Rūkymas

TURINYS

Įvadas..............................3 psl.
Rūkymas..............................4 psl.
Rūkymo priežastys..............................5 psl.
Rūkymo sukeliamos ligos..............................6 psl.
Pasyvus rūkymas..............................7 psl.
Ekonominė rūkymo žala..............................8 psl.
Tabakas..............................9 psl.
Nikotinas..............................10 psl.
Metame rūkyti..............................12 psl.
Faktai..............................14 psl.
Anketų apibendrinimas..............................15 psl.
Mokinių sukurti posakiai ir ketureiliai apie rūkymo žalą.....................18 psl.
Naudota literatūra..............................19 psl.

ĮVADAS

Narkotikai – organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė kitų preparatų dalis. Taip pat tai – cheminė medžiaga, veikianti organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį,klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Tabakas – legalus, tačiau labai stiprus ir pavojingas narkotikas.

Europoje rūkoma nuo XV amžiaus pabaigos, o šiuo metu rūkymas yra viena diidžiausių problemų pasaulyje. Ir ne tik tai – rūkymas yra didžiausias neinfekcinių ligų rizikos faktorius. Jis nužudo daugiau žmonių nei AIDS, alkoholis, eismo nelaimės, narkotikai, gaisrai, žmogžudystės ir savižudybės kartu sudėjus. Kiekvienais metais nuo tabako pasaulyje žūva apie 4 mln. žmonių, t.y. 11000 žmonių per dieną. Neįtikėtina, bet tai tiesa.

Tačiau, nors Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, rūkančiųjų skaičius siekia 1 mlrd., jis sparčiai mažėja. 2000 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose cigaretes rūkė 24 mln. vyrų, 23 mln. moterų, 4 mln. paauglių. Suaugę rūkantieji sudarė 25 proc., o 1965 m. jie sudarė 42 proc. –žžodžiu, milijonai amerikiečių metė rūkymą, pažinę jo milžinišką žalą sveikatai ir gerovei. Apie 80 proc. rūkančiųjų tvirtina norį mesti rūkyti, bet tik apie 1,4 mln. jų pavyks nusimesti šią naštą.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje cigaretes rūko apie 52 proc. vyrų ir 17 proc. moterų, bei 25

5 proc. moksleivių, maždaug dvigubai daugiau negu Amerikoje ir Vakarų Europoje. Negalima sakyti, kad tai sovietinis palikimas, nes pastarąjį dešimtmetį rūkančiųjų skaičius Lietuvoje smarkiai padidėjo.

Rūkymo sukeliama žala kenkia visai tautai.

3
RŪKYMAS

Lietuvoje randame beveik visų blogybių, kurių yra Rytų ir Vakarų pasaulyje. Nagrinėsime tik vieną, kuri veda prie daugelio kitų, t.y. tabako vartojimą rūkant. Tabako gaminių išbandymas ir įprotis rūkyti dažnai yra pirmoji vaiko ar paauglio yda mėgdžiojant tėvą, motiną, vyresnį brolį ar kaimyną paauglį. Pirmieji bandymai paprastai veda prie kitų, dažnesnių, o šie – prie įpročio ir priklausomybės.

Cigarečių rūkymas yra bene pavojingiausia ir brangiausia žalingo įpročio forma. Jo patrauklumas slypi tame, kad jo negatyvus poveikis niekuomet nepasireiškia staiga – savo juodą darbą jis dirba iš lėto ir nepastebimai, metai po metų. Sumos, kurias valstybė irr atskiri jos piliečiai skiria rūkymo sukeltų ligų gydymui, yra milžiniškos. Širdies ir plaučių ligų (sukeltų nuolatinio deguonies stygiaus), o taip pat nikotino ir kitų tabako dūmuose esančių medžiagų toksinio poveikio sukeltų įvairių vėžio formų gydymui sunaudojami didžiuliai finansiniai resursai. O kur dar pinigai, rūkorių išleidžiami tabakui pirkti. Vidutinis rūkorius per savo sutrumpėjusį gyvenimą rūkymo reikmėms išleidžia nuo 1250 iki 2500 JAV dolerių per metus – štai kokius pinigus jis galėtų skirti gyvenimą paįvairinančiai ir sveikatą stiprinančiai veiklai. Kyla natūralus klausimas: kodėl žmonės ne

egaili pinigų lėtam savęs žudymui? Atsakymas, kaip visuomet, glūdi šios žalingo įpročio formos prigimtyje.

Dauguma preparatų, įsisavinamų rūkymo būdu, jo vartotoją veikia greitai ir intensyviai. Greitis, kuriuos preparatas pasiekia smegenų nervinius centrus, tiesiogiai proporcingas jo pririšančiai gebai – o nikotinas smegenis pasiekia žaibiškai. Nikotinas, kaip ir daugelis kitų narkotinių preparatų, suformuoja ir organizmo toleranciją sau. Tad žmogui, norinčiam patenkinti poreikius nikotinui, reikia vis didesnio ir didesnio cigarečių skaičiaus per dieną. Neretai susiformuoja įdomus refleksas, kai rūkorius, dar nebaigęs rūkyti pirmosios cigaretės, nesąmoningai prisidega antrąją. Kurį laiką nikotino nevartojant, atsiranda abstinencijos sindromo reiškiniai. Daugelis rūkorių abstinencijos sindromą ima jausti dar nepraėjus pusvalandžiui po paskutinės surūkytos cigaretės. Iš pradžių nemalonūs pojūčiai yra švelnūs, tačiau, vis negaunant naujos nikotino dozės, tolydžio stiprėja. Todėl daugeliui rūkorių kava ir cigaretė yra pirmieji rytmečio atributai. Visa tai, apie ką kalbėjome, yra fiziniai prisirišimo prie nikotino aspektai, tačiau svarbus ir psichologinių aspektų vaidmuo.

