Vanduo

Vanduo maisto produktuose, organizme ląstelėse.

Vandens reikšmė organizmui

Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita organizme yra bendra. Vanduo tirpina mineralines druskas, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse esti pakankamai vandens. Senstant vyksta audinių dehidracija, o tai glaudžiai susiję su sulėtėjusia medžiagų apykaita. Pagrindinė vandens reikšmė ta, kad organizme jis sudaro terpę, kurioje vyksta įvairiausios cheminės reakcijos. Įvairiausiuose mūsų audiniuose ir organuose vandens yra nevienodai. Apskritai vanduo sudaro didžiausią organizmo dalį (apie 60 – 70 %). Naujagimių organizme vanduo sudaro appie 75 % viso kūno svorio. Moterų organizme vandens 6 – 10 % mažiau negu vyrų. Negaudamas vandens, žmogus gali išgyventi vos keletą dienų. Netekęs apie 12 – 20 % vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais, šalinamais su skysčiais.

Vandens kiekis įvairiuose žmogaus organizmo audiniuose ir organuose:

Organas ar audinys % Organas ar audinys %

Kaulai 45 Kraujas 90 –92

Oda 70 Seilės 99 – 99.5

Raumenys 76 Virškinimo sultys 97

Širdis 78 Prakaitas 98

Plaučiai 83 Smegenys 75

Inkstai 83 Kepenys 68

Žmogaus, kuris sveria 65 kg. organizme yra apie 40 l. vandens. Iš jo apie 25 l. yra ląstelėse; 95 % ląstelinio vandens esti laisvo ir apie 5 % – susijungusiu su baltymais. Maaždaug 15 l vandens yra organizmo skysčių sudėtyje. Senstant vandens kiekis organizme mažėja. Todėl manoma, kad viena iš senėjimo priežasčių gali būti sumažėjęs koloidinių medžiagų gebėjimas sujungti vandenį. Vandens reikšmė kur kas didesnė, negu manyta. Vanduo ir jo disociacijos produktai (H2O →

