Rūkymo žala

Turinys

Įvadas 3
Kodėl jaunimas rūko? 4
Kas yra tabakas? 4
Iš kur atsirado tabakas? 5
Rūkymo poveikis sveikatai 6
Pasyvus rūkymas 10
Ekonominės tabako vartojimo pasėkmės 11
Rūkymas mūsų mokykloje 12
Rūkančiųjų skaičius 12
Kaip dažnai rūkoma 12
Rūkančiųjų lytis 13
Rūkymas šeimoje 13
Rūkymo priežastys 14
Reziume 15
Literatūros sąrašas 16Įvadas
Tyrimai parodė, kad per pastaruosius kelerius metus narkotikų vartojimas Lietuvoje padidėjo net 5 kartus. Taigi šmėkla, kurią manome esant kažkur toli nuo mūsų provincialaus gyvenimo, yra visiškai šalia.
Galbūt mūsų mokykloje sunkiųjų narkotikų vartojimo problema dar nepasireiškė, tačiau mes matome, kad dalis moksleivių rūko, o rūkymas yrra labiausiai paplitusi vadinamosios “buitinės” narkomanijos rūšis. Jei mokinys, tik nuaidėjus skambučiui, suka kažkur į atokesnį kampą už mokyklos ir tuoj pat užsidega cigaretę, vadinasi jis jau yra nuo jos priklausomas.
Matydami tokią realybę ir žinodami, kad rūkymas sukelia aibę ligų, nuo kurių pasaulyje miršta milijonai žmonių, mes nusprendėme konkrečiau panagrinėti šią problemą – tai yra priklausomybę nuo rūkymo mūsų bendraamžių tarpe. Todėl, norėdami išsiaiškinti tikrąją padėtį, sudarėme ir išdalinome anonimines anketas bei lankėmės šiuo klausimu pas Jurbarko visuomenės sveikatos centro gydytoją Aureliją Vaaliokienę, kuri yra žalingų įpročių prevencijos koordinatorė mūsų rajone.Kodėl jaunimas rūko?
Rūkyti pirmiausia skatina aplinka. Vaikas jau nuo pat mažens stebi aplinkinių elgesį ir mokosi viską daryti pats. Rūkantis tėvas, mama, bendraamžiai, giminės pasyviai (savo pavyzdžiu), o kartais ir aktyviai paragina pa

aauglį užsirūkyti. Todėl daugėja jaunesnių rūkorių. Paaugliai, atitrūkę nuo šeimos, augantys nepilnose šeimose (be tėvo arba motinos), patekę į blogai besielgiančių draugų būrį, pradeda rūkyti. Cigaretė kai kuriems paaugliams gali pasitarnauti kaip būdas atkreipti į save dėmesį. Rūkantys paaugliai turi didesnių ar mažesnių emocinių sunkumų.
Pirmą kartą užsirūkius, skonis burnoje esti bjaurus. Tokia pat nemaloni ir savijauta – svaigsta galva, norisi vemti, pila prakaitas, apima silpnumas. Paprastam smalsuoliui dažnai šito malonumo ir pakanka, noras rūkyti dingsta. Paaugliai, kurių psichinė pusiausvyra silpnesnė, kurie mažiau savarankiški, įtaigūs, dažniau pasuka kitu keliu. Paprastai daugiau patyrusieji tokiam paaugliui paaiškina, kad nemalonūs pojūčiai kyla tik dėl “neįpratimo”, pasijuokia iš jo. O bendraamžių pajuoka, grasinimas nutraukti draugystę padeda nuslopinti natūralią sveiko organizmo reakciją į nuodą. Paauglys pradeda rūkyti, draugai giria jį, kaad jis pagaliau “tapo vyru”. Rečiau paaugliai žino apie tai, kad rūkydami tik netenka dalies savo vyriškumo, nes dūmuose esančios medžiagos laipsniškai silpnina organizmą. Taigi pradėti rūkyti skatina psichologinės ir socialinės priežastys, o rūkyti priprantama dėl tabako dūmuose esančių medžiagų poveikio.Kas yra tabakas?
