Gyvunu Judejimas

Kauno „Santaros“ gimnazija

Referatas

[pic]

Autorius: Ignas Marganavičius Mokytoja: A. Žemulaitienė 2f

Judėjimas sausumoje

Beveik visi gyvi padarai gali judinti kurią nors savo dalį.Augalai pasuka lapus ir žiedus taip, kad šie būtų atgręžti į saulę, odauguma gyvūnų gali judinti visą kūną ir tai leidžia jiems keliauti išvienos vietos į kitą. Gyvūno judėjimo būdas priklauso nuo jo formos,aplinkos ir dydžio. Lėčiausiai sausumos gyvūnai juda šliauždami arbaropodami ir didžiąja kūno dalimi liečiasi prie žemės. Greočiausiai gyvūnaijuda ilgomis kojomis kurios su kiekvienu šuoliu varo juos vis toliau įpriekį.

Raumenys

Raumenys teikia jėgų gyvūnams judėti. Kiekvienas raumuo susidedaiš pluošto ląstelių, kuriose yra mikroskopinių cheminių skaidulų(siūlelių). Kai nervas paskatina raumenis dirbti, skaidulos pasislenkaviena palei kitą, priversdamos raumenį susitraukti. Kad galėtų dirbti,raumenys turėtų būti prie konors prisitvirtinę. Stuburinių, pvz arklio,raumenys prisitvirtinę prie kaulų. Vieta, kur sueina skirtingi kaulaivadinama sąnariu. Sąnarinių kaulų galus dengia glotni kremzlė, kad kaulaigalėtų lengvai slysti vienas virš kito. Raumenys prisitvirtinę prie kaulųkietomis stygomis, vadinamomis kremzlėmis

Egzoskeletai

Skirtinai nuo stuburinių, vorai ir kiti nariuotakojai savo kūnoišorėje turi kietus griaučius. Jų kojos – tarsi vamzdelių eilėssu vidujepaslėptais raumenimis. Pagal savo dydį nariuotakojai labai greit bėgioja.Nors jų kūną gaubia kietas egzoskeletas, lankstųs kojų sąnariai leidžiajiems lengvai judėti.

Šlaiužimas ir ropojimas

Šliužai ir sraigės šliaužioja paviršiumi vienintele plokščiakoja, kuri veikia tarsi siurbtukas. Koja sudaryta iš raumens, kurissusitraukia bangomis, einančiomis iš užpakalinės dalies į priekį. Koja visąlaiką liečiasi su žeme – tai išlaiko gyvūną tvirtoje padėtyje, tačiau

riboja jo greitį. Šliužai ir sraigės išskiria slidžias gleives, kuriospadeda jiems slysti šiurkščiu paviršium.

Varomas maisto

Arkliai juda naudodami keturis pagrindinius judesius – ėjimą,bėgimą risčia, lengvą ir greitą šuoliavimą. Apie 60% arklio masės sudaroraumenys. Kad raumenys galėtų dirbti, arkliui kaip ir visiems gyvūnamsreikalinga gliukozė, gaunama iš maisto, o kita medžiaga yra deguonis, kurigaunama iš oro. Arklio raumeninės ląstelės naudoja deguonį gliukozeiskaidyti. Tai atpalaiduoja energiją kuri priverčia raumenines ląstelessusitraukinėti.

Gyvūnų svertai

Kojos veikia tarsi svertai – kai kojos pasistumia atgal, gyvūnaspasistumia atgal, gyvūnas pajuda pirmyn. Greitai judančių gyvūnų, tokiųkaip gepardas, ilgos kojos sukuria labai didelę kėlimo jėgą, kuri stumiagyvūną žeme į priekį.

Kilpojant pirmyn

Kilpojimas – tai toks judėjimo būdas, kurį naudoja kai kurievikšrai ir dėlės. Sprindžių šeimos vikšrai neretai vadinami kilpojančiaisvikšrais arba lėtai judančiomis kirmėlėmis., nes judėdami į priekį išriečiasavo kūną kilpa. Kilpojantis vikšras kibia kojele tvirtai įsikimbaužpakaline kūno dalimi, poto kiek tik gali išsitiesia į priekį. Tadaįsikimba priekine kūno dalmi ir, išsilenkdamas kilpa, pritraukia užpakalinędalį.

