Klasco trumpas aprasymas

Klaipėdos uosto istorija
Strateginė Klaipėdos uosto padėtis buvo įvertinta dar XII amžiaus riterių, pastačiusių čia savo tvirtovę iš kurios buvo patogu rengti tolesnius karo antpuolius Lietuvoje. Prekybiniai keliai Nemuno upe vedė ne tik į Rytų Prūsiją (dabar Kaliningrado sritis) bet ir į Klaipėdą, bei Dancigą (dabar Gdanskas). Kionigsbergas, Klaipėda ir Ryga pastoviai varžėsi tarpusavyje dėl įtakos tarptautinėje prekyboje. Kartą dancigiečiai net užtvėrė akmenimis Danės upės žiotis – tuometinį Klaipėdos uostą. O Kionigsbergo pirkliai paragino tuometinį kunigaikštį Albrechtą išleisti verdiktą draudžiantį prekybą jūrų krovinias Klaipėdoje.
Rygos uoostas vyliojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekiautojus įvairiomis nuolaidomis bei lengvatomis. Nepaisant nieko Klaipėda niekada neprarado savo, kaip uosto reikšmės. Iš visų Europos ir Amerikos karų buvo įsigudrinta gauti daug naudos. Tuo metu prekyba ypač suaktyvėjo, atplaukdavo daug laivų, kurie išgabendavo daugiau medienos, javų, kailių, medaus ir kitų krašto gėrybių. Į Klaipėdą plaukė prekės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos kunigaikštysčių. Olandijos, Škotijos, Anglijos krautuvininkai pasilikdavo Klaipėdoje gyventi ištisomis šeimomis. Plėtodami savo verslą jie investuodavo daug pinigų tuo skatindami miesto vyysymąsi bei klestėjimą.

Miestą statė ir puošė tiokios įžymių pirklių šeimos kaip Ogilviai, Simpsonai, Moirai, Bermonai ir kt. Jų gerovės šaltinis buvo mediena – pagrindinė Klaipėdos uosto prekė dar nuo XVIII amžiaus. To laiko amžininkai rašė, esą Klaipėdoje skambėjusi tik angliška šneka.
Nedaug ka

as pasikeitė ir šiandien verslo kalba ir krovinių srautai liko tie patys. Tik uoste keletą kilometrų į pietus nusidriekė plačios giliavandenės krantinės, susiaurinusios Kuršių įlanką. Neužšąlančio uosto pranašumai, gerai išvystytas geležinkelių ir automobilinių kelių tinklas suformavo puikias sąlygas uostui plėtoti savo veiklą.
Apie mus
Per metus bendrovėje perkraunama daugiau nei 8 mln. tonų krovinių: įvairūs metalai, trąšos, medvilnė, mediena, javai, šaldyti produktai, cukrus ir kt. Bendrovę sudaro 4 terminalai: generalinių krovinių terminalas, Ro-Ro terminalas, skystų trąšų terminalas, konteinerių terminalas.. Krovos darbai vykdomi ištisą parą ir visus metus. Bendras krantinių skaičius – 20; ilgis – iki 265m, gylis prie krantinių iki 14m, tai leidžia aptarnauti PANAMAX tipo laivus
Pranašumai:
-Ištisus metus neužšąlantis uostas;
-Automagistralė Klaipėda-Minskas-Maskva
-Palyginus su kitais Baltijos jūros uostais, trumpesnis jūros kelias, pervežant krovinius iš/į Amerikos, Pietryčių Azijos, Ramiojo vandenyno salynų šaalių;
Universalus uostas;Klaipėdos uostui suteiktas laisvojo uosto statusas;-“KLASCO” yra Trans-Sibiro krovinių pervežimo komiteto narė, dėl to padidėja krovinių iš Tolimųjų Rytų į Europą ir atvirkščiai pervežimo efektyvumas.
Teritorija ir plotas:
Bendras “KLASCO” plotas – 917 000 kvadratinių metrų;
Generalinių krovinių terminalo plotas – 428 000 kvadratinių metrų;
Ro-Ro terminalo plotas – 209 000 kvadratinių metrų;
Konteinerių terminalo plotas – 280 000 kvadratinių metrų;
“KLASCO” veiklos rūšys:
– Krovinių perkrovimas;
– Ekspedijavimas;
– Krovinių pristatymas “Door to door”;
– Krovinių pervežimas automobiliais;
– Laivų vilkimo paslaugos;
– Laivų aptarnavimas;
– Muitinės dokumentų tvarkymas;
– Konsultacijos krovinių pervežimo klausimais;
– Krovos darbų technikos remonto darbai.
Perspektyvos
Siekdama pritraukti naujus krovinio srautus bendrovė investuoja į naujų terminalų st
tatybas:
Birių trąšų terminalas ( statyba 2001 metais)
Skystų maisto produktų terminalas (statyba 2002 metais)
Suskystintų dujų terminalas (statyba 2003 metais)
Realizavus šiuos projektus, numatoma pritraukti dar apie 4,6 mln. tonų krovinių per metus.
Konteinerių terminalas
Galingumas 150 000 TEU per metus. Perkrovimo norma 25 konteineriai per valandą.
Techninės galimybės, krovos darbų technika ir plotas:
Siūlomos paslaugos:
Visų tipų konteinerių pakrovimas – iškrovimas;
Konteinerių sandėliavimas;
Krovinių pakrovimas į konteinerius ir iškrovimas iš jų;
Konteinerių patikrinimas, remontas, valymas;
Generalinių krovinių sandėliavimas;
Konteinerių svėrimas;
Vilkikų ir lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė.
Veikia linijos:
Klaipėda – Roterdamas (Olandija)
Klaipėda – Antverpenas (Belgija)
Klaipėda Felikstonas (Didžioji Britanija)
Klaipėda – Hulis (Didžioji Britanija)
Klaipėda – Hamburgas (Vokietija)
Klaipėda – Bremenhafenas (Vokietija)
Plotas – 280 000 kvadratinių metrų, krantinių ilgis 450 metrų, gylis prie krantinių – 10 m, 4 geležinkelio atšakos, vienu metu talpinančios 88 vagonus, vienu metu galimybė sandėliuoti 10 000 TEU, 144 ref. konteinerių prijungimai.
Sandėliai

