Paukščių rūšys

3952 0

Turinys:

Liepsnotoji pelėda;

mormonas;

didysis flamingas;

kuoduotasis pingvinas;

daugikalbis strazdas;

grifinė višta;

puošnioji fregata;

rojaus paukščiai;

kūjokas;

šalmuotasis karuaras;

gaidukas.

Liepsnotoji pelėda

Būrys: Pelėdiniai; Šeima: Liepsnotosios pelėdos; Rūšis: Tyto alba.

Jos klausa puikiai išlavėjusi, todėl net visiškoje tamsoje ji atspėja aukos buvimo vietą.

Kelios Europoje gyvenančios liepsnotosios pelėdos į veikė 10 000 km.

Vystosi paukštiniu vystymosi būdu.

Dydis: 33-39 cm.

Svoris: 265-330 g.

Laikosi pavieniui.

Minta daugiausia graužikais – pelėmis, pelėnais, žiurkėmis, kirstukais, taip pat nedideliais paukščiais, šikšnosparniais, varlėmis, vabzdžiais.

Skleidžia garsus primenančius slopų šnypštimą.

Liepsnotąją pelėdą nuo kitų pelėdų galima atskirti iš skruostų, kurie labai primena širdies formą ir yra balti bei truputį dėmėti. Snapas silpnokas, kojos illgokos. Papilvė ryškiai balta. Nugarėlė, sparnai tamsiai geltoni.

Gyvena apie 5-10 metų, bet maksimaliai jos yra išgyvenę iki 21 metų.

Gyvena palei laukų pakraščius, šalia kelių, paupiuose ir aukštesnėmis žolėmis apaugusiuose miškų pakraščiuose. Ypač mėgsta gyventi kur yra ganyklos, laukai su nenupjautos žolės ruožais,

Paplitusios visuose žemynuose, išskirus Antarktidą.

Daugelyje šalių įrašytos į saugomų paukščių sąrašus.

Ji yra Lietuvos raudonosios knygos sąraše.



Mormonas

Ilgis: 30 cm.

Svoris: patino 365 g, patelės 310-345 g

Žiemą gyvena po vieną arba poromis, perėjimo metu – kolonijomis.

Minta mažomis žuvelėmis ir jūros vėžiagyviais.

Gyvena 10- 15 metų.

Paplitę šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Arkties saalose. Daug laiko praleidžia atviroje jūroje. Pavasarį pakrantėje kasa urvus ant stačių, žole apaugusių šlaitų, karais rausia gilius tunelius tarp akmenų, uolų papėdėse.

Paskelbtas nacionaliniu Islandijos paukščiu.

Turi labai aukštą, smarkiai iš šonų suplotą snapą. Kūno forma panaši į pingviną. Tuoktuvių metu jo sn

napas tampa ypač įspūdingas ir išsiskiria iš kitų paukščių.



Kuoduotasis pingvinas

Ilgis: 55-65 cm.

Svoris: 2,5-4,5 kg.

Minta sepijomis, vėžiagyviais, žuvimis.

Peri kolonijomis, medžioja didelėmis grupėmis.

Gyvenimo trukmė 15-20 metų.

Gyvena pietinėje Atlanto ir Indijos vandenyno dalyje, subarktinės juostos salose.

Kuoduotojo pingvino kūnas aptakios formos, kresnas, nedidelis. Turi trumpas kojas kurios yra užpakalinėje kūno dalyje, todėl puikiai plaukia, o sausuma juda laikydamasis vertikaliai. Tris priekinius pirštus jungia plaukiamoji plėvė, tarnaujanti kaip vairas. Ant kiekvienos letenos po 4 pirštus su ilgais nagais.

Nuo sušalino saugo storas poodinis riebalų sluoksnis.

Didžiąją metų dalį pingvinai praleidžia jūroje. Sausumoje laikosi tik tada, kai šeriasi, poruojasi, peri kiaušinius ir augina jauniklius.

Plaukdami gali išvystyti iki 40 km/h greitį



Kuoduotasis pingvinas

Ilgis: 55-65 cm.

Svoris: 2,5-4,5 kg.

Minta sepijomis, vėžiagyviais, žuvimis.

Peri kolonijomis, medžioja didelėmis grupėmis.

Gyvenimo trukmė 15-20 metų.

Gyvena pietinėje Atlanto ir Indijos vandenyno dalyje, subarktinės juuostos salose.