Tabakas yra daugiametis bulvinių šeimos žolinis augalas. Tabako naudojimas yra paplitęs, kadangi jame yra medžiagos nikotino, prie kurio ilgainiui priprantama. Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Jis turi savybę paveikti žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelti tam tikrą euforinę bū
ūseną, jaučiamą lengvumu, maloniu jaudinimu, dvasiniu pakilimu. Nikotino yra cigaretėse, cigaruose, pypkių ir kramtomajame tabake.

Rūkant kartu su dūmais įtraukiama ir nikotino. Plaučiuose nikotinas greitai ir visiškai rezorbuojasi. Per burnos gleivinę jis rezorbuojasi lėčiau ir ne visiškai. Pypkėse, cigaruose nikotino yra daugiau nei cigaretėse, tačiau jų sunkūs dūmai intensyviai dirgina kvėpavimo takus, todėl žmogaus organizmas nikotino įsisavina mažiau. Cigarečių dūmai lengvesni. Jie nedirgina kvėpavimo takų taip, kaip tai daro pypkių ar cigarų dūmai, tad nikotino įsisavinama daugiau. Standartinėje cigaretėje yra apie 20 miligramų nikotino. Dalis nikotino suyra nuo karščio, dalis – išsisklaido aplinkoje. Į organizmą jo patenka apie 2 miligramus. Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio.
Tabake yra dar apie 800 sveikatai kenksmingų medžiagų: sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų, radioaktyviojo polonio ir kt. Išaiškinta 80 kancerogeniškai veikiančių tabako dūmų junginių.Iš kur atsirado tabakas?
Iš tikrųjų tabako tėvynė – Amerika. Ir nors ant senųjų Kinijos vazų pasitaiko piešinių, vaizduojančių rūkančius žmones, vis dėl to iki Kolumbo atradimo tabakas Senajame Pasaulyje nebuvo žinomas.
Kai 1492 m. spalio 2 d. Kolumbas išsilaipino Amerikos kontinente, pirmiausia jam buvo pasiūlyta sausų tabako lapų, kuriuos vietiniai gyventojai rūkė susukę į vamzdelius. Kolumbui grįžus į tėvynę, tabakas pradėjo plisti visoje Europoje. Pirmiausia – Portugalijoje ir Anglijoje. Pirmasis tabaką pradėjo auginti Jeanas Nocotas (prancūzų ambasadorius Lisabonoje). Jo ga

arbei šis augalas ir buvo pavadintas Nikotiana. Šis žodis iki šiol laikomas gentiniu tabako pavadinimu. XVI amžiaus viduryje tabakas buvo vartojamas ne tik rūkymui, bet ir įvairių ligų profilaktikai. Buvo manoma, kad tabakas gydo, jo dūmai nubaido ligas ir piktąsias dvasias. Tačiau jau IXX amžiaus pabaigoje daugelis gydytojų konstatavo tabako žalą.
Tabako rūkalai masiškai pradėti gaminti IXX amžiuje, kai buvo sukurta cigaretes gaminanti mašina. Iki to laiko visos cigaretės būdavo pardavinėjamos susuktos rankomis.
Pirmoji gamykla pradėjo veikti 1853 metais Kuboje, o po trejų metų ir Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.Rūkymo poveikis sveikatai
Žmonės dažniausiai pradeda rūkyti, nesuprasdami tabako dūmų žalingo poveikio sveikatai, o rūkantieji jau nebegali atsikratyti šio blogo įpročio. Neretai galvojama, kad “lengvos” cigaretės yra nekenksmingos, tačiau nekenksmingų cigarečių nėra! Cigaretės su mažesniu nikotino ir dervų kiekiu taip pat yra pavojingos žmogui. Organizmas stengiasi išlaikyti tam tikrą nikotino kiekį kraujyje, todėl, rūkydamas tokias, atrodo, silpnas cigaretes, žmogus giliau įtraukia ir daugiau įkvepia anglies monoksido, nikotino bei kitų kenksmingų medžiagų.
