Gyvūnų klasifikacija, virusai, grybai, bakterijos

GYVŲ ORGANIZMŲ KLASIFIKACIJA

5 karalystės:

Moneros

Protistai

Grybai

Augalai

Gyvūnai

AUGALAI—˃karalystė—˃skyrius—˃klasė—˃eilė—˃šeima—˃gentis—˃rūšis

GYVŪNAI—˃karalystė—˃tipas—˃klasė—˃būrys—˃šeima—˃gentis—˃rūšis

Karlas Lynėjus, švedas, pirmasis sukvalifikavo organizmus.

 

Virusai nesudaro ląstelęs, todėl gali gyventi tik patekę į kitą ląstelę/gyvybės formą.

Bakterijų formos:

Kokai (rutuliukai)

Paprastosios bakterijos

Bacilos

Virionai

Spirilos

BAKTERIJOS SANDAROS FUNKCIJOS:

Žiužėlis – judėjimas

Ląstelės membrana – reguliuoja medžiagų patekimą į ląstelę ir iš jos

Citoplazma – joje vyksta visos cheminės reakcijos

Ribosoma – dalyvauja sintetinant baltymus

Ląstelės sienelė – apsauginė

Kapsulė – apsauginė ir padeda prisijungti

Paveldimoji medžiaga – saugo informaciją

BAKTERIJŲ REIKŠMĖ:

Skaido medžiagas

Sukelia ligas

Padeda virškint

Dalyvauja rūgimo procese

Vakcinų gamyba

Genų inžinerija

VIRUSO DAUGINIMASIS:

Prisitvirtina prie membranos

Suleidžia genetinę informaciją į ląstelę

Ląstelėje prisidaugina virusų

Membrana plyšta, virusai pasklinda po organizmą ir puolą kitas ląsteles

VIRUSO SANDARA: RNR arba DNR (informacijos perrdavimo funkcija), apvalkalas kapsidė (apsauginę funkcija).

PIRMUONYS PAGAL JUDĖJIMO BŪDĄ:

Blakstienuotieji

Amebiniai

Žiuželiniai

Sporagyviai

AMEBOS SANDARA:

Branduolys

Pseudopodijos (judėjimas)

Citoplazma

Virškinamoji vakuolė

Pulsuojančioji vakuolė (pašalina vandens perteklių)

 

EUGLENOS SANDARA:

Žiuželis

Akutė

Branduolys

Chloroplastai

Citoplazma

Plazminė membrana

PIRMUONIŲ REIKŠMĖ:

Sudaro zooplanktoną

Sukelia ligas

Infuzorijos galvijų žarnyne

Žuvę sudaro kreidų ir klinčių klodus

DUMBLIAI:

Vienaląsčiai (valkščiadumblis, chlorela)

Kolonijinai (maurakulis)

Daugialąsčiai (mauragimbė)

PAGAL SPALVĄ:

Žaliadumbliai

Raudondumbliai (gyvena, kur šilta arba prie jūros)

Rudendumbliai (gyvena, kur šilta arba prie jūros)

DUMBLIŲ REIKŠMĖ:

Sudaro fitoplanktoną (vandens žydėjimą)

Maistas, buveinė

Gaminamas spiritas, acto rūgštis, jodas

Raudondumbliai turi agaro, kuris naudojamas maisto ir kosmetikos pramonėje

VALKČIADUMBLIS:

Žiuželiai

Branduolys

Citoplazma

Akutė

Sienelė

Plazminė membrana

Chloroplastas

Pirenoidas (kaupiami baltymai)

GRYBŲ RŪŠYS:

Vienaląsčiai (mielės)

Kepurėtieji (baravykai)

Pelėsiniai (pelėsiai)

Parazitiniai (geltonpintė)

Kepurėtojo grybo sandara:

Vaisiakūnio dalys:

Kepurėlė

Kotelis

Hifai (grybienos ląstelės)

GRYBŲ DAUGINIMASIS:

Sporomis

Pumpuravimosi būdu (mmielės)

GRYBO SANDARA:

Kepurėlė

Apvalkalo liekanos

Lakšteliai

Žiedas

Kotas

Išnara

GRYBŲ NAUDA:

Sugeria radiaciją ir teršalus

Naudojami medicinos ir maisto pramonėje

Stabdo odos ir kaulų tuberkuliozės bakterijų gyvybinę veiklą

GRYBŲ ŽALA:

Sukelia augalų ir žmonių ligas

Gadina medieną

Grybai maitinasi apraizgydami hifais šaknis. Iš medienos gauna organines medžiagas.