Kuoduotojo pingvino kūnas aptakios formos, kresnas, nedidelis. Turi trumpas kojas kurios yra užpakalinėje kūno dalyje, todėl puikiai plaukia, o sausuma juda laikydamasis vertikaliai. Tris priekinius pirštus jungia plaukiamoji plėvė, tarnaujanti kaip vairas. Ant kiekvienos letenos po 4 pirštus su ilgais nagais.

Nuo sušalino saugo storas poodinis riebalų sluoksnis.

Didžiąją metų dalį pingvinai praleidžia jūroje. Sausumoje laikosi tik tada, kai šeriasi, poruojasi, peri kiaušinius ir augina jauniklius.

Plaukdami gali išvystyti iki 40 km/h greitį



Puošnioji fregata

Igis: 95-112 cm.

Svoris: iki 1,5 kg.

Gyvena pulkais.

Minta medūzomis, moliuskais, vėželiais, stipena, atima la
aimiki iš kitų paukščių.

Lengvai gaudo iš vandens šokinėjančias žuvis.

Paplitusios Galapagų ir Žaliojo kyšulio salose, Karibų jūroje, rytiniame Vidurio Amerikos krante, palei pietų Amerikos pakrantę.

Lizdus suka iš šakų, plunksnų ir kaulų žemuose medžiuose, krūmuos, rečiau lizdenasi ant žemės.

Patino plunksnos juodos su metalo atspalviu, būdingas ryškiai raudonas gerklinis maišas.

Patelė už patiną didesnė, ant krūtinės turi baltą juostą.

Puošniųjų fregatų patinai yra visiškai juodi, su skaisčiai raudonu gūžiu, kuris poravimosi sezono metu išpučiamas kaip balionas. Didelė šių paukščių kolonija poruojasi ir suka lizdus Šiaurės Simoro saloje.



Rojaus paukščiai

Ilgis:kartu su uodega 15-120 cm

Vieniši, gyvena miškuose.

Minta vaisiais, lapais, pumpurais, žiedais, bestuburiais, smulkiais žinduoliais.

Paplitę Naujojoje Gvinėjoje, Molukų, Aru salose, Australijos Keip Jorko pusiasalyje.

Tai vieni iš įspūdingiausių paukščių. Šios šeimos patinai pasižymi ypač gražiomis ir margomis plunksnomis, kurios demonstruojamos per vestuvinius ritualus. Kai kurių beveik visos plunksnos juodos, tik atskiri ploteliai žėri vaivorykštės spalvomis. Kiti yra puikios mėlynos, raudonos ar geltonos spalvos. Daugelio iš jų uodegas ar galvas puošia ilgos, keistų formų plunksnos. Patelių plunksnos yra neryškios, rusvos spalvos.

Prieš 500 metų pirmą kartą pamatę šių paukščių plunksnas europiečiai pamanė, kad jos atgabentos iš rojaus. Iš to ir kilo šių paukščių pavadinimas.

Šios šeimos paukščiai nevienodo dydžio, ypač skiriasi uodegos ilgis. Vienų rūšių snapas trumpas ir tiesus, kitų ilgas ir lenktas. Da

augumos sparnai apvalūs, kojos ir pėdos stiprios.

Balsai labai įvairūs – nuo švelnių ištęstų šūksnių iki triukšmingų sprogstančių garsų, panašių į šautuvo šūvį.

Lizdą suka medžio išsišakojime dažniausiai iš lapų, paparčių, įvairių šakelių.

Yra apie 46 rūšys, daugumai gresia visiškas išnykimas.



Kūjokas

Kūno ilgis: 35-40 cm.

Kojų ilgis: 18 cm.

Svoris 170-200g.

Gyvena nedidelėmis kolonijomis.

Minta vabzdžiais ir lervomis.

Skleidžia garsus primenančius šaižų „tiu-ji“ ir slopų karksėjimą.

Gyvenimo trukmė 12 metų

Kojos palyginti su kūnu yra beveik ilgiausios iš visų paukščių (antras po flamingo).

Patino juodų sparnų apatinės plunksnos baltos. Pavasarį ir vasarą baltą paukščio galvą puošia juoda „kepuraitė“. Kojos neproporcingai ilgos, ryškios. Snapas ilgas, juodas ir tiesus.

Patelės visos spalvos blankesnės už patino.

Daugiausia laiko praleidžia vandenyje.

Mėgsta negilius užutekius ir vengia tų jūros pakrančių, kur dažni ir stiprūs potvyniai.

Moka plaukti.

Paplitę Europos pietuose, Kinijoje, Indijoje ir C

. . .

Naudota literatūra:

„Gyvunijos pasaulyje“

Join the Conversation

×
×