Rembradt Harmesz van Rijn

856 0

Supantis žmogų pasaulis didžiulis ir įvairus.Dailinikas spalvomis ir teptuku stengiasi pavaizduoti tai,kas jį jaudina, kas veikia protą ir vaizduotę.

REMBRADT HARMESZ VAN RIJN gimė 1606 liepos 15 dieną Leidene , Olandijoje.Jis buvo vienas iš 9 neturtingo malūnininko vaikų. Iki apsispręsdamas vykti į Amsterdamą ir tapti menininku, Rembrantas studijavo lotynų kalbą. Bet kiekviena pasitaikiuse proga stengdavosi išsisukti nuo paskaitų, kad galėtų piešti.Jis piešė portretus- motinos, brolio Adriano ir jaunesniosios sesers, kurią švelniai mylėjo.Motina slėpė jo piešinius storoje knygoje.Tėvas, kuriam nepatiko sūnaus polinkis, laikė tai tuščiu laiko gaiimu.

Netrukus jiis visikai metė universitetą ir pradėjo lankyti dailininko Jakobo van Svanenburgo dirbtuvę ir mokėsi pas jį maždaug trejus metus.Jakobas van Svanenburgas buvo mažai kam žinomas dailininkas, ir tikriausiai jo vardas būtų užmirštras jei ne tie treji metai, kai pas jį mokėsi Rembrantas.1624metais,kai vaikinui sukako septyniolika metų, jis išvyko i Amsterdamą ir per pusę metų baigė meno mokslus pas istorinių scenų tapytoją Piterį Lastmaną.

Amsterdame jis vedė Saskiją van Eilenburg.

ŽMONIŲ TAPYMAS.

Rembrantą domino žmonės. Piešiniuose menininkas perteikdavo jų nuotaikas, studijavo galvą ir jos sttruktūrą.Per daugelį metų Rembrantas sukūrė tūkstančius savo paties veido pieinių, eskizų, paveikslų.Jis sugebėjo pagauti akių ar lūpų kampučių išraišką.Daugelis turtingų olandų prašė Rembrantą juos nutapyti. Per dvejus pirmuosius metus Amsterdame jis nutapė daugiau kaip 500 užsakytų portretų. .Jis stengėsi kiekviename portrete pe

erteikti ne kokį nors vieną momentą, o visą žmogaus biografiją, kiek galima giliau įsismelkti į slapčiausius žmogaus sielos kampelius.Norint visą tai išreikšti drobėje, reikėjo daug ir įtemptai dirbti. Iki Ticiano Europa neturėjo tokio talentingo portretų meistro.Rembrantas tapė ir grupinius portretus.Jis mokėjo perprasti asmenybę, įvairias aplinkybes ir skirtingas vietas.

VIESOS TAPYMAS.

Rembrantas tapė šviesą ir šešėlius.Jam spalva nebuvo tokia svarbi, kaip šviesos kontrastai.Jo meno tikrosios temos-šviesa ir jos efektai.Angelas, langas, atverstas lapas-kiekvienas spindi savo šviesa.Dailininkas mėgavosi šviesa, dėl to, mielai kūrė ofortus, nes jie- iš juodų ir baltų šešėlių.Kurdamas graviūras Rembrantas dar labiau pamėgo šviesą.Ofortus ir graviūras buvo galima masiškai spausdinti mašinomis, daug jų parduota. Taigi Rembranto darbai netrukus išgarsėjo visoje Europoje. Būdamas populiarus Rembrantas kolekcionuoja kinų porcelianą, rytietiškus ginklus ir drabužius.Jis perka anntikines statulas, Mikelandželo kūrinius.Italijos , Ispanijos ir kitų kraštų dailininkų paveikslus.Jis renkasi tai kas jam patinka, daro įsigytų daiktų eskizus ir dažnai įkomponuoja juos į savo kūrinius.Kolekcija buvo jo įkvėpimo šaltinis.Dailininkas aistringai mylėjo dailę.Varžytinėse pirkdavo paveikslus, mokėdamas už juos labai brangiai ir aiškindamas, kad šitaip norįs parodyti didesnę pagarbą dailininko profesijai.

REMBRANTAS IR BAŽNYČIA.

Rrembrantas gyveno tuo laiku, kai Europoje populiarėjo protestantų bažnyčia. Ji neužsakinėjo tokių didingų paveikslų krikščionikomis temomis kaip katalikų bažnyčia.

Rembrantas buvo labai religingas. Jo kuryba persmelkta skausmo,kupina gilaus mįslingumo ir tikėjimo į
Dievą. Savo gyvenime jis patyrė skaudų smūgį-tragišką žmonos ir sūnaus mirtį. Savo žmoną Saskiją jis tapo kaip Florą-pavasario ir gėlių deivę.Įvairiais atspalviais-nuo šviesiai žydrų, pereinančių į žalius-mainosi puošnaus rūbo šilkas, tarsi perlas spindi jos veidas ir rankos, jų lygi ir švelni oda.Saskija nebuvo klasikinio grožio, Rembranto uždavinys buvo pagražinti ir išaukštinti ją,kad jo paveiksluose Saskija atrodytų tobula ir spindėtų.Daugiau kaip trys šimtai metų praėjo n

. . .

Join the Conversation

×
×