AUGALAI:

Samanos

Sporiniai induočiai (pataisai, asiūkliai)

Plikasėkliai (tuja, oušis, maumedis, eglė)

/p>

Magnolijūnai (gaubtasėkliai)

Samanos sudarytos iš 2 tipų ląstelių: fotosintezę vykdančių ir vandenį sugeriančių. Samanos neturi šaknų, vietoj jų turi rizoidus.

Iš kiminų formuojasi durpės. Kiminai neturi drėgmės ir rizoidų. Sugeria drėgmę ir kvapą.

Sporiniai induočiai dauginasi sporomis, turi vandens ir organinių medžiagų sistemą, šakniastiebį, kuriame kaupiamos medžiagos, neturi žiedų.

Plikasėklių prisitaikymas taupyti vandenį:

Turi spyglius, įdubusios žiotelės, vaškinis paviršius.

Vandens indai yra menkai išsivystę

SPYGLIUOČIŲ PANAUDOJIMAS:

Kurui

Gaminami eteriniai aliejai

Statybos pramonė

Baldai

Maistas gyvūnams

Popierius

Sutvirtina dirvožemį

Naikina bakterijas

Gaubtasėkliai turi žiedą, sėklos yra vaisiaus viduje – apsaugo nuo aplinkos pavojų.

PRISITAIKYMAS:

Gerai išsivysčiusi šaknų sistema

Tvirtas stiebas. Gerai išsivystę rėtiniai ir vandens indai

Lapai prisitaikę atlikti fotosintezę

Turi žiedus iš kurių susidaro vaisius ir sėkla

Gaubtasėklių klasės: vienaskilčiai (rugiai, kviečiai), dviskilčiai (kiaulpienę, pupelė, aguona, žirnis)

Vienaskilčių ir dviskilčių skirtumai:

 

Gyvūnai gali judėti raumeninėm skaidulom, yra daugialąsčiai, dauguma turi audinius ir organus.

Bestuburiai – neturi kaulų ir stubro::

Pintys, duobagyviai (medūza, koralai), kirmelės, moliuskai, nariuotakojai.

PINTYS. Virškinimas: pro angą medžiagos patenka į vidų, išleidžia virškinamasias medžiagas, kurios suvirškina. Sviejų sluoksnių.

DUOBAGYVIAI. Iš 2 ląstelės sluoksnių, sėslūs, paprastos sandaros. Ląstelęs skirtingų tipų, sudaro audinius.

KIRMĖLĖS:

PLOKŠČIOSIOS. Kūnas pailgas ir viršus suplotas. Nėra kūno ertmės, užsibaigianti žarna. (kaspinuočiai)

APVALIOSIOS. Kūnas verpstęs ar siūlo formos. Yra kūno ertmė. Žarna atsiveria į išorę analine anga. (escharidė, spalinės)

ŽIEDUOTOSIOS. Kūnas sudarytas iš daug segmentų. Gerai išsivysčusi kraujotakos sistema. Žarna atsiveria į išorę analine anga. (sliekas, dėlė)

MOLIUSKAI:

PILVAKOJAI. Spirališkai susisukusi kriauklė (sraigės)

DVIGELDŽIAI. Dvi suveriamos kriauklės, galva s

sunykus. (midijos, austrės)

GALVAKOJAI. Kriauklė sunykus, čiuptuvais virtusi koja. (aštuonkojis, sepija)

NARIUOTAKOJAI:

Vėžiagyviai. 5 poros galūnių, galva suaugus su krūtine, 2 poros antenų.

Voragyviai. 4 poros galūnių, antenų neturi.

Vabzdžiai. 3 poros galūnių, 1 pora antenų.

VABZDŽIŲ DAUGINIMASIS:

Tiesioginis. Iš karto gimsta panašus.

Netiesioginis. 1)kiaušinėlis 2)lerva 3)lėliukė 4)suaugęs vabzdys

Širdis: 1prieširdis, 1skilvelis.

 

 

Leave a Comment