Į dūmų liūną įtraukiami vis jaunesni asmenys. Prisimintina, kad juo jaunesnis yra rūkalius, tuo didesnė žala: daugėja ligų, užgožiami talentai, mažėja saviraiškos galimybių moksle, sporte, įvairiose kūrybos srityse. Sensta oda, pagelsta dantys, pradedama vis dažniau kosėti, spjaudytis. Ir visa tai dėl menko malonumo (nikotinas stimuliuoja dopamino bei noradrenalino receptorius). Negi
4
kas nors norėtų sutrumpinti gyvenimą kokiais 8 metais? Nuvykite į ligonines ir
r pamatysite, kaip kenčia rūkantieji, o ilgiau gyventi trokšta visi. Jiems trūksta deguonies, ir dusulys gali kankinti iki negailestingos mirties.

Žmonės sako turį teisę rūkyti. Netiesa. Du trečdaliai bet kurios šalies gyventojų nerūko. Rūkyti – ne teisė, o pačių rūkalių sau suteikta privilegija, kuri atima nerūkančių žmonių teisę kvėpuoti grynu oru.

Daugelio šalių televizijai ir radijui draudžiama reklamuoti tabaką ir jo gaminius.

RŪKYMO PRIEŽASTYS

Žmonės rūko dėl įvairių priežasčių. Iš pradžių netikite, kad rūkymas kenkia. Juk tiek daug žmonių rūko, gal ir jūsų tėvai ir mokytojai, tai kodėl ne jūs? Net jei žinote, kaip cigaretės kenkia sveikatai, netikite, kad kas nors panašaus atsitiks jums. Bet jei jau užsirūkėte ir skonis bei kvapas patiko, turbūt trauksite ir antrą, ir trečią. Netrukus pajusite, kad cigaretės reikia vis dažniau, ilgai negalite be jos tverti. Taip yra todėl, kad tabake esantis nikotinas – vienas iš narkotikų, nuo kurių greičiausiai išsivysto fizinė ir psichinė priklausomybė. Greičiau negu nuo heroino.

Ką gali daryti 15 ar 17 metų jaunuolis, kai po daugelio bandymų jis trokšta rūkyti, gerti, švęsti draugų gimtadienius, o kišenėje cento neturi ir yra daug kam prasiskolinęs? Jį gali užvaldyti depresinės ar mintys vogti, plėšti. Paauglystėje rūkoma norinti atrodyti labiau suaugusiam, subrendusiam, savarankiškam, ieškant naujų draugysčių ir malonumų, siekiant atsipalaiduoti nuo emocinės įtampos.Rūkoma, nes dr

raugai ir kiti reikšmingi asmenys taip daro. Bet ar supranta, ką daro? Kai kam patinka visas rūkymo ritualas, kitus traukia gražios rūkalų reklamos.

Taigi žmonės rūko norėdami atitrūkti nuo realybės, iš smalsumo, dėl konfliktų namuose, norėdami pasirodyti, iš nuobodulio, bendraamžių verčiami, kadangi jaučiasi nepritapę, tuštumai užpildyti, ieškodami malonumo, kad geriau jaustųsi, kad žinotų, kas tai yra, patinka rizikuoti.

O štai ką atsako kai kurie jauni rūkoriai:

1. Rūkyti šaunu

2. Padeda bendrauti

3. Iš nuobodulio

4. Kad nestorėtum

5. Visi draugai rūkė

6. Norėjau pabandyti

7. Cigaretė padeda nusiraminti

8. Labiau pasitikiu savimi
5

9. Tėvai draudė, todėl pradėjau

10. Pavaišino draugai. Patiko, todėl rūkiau toliau.

Tačiau nesvarbu, kodėl pradėjote rūkyti, rūkymas labai kenkia jūsų sveikatai, galite mirti!

RŪKYMO SUKELIAMOS LIGOS

Rūkymas – viena dažniausių mirties priežasčių. To galima išvengti. Jis gali būti daugelio ligų priežastis.

Aterosklerozė – svaigsta galva, silpnėja atmintis, skauda galūnes ne tik judant, bet ir gulint, galūnės atšąla, pamėlsta, pradeda gangrenuoti. Dėl nepakenčiamo skausmo ir gangrenos kartais tenka nupjauti kojas.

Širdies infarktas ištinka, kai trombas užkemša vainikinę širdies arteriją. Dėl to dalis širdies raumens nebemaitinama ir jis gali likti negrįžtamai pažeistas. Rūkančiųjų nuo širdies infarkto miršta 2-3 kartus daugiau nei nerūkančiųjų.

Lėtinis bronchitas. Jį sukelia virusai ir bakterijos, sumažėjus organizmo atsparumui po peršalimo, gripo. Dažniau juo serga rūkaliai. Pakyla temperatūra, jaučiamas skausmas krūtinėje, kamuoja stiprus kosulys, gali skaudėti galvą.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Dėl netinkamos mitybos, nervinių sukrėtimų, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo gali sutrikti virškinimas skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Skrandyje ima skirtis daugiau ir didesnio rūgštingumo sulčių, o šarminė dvylikapirštės žarnos terpė neįstengia jų neutralizuoti. Dėl to skrandžio ir dvylikapirštės žarnos sieneles sauganti gleivinė suplonėja ir joje gali atsirasti opų. Opos sukelia stiprius skausmus. Ligai progresuojant, kartais vemiama krauju. Šiomis ligomis dažniau serga rūkantys žmonės.

Lūpų, liežuvio, gerklų, plaučių, kasos, šlapimo pūslės vėžys. Nepagydoma, net 99 proc. mirusių nuo plaučių vėžio rūkė.

Plaučių emfizema. Nepagydoma. Plaučių (alveolių) išsipūtimas. Lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.

Kvėpavimo sutrikimai. Rūkančių žmonių alveolės praranda tamprumą, sukietėja, todėl pasunkėja kvėpavimas ir dujų apykaita plaučiuose.

Taip pat:

 Rūkant bendrą cigaretę galima užsikrėsti sifiliu.

 Nuo nikotino siaurėja kraujagyslės, jis kenkia širdžiai.

 Rūkantieji greičiau uždūsta nei nerūkantieji.

 Laikui bėgant, tabako dūmai pažeidžia lūpų, liežuvio, gomurio, gerklų gleivinę, sukelia
6
sausą kosulį ir burnos infekciją, pablogėja uoslė, sumažėja atsparumas peršalimui, gripui.

