei nuolatderybų metu kelia šiuos klausimus. Lietuva, tapusi PPO nare, įsipareigojo atitinkamose srityse, (pvz.prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, intelektualinėsnuosavybės teisių apsaugos ir kt.) tinkamai įgyvendinti stojimo metuprisiimtus įsipareigojimus bei visų PPO sutarčių reikalavimus ir nuostatas.Vadovaujantis Lietuvos stojimo į PPO įsipareigojimais bei PPO sutarčiųreikalavimais Lietuvoje vykdoma keičiamų ar naujai priimamų teisės aktų,tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojančių šalies prekybos režimą, priežiūra,t.y., visi nauji ar keičiami teisės aktai turi atitikti PPO sutarčiųnuostatas. Užtikrinant Lietuvos įsipareigojimų vykdymą ir vadovaujantisvienu svarbiausiu – skaidrumo – PPO veikloje principu, yra rengiamos irteikiamos PPO notifikacijos (atitinkami pranešimai) apie taikomas ar naujaiįvedamas prekybos priemones, priimamus teisės aktus bei jau galiojančių LRteisės aktų pataisas. Pabrėžtina, jog 2000 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybėspriimtu nutarimu Nr. 1379 “Dėl LR įsipareigojimų Pasaulio prekybosorganizacijai ir kitų šios organizacijos reikalavimų vykdymo priežiūros”URM yra atsakinga už Lietuvos įsipareigojimų ir kitų PPO reikalavimų, tametarpe ir notifikacijų teikimo, įgyvendinimą ir vykdymo priežiūrą. Taip patpapildomi informacijos centrai yra įkurti Žemės ūkio ministerijoje irStandartizacijos departamente – SPS Informacijos centras, atsakingas užkeitimąsi informacija dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymobei TBT Informacijos centras, atsakingas už keitimąsi informacija dėl
techninių reglamentų ir standartų taikymo. Taip pat pažymėtina, kad 2002 m.sausio 14 d. užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 4 “Dėl notifikavimo PPOplano vykdymo” buvo patvirtintas atitinkamas notifikavimo PPO planas. [4]

2. Kuo Lietuvos narystė PPO naudinga šalies verslui

2.1. Narystės reikšmė Lietuvai

Narystė PPO Lietuvos prekybai teikia stabilumo ir patikimumo, o taiitin svarbu mūsų prekybos partneriams bei investuotojams, taip pat skatinaeksporto plėtrą – stiprina konkurenciją bei gerina verslo sąlygas. Narystė PPO turi didelės įtakos Lietuvos prekybos politikai, nesbūtina užtikrinti tik tokias prekybos priemones, kurios atitinkaorganizacijos reikalavimus, bei teikia galimybę derėtis dėl palankesniųprekybos sąlygų su kitomis šalimis, taip pat sudaro prielaidas Lietuvaidalyvauti darant įtaką pasaulinės prekybos procesams. Taip šalis sparčiauintegruojasi į pasaulio ekonomiką.

2.2. Lietuvos įsipareigojimai

Lietuva PPO nare tapo 2001 metų gegužės mėnesį. Mūsų šalisįsipareigojo vykdyti  įsipareigojimus visose prekybos srityse – pvz.,prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, prekybos priemoniųtaikymo, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kt. Vadovaudamasišiomis normomis, Lietuva liberalizuoja prekybą, reguliuoja paramą žemėsūkiui, vienodina teisės aktus. Prižiūrimi, keičiami ar naujai priimamiteisės aktai, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys šalies prekybos tvarką.Taip, pvz., buvo rengiamos išvados dėl įvairių mokesčių bei draudimoįstatymų, LR Vyriausybės nutarimų dėl muitinio įvertinimo, mokesčiųadministravimo bei cukraus kainų nustatymo. Vykdydama PPO įsipareigojimusdėl prekybos liberalizavimo, Lietuva atitinkamai mažina tam tikrų išorganizacijos šalių narių importuojamų produktų.muitų tarifus. Siekiant užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų vykdymo skaidrumą,organizacijai teikiami pranešimai apie taikomas prekybos priemones,galiojančius ir naujai priimtus teisės aktus. Pvz., praėjusiais metaisVyriausybei įvedus protekcinį muitą importuojamoms nedžiovintoms kepimomielėms, PPO buvo pateikta atitinkama notifikacija apie šios priemonėsįvedimą. Lietuvai reikėjo įrodyti šios priemonės įvedimo pagrįstumą.

