2001m. pabaigoje PPO ( Pasaulinė Prekybos Organizacija) priklausė 132 šalys, 32 šalys turėjo stebėtojo statusą. Sekretoriate dirba apie 500 žmonių, metinis organizacijos biudžetas – apie 93 mln. JAV dolerių. Organizacijos buveinė yra Ženeva.
Šiuo metu ypatingas PPO dėmesys yra skiriamas penkioms sritims :
Ø paramai besivystančioms ir pereinamojo pobūdžio ekonomikos šalims;
Ø specializuotai eksporto rėmimo per Tarptautinį prekybos centrą programai;
Ø regioniniams prekybos susitarimams;
Ø bendradarbiavimui koordinuojant narių ekonominę politiką;
Ø organizacijos narių prekybos politikos peržiūroms.
PPO nauda
10 svarbiausių priežasčių kodėl PPO naudinga :
1. Taika. PPO veiklos sistema padeda palaikyti taiką tarp valstybių. Gal tai gali skambėti keistai ar neteisingai, be
eet vis dėlto sistema suteikia tarptautinės taikos. Iš dalies taika yra dviejų pagrindinių prekybos sistemų principų rezultatas : ji padeda prekybą vykdyti sklandžiai ir teisingai. Taip pat tarptautinio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo sutarties išleidimas sukurs dar stipresnę sistemą. Istorijos vadovėliuose yra parašyta pavyzdžių, kaip diskusijos prekyba virsta į karą. Vienas labiausiai ryškiausių prekybos karų įvyko 1930 m. kuomet šalys nesutarė iki kokio lygio pakelti prekybos barjerus, kad apsaugoti vidaus gamintojus ir būti “kietesnei” prieš kitų šalių iškeliamus barjerus. Baisiausia, kad šis karas įsiliejo į Antrąjį Paaasaulinį karą.Netrukus po Antrojo Pasaulinio karo evoliucija padėjo išvengti pasikartojimo prieškarinei įtampai tarp šalių nesutarusių dėl barjerų aukščių. Tarptautinė kooperacija atgabeno anglies, geležies ir plieno Europai. Galiausiai Bendroji muitų ir tarifų sutartis buvo sukurta. Abi kryptys įrodė, kad veikė taaaip sėkmingai, kad viena jų dabar tapo Europos Sąjunga, o kita PPO.
Kaip tai veikia ? Paprastai pardavėjai dažniausiai nenori turėti nemalonumų su klientais. Kitaip tariant, jei prekyba vyksta sklandžiai ir abi pusės yra patenkintos prekybos sandėriais, tai politinis konfliktas yra mažiausiai laukiamas ar norimas. Bet tai ne viskas. GATT/PPO sistema yra svarbi pasitikėjimo statytoja. Karas, kilęs dėl prekybos nesutarimų 1930 m., yra įrodymas kaip protekcionizmas gali lengvai pasinerti į šalis, kur nebus šalies laimėtojos, bus tik visi pralaimėtojai. Kad taip daugiau neatsitiktų reikia propaguoti pasitikėjimą. Kuomet vyriausybės yra tikros, kad kiti nepakels prekybos barjerų, jos taip pat nieko nesiims apsunkint prekybą. Tuo pačiu ir taptų geresni santykiai tarp jų.
2. Diskusijos, ginčai, derybos. PPO sistema leidžia šalims diskutuoti, nes tai ne tik kad yra būūūtina, bet ir suteikia teigiamų savybių. Tai gali būti ir žemesnioji, pavojingesnė pusė : prekiauti liberališkai ir išplėstai. Didesnė prekyba didesnė galimybė iškilti diskusijoms. Kai kada, šios diskusijos gali virsti į rimtus konfliktus. Bet realybėje, daugelis tarptautinių prekybos įtampų yra sumažintos, nes šalys gali pasukti į organizacijas, pavyzdžiui PPO. O tai prieš Antrąjį Pasaulinį karą buvo neįmanoma. Po karo prekybos derybos taisyklės buvo patikėtos PPO. Šios taisyklės apėmė įsipareigojimą, kad nariai neveiktų vienapusiškai. Iškilus bet kokiems ginčams, o jų nuo 1995m. buvo daugiau neeei 200, yra imamasi labai veiksmingų derybų, ir deramasi bei diskutuojamasi tol, kol abi ar daugiau šalių priims joms priimtiną sprendimą.