 Rūkymas kenkia augimui ir vystymuisi.

 Rūkančiųjų paauglių, palyginti su nerūkančiais, mažesnis ūgis, svoris, krūtinės apimtis.

 Įrodyta, kad dėl rūkymo menkesni jų protiniai sugebėjimai – rūkantys paaugliai dažniausiai mokosi blogiau negu vidutiniškai.

 Rūkymas ardo plaučius ir sumažina deguonies kiekį, reikalingą raumenims sportuojant.

 Rūkantieji bėga lėčiau ir nubėga mažesnį atstumą nei nerūkantieji.

 Rūkymo metu išsiskiriančios dervos dirgina lūpų gleivinę, sustorėja balso stygos, balsas pasidaro šiurkštus, švokščiantis. Dervos nusėda ant dantų, dantenų, pirštų – jie pagelsta, iš burnos dvelkia nemalonus kvapas.

Cigaretės filtras sulaiko tik kietąsias tabako dūmų daleles, o nikotino ir kitų medžiagų nesumažina. Nuolat rūkant, plaučiuose kaupiasi dervos, organizmas iš lėto nuodijamas. Nuo cigarečių atsiranda blogas kvapas iš burnos, gelsta dantys ir pirštai, ima dvokti plaukai, drabužiai, pagausėja skreplių -–ne itin patrauklu!

PASYVUS RŪKYMAS

Ar kada nors susimąstėte, kodėl būdami vienoje patalpoje su rūkančiais žmonėmis, imate dažniau kosėti? Taip yra todėl, kad tam tikra prasme jūs irgi rūkote. Tai vadinama pasyviu rūkymu. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas nerūkantiems irgi sukelia kvėpavimo organų ligų.

Rūkydamas pavojų keliate ne tik sau. Atlikta daug “pasyvaus rūkymo” tyrimų, t.y. kai nerūkantis žmogus įkvepia kitų rūkomų cigarečių dūmus. Nustatyta, kad pasyvus rūkymas nerūkantiems gali sukelti plaučių vėžį, pvz., vaikams. Pasitaiko ir kitokių sveikatos sutrikimų: alergijų, astmos ir galvos skausmų. Pasyvus rūkymas didina širdies ligų pavojų nerūkantiems. Neteisinga, ar ne? Be to, kitų žmonių pučiami dūmai įsigeria į drabužius, pradedama kosėti, ašaroti.

Pasyviai rūkyti – reiškia įkvėpti tabako dūmų prisodrinto oro, kurį iškvėpė rūkantis asmuo. Dūmai erzina nerūkančiojo akis ir kvėpavimo takus. Ne tik erzina: nerūkantys žmonės, ypač rūkalių žmonos ar vyrai, kartais net miršta nuo dūmų poveikio sukelto plaučių vėžio. JAV pasyvus rūkymas yra trečia pagal svarbumą vaikų iki 5 metų mirties priežastis. Pagal naujausius tyrimus Kanadoje 47 proc. vaikų kenčia nuo pasyvaus rūkymo namuose.

Taigi rūkantieji kenkia ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai. Surūkius cigaretę, 2/3 dūmų patenka į aplinką ir užteršia ją nikotinu, dervomis ir kitomis nuodingomis medžiagomis. Jeigu
7
nerūkantysis išbus vieną valandą prirūkytoje patalpoje, tai jis “pasyviai surūkys” 4 cigaretes. Ypač blogai tabako dūmai veikia vaikus. Jie pasidaro išsiblaškę, neramūs, pablyškę, blogai miega, sumažėja apetitas. Tyrimai parodė, kad pasyvus tabako rūkymas vaikams padidina cholesterolio kiekį kraujyje, padidina širdies ligų riziką.

EKONOMINĖ RŪKYMO ŽALA

Neretai girdime, kad rūkymas yra asmens reikalas, nes už cigaretes moka pats rūkorius. Tačiau nutylima, kokių milžiniškų išlaidų prireikia rūkymo sukeltiems padariniams likviduoti. Ši našta tenka visuomenei ir atskiriems jos nariams. Pasaulio ekonomika kasmet praranda milijardus dolerių, nes padidėja gydymo išlaidos ir sumažėja produktyvumas.

Taigi tabako daromą žalą rodo ne tik žmonių, kurie miršta nuo jo, skaičius, bet ir materialiniai nuostoliai. Pavyzdžiui, JAV yra apskaičiuota, kad rūkymo sukeltiems padariniams pašalinti skirtos medicininės išlaidos ir nuostoliai dėl prarasto produktyvumo sudaro apie 100 mlrd. JAV dolerių per metus.

Tiesioginėmis išlaidomis laikomos lėšos, skiriamos ambulatoriniam gydymui, vaistams, lovadieniams ligoninėse apmokėti, reabilitacijai, įvairiems prietaisams ir fizioterapijai, slaugai ir pan.

Medicininei rūkančiųjų priežiūrai išleidžiama daug daugiau negu nerūkančiųjų. Palyginti su nerūkančiais, rūkoriai dažniau atsiduria ligoninėse, praleidžia ten daugiau dienų, bendroji jų buvimo ligoninėje trukmė taip pat yra ilgesnė, o draudimo kompanijos už juos moka didesnes išmokas.

JAV medicininės išlaidos, susijusios su rūkymu, sudaro 72,7 mlrd. JAV dolerių per metus. Nėštumo metu rūkymo sukeltoms problemoms pašalinti per metus prireikia apie 160 mln. JAV dolerių. Įvairių vaikų sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl tėvų rūkymo, gydymas dar padidina šią sumą 4,6 mlrd. JAV dolerių per metus.

Ekonominiu požiūriu rūkoriai yra didžiulė našta visuomenei, nes jie daug dažniau serga tiek ūminėmis, tiek lėtinėmis ligomis, rečiau ateina į darbą ar mokyklą, jų darbingumas mažesnis.