Pabrėžtina, jog 2000 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybės priimtu nutarimuNr. 1379 “Dėl LR įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai ir kitųšios organizacijos reikalavimų vykdymo priežiūros” Užsienio reikalųministerija paskirta atsakinga už šalies įsipareigojimų įgyvendinimą irvykdymo priežiūrą. Taip pat veikia papildomi informacijos centrai. SPSInformacijos centras[2], atsakingas už keitimąsi informacija dėlsanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymo, įkurtas Žemės ūkioministerijoje, o TBT Informacijos centras[3], atsakingas už keitimąsiinformacija dėl techninių reglamentų ir standartų taikymo, įkurtasStandartizacijos departamente. Ten galite daugiau sužinoti apie įvairiosepasaulio šalyse taikomas sanitarijos ir fitosanitarijos priemones beitechninius reglamentus. Beje, 2001 m. “Valstybės žinių” Nr. 46 pateikiamas visas Lietuvosstojimo į PPO paketas – LR įsipareigojimai (įšaldytos muitų tarifų lubos,parama žemės ūkiui, paslaugų, rinkos atvėrimo įsipareigojimai ir kt.), taippat GATT straipsniai ir PPO sutartys, prie kurių Lietuva prisijungė tapusišios organizacijos nare. [2]

2.3. Lietuvos teisės ir parama eksportuotojams

Kadangi Lietuva yra PPO narė, mūsų šalies produkcijos prekybai taikomiminėti didžiausio palankumo statuso ir nacionalinio statuso principai – nėviena PPO šalis narė negali diskriminuoti lietuviškos produkcijos irsuteikti jai ne tokias palankias sąlygas savoje rinkoje, nei yra suteikusisavai produkcijai ar prekėms, importuotoms iš kitos PPO šalies narės. JeiLietuvos eksportuotojas mano, kad susiduria su nesąžininga konkurencijakitų šalių rinkose ir jo eksportuojama produkcija yra diskriminuojama (taisusiję su tarifinėmis, netarifinėmis priemonėmis – sertifikavimu,licencijavimu, kokybės ir ekologijos reikalavimais ir pan.), jis turėtų dėlto kreiptis į Lietuvos institucijas (tarp jų ir Užsienio reikalųministeriją). Šios kreiptųsi į PPO ginčų sprendimo institucijas, kad josįvertintų susidariusią padėtį. Jei diskriminavimo faktas pasitvirtintų,atsakingų institucijų uždavinys būtų, laikantis atitinkamų PPO procedūrų,reikalauti, kad atitinkamos diskriminacinės priemonės būtų atšauktos arba

