Lietuvos užsinio prekyba

TURINYS

ĮVADAS..............................2
TEORINĖ DALIS..............................3
EMPIRINĖS MEDŽIAGOS ANALIZĖ..............................4
Lietuvos užsienio prekybos raida..............................4
Lietuvos eksportas ir importas pagal šalių grupes, mlrd. Lt 2003-2004m.........6
Svarbiausi užsienio prekybos partneriai ..........................7
Prekių eksporto ir importo struktūra pagal prekių skyrius 2003-2004m........8
IŠVADOS..............................9
LITERATŪRA..............................10Įvadas
Kiekvienos šalies ūkis yra pasaulinio ūkio dalis. Pasaulinis ūkis suprantamas kaip technologinių, informacinių, ekonominių, ekologinių, kultūrinių ryšių visuma. Pasaulinio ūkio materialųjį pagrindą sudaro tarptautinis darbo pasidalijimas. Pasaulinis ūkis pradėjo formuotis tarptautinės prekybos dėka. Jos vaidmuo pastoviai didėja. Tai teikia akivaizdžius teigiamus rezultatus. Tarptautinio darbo pasidalijimo pranašumai realizuojami per užsienio prekybos ryšius, kurie įgauna naaujas formas. Įvairėja ir užsienio prekybos politika. Kuriamos ir funkcionuoja tarptautinės, šias problemas sprendžiančios organizacijos ir institucijos.
Esant ir gilėjant pasaulinio ūkio specializacijai, akivaizdu, kad kiekviena šalis stengiasi gaminti tas prekes, kurios dėl įvairių veiksnių jai labiausiai naudinga gaminti. Tai plečia užsienio prekybą.
Savo darbe apžvelgsiu Lietuvos užsienio prekybą, jos kryptis ir tendencijas.TEORINĖ DALIS
Laisva prekyba yra ypač svarbi tokioms mažoms ir atviroms ekonomikoms kaip Lietuva. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsigyti automobilius, elektronikos ir kitas prekes, kurios negaminamos Lietuvoje arba kurių kokybė ar kaaina netenkina mūsų. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsivežti vaisius ir daržoves, kurie neauga Lietuvoje ar naftą ir kitus išteklius, kurių nepakanka, o taip pat produktus, kuriuos Lietuvos gamintojai naudoja savo veikloje ir perdirbtus parduoda vietos ar užsienio rinkoje. Užsienio prekyba ta

aip pat suteikia galimybę parduoti Lietuvoje išaugintus ar pagamintus produktus kitų šalių vartotojams ar perdirbėjams ir gauti užsienio valiutos, už kurią galima pirkti trūkstamų prekių. Pašalinus kliūtis prekybai, įmonės geriausiai gali pasirinkti, ką joms apsimoka gaminti, išnaudojant turimus pranašumus, ir kur pagamintas prekes naudingiausia parduoti. Šitaip vienos Lietuvos įmonės, pasinaudodamos darbo jėgos kainos privalumais, parduoda savo produkciją Europos Sąjungoje, kitos įmonės, išnaudodamos turimus verslo ryšius ar produktų kokybę, parduoda savo prekes Rusijoje, dar kitos įsiveža pigias žaliavas, kurias perdirba išnaudodamos vietinės darbo jėgos kvalifikaciją. Paprastai visos šios grandys yra susiję tarpusavyje, o laisvo jų funkcionavimo rezultatas – didelis vartojimo prekių pasirinkimas ir auganti šalies gerovė.
Dėl savo geros geografinės padėties, Lietuva ilgus šimtmečius buvo tarptautinės prekybos kryžkelėje. Tapus Lietuvai nepriklausoma valstybe įvyko gaana ryškūs pokyčiai tarptautinėje prekyboje. Lietuvos tarptautinėje prekyboje pradėjo veikti rinkos dėsniai, pradėta kurti užsienio prekybos plėtros programą.
Lietuvos užsienio prekybos taisyklės buvo reformuotos pirmaisiais ekonominių reformų metais: sumažinti importo muitų tarifai, pašalintos kvotos ir kitos prekybos ribojimo priemonės. Lietuva Įstojo į Europos sąjungą, taip pat i Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), nustačiusę tarptautinės prekybos normas ir prižiūrinčią jų vykdymą. Šiuo metu laisvai prekiaujama didele dalimi prekių ir paslaugų. Santykinai liberalus prekybos režimas sąlygojo sparčiai augantį prekių ir paslaugų pasirinkimą. Visuotinai pripažįstama, jog bū
ūtent užsienio prekybos liberalizavimas turėjo esminį poveikį šalies ūkio plėtrai.
Šiuo metu Lietuvos užsienio prekyba reguliuojama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įvairiomis dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (laisvosios prekybos sutartys, ekonominio bendradarbiavimo sutartys). Pagrindinis užsienio prekybos reglamentavimo instrumentas yra Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas. Jame yra numatyti visi importo ir eksporto muitų taikymo atvejai.EMPIRINĖS MEDŽIAGOS ANALIZĖ
Lietuvos užsienio prekybos raida
Lietuvos užsienio prekybos pradžia galima laikyti prekybos liberalizavimą, kuris prasidėjo 1993m., priėmus naują muitų tarifų įstatymą ir panaikinus kiekybinius eksporto apribojimus. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai tik kai kuriems vietiniams žaliavų produktams. Importui buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo:

