Difuzija
1.1 Difuzija
Difuzija – savaiminis skirtingų dujų, garų ar skysčių molekulių maišymasis laikui bėgant. Tarkim, viename konteineryje patalpinus sunkias ir lengvas dujas, bus matyti, kad lengvos dujos difunduoja sparčiau negu sunkios (4.14 a pav.). Difuzija aiškinama molekuline-kinetine teorija, nes dalelės susimaišo judėdamos. Pastebėta, kad dujose difuzija yra spartesnė nei skysčiuose.
4.14 b paveiksle pavaizduotas cilindras, kuriame tirpalo molekulės difunduoja iš didesnės koncentracijos C1 srities į mažesnės koncentracijos C2 sritį. Difuziją aprašo Fiko dėsnis, nusakantis pernešamos medžiagos masės kiekį per vienetinį skerspjūvio plotą per laiko vienetą. Šis medžiagos kiekis yra proporcingas koncentracijos gradientui:
; (4.12)
čia D = 1×10-11ø100×10-11 m2/s difuzijos konstanta, S – skysčio ar dujų srauto skerspjūvio plotas, C1 ir C2 atitinkamai koncentracijos pakitus sluoksnio storiui l.
Dauguma žmogaus organizmo skysčių, elektrolitai, amino rūgštys, įvairios dujos ir gliukozė, difunduoja per ląstelių membranas. Difuzija per ląstelės membraną, kurios storis d:
, ; (4.13)
čia P = 0ø10-6 m/s skvarbos konstanta, Ci – koncentracija ląstelės viduje, C0 – ląstelės išorėje.
Difuzijos greitį apsprendžia tokie faktoriai:
- 1. Molekulių matmenys,
- 2. Koncentracija,
- 3. Elektrinis potencialų skirtumas,
- 4. Slėgių skirtumas ląstelės viduje ir išorėje,
- 5. Temperatūra,
- 6. Paviršiaus plotas,
- 7. Membranos storis ir kt
- 1.2 – Difuzijos Greitis
- 1.3 Difuziniai procesai metaluose
- 1.4 Difuzinė kamera
- 1.5 Difuzijos potencialas
- 1.6 Savoji jonų difuzija
- 1. Pav. Savoji jonų difuzija kristale: a) abipusė, b) žiedinė, c) vakansijų, d) tarpmazginė paprastoji, e) tarpmazginė
- 15. Pav. Vakansinio mazgo bei izotopo judėjimų schema
- 1.7 Osmosas. Hemodializės principas
- Naudota Literatūra:
- 1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija III – tomas
- 2. J.Janickis – “Fizikinė Chemija”
- 3. V.Ambrasas – “Fizikos pagrindai”