būtų imtasi atsakomųjų priemonių. Be to, narystė PPO suteikia Lietuvai daugiau teisių ginti savoprekybos interesus – tiek dalyvaujant tolesniame pasaulinės prekybosliberalizavimo procese, tiek derantis dėl palankesnių prekybos sąlygų sustojančiomis į PPO šalimis (pvz., Rusija, Ukraina, Baltarusija ir kt.),tiek, kaip minėta, naudojantis teise kelti klausimus dėl šalių,nesilaikančių nediskriminavimo principų. Dėmesį reikėtų atkreipti į tai,kad Lietuvos narystė šioje organizacijoje teikia išskirtinę galimybę šaliaidalyvauti pasauliniame derybų procese ir daryti įtaką tolesniam pasaulinėsprekybos liberalizavimui, dalyvauti jau prasidėjusiame daugiašaliame PPOderybų raunde tarp pačių šalių narių ir išreikšti savo poziciją visaisrūpimais klausimais. PPO derybų raundų esmė ta, jog jų metu šalys narėsįsipareigoja liberalizuoti savo prekybos režimą (taip pat sumažinti savomuitų tarifus). Taigi yra reali galimybė, kad įvairių pasaulio šaliųprekybos režimas mūsų eksportuojamoms prekėms taps gerokai laisvesnis. Lietuva gali derėtis su PPO narystės siekiančiančiomis itin svarbiomismūsų verslui Rusija, Ukraina ir išsiderėti geresnių, prognozuojamų verslosąlygų. PPO įpareigojo Rusiją peržiūrėti taikomus importo ir eksportomuitus, netarifines kliūtis Lietuvos žemės ūkio produktams ir pramoninėmsprekėms. O Lietuva savo derybų pozicijoje dėl Rusijos pageidauja, jog mūsųpaslaugų teikėjams būtų liberalizuotos finansinių, profesinių, transportoir statybinių paslaugų sektorių sąlygos. Be to, siekiama išspręsti ir kitusdvišalius klausimus – prekių vežimo ir tranzito per Rusiją, muitinioįvertinimo, prekybos priemonių taikymo ir pan. ir juos pagal tarptautinesnormas įtvirtinti Rusijos stojimo dokumentuose. Lietuva taip pat siekia kuopalankesnio prekybos režimo su Ukraina, nes, įstojus į ES, bus atšauktašiuo metu prekybos režimą nustatanti Lietuvos ir Ukrainos laisvosiosprekybos sutartis. [3]

2.4. Apsauga vietos gamintojams

Jeigu tam tikros šalies verslininkai patiria nesąžiningą konkurenciją,

PPO leidžia pasinaudoti atitinkamomis gynybos priemonėmis: pvz.,antidempingo muitais stabdyti dempinguojamą importą, kompensacinėmispriemonėmis sumažinti subsidijuojamo importo poveikį rinkai arbaprotekcinėmis priemonėmis stabdyti į rinką plūstantį importą ir dėl todarantį žalą vietos gamintojams. Šioms priemonėms taikyti Lietuvoje yrapriimti atitinkami įstatymai, visiškai atitinkantys PPO reikalavimus –Antidempingo, Kompensacinių muitų ir Protekcinių priemonių įstatymai, jiejau taikomi ir importui iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Beje, eksporto, importo apimtys stipriai priklauso ir nuo netarifiniųpriemonių sertifikavimo, licencijavimo, sanitarijos reikalavimų, techniniųreglamentų bei kt. PPO pripažįsta šalių teisę taikyti šias netarifinespriemones, tik pabrėžia nediskriminacinį principą: vienodi reikalavimaituri būti taikomi ir importuojamoms, ir vietos gamintojų prekėms. Jei konkrečiu atveju vietos gamintojų negelbsti PPO minėtos leistinospriemonės – taikomi muitai, įvairios rinkos apsaugos priemonės ar minėtosnetarifinės priemonės (arba kai nėra pakankamų įrodymų ir pagrįstųaplinkybių joms taikyti), o žala vietos gamybai daroma, galbūt reikėtųpasidomėti, pvz., dėl importuojamų prekių vertės deklaravimo – galbūtimportuotojas deklaravo nepagrįstai mažą importuotos prekės vertę – ir dėlmuitinio įvertinimo būdo muitinei vertei nustatyti. PPO nustato 6 muitinioįvertinimo būdus, taikomus teisingai muitinei vertei nustatyti ir pagrįsti.

