GYVŲ ORGANIZMŲ KLASIFIKACIJA
5 karalystės:
Moneros
Protistai
Grybai
Augalai
Gyvūnai
AUGALAI—˃karalystė—˃skyrius—˃klasė—˃eilė—˃šeima—˃gentis—˃rūšis
GYVŪNAI—˃karalystė—˃tipas—˃klasė—˃būrys—˃šeima—˃gentis—˃rūšis
Karlas Lynėjus, švedas, pirmasis sukvalifikavo organizmus.
Virusai nesudaro ląstelęs, todėl gali gyventi tik patekę į kitą ląstelę/gyvybės formą.
Bakterijų formos:
Kokai (rutuliukai)
Paprastosios bakterijos
Bacilos
Virionai
Spirilos
BAKTERIJOS SANDAROS FUNKCIJOS:
Žiužėlis – judėjimas
Ląstelės membrana – reguliuoja medžiagų patekimą į ląstelę ir iš jos
Citoplazma – joje vyksta visos cheminės reakcijos
Ribosoma – dalyvauja sintetinant baltymus
Ląstelės sienelė – apsauginė
Kapsulė – apsauginė ir padeda prisijungti
Paveldimoji medžiaga – saugo informaciją
BAKTERIJŲ REIKŠMĖ:
Skaido medžiagas
Sukelia ligas
Padeda virškint
Dalyvauja rūgimo procese
Vakcinų gamyba
Genų inžinerija
VIRUSO DAUGINIMASIS:
Prisitvirtina prie membranos
Suleidžia genetinę informaciją į ląstelę
Ląstelėje prisidaugina virusų
Membrana plyšta, virusai pasklinda po organizmą ir puolą kitas ląsteles
VIRUSO SANDARA: RNR arba DNR (informacijos perdavimo funkcija), apvalkalas kapsidė (apsauginę funkcija).
PIRMUONYS PAGAL JUDĖJIMO BŪDĄ:
Blakstienuotieji
Amebiniai
Žiuželiniai
Sporagyviai
AMEBOS SANDARA:
Branduolys
Pseudopodijos (judėjimas)
Citoplazma
Virškinamoji vakuolė
Pulsuojančioji vakuolė (pašalina vandens perteklių)
EUGLENOS SANDARA:
Žiuželis
Akutė
Branduolys
Chloroplastai
Citoplazma
Plazminė membrana
PIRMUONIŲ REIKŠMĖ:
Sudaro zooplanktoną
Sukelia ligas
Infuzorijos galvijų žarnyne
Žuvę sudaro kreidų ir klinčių klodus
DUMBLIAI:
Vienaląsčiai (valkščiadumblis, chlorela)
Kolonijinai (maurakulis)
Daugialąsčiai (mauragimbė)
PAGAL SPALVĄ:
Žaliadumbliai
Raudondumbliai (gyvena, kur šilta arba prie jūros)
Rudendumbliai (gyvena, kur šilta arba prie jūros)
DUMBLIŲ REIKŠMĖ:
Sudaro fitoplanktoną (vandens žydėjimą)
Maistas, buveinė
Gaminamas spiritas, acto rūgštis, jodas
Raudondumbliai turi agaro, kuris naudojamas maisto ir kosmetikos pramonėje
VALKČIADUMBLIS:
Žiuželiai
Branduolys
Citoplazma
Akutė
Sienelė
Plazminė membrana
Chloroplastas
Pirenoidas (kaupiami baltymai)
GRYBŲ RŪŠYS:
Vienaląsčiai (mielės)
Kepurėtieji (baravykai)
Pelėsiniai (pelėsiai)
Parazitiniai (geltonpintė)
Kepurėtojo grybo sandara:
Vaisiakūnio dalys:
Kepurėlė
Kotelis
Hifai (grybienos ląstelės)
GRYBŲ DAUGINIMASIS:
Sporomis
Pumpuravimosi būdu (mielės)
GRYBO SANDARA:
Kepurėlė
Apvalkalo liekanos
Lakšteliai
Žiedas
Kotas
Išnara
GRYBŲ NAUDA:
Sugeria radiaciją ir teršalus
Naudojami medicinos ir maisto pramonėje
Stabdo odos ir kaulų tuberkuliozės bakterijų gyvybinę veiklą
GRYBŲ ŽALA:
Sukelia augalų ir žmonių ligas
Gadina medieną
Grybai maitinasi apraizgydami hifais šaknis. Iš medienos gauna organines medžiagas.