JAV per metus dėl prarasto produktyvumo negaunama apie 50 mlrd. JAV dolerių pajamų. Dėl tėvų rūkymo sukeltų efektų gyvybės netekimo kaina sudaro 8,4 mlrd. JAV dolerių.

Didžiuliai nuostoliai, atsirandantys dėl rūkymo, paliečia visą visuomenę. Vyriausybė turi skirti papildomų lėšų su rūkymu susijusioms ligoms gydyti, sveikatos apsaugai. Papildomų išlaidų taip pat reikia žmonių, kurie dėl rūkymo sukeltų ligų prarado darbingumą, socialiniam aprūpinimui. Nuostolių patiria ir darbdaviai. Rūkantieji dažniau neatvyksta į darbą dėl ligų ar traumų. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, rūkoriai į darbą neateina 28 proc. dažniau nei nerūkantieji. Australijos
8

mokslininkai nustatė, kad tikimybė, jog rūkantys vyrai neateis į darbą yra 66 proc. didesnė. Taip pat tam, kad galėtų parūkyti, darbuotojai pertraukia darbą – vienai cigaretei surūkyti skiriama maždaug 7-10 minučių. Be to, keturiasdešimtmečiai, penkiasdešimtmečiai, šešiasdešimtmečiai rūkantys darbuotojai miršta dažniau negu nerūkantys jų kolegos, o juos pakeičiančius naujus darbuotojus reikia apmokyti. Patys rūkantieji taip pat turi didžiulių išlaidų. Pinigai, skiriami tabakui įsigyti, galėtų būti panaudoti maistui, drabužiams ir būstui. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos ataskaitą, rūkantieji tabako gaminiams išleidžia nuo 85 iki 100 mlrd. JAV dolerių per metus. Pažymėtina, jog tai 1986 metų duomenys. Turint galvoje dramatišką cigarečių vartojimo padidėjimą, šiandien išleidžiama neabejotinai daugiau. Skurdžių šeimų, kuriose rūkoma, vaikai tris kartus dažniau neturi reikalingiausių daiktų, pvz., batų, negu vaikai tokias pat pajamas turinčių šeimų, kuriose nerūkoma. Daugelis rūkorių praranda užmokestį ar jo dalį tomis dienomis, kai nedirba dėl rūkymo sukeltos ligos. Tai ypač aktualu besivystančiose šalyse, kur mokama už valandas arba, kaip dažnai būna Lietuvoje, oficialiai mokama tik minimali alga.

TABAKAS

Tabakas – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Cigaretėms naudojami susmulkinti ir atitinkamai apdoroti šio augalo lapai. Rūkymo paplitimą nulėmė tabake esančios medžiagos – nikotino savybė paveikti žmogaus centrinę nervų sistemą, sukleti tam tikrą euforinę būseną, jaučiamą lengvumu, maloniu jaudinimu, dvasiniu pakilimu. Nikotinas – labai greitai organizmo priklausomybę sukelianti medžiaga. Todėl prie tabako priprantama greičiau negu prie heroino.

Laikyti, pirkti ar rūkyti tabaką nedraudžiama, draudžiama parduoti cigaretes jaunesniems kaip 18 metų paaugliams. Nusižengsite ir rūkydami vietose, kuriose rūkyti draudžiama – autobusuose, traukiniuose, kavinėse ir t.t., už tai galite būti nubausti pinigine bauda.

XVII a. Rusijoje bausmės už rūkymą buvo ypač žiaurios. Caras Michailas nekentė tabako dūmų taip, kad išleido įsaką lazda mušti per pirmą kartą rūkant sučiupto pažeidėjo padus, antrą kartą pagautam rūkoriui perpjaudavo šnerves, o trečią kartą bausdavo mirtimi!

Protaujantį asmenį gali sukrėsti vien žvilgsnis į tabaką, kaip į augalą. Augdamas tabakas pagamina daugiau kaip 4000 chemikalų, rūkant susidaro dar apie 500 dujų ir cheminių dalelių. Gaminant cigaretes, pridedama chemikalų dvokui mažinti ir degimo procesui reguliuoti. Nikotino metabolitai organizme šaukiasi papildymų ir palaiko priklausomumą nuo tabako. Išsamiais cheminiais tyrimais (su pelėmis ir kitais gyviais) jau atrasta beveik 60 tabake esančių kancerogeninių chemikalų, stimuliuojančių pakitimus, sukeliančius vėžį. Tai acetonas, arsenas, benzinas, kadmis, fenolis, hidrogeninis cianidas, kietieji metalai, radiaciniai elementai ir kiti. Kiekviena surūkyta cigaretė pažeidžia organizmą – greitina širdies plakimą, didina kraujospūdį,
9
mažina deguonies ir kraujo apykaitą plaučiuose, mažina rankų ir kojų pirštų temperatūrą, didina žalingų chemikalų telkinius organizme. Gamtoje sunku surasti kitą tokį nuodų rinkinį, kuris susidaro degant tabakui.

Toliau lentelėje pateikiamas cheminių tabako dūmų medžiagų poveikis organizmui:

Cheminės tabako dūmų medžiagos Jų poveikis organizmui
NIKOTINAS.
Jo tabake yra 0,7-4,8 proc.
Grynas nikotinas yra bespalvis aliejinis skystis. 0,05-0,16 g gryno nikotino – žmogui mirtina dozė. Tiek patenka į organizmą surūkius 15-20 cigarečių. Tai stimuliantas, kuris per 7 sekundes pasiekia galvos smegenis. Būtent todėl pirmą kartą užsirūkiusiam žmogui svaigsta galva. Tai labai nuodingas chemikalas, nuo kurio žmogus labai greitai tampa priklausomas.
DERVA. Viena iš vėžį sukeliančių tabako sudėtinių dalių, lipni, ruda medžiaga, kuri kaupiasi plaučiuose bei kvėpavimo takuose ir juos užkemša. Derva nudažo dantis, liežuvį ir pirštus geltonai.
ANGLIES MONOKSIDAS (SMALKĖS).
Bespalvės, bekvapės dujos. Mirtinos dujos, susidarančios tabakui degant. Rūkant jos patenka į kraują ir trukdo normaliai medžiagų apykaitai. Sutrinka audinių kvėpavimo procesas. Šiuolaikiniuose automobiliuose įrengti specialūs prietaisai neleidžia anglies monoksidui patekti į išmetamąsias dujas. Bet rūkoriai savo noru traukia anglies monoksidą į plaučius.
CIANO VANDENILIO RŪGŠTIS.
Bespalvis, lengvai garuojantis ir labai nuodingas skystis. Mirtina dozė – mažiau kaip 0,05 g.
BENZOPIRENAS, RADIOAKTYVIEJI POLONIS, ŠVINAS, BISMUTAS.
Šių medžiagų ypač daug dervoje, išsiskiriančioje degant tabakui. Vėžį sukeliančios medžiagos. Įrodyta, kad tokia derva tepant gyvūno odą ar įšvirkščiant, atsiranda vėžys.

