1. Gamtinio vandens paplitimas. Apie 97% pasaulio vandens yra vandenynuose. Šis vanduo druskingas, todėl netinka gerti ar naudoti žemės ūkyje. Daugiau kaip 75% žemynų vandens yra sušalusio ledo skyduose ir ledynuose. Daugiausia ledo yra Grenlandijoje ir Antarktidoje. Didžiausią likusio vandens dalį sudaro gruntinis vanduo. Palyginti maža vandens dalis yra ežeruose, upėse, dirvožemyje. Vanduo, esantis dirvožemyje ir vartojamas augalų, vadinamas kapiliariniu vandeniu. Gėlas vanduo sudaro tik nedidelę visos Žemės vandens dalį. Kai kurioms šalims jo labai trūksta.2. Vandens reikšmė gyvajai gamtai. Vandens reikšmė visai gyvajai gamtai yra tiesiog neįkainojama.vanduo yra gamtos kūrėjas, jis būtinas viskam, kas gyva Žemėje. Visuose gyvuose organizmuose yra daug vandens. Pavyzdžiui. Gyvulių kūnuose jo yra apie 70%, žuvų – 80%, augaluose – apie 90%. 3/4 žmogaus kūno masės taip pat sudaro vanduo. Per milijardus metų vanduo kartu su saule ir vėju sukūrė dirvožemį,pavertė plikas uolas žalių miškų ir pievų kilimu. Vanduo yra energijos šaltinis, planetos klimato reguliuotojas. Vandenį mes kasdien vartojame – prausdamiesi, gerdami arbatą, plaudami indus, skalbdami, virdami pietus, ir t.t. Augalams vanduo taip pat yra labia btinas. Jie siurbia vandenį savo šaknimis ir be jo negalėtų išgyventi. Taigi, mums reikėtų vandenį kur kas labiau vertinti ir tausoti, nes be vandens nebūtų ir mūsų.3.Vandens teršalai. Didžioji dalis sunaudojamo vandens yra nepakankamai išvaloma. Patekęs į atvirus telkinius, nevalytas vanduo gali užteršti požeminius. Vanduo nuolat kinta: garuoja, virsta debesimis, lyja, tekaŽemės paviršiumi ir vėl garuoja. Šiame cikle vanduo apsivalo, bet jei vienoje vietoje susitelkia labai daug žmonių ar gyvūnų, gėlas vanduo negali savaime išsivalyti, ypač kai kai į jį verčiamos įvairios atliekos. Nuo to ypač nukenčia vandens gyvūnai ir augalai, kartais užtrokšta visa vandens telkinio gyvybė. Vanduo tampa biologiškai negyvas. Jame tebegyvena anaerobinės bakterijos, puikiai klestinčios ir be deguonies. Jos gamina nuodingas dujas – vandenilio sulfidą, kuris skleidžia supuvusių kiaušinių kvapą. Tvenkinys ne tik nebegyvas, bet ir smarkiai dvokia – praktiškai iš jo jokios naudos.
Vandens telkinį gali sunaikinti ir organinės medžiagos, pavyzdžiui, iš laukų sutekėję ištirpusių trašų nitratai arba fosfatai. Didžiuosius Žemės vandens telkinius – jūras, vandenynus – labai teršia į vandenį ištekėjusi nafta. Ji netirpsta vandenyje, o jos vis daugiau ir daugiau. Kasmet girdime apie naujas tanklaivių avarijas. Žmonės privalo suvokti, kad turi tausoti ir saugoti planetos, kurioje gyvena, išteklius. Vandens apsaugai tuir būti skiriamas didesnis dėmesysy negu iki šiol. Čia gali pagelbėti chemikai, siūlydami, kaip išvalyti užterštą vandenį, kaip pritaikyti technologijas be atliekų.