Geologija

Visus Žemėje esančius paviršius galima skirti į dvi grupes: horiontalius ar jiems artimus ir pasvirusius. Šie pasvirę paviršiai – šlaitai. Šlaitu vadinamas pasviręs paviršius tarp dviejų lūžio linijų (briaunų), keičiantis savo padėtį horizonto plokštumos atžvilgiu.
Šlaitai pasižymi lab

Vėjas – globališkai paplitęs reiškinys. Žemės rutulyje nėra vietų, kur nepūstų vėjai. Daugelyje vietų vyrauja stiprūs ir dažnai pastovios krypties vėjai: pasatai, musonai, brizai. Vandenyne vėjas sukelia stiprias bangas. Tačiau tai laikini ir dinamiški paviršiaus nelygumai. Tuo tarpu sausumoje vėjas

URALAS

Ši šalis tęsiasi nuo Arkties vandenyno iki Pakaspijo ir Paaralės pusdykumių. Kalnai išsitęsę daugiau nei 2000 km nuo 30 – 40 iki 300 – 400 pločio. Uralas skirstomas į: Paichojų; Poliarinį Uralą – kerta poliarinį ratą ir tai yra siauroji Uralo kalnų dalis; Priešpoliarinį

Paleozojus ir Mezozojaus laikotarpiai, beje, ilgiausiai trukę ir daugiausia permainų Žemės paviršiuje atnešę laikotarpiai, kurių metu vyko intensyvūs tektoniniai judesiai, įtakoję įvairių reljefo darinių atsiradimą. Savo darbe smulkiau apžvelgsiu paleozojaus ir mezozojaus laikotarpių tektog

Žemės sandara

Žemės ir Saulės sistemos atsiradimas nuo senų laiku domina žmoniją. Tai sudėtingas ir labai svarbus gamtos pažinimo klausimas. Tyrinėjant žemėje vykstančius seisminius reiškinius, Žemės masę ir tankį, buvo nustatyta, kad žemę sudaro branduolys ir koncentriškos geosferos. Žemėje skir

Lenkija-mūsų pietvakarių kaimynė,su kuria turime 110km ilgio sieną.Lenkijos dalies gamta ir kraštovaizdis panašus į Lietuvos.Lenkijos plotas- 312 680 km2.Joje gyvena 37,9 mln.(121žm./km2)
Kalba lenku kalba.Didžioji dalis-katalikai.

Gamta.Šalies fiziniame žemėlapyje aiškiai vyrauja žalia

Oro sudėtis

Grynas, švarus oras – tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemės atmosferoje daugiausia yra azoto dujų – 78%. Be azoto ore yra deguonies (21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarp dalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debe

Kontinentinė Žemės pluta yra daug storesnė už okeaninę ir skiriasi nuo šios sudėtimi. Dabartinis Žemės paviršiaus žemėlapis skirtųsi nuo, tarkime, prieš šimtą milijonų metų pavaizduoto Žemės paviršiaus. Šitokį didelį pokytį sunku suprasti nežinant bendro Žemės sandaros vaizdo.
Kontinentai ne stovi