AUGALAI:
Samanos
Sporiniai induočiai (pataisai, asiūkliai)
Plikasėkliai (tuja, oušis, maumedis, eglė)
Magnolijūnai (gaubtasėkliai)
Samanos sudarytos iš 2 tipų ląstelių: fotosintezę vykdančių ir vandenį sugeriančių. Samanos neturi šaknų, vietoj jų turi rizoidus.
Iš kiminų formuojasi durpės. Kiminai neturi drėgmės ir rizoidų. Sugeria drėgmę ir kvapą.
Sporiniai induočiai dauginasi sporomis, turi vandens ir organinių medžiagų sistemą, šakniastiebį, kuriame kaupiamos medžiagos, neturi žiedų.
Plikasėklių prisitaikymas taupyti vandenį:
Turi spyglius, įdubusios žiotelės, vaškinis paviršius.
Vandens indai yra menkai išsivystę
SPYGLIUOČIŲ PANAUDOJIMAS:
Kurui
Gaminami eteriniai aliejai
Statybos pramonė
Baldai
Maistas gyvūnams
Popierius
Sutvirtina dirvožemį
Naikina bakterijas
Gaubtasėkliai turi žiedą, sėklos yra vaisiaus viduje – apsaugo nuo aplinkos pavojų.
PRISITAIKYMAS:
Gerai išsivysčiusi šaknų sistema
Tvirtas stiebas. Gerai išsivystę rėtiniai ir vandens indai
Lapai prisitaikę atlikti fotosintezę
Turi žiedus iš kurių susidaro vaisius ir sėkla
Gaubtasėklių klasės: vienaskilčiai (rugiai, kviečiai), dviskilčiai (kiaulpienę, pupelė, aguona, žirnis)
Vienaskilčių ir dviskilčių skirtumai:
Gyvūnai gali judėti raumeninėm skaidulom, yra daugialąsčiai, dauguma turi audinius ir organus.
Bestuburiai – neturi kaulų ir stubro:
Pintys, duobagyviai (medūza, koralai), kirmelės, moliuskai, nariuotakojai.
PINTYS. Virškinimas: pro angą medžiagos patenka į vidų, išleidžia virškinamasias medžiagas, kurios suvirškina. Sviejų sluoksnių.
DUOBAGYVIAI. Iš 2 ląstelės sluoksnių, sėslūs, paprastos sandaros. Ląstelęs skirtingų tipų, sudaro audinius.
KIRMĖLĖS:
PLOKŠČIOSIOS. Kūnas pailgas ir viršus suplotas. Nėra kūno ertmės, užsibaigianti žarna. (kaspinuočiai)
APVALIOSIOS. Kūnas verpstęs ar siūlo formos. Yra kūno ertmė. Žarna atsiveria į išorę analine anga. (escharidė, spalinės)
ŽIEDUOTOSIOS. Kūnas sudarytas iš daug segmentų. Gerai išsivysčusi kraujotakos sistema. Žarna atsiveria į išorę analine anga. (sliekas, dėlė)
MOLIUSKAI:
PILVAKOJAI. Spirališkai susisukusi kriauklė (sraigės)
DVIGELDŽIAI. Dvi suveriamos kriauklės, galva sunykus. (midijos, austrės)
GALVAKOJAI. Kriauklė sunykus, čiuptuvais virtusi koja. (aštuonkojis, sepija)
NARIUOTAKOJAI:
Vėžiagyviai. 5 poros galūnių, galva suaugus su krūtine, 2 poros antenų.
Voragyviai. 4 poros galūnių, antenų neturi.
Vabzdžiai. 3 poros galūnių, 1 pora antenų.
VABZDŽIŲ DAUGINIMASIS:
Tiesioginis. Iš karto gimsta panašus.
Netiesioginis. 1)kiaušinėlis 2)lerva 3)lėliukė 4)suaugęs vabzdys
| Širdis: 1prieširdis, 1skilvelis.
|
|||||