2 diagrama. Užsienio prekybos duomenys

Nagrinėjant 2000-2005m. laikotarpį (žr. 1 pav.), matyti, kaip kyla užsienio prekybos apimtys. Panašiai buvo ir nuo pat 1993m. Toks užsienio prekybos augimas yra intensyvaus prekybinių ryšių plėtojimo su įvairiomis pasaulio šalimis rezultatas: 1995-1997m. laikotarpiu Lietuva pasirašė pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, konvencijas su dauguma ES valstybių, JAV bei kaimyninėmis šalimis – iš viso su 24. Iki 1997m. Lietuva daugiausiai prekiavo su NVS šalimis – apyvarta šiuo laikotarpiu sudarė vidutiniškai 44 proc. bendros užsienio apyvartos.
Vis intensyviau augančius Lietuvos užsienio pr

rekybos rodiklius neplanuotai sustabdė 1998m. rugpjūčio mėn. įvykusi Rusijos krizė bei rublio devalvavimas. Lietuvos eksportas pradėjo sparčiai mažėti, nes daugelio šalies eksportuotojų produkcija tuo metu buvo orientuota į Rytų rinkas. Lietuvos įmonės susidūrė su sunkumais parduodamos savo gaminius NVS šalyse, buvo sustabdyti atsiskaitymai. Sutrikus įsipareigojimų vykdymui nemažai Lietuvos eksportuotojų bei importuotojų atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kuri ne tik pablogino bendrus Lietuvos užsienio prekybos rodiklius (lyginant su 1998m., 1999m. užsienio prekybos apyvarta sumažėjo 18 proc.), bet ir sąlygojo gausų įmonių bankrotą, padidėjusį nedarbą šalyje.
Nemažai Lietuvos įmonių į šiuos pasikeitimus reagavo reikalaudamos, kad valstybė sustiprintų vidaus rinkos apsaugą ir šitokiu būdu sušvelnintų prisitaikymo spaudimą. Kai kurios įmonės pasinaudojo šia galimybe, kad dar labiau padidintų apsaugos nuo importuojamų prekių konkurencijos lygį. Lietuvos Vyriausybė atsakė priimdama nutarimą, kuriuo nustatė keliolika apsaugos priemonių ir Ūkio ministerijoje įsteigė Krizių stebėjimo centrą. 1998m. rugsėjo 17d. priimtas nutarimas “Dėl laikinų priemonių Lietuvos prekių eksportui palengvinti, vidaus rinkai apsaugoti ir Lietuvos įmonių padėčiai joje sustiprinti”. Šios priemonės apėmė mokesčių lengvatas vietos įmonėms, garantijų teikimą, prekybos apsaugos priemones (importo muitų padidinimą žemės ūkio ir maisto prekėms, netarifinius barjerus, tokius kaip muitinės įvertinimas, gaminių kokybės standartai, privalomas sertifikavimas, antidempingo ir kompensacinės priemonės), diskriminacinę politiką vidaus rinkoje užsienio įmonių atžvilgiu (preferencinės valstybinių pirkimų taisyklės).
2000m. Lietuvos užsienio pr
rekyba vėl pagyvėjo ir beveik pasiekė 1997-1998m. lygį. Šį teigiamą pokytį sąlygojo Lietuvos gamintojų persiorientavimas į Vakarų šalių vartotojus. Iš dalies tokius jų veiksmus nulėmė būtinybė išgyventi žlugus Rusijos rinkoms. Kita vertus, įtakos turėjo ir šalies užsienio politika – vyko intensyvios derybos su Pasauline Prekybos Organizacija, Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės ES. Siekdama narystės šiose organizacijose, Lietuva pradėjo keisti tarifinių ir netarifinių prekybos barjerų taikymo tvarką ir tapo patrauklesnė užsienio partneriams.