Daugybė kojų

Didžiausi sausumos gyvūnai turi keturias kojas, tuo tarpu patysmažiausi gali turėti šešias, aštuonias, arba šimtakojo atveju, daugiau negušimtą. Einant arba bėganti visų gyvūnų veiksmai turi būti geraikoordinuoti. Šimtakojis savo kojas judina bangomis – tai neleidžia atskiraikojai susidurti su einančia priekyje arba užpakalyje. Daugybė trumpū kojųpadeda šimtakojui skintis kelią dirvožemiu. Įdomu: Didžiausias sugautasšimtakojis buvo didesnis nei 18 cm.

Stovint staciai

Išskyrus žmogų ir neskaidančius paukščius, tik nedaugelis gyvūnų

vaikšto dviem kojom. Kai kurie gyvūnai, kaip antai driežas bazilikasgreitai sprunka šalin, bėga vien užpakalinėmis kojomis. Kuoduotoji sifaka(lemūrų rūšis) didžiąją gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, bet maitintisnusileidžia ant žemės ir juda šokuodama dviem kojom.

Varliagyviai

Varliagyviai prisitaikę judėti ir sausuma ir vandeniu, Stipriosvarlių ir rupūžių užpakalinės kojos padeda šokinėti arba ropoti sausuma irvaro į priekį plaukiant. Salamandros eina judindamos tuo pačiu metuįstrižai priešingose pusėse esančias kojas. Kitos dvi kojos lieka tojepačioje padėtyje ant žemės, stumdamos kūną pirmyn ir pasirengusios žengtikitą žingsnį.

Šokavimas

Šokinėjantys gyvūnai į orą pašoka padedami kojų. Patyręšokinėtojai, tokie kaip kengūros, kiekvieną kartą prisilietę prie žemės,savo tampriose sausgyslėse kaupia energiją. Ši energija padeda gyvūnuiradyti kitą šuolį. Blusos energiją kaupia tam tikroje tamprioje medžiagoje,esančioje kojų pagalvėlėse. kai tamprioms medžiagoms leidžiama plėstis, josstaiga spusteli blusos užpakalines kojas. Rezultatas – milžiniškas šuolis.

Didžiausias greitis

Didžiausias gyvūno greitis priklauso nuo jo kūno dydžio, kūnoformos ir nuo to, kaip dirba raumebys. Smulkūs gyvūnai, tokie kaiptarakonai ir krabai gali greitai įsibėgėti iš vietos. Stambesniems gyvūnamsreikia daugiau laikogreičiau įsibėgėti, bet jie gali judėti kur kasgreičiau. Gepardas yra greičiausias trumpų nuotolių sausumos gyvūnas.Šakiaragis gali išlaikyti didelį greitį ilgesniais nuotoliais. Judėjimas ore

Nors oras tūkstantį kartų lengvesnis už vandenį, jis gali padėtigyvūnams judėti. Mažiausi gyvi padarai, kaip antai bakterijos ir augalųsporos, tokie lengvi, kad vėjas gali nunešti juos gana toli, kol Žemės

trauka galų gale pritraukia juos atgal. didesni organizmai krenta greičiauir kad galėtų išsilaikyti aujštai ore, turi būti prisitaikę tam tikromispriemonėmis. Kai kurie gyvūnai gali sklęsti oru nedidelį atstumą,naudodamiesi pelekais arba odeos plėve, tačiau sparnus turintieji galiišsilaikyti ore labai ilgai. Skrisdami šie gyvūnai dažniausiai oremedžioja, sprunka nuo plėšrūnų arba migruoja į kitas gyvenamąsias vietas.

Jėgos varomas skrydis

Iš visų gyvūnų, kurie gali skraidyti patys, greičiausiai irtoliausiai skrenda paukščiai. Jėgą jų sparnams suteikia dideli krūtinėsraumenys, prisitvirtinę prie krūtinkauliokyšulio, vadinamo ketera. Smulkūspaukščiai tokie kaip kikiliaiskrenda beveik visą laiką mosuodami sparnais.Stambūs paukščiai, pavyzdžiui ereliai arba suopiai, neretai tausojaenergiją sklęsdami. Kai kurie paukščiai yra tokie puikūs skrajūnai, kadgali išbūti netūpę net kelias savaites arba net ištisą mėnesį.