Siekiant užtikrinti lygiavertes tiek vidaus prekybos, tiek eksportosąlygas, pačios įmonės turi aktyviai pranešti apie taikomą diskriminacijąar jų interesų pažeidimą. Tuomet ir būtų galima pasinaudoti PPO teikiamomisgalimybėmis. [1]

2.5. Tikslas – liberalizuoti pasaulio prekybą

Vienas iš pagrindinių PPO uždavinių – liberalizuoti pasaulio prekybą.Dėl to rengiami minėti PPO derybų raundai, jų metu tariamasi dėl pasaulioprekybos liberalizavimo bei plečiama ir stiprinama daugiašalė prekybossistema. Šiuo metu vyksta Dohos raundas, kuris turėtų baigtis iki 2005metų. Lietuva, kaip visateisė narė, aktyviai dalyvavo 2001 m. lapkričio mėn.

Dohoje, Katare, vykusioje PPO ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybosinteresus. Naujojo raundo derybos apima importo muitų sumažinimą, žemėsūkio politikos peržiūrėjimą, paslaugų rinkos liberalizavimą, klausimų,susijusių su konkurencija, investicijomis, e. komercija ir kt., įtraukimą įPPO reguliavimo sferą. Lietuvos iniciatyva buvo suburtas septynių neseniai į PPO įstojusiųvalstybių blokas bei pasiekta, kad per šias derybas būtų atsižvelgta įnaujųjų narių stojimo į organizaciją metu prisiimtus gana dideliusįsipareigojimus. Lietuva mano, kad šalims, priėmusioms reikšmingusįsipareigojimus stojimo metu, naujo raundo metu turi būti suteiktasatitinkamas lankstumas. Kadangi Lietuva įstos į ES, PPO raundo metu mūsųšalis dėl šių klausimų konsultuojasi ir su Europos Komisija. Pažymėtina, kad rengiant Lietuvos derybų pozicijas naujajam raundui,pirmiausia pasisakoma už visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje irkartu akcentuojama, jog būtina atsižvelgti į nevienodas šalių startinespozicijas, nes senosios PPO narės, tarp jų ir ES ar JAV, taiko gerokaididesnes rinkos apsaugos bei paramos (pvz., žemės ūkiui) priemones. Lietuvamano, kad jau stojimo į PPO metu labai liberalizavo savo prekybos režimą,ir jis, kaip ir kitų neseniai įstojusių į PPO šalių, palyginti su senųjųPPO narių prekybos režimu, yra kur kas liberalesnis. Todėl Lietuva nuolatatkreipia dėmesį į nevienodas PPO narių startines pozicijas naujajameraunde ir kviečia šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisykliųtaikymo. [2]

3. PPO nauda

Keletas svarbiausių priežasčių kodėl PPO naudinga :

1. Taika. PPO veiklos sistema padeda palaikyti taiką tarp valstybių.Gal tai gali skambėti keistai ar neteisingai, bet vis dėlto sistemasuteikia tarptautinės taikos. Iš dalies taika yra dviejų pagrindiniųprekybos sistemų principų rezultatas : ji padeda prekybą vykdyti sklandžiaiir teisingai. Taip pat tarptautinio pasitikėjimo ir bendradarbiavimosutarties išleidimas sukurs dar stipresnę sistemą. Istorijos vadovėliuoseyra parašyta pavyzdžių, kaip diskusijos prekyba virsta į karą. Vienas