3. Taisyklės. PPO negali padaryti visas valstybes lygias, nors ji puikiai tai reguliuoja suteikdama didesnį balsą mažesnėm valstybėm ir tuo pačiu nenuskriausdama galingų valstybių. Pasaulio prekybos organizacijoje sprendimai yra priimami nutarimu. PPO susitikimuose turi dalyvauti visos narės, kai norima patvirtinti nutarimą ir patvirtinti visų šalių narių vyriausybėmis. Turtinga ar ne, visos valstybės turi vienodą teisę spręsti įvairius klausimus PPO. Taisyklės padaro skirtingą, tačiau lengvesnį gyvenimą visiems. Smulkesnės šalys yra patenkintos joms suteikiančioms didesnę galią. Tuo tarpu didžiulės ekonominės jėgos valstybės gali naudotis vienetiniu PPO forumu ir palaikyti derybas su keliais partneriais. Visos PPO taisyklės suteikia galimybę šalių vyriausybėms nusistatyti aiškesnį vaizdą, kuri prekybos politika yra priimtiniausia.
4. Pragyvenimo lygis. Mes visi esame vartotojai. Kaina, kurią mes mokam už maistą ir drabužius, mūsų buičiai reikalingus daiktus yra vienaip ar kitaip veikiamos prekybos politikos. Protekcionizmas yra brangus : jis kelia kainas. PPO globalinė sistema kiek gali bando mažinti prekybos barjerus tarp šalių ir vartoja nediskriminacijos principą. Rezultatas – sumažintos produkcijos kainos. Per pastaruosius 50 metų įvyko 8 derybų raundai. Pasaulio prekybos barjerai yra žemesni nei jie buvo anksčiau. Jie mažėja ir mes visi tuo naudojamės.
5. Pasirinkimas. pagalvokime apie visus tuos daiktus, kuriuos mes galime dabar turėti, nes mes galime visa tai importuoti : nesezonines daržoves ir vaisius, drabužius ir kitus produktus, kuriuos laikėme mums neprieinamais, kaip gėlės iš bet kurio pasaulio krašto, knygos, muzika, filmai ir kt. Taip pat mes galime tą patį suteikti kitų šalių žmonėms, nes mes galime eksportuoti taip pat. Importas leidžia mums pasirinkti iš plačios geografijos ir kokybės. Tuo tarpu kokybė pamažu lyginasi, nesvarbu kur prekė gaminama, čia didelį vaidmenį ir lėmė importas. Kartais sėkmingo produkto ar paslaugos importavimas į vietinę rinką gali taip pat padrąsinti naujus vietinius gamintojus konkuruoti ir varžytis kokybės ir kainos atžvilgiu. Jeigu prekyba importu skatinama ir leidžiama labiau, tai tuo pat metu kiti daugiau eksportuos. Tai kelia mūsų įnašus ir pajamas.
6. Pajamos. Mažėjant prekybos barjerams leidžiama prekybai augti, kuri prideda valstybinių ir asmeninių pajamų. Bet kai kurie reguliavimai yra tiesiog būtini. Ekonomistų teigimu mažinant prekybos barjerus žemės ūkyje, 1/3 gamybos ir paslaugų pakelia pasaulio ekonomiką 613 milijardų JAV dolerių. Europos Sąjungos komisija apskaičiavo, kad 1989 – 1993m. ES pajamos išaugo 1.1 – 1.5 proc. Tarptautinė prekyba taip pat meta iššūkį vietiniams gamintojams.