Priklausomybė nikotinui ypač greit susiformuoja žmonėms iki 25 metų amžiaus. Pradžioje tai būna grupinė psichinė priklausomybė, kai paaugliai rūko grupėje, pamėgdžioja lyderį, nesugeba atsispirti bendraamžių spaudimui. Vėliau rūkymas tampa tarsi tam tikru ritualu. Po to atsiranda ir fizinė priklausomybė, kuri būna labai stipri.
Nikotinas yra bespalvis, aštraus kvapo, ti
irpstantis vandenyje ir riebaluose skystis. Ore ruduoja. Grynas nevartojamas. Jis išskiriamas iš tabako ir įeina į jo gaminių sudėtį. Rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas patenka į organizmą per kvėpavimo takų, burnos gleivinę ir odą. Tabake nikotino yra 0,7-4,8%. Jis labai nuodingas. Mirtina dozė – 50-160 mg. Tokį kiekį mes gauname surūkę iš karto 15-20 cigarečių. Kai į organizmą jo patenka per daug, žmogus miršta nuo kvėpavimo centro paralyžiaus. Nikotinas veikia jautrius chemoreceptorius. Nikotinas centrinę nervų sistemą iš pradžių veikia jaudinamai, o vėliau slopina. Be to, jis padidina bioelektrinį smegenų aktyvumą. Pripratusiems rūkoriams nikotinas suaktyvina protinę veiklą, budrumą, dėmesio koncentraciją iki įprastinio nerūkantiems lygio. Tačiau organizme suirus nikotinui, rūkorių aktyvumas tampa žemesnis už normalų, jam padidinti vėl reikia užsirūkyti, atsiranda abstinencinis sindromas. Šis sindromas pasireiškia dusuliu, kosuliu, galvos skausmais, dirglumu, irzlumu, nerimastingumu, nemiga, širdies ritmo sutrikimu, pykčiu, nenugalimu noru užsirūkyti.
Nikotino kiekis įvairiose cigaretėse yra skirtingas. Rūkantieji aktyviai jo įkvepia apie 90%, o rūkantys pasyviai – apie 10%. Dėl nuolatinio nikotino poveikio įvyksta ryškūs pakitimai širdies – kraujagyslių sistemoje. Nikotinas siaurina, užkemša vainikines širdies kraujagysles, sukelia ateosklerozę, išeminę širdies ligą, didina infarkto riziką. Dėl jo poveikio užkalkėja ir siaurėja kojų kraujagyslės, vystosi galūnių gangrena. Nikotinas, patenkantis į skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina spazmus. Dėl to rūkoriai dažniau serga skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu) ir opalige.
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis, kurios, nusėsdamos bronchuose, pažeidžia jų virpamąjį epitelį.
Cigaretės dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių, kurie išsiskiria į aplinką. Iš jų apie 80 nuodingų, tarp jų ir sukeliančių vėžį kancerogeninių medžiagų.
Pagrindines medžiagas pagal kenksmingumą, neskaitant jau minėto nikotino, galima sugrupuoti taip:
1. Vietinės dirginančios medžiagos: katenonai, aldehidai, fenoliai, rūgščių radikalai. Šios medžiagos skatina gleivių sekreciją, bei dirgina kvėpavimo takų gleivinę. Šių medžiagų dūmai paralyžuoja bronchų virpamąjį epitelį bei trachėjas, sutrinka plaučių ventiliacija, gleivės pradeda kauptis kvėpavimo takuose, prasideda dažnas kosulys, pradeda vystytis plaučių emfizema, apsunksta kraujotakos sistemos darbas, padidėja infekcinių susirgimų tikimybė.
2. Kancerogeninės medžiagos: nikelio, arseno, vanadžio, chromo, seleno junginiai, benzpirenas, nitrozaminai, Po210 yra pagrindinės medžiagos, sukeliančios piktybinių ląstelių dauginimąsi. Šios medžiagos yra pagrindinė priežastis, dėl ko rūkoriai suserga vėžiu.