labiausiai ryškiausių prekybos karų įvyko 1930 m. kuomet šalys nesutarė ikikokio lygio pakelti prekybos barjerus, kad apsaugoti vidaus gamintojus irbūti “kietesnei” prieš kitų šalių iškeliamus barjerus. Baisiausia, kad šiskaras įsiliejo į Antrąjį Pasaulinį karą. Netrukus po Antrojo Pasaulinio karo evoliucija padėjo išvengtipasikartojimo prieškarinei įtampai tarp šalių nesutarusių dėl barjerųaukščių. Tarptautinė kooperacija atgabeno anglies, geležies ir plienoEuropai. Galiausiai Bendroji muitų ir tarifų sutartis buvo sukurta. Abikryptys įrodė, kad veikė taip sėkmingai, kad viena jų dabar tapo EuroposSąjunga, o kita PPO. Kaip tai veikia ? Paprastai pardavėjai dažniausiai nenori turėtinemalonumų su klientais. Kitaip tariant, jei prekyba vyksta sklandžiai irabi pusės yra patenkintos prekybos sandėriais, tai politinis konfliktas yramažiausiai laukiamas ar norimas. Bet tai ne viskas. GATT/PPO sistema yrasvarbi pasitikėjimo statytoja. Karas, kilęs dėl prekybos nesutarimų 1930m., yra įrodymas kaip protekcionizmas gali lengvai pasinerti į šalis, kurnebus šalies laimėtojos, bus tik visi pralaimėtojai. Kad taip daugiauneatsitiktų reikia propaguoti pasitikėjimą. Kuomet vyriausybės yra tikros,kad kiti nepakels prekybos barjerų, jos taip pat nieko nesiims apsunkintprekybą. Tuo pačiu ir taptų geresni santykiai tarp jų. 2. Diskusijos, ginčai, derybos. PPO sistema leidžia šalims diskutuoti,nes tai ne tik kad yra būtina, bet ir suteikia teigiamų savybių. Tai galibūti ir žemesnioji, pavojingesnė pusė : prekiauti liberališkai irišplėstai. Didesnė prekyba didesnė galimybė iškilti diskusijoms. Kai kada,šios diskusijos gali virsti į rimtus konfliktus. Bet realybėje, daugelistarptautinių prekybos įtampų yra sumažintos, nes šalys gali pasukti įorganizacijas, pavyzdžiui PPO. O tai prieš Antrąjį Pasaulinį karą buvoneįmanoma. Po karo prekybos derybos taisyklės buvo patikėtos PPO. Šiostaisyklės apėmė įsipareigojimą, kad nariai neveiktų vienapusiškai. Iškilus
bet kokiems ginčams, o jų nuo 1995m. buvo daugiau nei 200, yra imamasilabai veiksmingų derybų, ir deramasi bei diskutuojamasi tol, kol abi ardaugiau šalių priims joms priimtiną sprendimą. 3. Taisyklės. PPO negali padaryti visas valstybes lygias, nors jipuikiai tai reguliuoja suteikdama didesnį balsą mažesnėm valstybėm ir tuopačiu nenuskriausdama galingų valstybių. Pasaulio prekybos organizacijojesprendimai yra priimami nutarimu. PPO susitikimuose turi dalyvauti visosnarės, kai norima patvirtinti nutarimą ir patvirtinti visų šalių nariųvyriausybėmis. Turtinga ar ne, visos valstybės turi vienodą teisę spręstiįvairius klausimus PPO. Taisyklės padaro skirtingą, tačiau lengvesnįgyvenimą visiems. Smulkesnės šalys yra patenkintos joms suteikiančiomsdidesnę galią. Tuo tarpu didžiulės ekonominės jėgos valstybės gali naudotisvienetiniu PPO forumu ir palaikyti derybas su keliais partneriais. VisosPPO taisyklės suteikia galimybę šalių vyriausybėms nusistatyti aiškesnįvaizdą, kuri prekybos politika yra priimtiniausia. 4. Pragyvenimo lygis. Mes visi esame vartotojai. Kaina, kurią mesmokam už maistą ir drabužius, mūsų buičiai reikalingus daiktus yra vienaipar kitaip veikiamos prekybos politikos. Protekcionizmas yra brangus : jiskelia kainas. PPO globalinė sistema kiek gali bando mažinti prekybosbarjerus tarp šalių ir vartoja nediskriminacijos principą. Rezultatas –sumažintos produkcijos kainos. Per pastaruosius 50 metų įvyko 8 derybųraundai. Pasaulio prekybos barjerai yra žemesni nei jie buvo anksčiau. Jiemažėja ir mes visi tuo naudojamės. 5. Pasirinkimas. pagalvokime apie visus tuos daiktus, kuriuos mesgalime dabar turėti, nes mes galime visa tai importuoti : nesezoninesdaržoves ir vaisius, drabužius ir kitus produktus, kuriuos laikėme mumsneprieinamais, kaip gėlės iš bet kurio pasaulio krašto, knygos, muzika,filmai ir kt. Taip pat mes galime tą patį suteikti kitų šalių žmonėms, nesmes galime eksportuoti taip pat. Importas leidžia mums pasirinkti iš
