Tabako žala

TABAKO, ALKOHOLIO, NARKOTIKŲ, MEDIKAMENTŲ IR STRESŲ POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

Jeigu mes taisyklingai maitinamės ir sveikaigyvename, gan nesunkiai galime palaikyti gerą fizinę organizmo būklę ir išvengti kai kurių ligų. Tačiau dažnai kone sąmoningai kenkiama savo sveikatai rūkydami, vartodami alkoholį arba neteisingai maitindamiesi.

Rūkymas sukelia ne vieną ligą. Kvėpavimo takų ligos ir vėžys dažniau ištinka rūkalius. Ypač pavojinga rūkyti būsimoms motinoms, kadangi nėštumo metu į gemalo ar vaisiaus kraujotaką per placentą iš motinos kraujo patenka kenksmingos medžiagos. Jos gali sutrikdyti gemalo ar vaisiaus augimą ir foormavimąsi bei sukelti priešlaikinį gimdymą.Netgi patys nerūkydami dažnai būname priversti kvėpuoti tabako dūmais prisotintu oru. Tai itin žalinga mažiems vaikams, sergantiems astma, alergiškiems žmonėms.

Alkoholis virškinamajame trakte įsiurbiamas į kraujotakos sistemą ir cirkuliuoja organizme, kol kepenys galutinai jo nenukenksmina.

Alkoholis ypač kenkia centrinei nervų sistemai, širdžiai ir kepenims. Išgertas alkoholis pirmiausiai veikia žmogaus didžiųjų pusrutulių žievę. Dažniausiai iš pradžių žmogus pasijunta smagiai, atsipalaiduoja, daug šneka. Vėliau alkoholis sutrikdo smegenėlių veiklą, dar vėliau gali pakenkti pailgąsias smegenis: girto judesiai būna nedarnūs (nekoordinuoti), nusilpsta gebėjimas suusikaupti, gali sutrikti širdies darbas ir kvėpavimas. Ilgai vartojamas alkoholis žaloja nervų ląsteles ir sukelia kepenų ląstelių žūtį – cirozę.

Rūkymo žala pasireiškia įvairiai

Rūkant į organizmą patenka kenksmoingos medžiagos: nikotinas, smalkės (anglies monoksidas) bei dervos. Nikotinas sukelia pripratimą – priklausomumą nuo jo, todėl mesti rū

ūkyti būna nelengva.

Į rūkančio žmogaus kraują patekęs nikotinas siaurina daugelio organų kraujagysles, didėja kraujo spaudimas, tankiau plaka širdis, vadinasi, didėja jos apkrova. Dažniausiai kraujotaka apsilpsta pirmiausiai galūnėse. Susitraukus kraujagyslėms pirštų galų temperatūra gali nukristi keliais laipsniais. Beje, rūkymas prisideda ir prie peršalimo ligų.

Cigaretės dūmuose esąs anglies monoksidas taip susilpnina kraujo gebėjimą prisijungti deguonį, kad organizmas netenka net 10% pajėgumo. Rūkymas gerokai padidina galimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nes skatina vainiklapių bei kitų kraujagyslių kalkėjimą.

Itin žalingos tabako dervos. Jos naikina virpamuosius epitelio plaukelius bronchuose ir bronchiolėse, todėl bakterijos su virusais lengviau patenka į jų gleivinę. Tai dažnai sukelia lėtinį bronchitą, rūkaliai nuolat kosčioja. Pavojingiausia liga, kurią gali sukelti rūkymas, yra plaučių vėžys. 95% mirusių nuo plaučių vėžio nuolat rūkė.

Plaučių vėžys – labiausiai paplitusi vyrų vėžio foorma. Sergant vėžiu ląstelės pradeda chaotiškai daugintis, sudarydamos naviko audinį. Daugindamosi vėžio ląstelės atima maistą iš jas supančio sveiko audinio. Piktybinis auglys dažniausiai plinta į aplinkinius, o vėliau ir į kitus audinius bei sudaro ten naujus dukterinius auglius – metastazes. Navikui plečiantis į kitus audinius, nuo jo atsisikiria ląstelės, kurios su krauju patenka į kitus organus ir ten sudaro naujus židinius.
TABAKO DŪMŲ POVEIKIS
ü Jutimo organai – nusilpsta gebėjimas matyti tamsoje, skonio ir uoslės jutimas.
ü Plaučiai – kyla kosulys, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda nuovargis. Naikinamas virpamasis epitelis kvėpavimo takuose. Skatinams plaučių vė
ėžys.
ü Širdis ir kraujagyslės – susiaurėja kraujagyslės, dažniau plaka širdis, pakyla kraujospūdis.
ü Skrandis – atbunka alkio jausmas, greičiau atsiranda skrandžio opa.
ü Gemalas – padidėja priešlaikinio gimdymo pavojus, vaikai gimsta mažesni už normalius, ligoti, kartais apsigimę.

Alkoholio poveikis organizmui

Alkoholis išplečia odos kraujagysles, daugiau šilumos atiduodama aplinkai, todėl kraujas, tekantis organizmo viduje, atvėsta, taigi gerokai atvėsta ir visas kūnas. Nors išgėrusiam žmogui darosi šilta, dėl išsiplėtusių odos kraujagyslių jis gali lengvai peršalti.