NIKOTINAS

Nikotinas – bespalvis, aštraus kvapo, tirpstantis vandenyje, riebaluose skystis. Ore ruduoja. Grynas nevartojamas. Jis išskiriamas iš tabako ir įeina į tabako gaminių sudėtį. Rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas patenka per kvėpavimo takų, burnos gleivinę ir odą. Tabake yra 0,7-4,8 proc. nikotino. Jis labai nuodingas. Mirtina dozė – 50-160 mg. Tokį kiekį mes gauname surūkę iš karto 15-20 cigarečių. Kai į organizmą jo patenka per daug, žmogus miršta nuo kvėpavimo centro paralyžiaus. Nikotinas veikia jautrius chemoreceptorius. Nikotinas centrinę nervų sistemą iš pradžių veikia jaudinamai, o vėliau slopina. Be to, jis padidina bioelektrinį smegenų aktyvumą. Pripratusiems rūkoriams nikotinas suaktyvina protinę veiklą, budrumą, dėmesio koncentraciją iki įprastinio nerūkantiems lygio. Tačiau organizme suirus nikotinui, rūkorių
10
aktyvumas tampa žemesnis už normalų, jam padidinti vėl reikia užsirūkyti, atsiranda abstinencinis sindromas. Šis sindromas pasireiškia dusuliu, kosuliu, galvos skausmais, dirglumu, irzlumu, nerimastingumu, nemiga, širdies ritmo sutrikimu, pykčiu, nenugalimu noru rūkyti.

Nikotino kiekis įvairiose cigaretėse yra skirtingas (0,3-3,2 mg). Užsitraukiantieji dūmus jo įkvepia 90 proc., o neužsitraukiantys – 10 proc. Ryškūs pakitimai įvyksta širdies – kraujagyslių sistemoje. Nikotinas siaurina, užkemša vainikinės širdies kraujagysles, sukelia aterosklerozę, išeminę širdies ligą, pagreitina infarktą, užkalkėja ir siaurėja kojų kraujagyslės, vystosi galūnių gangrena. Labiausiai kenčia rūkančiųjų plaučiai. Didėja kraujospūdis, padažnėja pulsas.

Nikotinas stimuliuoja kai kurių cheminių junginių išsiskyrimą galvos smegenyse, daugiausia dopamino ir noradrenalino. Dopaminas yra susijęs su malonumo jausmu ir pakilia nuotaika; staigus dopamino išsiskyrimas į neurosinapses būdingas tiek nikotinui, tiek visoms narkotinėms medžiagoms: heroinui, amfetaminui, kokainui ir t.t. Būtent šios sistemos stimuliuoja ir skatina žmogų rūkyti.

Nikotinas pats savaime yra taip stipriai pririšanti medžiaga, kad ieškant rūkoriaus prisirišimo prie nikotino priežasčių, nėra prasmės dairytis kur nors kitur – visiškai pakankama priežastis yra pats nikotino patekimas į organizmą. Daugelis rūkorių pirmą kartą cigaretę išbando dar paauglystėje. Po trumpo susierzinimo periodo – kosulio, galvos svaigulio, šleikštulio – organizmas netrukus adaptuojasi ir nikotinas tvirtai suima žmogų į savo gniaužtus. Patekęs į kraują per plaučius, greitai pasiekia smegenis. Po pusvalandžio nikotinas jau pasišalina iš organizmo, sukeldamas “pagirių sindromą” ir norą griebtis naujos cigaretės. Štai kodėl rūkoriai surūko vidutiniškai po 20 cigarečių per dieną. Nikotino rūkymas yra puikus prisirišimo prie cheminės medžiagos pavyzdys, nors kitos prisirišimo formos ne visuomet tokios akivaizdžios ir lengvai paaiškinamos.

Nikotinas yra stipriai toksiškas stimuliatorius. Dviejų trijų lašų visiškai pakanka užmušti arkliui. Tai legalus, visame pasaulyje paplitęs ir mirtį nešantis preparatas.

Nikotino prieinamumas ir jo naudojimo paprastumas, o taip pat situacijų, kuriose jis praverčia, gausa sudaro sąlygas bujoti psichologinei priklausomybei nuo jo. Ranka rankon veikiantys fizinis nikotino poveikis ir psichologinė priklausomybė nuo jo rūkymo įpročio atsikratymą paverčia rimta problema. Tyrimai, atlikti “polinarkomanų” (žmonių, išsyk vartojančių daugiau nei vieną narkotiką) tarpe parodė, kad nikotinas, kaip kasdienis stimuliatorius, jiems yra svarbesnis ir aktualesnis už heroiną, metadoną, amfetaminą, barbituratus, LSD, marihuaną, alkoholį ir kofeiną. Vėlgi – užėjus į anoniminių alkoholikų klubą, galima pamatyti, kaip vieną žalingą įprotį iškeitę į kitą, cigaretę po cigaretės traukia būrys sveikstančių alkoholikų.

11
Medžiaga Simptomai Pasekmės
NIKOTINAS.
Veikia stimuliuojančiai Suaktyvėjusi protinė veikla, dėmesio koncentracija, padidėjęs kraujospūdis, padažnėjęs pulsas, pageltę pirštai, nemalonus kvapas. Labai stipri fizinė ir psichinė priklausomybė. Per didelės dozės sukelia pykinimą, apsinuodijimą, ryškūs pakitimai širdies-kraujagyslių, kvėpavimo sistemose.