plačios geografijos ir kokybės. Tuo tarpu kokybė pamažu lyginasi, nesvarbukur prekė gaminama, čia didelį vaidmenį ir lėmė importas. Kartais sėkmingoprodukto ar paslaugos importavimas į vietinę rinką gali taip pat padrąsintinaujus vietinius gamintojus konkuruoti ir varžytis kokybės ir kainosatžvilgiu. Jeigu prekyba importu skatinama ir leidžiama labiau, tai tuo patmetu kiti daugiau eksportuos. Tai kelia mūsų įnašus ir pajamas. 6. Pajamos. Mažėjant prekybos barjerams leidžiama prekybai augti, kuriprideda valstybinių ir asmeninių pajamų. Bet kai kurie reguliavimai yratiesiog būtini. Ekonomistų teigimu mažinant prekybos barjerus žemės ūkyje,1/3 gamybos ir paslaugų pakelia pasaulio ekonomiką 613 milijardų JAVdolerių. Europos Sąjungos komisija apskaičiavo, kad 1989 – 1993m. ESpajamos išaugo 1.1 – 1.5 proc. Tarptautinė prekyba taip pat meta iššūkįvietiniams gamintojams. 7. Ekonomikos augimas ir darbo vietos. Tarptautinė prekyba skatinaekonomikos augimą ir tai yra geros žinios darbo vietų kūrimui. Prekybaaiškiai turi potencialą kurti darbo vietas. Praktiškai tai yra akivaizdu,kad mažinant prekybos barjerus yra sukuriamos naujos darbo vietos. Betgalvojant apie protekcionizmą – tai nėra būdas užsiimti darbo vietų kūrimoproblemomis. Tai yra akivaizdu, kad prekyba pakelia ekonomikos augimą, oekonomikos augimas reiškia – daugiau darbo vietų. Taip pat tiesa ta, kadkai kurie darbai yra prarandami, nors ir prekyba plečiasi. Bet patikimosanalizės išvada iškelia dvi problemas : pirma, čia yra dar daug pašaliniųfaktorių. Pavyzdžiui, technologinis lygis ir pajėgumas taip pat turistiprią įtaką darbo vietoms ir produktyvumui, duodant naudą vieniemsdarbams ir nuskriaudžiant kitus; antra, kol tarptautinė prekyba aiškiaikelia nacionalines pajamas (ir klestėjimą), tai nėra visąlaik kuriamosnaujos darbo vietos darbuotojams, kurie jas prarado dėl importo. Bet tainėra vienoda visame pasaulyje. Laikas, kurį praleistum ieškant naujo darbo
vienoje šalyje gali būti kur kas didesnis, negu tokio pačio darbo suradimaskitoje šalyje, lyginant vienodo pajėgumo ir galimybių darbuotojus. 8. Efektyvumas, produktyvumas. Paprasčiausi principai padaro sistemąekonomiškai efektyvesnę ir produktyvesnę, tuo žmonija laimi, nes kainosmažėja. Tarptautinė prekyba suteikia galimybę naudotis vienų ir kitųregionais tarp atskirų valstybių. Ji taip pat leidžia naudoti resursus, otai yra išgaunama net ir geresnė produkcija ir pasiekiamas aukštesnisprodukcijos efektyvumo lygis. Bet PPO prekybos sistema siūlo kur kasdaugiau. Ji padeda išaugti efektyvumui ir mažina kainas, nes svarbiausiprincipai yra puoselėjami ir saugojami. Galime tik įsivaizduoti situaciją,kur kiekviena šalis nusistato sau atskiras taisykles ir skirtingus muitųdydžius importuojant iš vis kitų šalių partnerių. Įsivaizduokime, kadkompanija vienoje šalyje nori importuoti žaliavas ar kokias tai sudėtinesdalis – varį laidų tiekimui ar elektrines skydines, pavyzdžiui jos patiesgamybai. Tai nebūtų pakankama šiai kompanijai pažiūrėti į siūlomas kainasvisame pasaulyje. Kompanija turėtų atlikti skaičiavimus apie skirtinguskiekvienos šalies muitų dydžius, kurie turėtų būti mokami importuojantprekes, ir tai priklausytų iš kokios šalies importuojamos prekės atvyks,taip pat reikėtų išstudijuoti įvairių šalių susietus įstatymus. T.y.perkant varį ar tam tikras elektros skydines būtų sudėtinga. Paprastaisžodžiais tariant tai iškiltų diskriminacijos problemos. Imkime prielaidą,kad vyriausybė paskelbė, jog muitų dydžiai bus vienodi toms pačiomsprekėms, nežiūrint iš kokios šalies jos bus importuotos. Taip būtų daugpaprasčiau. Tokie pakeitimai taptų labiau efektyvesni ir kaštai būtųmažesni. Tada ir jokia diskriminacija negrėstų. 9. Puiki valdymo forma. Visų pirma negalima grįžti į neprotingas irneefektyvias valdymo politikas. Svarbiausia, kad valdymo politika nebūtųkorumpuota ir diskriminuota. Reikia ieškoti teisingų ir naudingų kelių.
Visada valdymo forma turi tobulėti, kaip ir tobulėja visas pasaulis. [4],[5]