3. Deguonies perdavimą organizme sutrikdančios med.žiagos: anglies dvideginis (CO), ciano rūgštis. Anglies dvideginio koncentracija dūmuose sudaro 5%. CO sudaro stabilų junginį su hemoglobinu (COHb). Rūkorių kraujyje vakare COHb koncentracija siekia 10-15%, tai sumažina deguonies patekimą į audinius. Rūkančios nėščios moterys kenkia savo vaiko sveikatai, nes vaisiaus kraujyje padidėja CO koncentracija, kūdikio kraujagyslės susitraukia, dėl to padidėja tikimybė vaikui gimti su įvairiomis širdies anomalijomis. Padidėjęs CO kiekis padidina kraujagyslių pralaidumą riebiosioms rūgštims, kurios patenka į kraują, jos skatina arterijų sklerozę, didina kraujo klampumą, bei tikimybę susirgti miokardo infarktu. Deguonies stygius organizme pasireiškia galvos skausmu bei greitu nuvargimu, dirbant aktyvų fizinį darbą.

4. Organizmo reaktyvumą sumažinančios medžiagos. Tabakas veikia panašiai kaip antigenai, kurie sukelia antikūnių atsiradimą, o toksiškos tabako dūmų medžiagos slopina ląstelių atsinaujinimo funkciją. Tada susilpnėja imunitetas, sumažėja mikrobus neutralizuojančių medžiagų kiekis, bei mikrobus ryjančių fagocitų aktyvumas. Dėl šios priežasties rūkaliai dažnai serga tuberkulioze bei plaučių uždegimu.

5. Medžiagos, kurios skatina vidurių užkietėjimą, bei slopina žarnų peristaltiką. Rūkymas veikia skonio receptorius, jis numalšina alkį ir apetitą. Dėl skrandžio prievarčio spazmų jis lėčiau išsituština, sutrinka skrandžio sulčių išsiskyrimas, todėl prasideda skrandžio gleivinės uždegimas, atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.
Pastaraisiais metais daugelyje šalių atlikti tyrimai neabejotinai įrodė, kad rūkymas skatina įvairių ligų atsiradimą, greitina organizmo senėjimą. Rūkančiųjų mirtingumas didesnis, negu nerūkančių: surūkantys po vieną pakelį per dieną gyvena 5,5 metų trumpiau, o surūkantieji po 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerūkančius. Rūkanti moteris savo gyvenimą sutrumpina net ketvirtadaliu.
Rūkymas labiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Dauguma rūkančiųjų skundžiasi lėtiniu kosuliu, skrepliavimu. Dažniausia rūkorių liga – lėtinis bronchitas. Ligos eiga lėta, ir rūkantieji taip pripranta prie minėtų požymių, jog visai nekreipia į juos dėmesio. Tuo tarpu, toliau vystantis lėtiniam bronchitui, rūkoriai anksti tampa invalidais. Sutrikus plaučių vietiniam valymui, vyresnių rūkančių ir sergančių bronchitu žmonių apatinė kvėpavimo sistemos dalis dažniausiai yra užkrėsta bakterijomis, tuo tarpu sveikų žmonių ji yra sterili. Todėl pirmųjų kvėpavimo takų sistemos būklė labai palanki bronchitams formuotis. Rūkantys ir sergantys bronchitu ligoniai dažniau suserga kvėpavimo takų infekcijomis pakartotinai. Jų ligos eiga būna sunkesnė, negu sveikų nerūkančių žmonių. Sveiki jauni ir suaugę rūkaliai, kurie dar neserga lėtiniu bronchitu, taip pat gerokai dažniau serga ūminėmis infekcinėmis kvėpavimo sistemos ligomis. Rūkoriai miršta iki 15 kartų dažniau, negu nerūkantieji.
Jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo pradėta kalbėti, kad rūkymas gali būti vėžio priežastimi. 1950 metais buvo paskelbta, kad cigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį. Nustatyta, kad rūkantieji plaučių vėžiu serga keliolika kartų dažniau, nei nerūką. Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 1500 žmonių. Vis dažniau juo serga vyrai. Lietuvos vyrai plaučių vėžiu serga apie 8 kartus, o skrandžio – apie 2 kartus dažniau, negu moterys. Lietuvoje rūko apie 50% vyrų ir apie 16% moterų. Tuo tarpu pasaulyje rūko apie 60% vyrų ir 20% moterų. Daugiausia rūkančių vyrų (71%) yra Kinijoje, moterų – Centrinėje ir Rytų Europoje (28%). Mažiausiai rūkoma Švedijoje. Čia rūkaliai tesudaro 20% šalies gyventojų.
Nikotinas ir smalkės – medžiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė. Todėl rūkantieji 3-5 kartus dažnia.u serga miokardo infarktu. Kuo anksčiau pradedama rūkyti ir kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo greičiau pasensta kraujagyslės, labiau pakenkiama širdis. Lietuvos Onkologijos centro duomenimis, daugiau kaip 90% sergančiųjų plaučių vėžiu rūkė. Rūkymas yra susijęs ir su sergamumu kitų lokalizacijų vėžiais – lūpos, liežuvio, burnos ertmės, stemplės, ryklės, gerklų, šlapimo pūslės bei gimdos kaklelio.
Nustatyta, kad rūkančiųjų kraujyje pagausėja slopinančių imunines reakcijas ląstelių (vadinamųjų T limfocitų supresorių) kiekis, palyginti su nerūkančiais. O tai būdinga ir vėžiu sergantiems žmonėms. Taip pat nustatyta, kad jaunų rūkančių žmonių kraujo serume sumažėja organizmą saugančio imunoglobulino M koncentracija net 31%, o natūralių antikūnų – 21%. Galima teigti, kad imuninės sistemos funkcijų slopinimas yra navikų atsiradimo ir formavimosi organizme priežastis.
Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Rūkantieji vyrai taip pat dažniau būna nevaisingi. Labai pavojinga rūkyti nėščioms moterims. Šiuo atveju yra labai didelė tikimybė, kad kūdikis gims negyvas arba neišnešiotas. Rūkančiųjų motinų kūdikiai dažniau serga, blogiau vystosi.
Ypač kenksmingas sveikatai yra ankstyvas rūkymas. Daug jaunuolių, ir, žinoma, nemažai suaugusių nesigilina į medicinos problemas. JAV nustatyta, kad pradėjus rūkyti 15-19 metų, plaučių vėžio rizika padidėja 13 kartų. Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Tai reiškia, kad vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Bet kokioje amžiaus grupėje nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų ligų gali patrigubėti. Dabar nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 3 000 000 žmonių, iš jų 1 200 000 Europos gyventojų, 7 000 – Lietuvos gyventojų.

Tuoj po to, kai yra nustojama rūkyti, organizmas pradeda taisyti rūkymo padarytą žalą.

Laikas po rūkymo nutraukimo Teigiami sveikatos pokyčiai
20 min. Kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi
8 val. Kraujyje dvigubai sumažėja nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsisotinimas deguonimi
24 val. Anglies monoksidas jau pašalintas iš organizmo. Plaučiai pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinių irimo produktų.
48 val. Nikotino organizme nebėra. Žymiai pagerėja uoslė ir skonio jutimai.
72 val. Kvėpuoti darosi lengviau, nes prasideda bronchų relaksacija.
2 – 12 savaičių Pagerėja organizmo kraujotaka.
3 – 9 mėn. Sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas.
5 metai Dvigubai sumažėja širdies priepuolio tikimybė.
10 metų Dvigubai sumažėja plaučių vėžio tikimybė. Širdies priepuolio tikimybė tokia, kaip ir niekada nerūkusio.Pasyvus rūkymas
Žmogus, būdamas tarp rūkančių ir kvėpuodamas jų tabako dūmais, kartu įkvepia ir kenksmingųjų medžiagų. Toks rūkymas vadinamas pasyviu arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui – iškvepiamame ore padidėja smalkių kiekis, kraujyje randama methemoglobino (hemoglobino ir smalkių junginio, trukdančio deguonies apykaitai), o šlapime – nikotino.