METAME RŪKYTI

Metusieji rūkyti gyvena ilgiau nei tie, kurie rūko toliau. Rūkymo nutraukimas, sulaukus 50 metų, sumažina mirties riziką per ateinančius 15 metų net 50 proc. Nepaisant to, kad ilgalaikio rūkymo sukeltas plaučių pakenkimas yra negrįžtamas, metus rūkyti išvengiama tolimesnio blogėjimo. Todėl daugiau kaip 10 proc. rūkalių, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, vien tik metus rūkyti gali pagerėti kvėpavimo funkcija. Metus rūkyti, po metų be cigaretės, širdies ligų pavojus sumažėja du kartus.
Laikas nuo rūkymo nutraukimo Naudingi sveikatos pokyčiai
20 min. Kraujo spaudimas ir pulsas tampa normalūs.
8 val. Nikotino ir anglies monoksido kiekis kraujyje sumažėja per pusę, deguonies kiekis tampa normalus.
24 val. Anglies monoksidas jau pašalintas iš organizmo. Plaučiai pradeda išsivalyti nuo gleivių ir kitų rūkymo sukeltų griuvėsių.
48 val. Nikotino organizme jau nebėra. Pastebimai pagerėja uoslės ir skonio jutimai.
72 val. Kvėpuoti darosi lengviau, nes prasideda bronchų relaksacija.
2-12 sav. Pagerėja kraujotaka.
3-9 mėn. Sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas, nes plaučių funkciniai rodikliai pagerėja iki 10 proc.
5 metai Širdies priepuolio tikimybė tampa apie du kartus mažesnė nei rūkalių.
10 metų Plaučių vėžio tikimybė tampa maždaug perpus mažesnė nei rūkalių. Širdies priepuolio tikimybė tampa tokia pati kaip nerūkiusių.

Remiantis biheivioristine teorija, mesti rūkyti planuojama sistemiškai. Visų pirma suskaičiuojama, kiek cigarečių surūkoma per dieną ar savaitę, kad būtų suvoktas esamos problemos dydis. Tuomet sprendžiama, kaip mesti, pvz., mažinti kas savaitę perpus, kol nutariama visiškai mesti ir identifikuoti save kaip nerūkantį asmenį. Kai kam labai padeda pasirašoma sutartis su savimi “Nustoju rūkyti”. Nuo (data) nustosiu rūkyti, nes tai kenkia mano sveikatai ir šeimai.Parašai: Paties asmens, liudijančio asmens, gydytojo.Gerai, jei sutartį patvirtina parašais žmona (ar vyras), geras draugas ar draugė.

Metant rūkyti nemažai reikšmės turi rūkymo vietų, kavučių, pobūvių, rūkančių draugų. viso to, kas susiję su dūmais, vengimas. Pagal amžiaus, sveikatos ir svorio būklę patartina eiti pasivaikščioti, bėgti ristele, sportuoti, kiek įmanoma keisti dienotvarkę, kad būtų lengviau laikyti save nerūkančiu.
12

Nustojus rūkyti, jaučiamas deguonies padidėjimas, krenta kraujospūdis. Po dviejų dienų sustiprėja skonio ir kvapo jutimas, valgiai tampa skanesni. Kosėti gali reikėti net daugiau, bet atsikosima. Tai ženklas, kad plaučiai valosi, palaipsniui atsigaunama, fiziniai darbai palengvėja.

Yra ir kita pojūčių pusė: metus rūkyti labiau juntamas nerimas ir nervingumas, galbūt ir galvos skausmai, nemiga, vidurių kietėjimas (patartina valgyti vaisius, daržoves, gerti daug vandens). Jaučiamas susikaupimo stygius, įkyrus noras laikyti ką nors rankoje ir burnoje.Tokie pojūčiai nėra malonūs, bet jie laikini. Juk prasidėjo organizmo valymas, dezinfekcija, gijimas. Labai padeda gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimo pratimai. Jei kartą stipraus impulso ar draugų prispaustas užtrauksite cigaretę, tebūnie tai tik nuklydimas, todėl nebandykite antros ar trečios. Tai signalas jums sugrįžti atgal į nerūkančiųjų tarpą. Daugelis asmenų metė rūkymą iš antro, trečio ar ketvirto karto. Nusimetus rūkymo naštą, grįžta energija; burna, pirštai, rūbai nustoja dvokę; sumažėja alergija, išnyksta kosulys; rečiau sergama gripu bei peršalimo ligomis, sumažėja vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų pavojus, sustiprėja fizinė ir psichinė sveikata, padidėja bendravimo džiaugsmo galimybės.

Visgi geriausia nežaisti su rūkalais, o pradėjus rūkyti, kuo greičiau mesti tai daryti, nes šiame žaidime kaskart pralošiama vis daugiau.

Jeigu jūs norite mesti rūkyti, štai keletas veiksmingų priemonių: medikamentai, individualios ir grupinės konsultacijos, elgesio keitimo metodai, psichoterapija. Aptarkime kiekvieną iš jų.

Kramtomoji guma su nikotinu dažnai skiriama tiems, kurie rūkė ilgą laiką. Ją truputį pačiulpus, reikia laikyti tarp dantenų ir žando, o tai, beje, nėra lengva. Taip reikia kartoti kelis kartus per dieną.

Daug praktiškiau gauti receptą pleistrui – jis pats laikosi ir nikotinas pamažu geriasi per odą.

Dar patogesnis skysčio purškimas į nosį – sumažina norą rūkyti per 3-4 minutes, bet noras vėl atsiranda, todėl purkšti reikia gana dažnai. Tai erzina nosį ir akis.

Šiuose medikamentuose yra nikotino, o juk nuo jo būtina išsilaisvinti. Prieš keletą metų buvo surastas bupropiono hidrochloridas (Zyban) – pirmasis vaistas be nikotino, kuris mažina norą rūkyti, imituodamas nikotino efektą. Šios pagalbos turėtų pakakti ir metų metais rūkiusiems, jei tik jie visiškai nuspręs mesti šalin rūkymą.