Sparnai

Priešistoriniais laikais padangėse viešpatavo milžiniškiskraidantieji ropliai, tačiau šiandien vieninteliai skraidyti galintysgyvūnai yra vabzdžiai, paukščiai ir šikšnosparniai. Skraidančių gyvūnųsparnai yra labai įvairūs. Paukščio sparnus sudaro priekinės galūnės,kurios slypi po plunksnomis, tuo tarpu šikšnosparniai turi pakitusiaspailgejusias rankas, kurias dengia tampri odos plėvelė. Vabzdžiai turivieną arba dvi sparnų poras, susiformavusias iš kietos kūno dangos. Jųsparnų raumenys yra vidurinės kūno dalies (krūtinės) viduje.

Manevravimas

Maži skraidantys gyvūnai paptrastai yra judresni už didesnius,nes palyginti su kūno maseturi daugiau raumenų jėgos. Pavyzdžiui,kambarinės musės geba nutūpti aukštyn kojomis, tuo tarpu gulbės į orąpakyla tik ilgai įsibėgėjusios, o nusileidžia pūkštedamos į vandenį.

Vabzdžiai auksaakės geba pakilti vertikaliai ir nutūpri ant augalo stiebosmaigalio.

Judėjimas vandenyje

Pirmą kartą gyvybė atsirado vandenyje prieš milijonus metų.Šiandien vanduo yra begalo įvairių gyvūnų natūrali gyvenamoji aplinka – nuomažyčių vienaląsčių amebų iki milžiniškų banginių. Gyvi padarai vandeniujuda dviem pagrindiniais būdais. Žuvys ir kiti dideli gyvūnai stumiasipirmyn naudodami raumenis, o mažesni organizamai dažniausiai dreifuoja,nešiojami vandens arba vėjo. Vanduo daug sunkesnis už orą ir padeda keltigyvūno kūną aukštyn, tačiau jis mažina judėjimo greitį. Kad būtų lengviauplaukti, daugelis vandens gyvūnų turi slidų kūno paviršių ir aptakią formą.

Jūrų žinduoliai

Žinduoliai išsirutuliojo sausumoje, tačiau kai kurie iš jų – tarpjų banginiai, delfinai ir ruoniai – perėjo gyventi į vandenį. Jiemsišsivystė specializuotos galūnės – plaukmenys, pritaikyti plaukioti.Tikrieji ruoniai plaukia suglausdami užpakalinius plaukmenis, panašiai kaipplojant rankomis. Atvirame vandenyje priekinius plaukmenis jie laikopriglaudę prie šonų, tačiau persekiodami žuvis, juos ištiesia ir mojuodamijais vejasi grobį.

Kaip plaukia žuvys?

Visos žuvys plaukia stumdamosi vandeniu ir daro tai skirtingai.Plaukiant rykliui, jo stuburas išsilenkia į šonus ir jis visu kūnu iriasivandeniu. Šitaip plaukia ir unguriai, tačiau dauguma kaulinių žuvų plaukiajudindamos į šalis uodegos sritį. Savo padėtį vandenyje jos reguliuojanaudodamos kitus pelekus. Kai kurioms žuvims būdingas savitas judėjimobūdas: jūrų arkliukai uodegos peliakų neturi ir plaukia vinguodami nugarospeleką. Daugelis vandens gyvūnų turi išlaikyti neutralų plūdrumą, t.y.nekilti į paviršių ir negrimz į dugną. Daugumai žuvų plūdrumą reguliuotipadeda dujų pilnas maišelis, vadinamas plaukiojamąja pūsle. Ji paprastaibūna žuvies kūno viduryje, iš kart po stuburu.

Darbą atliko: Ignas Marganavičius 2f klasėNaudota medžiaga: Gamtos enciklopedija. Kaip veikia gyvi organizmaiIliustracijos: internetas