H + OH ), t.y. vandenilio ir hidroksilo jonai, reikšmingi baltymų, lipidų, nukleino rūgščių, subląstelinių organelių ir ląstelių membranų struktūrai ir funkcijai.
Vanduo yra blogas šilumos laidininkas. Jis labai padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, tuo sudarydamas palankias sąlygas įvairioms fermentinėms reakcijoms. Su prakaitu išgarindamas 1l vandens, organizmas atpalaiduoja 585 kcal, arba 2451 kj, šilumos.
Vanduo – tai pagrindinė vidinės organizmo terpės dalis, laiduojantijos judėjimą. Vandens molekulės deguonies ir vandenilio atomuose elektronai išsidėstę specifiškai. Dėl šios savybės vanduo yra labai geras daugelio medžiagų tirpiklis. Su geriamu vandeniu ir kitais skysčiais žmogaus organizmas gauna mineralinių medžiagų, taipogi ir įvairių mikroelementų. Ypač vertingas organizmui dėl struktūros savybių yra vanduo gautas iš tirpstančio ledo. Tirpstant ledui, padidėja šiluminis molekulių judėjimas, vyksta savaiminė difuzija ir vandens tūris sumažėja – ledas virsta vandeniu. Toks vaanduo skatina medžiagų apykaitos procesus, pasižymi didesniu aktyvumu ir yra ypač naudingas pagyvenusiems žmonėms. Dėl šių priežasčių ir tinka vartoti ledo gabalėlius su įvairiais gėrimais. Nuolat gerti virintą vandenį negerai, nes jame mažiau mineralinių druskų. Tačiau retkatrčiais įvairūs mineraliniai vandenys yra papildomas mikroelementų šaltinis. Taip pat dalį vandens žmogus gauna su maisto produktais. Pavyzdžiui, duonoje vandens yra apie 40 %, mėsoje – apie 70 %, piene – 90 %. Su maisto produktais per dieną gaunama apie litrą vandens. Daugiausia vandens išgeriamasu įvairiais gėrimais, be to, dažnai geriamas ir gr
rynas vanduo. Organizme oksiduojantis įvairioms maisto medžiagoms, pavyzdžiui, lipidams, baltymams, angliavandeniams, reakcijų metu pasigamina oksidacinis vanduo. To vandens per parą žmogaus organizme pasigamina apie 300 ml. Organizme oksiduojantis 1g lipidų, pasigamina 1,07 ml, 1g angliavandenių – 0,55 ml ir vandens1g baltymų – 0,41. Taip pat vandens kiekis organizme yra pastovus dėl to, kad yra reguliuojamas. Pastovus vandens kiekis ir audiniuose bei organuose. Vandens iš organizmo yra pašalinama tiek kiek jo gaunama; taigi susidaro vandens balansas. Vanduo iš organizmo šalinamas, pro plaučius, pro inkstus su šlapimu, pro odą su prakaitu, vandens garų pavidalu ir su išmatomis. Bet daugiausia vandens visgi yra pašalinama pro inkstus. Atsižvelgiant į organizmo poreikius, su šlapimu pašalinama daugiau ar mažiau druskų ir medžiagų apykaitos produktų; šitaip reguliuojamas mineralinių druskų ir medžiagų apykaitos produktų išskyrimas. Organizmo vandens balansas gali šiek tiek svyruoti. Per parą jis vidutiniškai lygus 2 – 3 litrams. Vasarą vandens suvartojama daugiau; tada jo norma – vidutiniškai 4 l. Karštą vasaros dieną dirbant sunkų fizinį darbą, su prakaitu gali pašalinti 10 – 14 l vandens. Nejuntamo prakaitavimo metu per parą pašalinama apie 500 – 800 ml vandens, kuriame esti apie 0,3 % NaCl. Labai prakaituojant, iš organizmo pašalinama nemažai druskų, todėl tada troškuliui malšinti geriau gerti ne gryną, bet truputį pasūdytą ar gazuotą, mineraliną, parūgštintą, pasaldintą, taip pat vitaminizuotą vandenį. Karštų cechų darbininkams geriausiai tiktų cp
pecialiai tam tikslui paruoštas vanduo su reikiamu druskų ir vitaminų kiekiu, nes vandenyje tirpstantys vitaminai irgi šalinami su prakaitu. Toks vanduo slopina troškulį ir dėl jo iš organizmo mažiau pašalinama druskų. Norint numalšinti troškulį, labai svarbu gerti pamažu ir nedideliais gurkšneliais. Troškulio centras yra pagumburyje, o ji visų pirma dirgina vandens trūkumas organizmo vidinėje terpėje. Troškulio centras glaudžiai susijęs su mitybos centru.

Žmogaus organizmo vandens balansas

Gaunamas vanduo ml Išskiriamas vanduo %

Su gėrimu 1500 Pro plaučius 550

Su maistu 1000 Pro odą 600

Oksidacijos vanduo 300 Su šlapimu 1500

Su išmatomis 150

Iš viso: 1800 Iš viso: 2800

Valgant sūriai, rūgščiai, saldžiai ar vartojant daug prieskonių, vandens reikia daugiau. Pavyzdžiui, žmonės, kurie pripratę sūriai valgyti, vandens išgeria daugiau. Dėl to padidėja jų kraujo tūris ir kartu gali padidėti kraujospūdis.
Nemažas vandens kiekis yra resekretuojamas iš virškinamojo trakto. Su seilėmis, skrandžio, kasos ir žarnų sultimis per parą į žmogaus virškinamajį traktą išsiskiria apie 8 l vandens, o su juo – ištirpusios mineralinės druskos ir mikroelementai, vandenyje tirpūs vitaminai ir kt. Iš virškinamojo trakto jie vėl rezorbuojami į vidinę organizmo terpę. Toks reciklingas nuolat vyksta fiziologinėmis sąlygomis. Todėl viduriuojant ir vemiant, organizmas gali netekti daug vandens, o tai trikdo apykaitos procesus audiniuose. Per daug gerti vandens irgi nenaudinga; dėl to pasunkėja širdies darbasir intensyviau skaldomi baltymai. Valgant ma

aistą, turintį daug kalio ir kalcio, druskų, iš organizmo daugiau pašalinama vandens su šlapimu.

Leave a Comment