Tabako dūmuose yra daug nuodingų medžiagų, kurios kenkia sveikatai – tai alkaloidai, fenolai, kancerogeninės medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus, anglies viendeginis, ciano rūgštis, stiprus periferinės sistemos nuodas – nikotinas ir kt. Todėl pasyvus rūkymas daugeliui nerūkančiųjų ne tik nemalonus, bet ir kenksmingas sveikatai. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis – moksliniais tyrimais nustatyta, kad rūkančiųjų namuose vyrų žmonos beveik dvigubai dažniau serga plaučių vėžiu.
Vaikų organizmas yra labai jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkančiais.Ekonominės tabako vartojimo pasėkmės
Pasaulio Banko vertinimu, tabako vartojimo nuostoliai viršija 200 milijardų JAV dolerių. Kiekvienas papildomas 1000 tonų tabako suvartojimas sąlygoja 650 papildomų mirčių per metus. Pasaulio ekonomikai tai kainuoja 27,2 milijono JAV dolerių, kai tuo tarpu piniginė nauda dėl cigarečių pirkimo tesiekia 2,6 milijono JAV dolerių. Vakarų šalyse išlaidos, susijusios su rūkymo pasekmėmis sveikatai, sudaro nuo 7 iki 17% sveikatos priežiūros biudžeto. JAV sveikatos departamento vertinimu, rūkymo pasekmės sveikatai sudaro 50 milijardų dolerių ir žymiai viršija gyventojų išlaidas rūkalams.
Panašus santykis tarp išlaidų rūkalams ir nuostolių sveikatai yra Suomijoje, D. Britanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje sveikatos apsaugos išlaidos rūkymo sąlygotoms ligoms gydyti kasmet sudaro apie pusę milijardo litų. O tuo tarpu mokesčių už tabaką gaunama tik apie 72 milijonus litų. Dėl skirtingų kaštų Vakaruose ir Lietuvoje iš anksčiau paminėtų skaičių tik labai sąlyginai galima spręsti apie tabako vartojimo ekonomines pasekmes mūsų krašte, tačiau Lietuva neturėtų būti išimtis, ir, net minimaliai vertinant, surinktų už tabaką mokesčių nepakaktų vien tik rūkymo pasekmėms sveikatai padengti. Be pasekmių sveikatai, rūkymas sukelia 20-25% gaisrų (dar 5-6 milijonai litų nuostolių). Kadangi tabako monopolis Lietuvoje priklauso užsienio firmai, didžioji dalis pelno, gauto už tabako produktus, nelieka Lietuvoje ir nepagerina žmonių gyvenimo, o 500 sukurtų darbo vietų tabako pramonėje skamba kaip pasityčiojimas, palyginus su 7000 priešlaikinių mirčių nuo tabako sukeltų ligų. Juk žmogaus gyvybė yra neįkainojama.Rūkymas mūsų mokykloje
Rūkymas yra labai paplitęs tarp Europos moksleivių. Ne išimtis ir Lietuva. Net mažuosiuose miestuose, tokiuose kaip Jurbarkas, moksleiviai neatsisako cigaretės. Norėdami išsiaiškinti tikrąją padėtį mūsų mokykloje, mes atlikome apklausą tarp I-ųjų (9-ųjų) gimnazijos klasių moksleivių. Iš viso buvo apklausti 73 pirmokai. Mokiniai turėjo atsakyti į anoniminės anketos klausimus.
Apklausos duomenimis, šiuo metu mūsų mokykloje rūko net 26% I-ųjų klasių moksleivių, o tai reiškia, kad daugiau nei kas ketvirtas pirmokas rūko!
Į klausimą, kaip dažnai rūko, rūkantieji moksleiviai atsake taip: net 63% prisipažino, kad rūko kiekvieną dieną, 26% tvirtino rūką retkarčiais, kartu su draugais, 11% atsakė, kad rūko tik keletą kartų per mėnesį.