Lyginant su 1996 ar 1997m., 2000m. pasikeitė pagrindinės šalys partnerės– pastaraisiais metais ja tapo ES. Šiuo metu tiek eksportas, tiek importas iš ES sudaro daugiau nei pusę Lietuvos užsienio prekybos.
Tolimesnį užsienio prekybos kylima įtakojo 2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos tapimas visateise PPO nare. Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas prasidėjo 1995 m., kai, atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione ir į vis intensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą teikiančius tarptau.tinius ekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės programą buvo įtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, o vėliau, kai buvo įkurta PPO, ir dėl narystės šioje organizacijoje. 2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į PPO rezultatus ir apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė visas teisines procedūras, būtinas narystei PPO.
Narystė PPO suteikė Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą – tai reikšmingi veiksniai mūsų prekybos partneriams ir investuotojams. Lietuvos prekyba su trečiosiomis šalimis tapo liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama, o pati Lietuva – patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto skatinimo, tiek verslo aplinkos gerinimo, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo srityse. Narystė PPO leido Lietuvai derėtis su PPO narystės siekiančiomis ir ypač mums svarbiomis prekybos partnerėmis – Rusija ir Ukraina.

Lietuvos eksportas ir importas pagal šalis ir šalių grupes, mlrd. Lt 2003-2004m

Analizuojamu laikotarpiu į ES (25) šalis eksportuotų prekių vertė sudarė 66,4 proc. bendro Lietuvos eksporto, į NVS šalis – 16,2 proc., o į ELPA šalis – 6,9 proc. Ataskaitiniu laikotarpiu didžiausia prekių dalis iš Lietuvos eksportuota į tokias šalis: Vokietiją (10,2 proc. bendro Lietuvos eksporto), Latviją (10,1 proc.), Rusiją (9,1 proc.) ir Prancūziją (6,3 proc.).
Prekių eksportas į ELPA šalis mažėjo dėl pasikeitusių naftos produktų eksporto (sumažėjo į Šveicariją, o didžiausia dalimi padidėjo į JAV ir Nyderlandus) krypčių.

Lietuvos eksportas pagal šalių grupes, mlrd. Lt

Daugiausia prekių pagal valstybę siuntėją į Lietuvą importuota iš tokių šalių: Rusijos (22,3 proc. bendro Lietuvos importo), Vokietijos (16,9 proc.), Lenkijos (7,6 proc.), Nyderlandų (4 proc.) ir Latvijos (3,8 proc.).
2004 m. iš ES šalių į Lietuvą importuotų prekių dalis sudarė 63 proc. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2003 m., importo iš ES ir stojančiųjų šalių vertė padidėjo 11,9 proc. Iš NVS šalių importuotų prekių dalis sudarė 26,9 proc. bendro Lietuvos importo. Atitinkamai lyginant importo iš jų vertė padidėjo 21 proc.
Prekių importas pagal šalių grupes, mlrd. Lt

Eksportas ir importas 2000–2005 m. sausio–vasario mėn.