7. Ekonomikos augimas ir darbo vietos. Tarptautinė prekyba skatina ekonomikos augimą ir tai yra geros žinios darbo vietų kūrimui. Prekyba aiškiai turi potencialą kurti darbo vietas. Praktiškai tai yra akivaizdu, kad mažinant prekybos barjerus yra sukuriamos naujos darbo vietos. Bet galvojant apie protekcionizmą – tai nėra būdas užsiimti darbo vietų kūrimo problemomis. Tai yra akivaizdu, kad prekyba pakelia ekonomikos augimą, o ekonomikos augimas reiškia – daugiau darbo vietų. Taip pat tiesa ta, kad kai kurie darbai yra prarandami, nors ir prekyba plečiasi. Bet patikimos analizės išvada iškelia dvi problemas : pirma, čia yra dar daug pašalinių faktorių. Pavyzdžiui, technologinis lygis ir pajėgumas taip pat turi stiprią įtaką darbo vietoms ir produktyvumui, duodant naudą vieniems darbams ir nuskriaudžiant kitus; antra, kol tarptautinė prekyba aiškiai kelia nacionalines pajamas (ir klestėjimą), tai nėra visąlaik kuriamos naujos darbo vietos darbuotojams, kurie jas prarado dėl importo. Bet tai nėra vienoda visame pasaulyje. Laikas, kurį praleistum ieškant naujo darbo vienoje šalyje gali būti kur kas didesnis, negu tokio pačio darbo suradimas kitoje šalyje, lyginant vienodo pajėgumo ir galimybių darbuotojus.
8. Efektyvumas, produktyvumas. Paprasčiausi principai padaro sistemą ekonomiškai efektyvesnę ir produktyvesnę, tuo žmonija laimi, nes kainos mažėja. Tarptautinė prekyba suteikia galimybę naudotis vienų ir kitų regionais tarp atskirų valstybių. Ji taip pat leidžia naudoti resursus, o tai yra išgaunama net ir geresnė produkcija ir pasiekiamas aukštesnis produkcijos efektyvumo lygis. Bet PPO prekybos sistema siūlo kur kas daugiau. Ji padeda išaugti efektyvumui ir mažina kainas, nes svarbiausi principai yra puoselėjami ir saugojami. Galime tik įsivaizduoti situaciją, kur kiekviena šalis nusistato sau atskiras taisykles ir skirtingus muitų dydžius importuojant iš vis kitų šalių partnerių. Įsivaizduokime, kad kompanija vienoje šalyje nori importuoti žaliavas ar kokias tai sudėtines dalis – varį laidų tiekimui ar elektrines skydines, pavyzdžiui jos paties gamybai. Tai nebūtų pakankama šiai kompanijai pažiūrėti į siūlomas kainas visame pasaulyje. Kompanija turėtų atlikti skaičiavimus apie skirtingus kiekvienos šalies muitų dydžius, kurie turėtų būti mokami importuojant prekes, ir tai priklausytų iš kokios šalies importuojamos prekės atvyks, taip pat reikėtų išstudijuoti įvairių šalių susietus įstatymus. T.y. perkant varį ar tam tikras elektros skydines būtų sudėtinga. Paprastais žodžiais tariant tai iškiltų diskriminacijos problemos. Imkime prielaidą, kad vyriausybė paskelbė, jog muitų dydžiai bus vienodi toms pačioms prekėms, nežiūrint iš kokios šalies jos bus importuotos. Taip būtų daug paprasčiau. Tokie pakeitimai taptų labiau efektyvesni ir kaštai būtų mažesni. Tada ir jokia diskriminacija negrėstų.
10. Puiki valdymo forma. Visų pirma negalima grįžti į neprotingas ir neefektyvias valdymo politikas. Svarbiausia, kad valdymo politika nebūtų korumpuota ir diskriminuota. Reikia ieškoti teisingų ir naudingų kelių. Visada valdymo forma turi tobulėti, kaip ir tobulėja visas pasaulis.