Fizika

Atitvarų šiluminės savybės

Mes visi dažnai skundžiamės žema gyvenamųjų namų temperatūra, bet labai retai susimąstome, ką galime padaryti, kad gyventume šilčiau.
Gana nesunkiai galime apskaičiuoti kiek šilumos mes netenkame ir ko reikia, norint sumažinti nuostolius maksimaliai.
Skaičiavimams pai

Elektros instaliacija Jūsų namuose

Norėčiau pateikti bendriausius patarimus, padedančius išspręsti elektros bei kitų tinklų instaliacijos problemas, atsirandančias statant ar remontuojant gyvenamą namą ar butą. Pirmiausia iškylantis klausimas – kokiame aukštyje įrengti jungiklius ir kištukinius l

Difuzija

1.1 Difuzija

Difuzija – savaiminis skirtingų dujų, garų ar skysčių molekulių maišymasis laikui bėgant. Tarkim, viename konteineryje patalpinus sunkias ir lengvas dujas, bus matyti, kad lengvos dujos difunduoja sparčiau negu sunkios (4.14 a pav.). Difuzija aiškinama molekuline-ki

Televizija (gr. tele – toli + lot. visio – matymas) – judančių vaizdų ir paveikslų perdavimas laidais arba radijo bangomis. Moksle ir technikoje televizija taikoma įvairiems tyrimams, pramonėje – gamybos procesams stebėti. Ypač plačiai televizija naudojama kultūros reikalams: jos programos iš vie

Kūnai spinduliuoja elektromagnetines bangas. Šį spinduliavimą sąlygoja temperatūra, cheminės reakcijos, reiškiniai vykstantys tekant elektros srovei, bombarduojant medžiagas elektronais, vykstant šviesos bangų sugerčiai. Visi suminėti spinduliavimai atatinkamai vadinami šiluminis spinduliavimas, ch

Skaidrus kūnas, turintis du sferinius paviršius, vadinamas lęšiu. Tiesė, einanti per sferinių paviršių centrus, vadinama pagrindine optine ašimi. Bet kuri tiesė, einanti per lęšio optinį centrą, vadinama šalutine optine ašimi. Spinduliai, lygiagretūs pagrindinei optinei ašiai, susikerta taške, kuris

Svarbiausios puslaidininkių fizikos instituto veiklos kryptys:

 Naujų medžiagų tyrimas ir nanotechnologijų kūrimas. Šia kryptimi dirba Aukštatemperatūrio superlaidumo, Didelės galios impulsų, Epikalipsinių struktūrų, Kieto kūno teorijos, Nevienalyčių struktūrų, Optoelektronikos, Puslai

Viljamas Tomsonas- Kelvinas

Viljamas Tomsonas, gimė – 1824 06 26 Belfaste, mirė – 1907 12 17 Largse, anglų fizikas. Londono karališkosios draugijos narys ( 1851 ), Peterburgo MA garbes narys (1896 ). 1892 už nuopelnus mokslui gavo lordo Kelvino titulą. 1846-99 Glazgo universiteto profesorius. 18