Mesti rūkyti daugeliui asmenų užtenka asmeninio noro, kitiems į pagalbą turi ateiti specialistai. Individualūs seansai su geru psichoterapeutu yra labai veiksmingi. Grupinė psichoterapija taip pat daugeliui padeda, nes čia prisideda kitų asmenų parama, ypač jei jos negaunama iš šeimos ir draugų.
13

Mesti rūkyti lengva ką tik pradėjusiems rūkyti vaikams ir paaugliams. Daug sunkiau mesti kelis kartus parūkius, pvz., studentams. Juo ilgiau rūkoma, tuo sunkiau mesti. Todėl yra labai protinga apsispręsti ir mesti nustatant datą – jei galima, tuo metu, kai bus mažiau išorinių dirgiklių ar stresinių situacijų: gal prasidedant atostogoms ar joms baigiantis, kai atsiskiriama nuo rūkančiųjų bendraamžių, gal paskaičius specialios literatūros apie rūkymo priežastis ir pasekmes.

FAKTAI

 Rūkantieji mano, kad cigarečių filtrai apsaugo nuo žalingų medžiagų, tačiau taip nėra. Filtrai sulaiko maždaug tik apie 50 proc. nikotino ir visų kitų medžiagų, tačiau Po210, švino, bismuto – nesulaiko. Radioaktyviojo Po210 spinduliai prasiskverbia į audinius, juos ardo ir kaupiasi plaučiuose, kepenyse, inkstuose. Rūkančiųjų šlapime Po210 koncentracija yra net 6 kartus didesnė negu nerūkančiųjų.

 Mokslininkai sako, kad jei rūko tėvas, labai tikėtina, kad rūkys ir sūnus, jei rūko motina, dūmą trauks ir sūnus, ir dukra. Jei rūko seneliai, gali būti, kad rūkys ir anūkai. Visais atvejais atsiras išimčių, bet jų nebus daug, nebent visuomenės orientacija reikšmingai pasikeistų. Įkvėpti mesti rūkyti gali stipri antireklama – jos jėgą rodo Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos traukimasis iš tabako dūmų pasaulio. Pavyzdžiui, siekiama visą Italiją paversti nerūkymo zona. Vienas po kito Amerikos miestai ima drausti rūkyti kavinėse ir restoranuose. Moksleivių tyrimų duomenys nedviprasmiškai įrodė, kad rūkymas žaloja žmogaus organizmą ir silpnina intelektines funkcijas, taip pat nulemia sąlygas kitoms ydoms plėtotis – piktnaudžiavimui alkoholiu ir narkotikais, įvairiems nusikaltimams, seksualiniam ištvirkavimui.

 Rūkymas ypatingai pavojingas nėščiosioms, nes kiekviena cigaretė suerzina ir padidina vaisiaus širdies plakimą, sumažina deguonies kiekį. Vaisius lėčiau auga, didėja komplikacijų galimybė – gimsta mažesnio svorio kūdikis su mažesnėmis smegenimis. Tai būsimieji probleminiai vaikai, kurie blogai mokysis ir sunkiau valdysis, negu kiti vaikai. Rūkanti motina nujaus, kodėl taip yra, ir jai bus sunku nuraminti sąžinę.

 Gegužės 31-oji kasmet minima kaip Pasaulio diena be tabako. Tą dieną rūkaliai raginami bent 24 valandas nerūkyti. Tai pirmasis atsisakymo rūkyti žingsnis.

 Britanijoje nuo rūkymo kas 5 minutės miršta žmogus.

 Maždaug ketvirtis penkiolikmečių per savaitę surūko bent vieną cigaretę. Kai kurie pradeda nuo devynerių ar dešimties metų. Iš viso apie 40 proc. suaugusiųjų rūko.

 Beveik du trečdaliai jaunų rūkorių tvirtina norį mesti.
14

 Kiekviena surūkyta cigaretė sutrumpina gyvenimą vidutiniškai 5,5 minutės.

 Nuo rūkymo miršta keturis kartus daugiau jaunų žmonių, negu dėl nelaimingų atsitikimų kelyje, alkoholio, narkotikų, savižudybių ir kitų priežasčių, kurių galima išvengti, kartu sudėtų.

 Nikotinas – mirtinas nuodas. Eksperimento metu ant triušio odos užlašinus lašelį gryno nikotino, gyvūnas nudvėsė po dešimties minučių.

 Pusė visų užkietėjusių rūkalių miršta nuo savo įpročio. Rūkaliai tris kartus dažniau miršta sulaukę vidutinio amžiaus negu nerūkantys žmonės.

 Įrodyta, kad jokie fiziniai pratimai, jokia “sveika mityba” negali panaikinti kenksmingo cigarečių dūmų poveikio, jeigu jie yra patekę į organizmą.

 Filtras neapsaugo nuo anglies monoksido (smalkių), t.y. tų pačių dujų, kurias išmeta automobilio vidaus degimo variklis.

ANKETŲ APIBENDRINIMAS

Vilniaus Radvilų vidurinės mokyklos devintokams buvo pateikti 24 su rūkymu susiję klausimai (anketos formos pavyzdį rasite skyriaus pabaigoje).

Galima daug pasakoti apie rūkymo keliamą žalą, tačiau ką gi mano patys moksleiviai?

Iš 90 apklaustų 14-17 metų moksleivių, rūko 20 (iš jų 12 vaikinų, 8 merginos), nerūko 48 (18 vaikinų ir 30 merginų), o tik kartais dūmą traukia 22 mokiniai (po 11 vaikinų ir merginų). Atsakymai į klausimą, kas jūsų šeimoje rūko, pasiskirstė taip: mama – 14; tėvas – 39; broliai – 6; seserys – 7; nė vienas iš jų – 37. Tik 14 moksleivių tėvai žino, kad jų atžalos rūko. O štai kitų mokinių nuomonės, kokia būtų tėvų reakcija:

 Man būtų nesmagu;

 Perdaug nepyktų;

 Reakcija būtų nekokia;

 Paaiškintų rūkymo žalą;

 Labai supyktų;

 Ilgas namų areštas;

 “Atskaitytų” moralą;

 Apribotų pinigų davimą;

 Mama būtų šoke;

 Siaubingai išbartų;

 Uždarytų į beprotnamį;
15

 Uždraustų rūkyti, bet nieko nepakeistų;

 Manimi labai nusiviltų, nes jie nelinki savo vaikui tokio likimo;

 Bandytų įtikinti, kad tai nesveika.