Išvados

Europos Sąjunga importuoja ir eksportuoja beveik penktadalį visopasaulio prekių, todėl “pasaulinė prekyba” Europos Sąjungai yra be galosvarbi. Tačiau kaip dirba PPO, daugeliui lieka neaišku. Tai nestebina, nesPPO atsakinga už daugelį sričių, o jos ministrų konferencijos ir toliauvyksta už uždarų durų. Tuo metu piliečių nepasitikėjimas organizacija auga.Tarptautinė prekyba ir globalizacija iš tiesų slepia nemažai rizikos,tačiau kartu suteikia ir daug galimybių. Pastarosios turėtų būti aptartosparlamentuose, tačiau (tai yra ateities planuose) taip pat ir PPO valstybiųnarių parlamentarų susirinkimuose. Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Šios organizacijos, kuriaipriklauso apie 150 valstybių, užduotis yra skatinti ir stebėti pasaulinęprekybą. PPO, įkurta 1995 metais, išaugo iš Bendro muitų tarifų ir prekybossusitarimo (GATT). Jos būstinė yra Ženevoje. Nuo 2002 metų generaliniodirektoriaus pareigas eina tailandietis Supachai Panitchpakdis.Aukščiausias sprendimus priimantis PPO lygmuo yra ministrų konferencijos.Šie PPO viršūnių susitikimai vyksta mažiausiai kas dveji metai, olaikotarpiu tarp susitikimų vadovauja bendroji PPO taryba.

Naudota literatūra

1. R.Vilpišauskas. Europos Sąjungos vidaus rinka ir Lietuva. Vilnius “Eugrimas” 2003. 2. Europos Sąjungos internetinis puslapis. [Žiūrėta 2004 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: www.es.lt 3. Lietuvos ūkio reikalų ministerija. [Žiūrėta 2004 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: www.urm.lt 4. Laisvosios rinkos institutas. [Žiūrėta 2004 spalio 18 d.]. Prieeiga per internetą: www.lrinka.lt 5. Europos Sąjungos internetinis puslapis. [Žiūrėta 2004 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: www.euroverslas.lt