Skaidrus kūnas, turintis du sferinius paviršius, vadinamas lęšiu. Tiesė, einanti per sferinių paviršių centrus, vadinama pagrindine optine ašimi. Bet kuri tiesė, einanti per lęšio optinį centrą, vadinama šalutine optine ašimi. Spinduliai, lygiagretūs pagrindinei optinei ašiai, susikerta taške, kuris vadinamas židiniu. Atstumas, nuo lęšio židinio iki optinio centro, vadinamas židinio nuotoliu. Dydis, atvirkščias lęšio židinio nuotoliui, vadinamas lęšio laužiamąja geba ir žymimas D.D=1/F [dioptrija, 1D=1/m].Sferinė aberacija židinyje susikerta ne visi lygiagrečiai sklidę spinduliai. Dėl to vaizdas darosi neryškus, miglotas. Norint to išvengti naudojama diafragma arba sudėtinis lęšis – aplanatas. Chromatinė aberacija spindulys lūžta ir atvaizdo pakraščiai būna vaivorykštiniai. Renkama lęšių sistema iš skirtingo stiklo – achromatas. Norint gauti taško atvaizdą, reikia gauti bent dviejų tiesių, išėjusių iš to taško, susikirtimo vietą. Spindulys, einantis per lęšio optinį centrą, krypties nekeičia. Optinei ašiai lygiagretus – nukrypsta tiesiai į jo židinį; einantis per lęšio židinį, einantis per lęšio židinį, nukrypsta lygiagrečiai optinei ašiai. Atstumas nuo daikto iki lęšio yra didesnis už dvigubą židinio nuotolį. Daikto atvaizdas gaunamas tikras, apverstas ir sumažintas. Taip susidaro fotoaparate, žmogaus akyje. Jeigu daiktas yra arčiau lęšio negu dvigubas nuotolis, jis gaunamas tikras, apverstas ir padidintas.
1/F=1/f+1/d
Lęšio linijinis didinimas: k=f/d, k=(f-F)/F
MikroskopasPirmasis lęšis, į kurį žiurime, vadinamas okuliaru, o antrasis – objektyvu. Mikroskopo vamzdis – tubusas. Stebimas daiktas dedamas netoli už objektyvo židinio. Okuliaras nustatomas taip, kad taškas A1 būtų arčiau jo židinio nuotolio. Susidaro menamas, apverstas, padidintas objekto vaizdas.
Mikroskopas gali padidinti iki 3000 k. smarkiai didinantys pasižymi šviesos disfrakcija.
TeleskopasBūna refraktoriai ir reflektoriai. Stebint teleskopu F = f, nes 1/d darosi nykstamai maža. Teleskopo didinimas kampinis. k = b/a kuo didesnis kampas, tuo geriau matome. k = F1/F2. Teleskopo objektyvo ir okuliaro židiniai sutampa. Stebint teleskopu, į akis patenka tiek kartų daugiau šviesos, kiek kartų objektyvo plotas didesnis už akies vyzdžio plotą. Tai veidrodinis teleskopas. Šviesos pluoštas atsispindi reflektoriuje ir netoli židinio plokštumos sudaro tikrą, apverstą ir sumažintą šviesulio atvaizdą. Nedideliu veidrodėliu atvaizdas pasukamas, nukreipiamas į didinimo lupą – okuliarą ir stebimas.
AkisLaužiamoji geba gali keistis. Akomodacija- lęšiuko savybė keisti židinio nuotolį, taikantis prie daikto nuotolio. Susidaro akies tinklainėje. Adaptacija- prisitaikymas prie šviesos. Tamsoje vyzdys išsiplečia. Konvergencija- akių sugebėjimas pakreipti regėjimo ašis į stebimą objektą. Astigmatizmas – daiktų kontūrai matomi neryškūs, nes šviesos taškas matomas kaip linija, elipsė ar netaisyklingos formos dėmė. Geriausias regėjimo nuotolis L = 0.25m.