Kroviniai sandėliuojami 10 erdvių šiuolaikinių sandėlių, kurių bendras plotas 60 000 kvadratinių metrų. Šaldymo sandėlių plotas – 12000 kvadratinių metrų, talpa – 15 000 tonų, temperatūra – 25°C. Sandėlių prieigose įrengti patogūs automobilių kelių ir geležinkelių privažiavimai, užtikrinantys aukštą krovos darbų ir krovinių sandėliavimo kokybę.
Generalinių krovinių terminalas

15 krantinių – ilgis iki 265 m, gylis prie krantinių – iki 14m, 58 portaliniai kranai, kurių keliamoji galia – nuo 6 iki 40 tonų; 300 tonų per valandą galingumo birių krovinių transporteris, 34 vilkikai “SISU” ir “TERBERG”, 226 automobiliniai krautuvai.
Ro-Ro terminalas
Keltų, gabenančių automobilius, geležinkelio vagonus, negabaritinius krovinius ir keleivius, aptarnavimas.4 geležinkelio privažiavimo linijos, aptarnaujamos specialios geležinkelio stoties.
Keleivių terminalas, per metus aptarnauja iki 100 000 keleivių. Reikia pažymėti, kad toks geležinkelio susisiekimo kompleksas yra vi

ienintelis artimiausiuose Baltijos jūros uostose, apjungęs dvi skirtingas geležinkelių transporto sistemas tarp buvusios Tarybų Sąjungos ir Vakarų Europos.
Veikia šios keltų linijos:
– Klaipėda – Kylis (Vokietija)
– Klaipėda – Mukranas (Vokietija)
– Klaipėda – Stokholmas (Švedija)
– Klaipėda – Ahus (Švedija)
– Klaipėda – Abenra (Danija)
Suskystintų trąšų terminalas
Gylis prie krantinių iki 14m.
Terminalo perkrovimo pajėgumai:
Iš geležinkelio cisternų iki 1 000 tonų per valandą;
Į laivą iki 3 000 tonų per valandą;
Terminalas pajėgus apdoroti 2,6 mln. tonų krovinio per metus.
Krovinys kaupiamas penkiose talpose, maksimalus sandėliavimo kiekis 88 000 tonų krovinio.
Įrengta cheminė laboratorija, įdiegta automatizuota valdymo sistema ir tikslaus krovinio kiekio matuokliai “Foxboro”2001 metų pabaigoje galimybė krauti metanolį ir kitus organinės chemijos produktus.

Leave a Comment