Lietuvių kalba
Lietuvių liaudies karo dainos 2006 Pratarmė Mes žinome daug lietuvių liaudies dainų, bet galbūt nepagalvojame, kokios jos paslaptingos, atskleidžiančios mūsų protėvių gyvenimą. Šiomis dainomis žmogus išreikšdavo savo džiaugsmą, liūdesį, jausmus Liaudies dainų y
ROMANIKA „Romaninis menas tarsi balansuoja ant realybės ir fikcijos ribos. Jo ornamentinis pagrindas žymi anų laikų žmogaus savitą požiūrį į gamtą ir savo paties dvasinį nusiteikimą. Romaniniame mene fauna ir fantastiškos būtybės paklūsta ornamento jėgai, geometriniam linijų ir tūrių žaidimui.“
Laumės yra vienos seniausių lietuvių dangaus ir žemės dievybių. Laumių vaizdiniai, greičiausiai, susidarė ankstyvosios medžioklės ir rankiojimo ūkio sąlygomis. Jų vardas buvo žinomas visoje Lietuvoje ir kitų baltų kraštuose.
XX a. lietuvių literatūros panoramoje Balys Sruoga – viena iš pastebimiausių figūrų. Savo reikšme literatūros raidai jis neabejotinai prilygsta patiems įžymiausiems šio laikotarpio lietuvių rašytojams, o interesų platumu, kūrybos gausa ne vieną jų ir pranoksta. Akivaizdžių jo įvairiapusio talento
Lietuva-dainų šalis. Lietuviams daina-antroji kalba, jos gaida. Kai žmonės pradėjo kalbėti, pradėjo ir dainuoti. Dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių.,, Dainuodavo būriais traukdami į darbą ir grįždami iš darbo vyrai ir moterys. Niūniuodavo motinos, supdamos kūdikį, ir jaunos marčios
LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJA 1864-1904 Aforizmai apie kalbą ir knygas „ Jeigu kalba išliks, gyva išliks Lietuva, Kalbai sunykus, nebus Lietuvos, Nebus lietuvninkų “
Iki šiol Lietuva neturėjo jokios stambesnės knygos, išsamiau analizuojančios, kaip šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga naudojo trukdžius, stengdamasi nutildyti arba bent jau pritildyti Vakarų radio stočių balsus savo teritorijoje. Galingų siųstuvų pagalba trukdžius skleidė ir kitos valstybės, mėgind
Henrikas Radauskas (1910-1970) Studijuodamas 1930-1934 m. Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, domėjosi rusų akmeizmo, konstruktyvizmo, formalizmo teorijomis. Literatų sambūriuose šaipėsi iš lietuviškų eilių sentimentalumo. Tikroji poezija, jo supratimu, neturi tautinių ribų – ji g
Biografija Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater; 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje – 1831 m. gruodžio 23 d. Kapčiamiestyje) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, kapitonė, lietuviškoji Žana Dark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Baltarusijoje. Grafų
INDIVIDAS IR VISUOMENE . Žmogus žmogui yra svetimas iš esmės, nepažystamas, nesuprantamas, nepriimtinas. Niekas nesupranta žmogaus kančių, jo vienišumo, baimių. Be konkretaus žmogaus nėra egzistencijos. Kiekvieno ji kitokia. Svarbiausias dalykas yra sąmoningas žmogaus dalyvavimas savo gyv