5a grupės elementams būdingesnis teigiamas oksidacijos laipsnis. Perioduose oksido savybės stiprėja iš kairės į dešinč, didėjant elektro neigiamumui.
AZOTAS
Tai įnertiška vieninė medžiaga. Molekulinis atomų ryšys kovalentinis nepolinis. Ore 78% tūrio. Azotas reaguoja labai sunkiomis sąlygomis. Aukštoje temperaturoje reaguoja su metalais. 3Ca + N – Ca N
AZOTO RŪGŠTIS
Gaunamos Jonavoje. Gavimas :
N + 3H – 2NH 4NH + 5O – 4NO + 6H O2NO + O – 2NO4NO + O + 2H O – 4HNO
Tai stiprus oksidai. Reaguoja beveik su visaismetalais.( ne tauriais), bet reakcijos metu niekada neišsiskiria H.Cu + 4HNO – Cu(NO ) + 2NO +2H O3Cu + 8HNO – 3Cu(NO ) + 2NO + H O
Iš jos gaminami nitratai ( salietros).
Azotas
Vandens augalai didžiąją azoto dalį įsisavia amonio (NH4+) ir nitratų (NO3-) jonų pavidalu. Gyvūnai azoto gauna iš organinių jo junginių. Amonio jonai (NH4+) į vandenį patenka skaidantis žuvusiems augalams ir gyvūnams. Gamtiniuose vandenyse jo koncentracija mažesnė pavasarį, vasarą – padidėja. Nitritai – nepastovūs komponentai, kurie toliau oksiduojasi iki nitratų (NO3-). Nitritai į upes gali pakliūti ir su nutekamaisiais vandenimis. Nesaikingai tręšiant dirvą, nitratų koncentracijos padidėjimą vandenyje gali sąlygoti ir išplautos azotinės trąšos.
Mineralines trąšos
Tręšiant mineralinemis trąšomis daržovės aprūpinamos pagrindinemis maisto medžiagomis: azotu, fosforu, kaliu, magniu. Trąšų pramonė gamina gana daug įvairių mineralinių trąšų. Jos grupuojamos į paprastas ir kompleksines. Paprastosios mineralines trąšos tai tokios, kuriose yra tik vienas iš pagrindinių maisto elementų. Į kompleksinių trąšų sudėtį įeina nemaziau kaip du pagrindiniai maisto elementai.
Azoto trąšos
Azotas yra vienas svarbiausių augalo mitybos elementų. Jis įeina į baltimų, nukleino rūgščių, chlorofilo, alkaloido, fermentų ir kitų augalui svarbių organinių medžiagų sudėtį. Todėl azoto kiekis labai svarbus augančiam augalui. Kai trūksta azoto, daržovės menkai auga, jų lapai būna šviesiai žali, rausvai violetinio atspalvio. Apatiniai labai anksti apmiršta ir nukrinta.
Amonio salietra yra dažniausiai vartojama azoto trąša. Azoto joje yra 34,5 %, kurio pusė yra nitratų pavidalu, kita dalis – amoniako. Amonjakinis azotas dirvos yra absorbuojamas ir lėčiau ishplaunamas, o nitratinis azotas – judrus, jį greit paima augalų šaknys. Nuolat vartojant šią trąšą, kiek parūgštėja dirva. Karbanidas yra pati koncentruočiausia biri azoto trąša, joje 46 % veiklios medžiagos.Vartojamas pagrindiniam ir papildomui tręšimui. Karbanidas garuoja, ypač kai oras šiltesnis negu 15o C.Amonio sulfate yra 20,5 % azoto veikliosios medžiagos. Azotas čia amonjako pavidalu, gerai dirvos absorbuojamas ir beveik neišsiplauna. Trąša fiziologiškai labai rūgšti. Amonio sulfatas gerai tirpsta vandenyje, laikomas sausesnėje patalpoje – nesusiguli, tačiau dėl mažos veikliosios medžiagos koncentracijos daugelyje valstybių nebegaminamas.Kalcio salietroje yra 13 – 15 %, o kartais – iki 17 % azoto veikliosios medžiagos. Trąša šarminės reakcijos turi iki 20 % kalcio, taigi labai efektysi rūgštinėse dirvos. Kalcio salietra labai hidroskopiška.Yra daugiau azoto trąšų, iš kurių verta paminėti kalkių amonio salietrą, kurioje yra 26 – 28 % azoto veikliosios medžiagos, ir amoniakinį vandenį, kuriame azoto veikliosios medžiagos yra 16 –20 %. Dar yra sudėtinė medžiaga kristalinas, kuriame 20 % azoto, 16 % fosforo ir 10 % kalio veikliosios medžiagos. Trąšos lengvai tirpsta, maisto elementus augalai greit pasisavina.