Alkoholio perteklius kraujyje žaloja centrinę nervų sistemą. Jo veikiami dažnai suyra ryšiai tarp didžiųjų pusrutulių žievės zonų, todėl sutrinka žmogaus mąstymas. Alkoholis ilgina atsakomosios reakcijos laiką. Išgėrusio žmogaus impulsai, pavyzdžiui, iš akies per nervą į smegenis, o iš smegenų – kaip įsakymas į raumenis, būna kur kas lėtesni. Todėl girtas vairuotojas automobilį stabdo daug ilgiau nei blaivus.

Ne nedideli alkoholio kiekiai atbukina regėjimą ir klausą, neleidžia deramai suvokti aplinkos, įvertinti aplinkybių. Dideli jo kiekiai veikia smegenėlėse, dalyvaujančias pusiausvyros palaikyme, todėl eisena sutrinka. Itin dideli alkoholi kiekiai gali pakenkti kvėpavimo ir širdies centrus pailgosiose smegenyse. Tuomet žmogus gali mirti.

Ilgai ir nuolat vartojamas alkoholis ardo kepenis, neigiamai veikai kasą. Kepenų audinys yra – prasideda kepenų cirozė. Kasos audinys nyksta, gali įsimesti cukraligė. Kai nėsčia moteris išgėrinėja, sutrinka, sulėtėja gemalo augimas bei formavimasis. Savaiminis nėštumo nutrūkimas išgeriančioms moterims taip būna dažniau kaip negeriančioms.
ALKOHOLIO POVEIKIS
ü Smegenys – sutrinka mąstysena, ei

isena, žūva smegenų ląstelės.
ü Ausys – sunkiau nustatoma garso kryptis.
ü Akys – blogiau matoma prietemoje, regėjimo laukas susiaurėja.
ü Širdis – pulsas pagreitėja, sutrinka kraujotaka ir kraujospūdis.
ü Kepenys – prasideda kepenų riebalinė degeneracija, kepenų cirozė.
ü Skrandis – prasideda gastritas.
ü Kasa – greičiau susergama kasos uždegimu.
ü Inkstai – pagausėja šlapimo, todėl sutrinka vandens ir elektrolitų santykis.
Narkotikai pavojingi gyvybei

Kai žmogus įpranta svaigintis medžiagomis, nuo kurių organizmas pasidaro priklausomas, tai vadinama narkomanija. Narkotikai yra hašišas, marihuana, amfetaminas, LSD, heroinas, opiumas, kai kurie tirpalai ir vaistai. Narkotikai yra daug pavojingesni už alkoholį, kadangi sukelia stiprų psichinį ir fiziloginį priklausomumą. Fiziologinis priklausomumas pasireiškia tuo, kad prie narkotikų pripratęs organizmas nuolat jų reikalauja. Narkotikų atsargoms išsibaigus organizmo veikla sutrinka, be to, atsiranda susilaikymo nuo narkotikų ypatingi požymiai, pavyzdžiui, pykinimas, drebulys, skausmai, traukuliai, netenkama sąmonės. Narkomanų organizmas sparčiai išsieikvoja, sunyksta dažniausiai jie miršta jauni. Beje, kai kurie mokslininkai alkoholį taip pat laiko narkotiku.
Stresas

Žmogaus ir gyvūnų psichinės ir fiziologinės įtampos būsena., kylanti dėl išorinių sąlygų kitimo arba vidinių sutrikimų. Stresas reiškiasi fiziologiniais pakitimais:širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo, judesių veiksmų koordinacijos sutrikimu, emocine įtampa, baime, frustracija, kartais ir visiška veiklos dezorganizacija. Stresoriaus poveikis organizmui priklauso nuo stresoriaus pobūdžio, jo intensyvumo ir nuo organizmo reakcijos į jį.
Vaistai

Medžiagos arba gaminiai, kurie gali veikti fiziologinę sistemą arba patologinę organizmo būseną recipiento naudai. Vartojami ligoms gy
ydyti ir diagnozuoti. Viršijus vaistų dozę arba netinkamai pavartojus galima apsinuodyti. Labai stipriai ir stipriai veikiantys vaistai vaistinėse laikomi ir iš jų išduodami pagal speciales taisykles.

Vaistai veikia jų panaudojimo vietoje arba rezorbavęsi į kraują. Patekusios į kraują vaistinės medžiagos organizme kinta arba išsiskiria iš jo nepakitusios su šlapimu, mažiau su išmatomis, iškvepiamu oru, prakaitu. Vaistinės medžiagos kurios lėtai skyla arba lėtai išsiskiria iš organizmo, gali jame kauptis. Kai kurie žmonės dėl genetinių ypatybių būna labiau jautrūs tam tikriems vaistams, toks didelis įgimtas jautrumas vadinamas idiosinkrazija. Ilgiau vartojant kai kuriuos vaistus jų veikimas dėl įvairių priežasčių gali silpnėti, tai vadinama pripratimu prie vaistų. Vartojant vaistus, sukeliančius tam tikrą psichikos būseną kartais atsiranda liguistas potraukis juos vartoti.

Leave a Comment