Kaip ir įprasta, berniukai rūko dažniau, negu mergaitės. Šis faktas pasitvirtino ir mūsų atliktoje apklausoje. Iš visų rūkančiųjų gimnazijos pirmokų 63% sudarė berniukai.
26% rūkančių pirmokų mūsų gimnazijoje pilnai neatspindi tikrosios tabako žalos moksleivių sveikatai. Net 66% apklaustųjų nurodė, kad jų šeimoje rūkoma. JAV atlikti tyrimai parodė, kad rūkančių tėvų vaikų seilėse yra nuodingo nikotino metabolito katinino. Tėvo, surūkančio 20 cigarečių per parą, vaikai priverstinai pasyviai “surūko” apie 6 cigaretes. Nuodingos tabako dūmų medžiagos (smalkės, nikotinas) vienodai veikia rūkančiuosius ir toje pačioje patalpoje esančius nerūkančius. Tad visai nenuostabu, kad rūkančiųjų tėvų vaikai daug dažniau serga bronchitais ir plaučių uždegimu. Todėl blogas įprotis rūkyti nėra vien asmeninis rūkalių reikalas, o pavojus visiems, ypač vaikams.

Į klausimą, kokios yra bendraamžių rūkymo priežastys, moksleiviai atsakė taip: 40% tvirtino, kad pagrindinė rūkymo priežastis yra noras pritapti prie draugų, 21% apklaustųjų sakė, kad rūkoma dėl noro atrodyti vyresniam, 14% manė, kad rūkoma dėl noro atkreipti į save dėmesį, 12% tvirtino, kad moksleiviai rūko dėl nemokėjimo atsisakyti, 10% sakė, kad rūkoma dėl problemų ir tik 3% apklaustųjų nurodė, kad rūkoma protesto vardan.Reziume
Tabakas – daugiametis bulvinių šeimos žolinis augalas, kuriame yra nikotino. Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Jis turi savybę paveikti žmogaus centrinę nervų sistemą ir taip sukelti priklausomybę nuo cigaretės. Tabaką Amerikoje atrado Kolumbas, vėliau šis augalas išplito po visą Europą. Pastaruoju metu labai padaugėjo rūkančių paauglių. Dažniausiai jaunimą rūkyti skatina aplinka, bei psichologinės ir socialinės priežastys. Rūkymo poveikis sveikatai yra labai didelis, nes tabako dūmai žaloja beveik visą mūsų organizmą, o paauglių organizmas yra ypač jautrus įvairių nuodų poveikiui. Cigaretės dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių, 800 iš jų nuodingų, nuo kurių kyla įvairios ligos.
Mes atlikome tyrimą, kurio duomenimis šiuo metu mūsų gimnazijoje rūko net 26% pirmokų (devintokų). Tačiau šie 26% rūkančiųjų pilnai neatspindi tikrosios tabako žalos moksleivių sveikatai, nes net 66% apklaustųjų nurodė, kad jų šeimose rūkoma. O nuodingos tabako dūmuose esančios medžiagos vienodai veikia rūkančiuosius ir toje pačioje patalpoje esančius nerūkančius. Tai yra vadinamasis pasyvus rūkymas. Valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui.Literatūros sąrašas
A. G. Davidavičienė. Alkoholį ir kitus narkotikus vartojantys moksleiviai. Vilnius: Efrata, 2000, psl. 5, 6, 7.
A. Goštautas, I. Pivoriūnienė. Rūkyti ar nerūkyti. Vilnius: Mokslas, 1983, psl. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10.
M. Černiauskienė. Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją ugdymo institucijose. Vilnius: Efrata, 2000, psl. 28, 29, 30.
V. Jagodinskis. Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą. Kaunas: Šviesa, 1986, psl. 6, 7, 8, 9, 10, 13, 15, 16, 18, 19, 21, 22, 26, 30, 31, 33, 34, 35.
M. Hardiman. Žalingi įpročiai. Kaunas: Gaivata, 1999, psl. 44, 45, 46.

Leave a Comment