Iš pateikto grafiko matome, kad bendras užsienio prekybos balansas buvo ir yra neigiamas. Jei lyginsime su 2003 metų kovo mėnesiu, jis padidėjo net 2,4 proc. Didžiausias prekybos deficitas buvo prekiaujant su Europos Sąjungos šalimisSvarbiausi užsienio prekybos partneriai
Eksportas Importas

mln. Lt % mln. Lt %

Iš viso 4260,3 100 Iš viso 5188,8 100
ES-15 4 2174,7 51,0 ES-154 2130,9 41,1
ES-255 3055,4 71,7 ES-255 3024,6 58,3
NVS 666,3 15,6 NVS 1609,6 31,0
ELPA 106,2 2,5 ELPA 67,7 1,3
Vokietija 450,0 10,6 Rusija 1436,8 27,7
Rusija 416,6 9,8 Vokietija 778,6 15,0
Prancūzija 382,9 9,0 Lenkija 419,3 8,1
Latvija 359,4 8,4 Nyderlandai 229,4 4,4
Estija 251,6 5,9 Latvija 192,4 3,7
Jungtinė Karalystė 218,7 5,1 Danija 182,4 3,5
Ispanija 209,6 4,9 Švedija 160,5 3,1
Danija 203,0 4,8 Suomija 157,7 3,0
Švedija 200,4 4,7 Prancūzija 150,6 2,9
JAV 195,8 4,6 Italija 135,9 2,6
Lenkija 185,8 4,4 Estija 131,9 2,5
Nyderlandai 179,1 4,2 Kinija 130,6 2,5
Belgija 123,7 2,9 JAV 110,6 2,1
Baltarusija 110,2 2,6 Belgija 109,2 2,1
Kanada 102,5 2,4 Jungtinė Karalystė 108,1 2,1
Kitos 671,0 15,7 Kitos 754,8 14,7

Analizuojant užsienio prekybos deficitą pagal valstybes, matyti, kad didžiausias jis buvo prekiaujant su Rusija – 5,3 mlrd. litų ir sudarė 63 proc. bendro Lietuvos užsienio prekybos deficito. Užsienio prekybos su Vokietija deficitas sudarė 3,1 mlrd. litų. Taip pat tenka pažymėti, kad analizuojamu laikotarpiu susidarė didelis prekybos deficitas su Lenkija (1,3 mlrd. Lt), Suomija (0,9 mlrd. Lt), Kinija (0,7 mlrd. Lt), Italija (0,6 mlrd. Lt), Čekija (0,4 mlrd. Lt).
Pagal šalių grupes didžiausias prekybos deficitas susidarė prekiaujant su NVS (5 mlrd. litų) ir ES šalimis (4,4 mlrd. litų). Palyginti su 2003 m., prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo (15 proc.), o su ES – sumažėjo (21,1 proc.) dėl sparčiau didėjusio eksporto.Prekių eksporto ir importo struktūra pagal prekių skyrius 2003-2004m
Analizuojant pagal prekių skyrius didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos ir elektros įrenginiai, tekstilės medžiagos ir dirbiniai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija.

Prekių eksporto struktūra pagal prekių skyrius

Pagal prekių skyrius didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos ir mechaniniai bei elektros įrenginiai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija, netaurieji metalai ir jų dirbiniai.

Prekių importo struktūra pagal prekių skyrius

Išvados

1. 2004 metais Bendras užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir, palyginti su 2003 m., jo vertė padidėjo 2,4 proc.

2. Analizuojant pagal šalių grupes didžiausias prekybos deficitas susidarė prekiaujant su NVS (5 mlrd. litų) ir ES šalimis (4,4 mlrd. litų). Palyginti su 2003 m., prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo (15 proc.), o su ES – sumažėjo (21,1 proc.) dėl sparčiau didėjusio eksporto.