Pirmąją cigaretę apklaustieji surūkė 6-14 metų amžiaus. Dabar per dieną vaikinai surūko vidutiniškai 6, o merginos – 4 cigaretes. Mokykloje rūko 25 mokiniai iš visų apklaustųjų (iš jų 13 vaikinų ir 12 merginų), o viešose vietose su cigarete išdrįsta pasirodyti 14 merginų ir 20 vaikinų. Vaikinas per mėnesį išleidžia vidutiniškai 20 Lt cigaretėms, o mergina – 30 Lt. Populiariausios šiuo metu cigaretės yra “L&M”, “Bond”, “Barclay”. Rinkdamiesi jas, paaugliai atsižvelgia į dervų ir nikotino kiekį (15 apklaustųjų), kainą (10), pakelio dizainą (4) ir kt.

75 apklaustieji mano, kad yra pakankamai informuoti apie rūkymo žalą, tuo tarpu tik 3 moksleiviai mano, kad informacijos jiems yra per mažai. 30 mokinių norėtų, kad mokykloje būtų daugiau pasakojama apie rūkymo žalą, 25 – nenorėtų, o 24 – neturi nuomonės. 16 moksleivių antireklama ant cigarečių pakelių nedaro jokio poveikio, ir tik 13 stengiasi mažiau rūkyti. Iš visų apklaustųjų 31 paauglys bandė mesti rūkyti. Net 28 iš jų tai pavyko. Net 51 apklaustasis mano, kad jam užtektų valios mesti rūkyti, tik 4 mano, kad jiems nepavyktų, o 11 nėra įsitikinę.

Kodėl mokiniai pradeda rūkyti? Štai jų atsakymai:

 Iš neturėjimo ką veikti;

 Nes draugai rūkė;

 Norėjau ko nors naujo;

 Įkalbėjo draugai;

 Buvau pakankamai kvailas;

 Atpalaiduoja;

 Man smagu;

 Buvo įdomu;

 Norėjau pritapti prie kitų;

 Susipykau su vaikinu.

O ką gi mokiniai mano apie rūkančiuosius ir rūkymą?

 Jie gadina sau sveikatą;

 Tai kiekvieno asmeninis reikalas;

 Jie kenkia aplinkiniams;

 Liūdna, kad jie neturi valios ir proto;

 Gadina sau gyvenimą;

 Tai blogas įprotis;
16

 Tai puikiai sumažina nervus;

 Man jie netrukdo;

 Jie nori daug ką išbandyti;

 Liūdna, kad paaugliai galvoja, jog tik rūkymu gali “prasimušti” į pasaulį;

 Jie nori pasirodyti prieš draugus;

 Elgiasi labai neapgalvotai;

 Neprotingai daro;

 Kam reikia leisti pinigus cigaretėms, jei galima nusipirkti pavalgyti?

 Jie ligoniai;

 Nuo to nepriklauso žmogaus charakteris ir elgesys;

 Jie vaidina suaugusius;

 Jie žaloja savo plaučius;

 Jie žudo save;

 Jie smirda, nusišneka, kad reikia rūkyti;

 Jie jaučiasi “kieti”;

 Jie – norintys nusiraminti žmonės, kurie vėliau prisidaro daug problemų;

 Jie yra per mažai informuoti;

 Jie suaugę labai gailėsis, kad pradėjo rūkyti;

 Tai yra nesąmonė, tai šlykštu;

 Čia jų reikalas, jie greitai mirs.

Štai ką mano jūsų bendraamžiai. Paklausykite jų – jie žino, ką kalba.

17
Ir pabaigai.

MOKINIŲ SUKURTI POSAKIAI IR KETUREILIAI
APIE RŪKYMO ŽALĄ

1. “Rūkai – save žudai”.

Štai čia gyvenimo tiesa.

Nikotinas – kaip nuodai,

Sveikatą paverčia liga.
2. Nusibodo gyventi? Rūkyk!

Nusibodo šypsotis? Rūkyk!

Nusibodo mylėti? Rūkyk!

Nenori visko prarasti? Susimąstyk!

3. Bus geriau, jei nerūkysi,

Pinigėlius pataupysi.

Ir gyvensi tu ramiau,

Daug ilgiau ir daug linksmiau.

4. Rūkyti negarbinga ir negražu.

5. Tėti, rūkai – mane žudai!

6. Dūmą trauksi – galą gausi!

7. Rūkai – dantis dažai.

8. Rūkai – plaučius žudai.

9. Nerūkyk, geriau pinigus taupyk.

10. Mes už saulę ir už taiką,

Bet prieš tabaką visą laiką!!!

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA ĮSPĖJA:
TABAKAS LABAI KENKIA JŪSŲ SVEIKATAI

18
NAUDOTA LITERATŪRA

 WWW.mesk.lt
 INFO SVEIKATA 2000 m. Nr.3.
 INFO SVEIKATA 2000 m. Nr.4.
 L.MOLIENĖ, S.MOLIS. ŽMOGAUS BIOLOGIJA IR SVEIKATA IX KLASEI. KAUNAS: ŠVIESA, 2001.
 A.GANERI. NARKOTIKAI. VILNIUS: EGMONT LIETUVA, 1999.
 M.HARDIMAN. ŽALINGI ĮPROČIAI. KAUNAS: GAIVATA, 1999.
 M.ČERNIAUSKIENĖ. APIE PRIKLAUSOMYBĘ SUKELIANČIAS MEDŽIAGAS IR JŲ VARTOJIMO PREVENCIJĄ UGDYMO INSTITUCIJOSE.

Leave a Comment