3. Analizuojant užsienio prekybos deficitą pagal valstybes, matyti, kad didžiausias jis buvo prekiaujant su Rusija – 5,3 mlrd. litų ir sudarė 63 proc. bendro Lietuvos užsienio prekybos deficito. Užsienio prekybos su Vokietija deficitas sudarė 3,1 mlrd. litų. Taip pat tenka pažymėti, kad analizuojamu laikotarpiu susidarė didelis prekybos deficitas su Lenkija (1,3 mlrd. Lt), Suomija (0,9 mlrd. Lt), Kinija (0,7 mlrd. Lt), Italija (0,6 mlrd. Lt), Čekija (0,4 mlrd. Lt).

4. Tarifiniai ir netarifiniai apribojimai Lietuvos užsienio prekybai turi būti šalinami, nes laisva prekyba yra naudinga visiems šalies gyventojams ir skatina gerovės augimą. Prekyboje su ES reikia siekti susiderėti dėl abipusio tarifinių kliūčių prekybai žemės ūkio produktais pašalinimo, prekybos apsaugos priemonių.

5. Integracija į Pasaulinę Prekybos Organizaciją bei Europos Sąjungą prisidėjo prie Lietuvos užsienio prekybos liberalizavimo, prekybinių santykių su kitomis valstybėmis plėtojimo bei užsienio prekybos apyvartos augimo.

6. Lyginant 2004 metų sausio – kovo mėn. Lietuvos užsienio prekybos rezultatus su praėjusių metų atitinkamo laikotarpio rezultatais, matyti, kad bendro prekių importo plėtra buvo spartesnė: importo vertė padidėjo 11,3 proc., o eksporto – 8,5 proc. Lietuvos kilmę turinčių prekių eksporto vertė taip pat padidėjo 4,9 proc. Sparčiau nei atitinkamame praėjusių metų laikotarpyje didėjo eksportas į ES ir stojančiąsias bei ELPA šalis.

7. Lietuva turėtų paruošti tarptautinės prekybos plėtros strategiją, orientuotą į konkrečius regionus, valstybes pagal tam tikras prekių grupes bei prekybos tendencijas, atitinkančias ekonominius respublikos pokyčius.

8. Užsienio prekyba labai naudinga, kai tarpusavyje prekiauja šalys, turinčios skirtingus gamtinius turtus, kapitalo išteklius, nevienodas darbo ir kapitalo kaštus įvairių prekių gamyboje.

9. Prekių eksportas didina bendrąsias šalies pajamas ir teigiamai veikia gamybą

10. Importas padidina bendrąją prekių pasiūlą, nes vidaus rinką papildo importuojamos prekės. Tada mažėja kainos, atlyginimai bei užimtumas įmonėse, gaminančiose prekes, artimas importuojamoms.

11. Tad Eksporto didinimas turi labai didelę reikšmę šalies ūkiui, todėl, reikia stengtis jį visokeriopai skatinti ir remti įvairiomis ekonominėmis bei įstatyminėmis priemonėmis. Pvz. ekonominės priemonės gali būti: valstybės priemokos gamintojams už eksportuojamas prekes, prekių pardavimas užsienyje mažesnėmis kainomis nei vidaus rinkoje.

12. Lietuva per užsienio prekybos politiką turi stengtis realizuoti savo pranašumus ir gauti maksimalią naudą. Tai yra importuoti tik tas prekes kurių negali pasigaminti viduje ir eksportuoti kuo daugiau kokybiškos bei konkurencingos produkcijos.LITERATŪRA
1. http://www.urm.lt
2. http://www.laei.lt
3. http://www.urm.lt
4. http://www.std.lt.
5. http://www.ekm.lt.
6. http://www.ekm.lt/catalogs/17/metodologija.doc
7. „Ekonomikos teorijos pagrindai“ A. Jakutis, V. Petraškevičius, A. Stepanovas; 2003 Vilnius.

Leave a Comment