Nariuotakojai (Arthropoda) Biologijos referatas
TURINYS
1 .ĮVADAS 3 2 .NARIUOTAKOJŲ SKIRSTYMAS 5 2.1 VEŽIAGYVIAI 5 2.2 ŠIMTAKOJAI 7 2.3 VABZDŽIAI 8 2.4 VORAGYVIAI 16 3 .LITERATŪRA 18
ĮVADASNariuotakojai (Arthropoda) – gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystėstipas. Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje, išskyrusAntarktidos ledynus. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintyssegmentuotą kūną. Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudarytiatskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnės, vyksta raumenųdiferenciacija (išsivysto skersaruožiai raumenys): atsiranda išorinischitininis skeletas (egzoskeletas), apsaugantis nuo įvairaus poveikio, beto, prie jo prisitvirtina raumenys. Tarpus tarp organų užpildo miksocelis,susidaręs susiliejus pirminei bei antrinei kūno ertmėms. Pasižymi tobulomisvirškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir lytinesistemomis bei sudėtingu vystymusi (būdingos įvairios lervinės stadijos).Nariuotakojų kūnas skirstomas į atskiras dalis: galvą, krūtinę ir pilvelį.Kai kurių nariuotakojų galvos bei krūtinės segmentai susilieja ir virstagalvakrūtine. Kūną dengia kieta kutikula, sudaryta iš artimo celiuliozeijunginio – chitino.Nariuotakojų kraujotakos sistema atvira. Nugarinėje kūno pusėje yra geraiišsivysčiusi širdis. Kraujas vadinamas hemolimfa, kuri teka ne tikkraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis (sinusais, lakūnomis). Virškinimosistema sudaryta iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Į vidurinęžarną atsiveria virškinimo liaukos. Užpakalinė žarna užsibaigia analineanga. Kvėpavimo sistema labai įvairi ir priklauso nuo gyvenimo būdo.Dauguma smulkiųjų nariuotakojų kvėpavimo organų neturi ir kvėpuoja visukūno paviršiumi per plonytę kutikulą. Vandenyje gyvenančios rūšys turižiaunas ar jų funkcijas atliekančias galūnes, o sausumoje – vėduokliniusplaučius ar trachėjas. Šalinimo sistemą sudaro Malpigijaus vamzdeliai arkoksalinės liaukos, kurias turi žemesnieji nariuotakojai. Nervų sistemąsudaro pilvo nervų grandinėlė, aplinkryklinis žiedas ir trijų skyrių
smegenys. Reguliavo funkcijas atlieka ir vidaus sekrecijos liaukos. Lytinėsistema išsivysčiusi skirtingai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Dažnas lytinisdimorfizmas.|Vėžiagyviai |Voragyviai |Vabzdžiai ||[pic] |[pic] |[pic] ||Vėžys: Kojų skaičius – 10, |Voras: Kojų |Vabzdys: Kojų skaičius||Kūnas: galvakrūtinė ir |skaičius – 8, |– 6, Kūnas: galva, ||pilvelis, Akių skaičius – 2 |Kūnas: |krūtinė ir pilvelis, ||sudėtinės, Sparnų – nėra |galvakrūtinė ir|Akių skaičius – 2 || |pilvelis, Akių |sudėtinės, Sparnų – 2 || |skaičius – 8 |poros || |paprastos, | || |Sparnų – nėra | |
Nariuotakojų skirstymasPotipis. Žiaunakvapiai (Branchiata). Šiam potipiui priskiriami kvėpuojantysžiaunomis vandens nariuotakojai ar artimi jiems sausumoje gyvenantys šiotipo gyvūnai. Jiems būdingos 2 poros antenų, o burnos organus sudaro trysporos pakitusių galūnių, pora mandibulių ir 2 poros maksilių.Klasė. Vėžiagyviai (Crustacea)Potipis. Trachėjiniai (Tracheata). Tai sausumos gyvūnai, turintis storą irnuo išdžiūvimo saugančią kutikulą bei gerai išsivysčiusius judėjimoorganus. Kvėpuoja trachėjomis. Galvos dalyje yra antenos ir trys porosžandų.Klasė. Šimtakojai (Myriapoda)Klasė. Vabzdžiai (Insecta)Potipis. Cheliceriniai (Chelicerata). Kūną sudaro galvakrūtinė (prosoma) irpilvelis (opistosoma). Pirmoji galvakrūtinės galūnių pora vadinamacheliceromis, antroji – pedipalpais, o likusios – vaikščiojamosiomis.Cheliceromis gyvūnai gaudo, žudo bei smulkina grobį. Būdingos 4 porosvaikščiojamųjų galūnių. Tai sausumos, rečiau jūriniai gyvūnai.Klasė. Voragyviai (Arachnida) VėžiagyviaiVėžiagyviai (lot. Crustacea) – gana gausi rūšių skaičiumi nariuotakojų(Arthropoda) grupė (beveik 40 000 rūšių), kuri išskiriama į atskirą potipį.Šios grupės atstovams būdinga labai didelė formų įvairovė, atsiradusiprisitaikant prie skirtingų ekologinių nišų ir skirtingo gyvenimo būdo.Didžioji dauguma vėžiagyvių yra vandens gyvūnai, bet taip pat yra irsausumoje gyvenančių rūšių.Kūną sudaro dvi pagrindinės dalys – galvakrūtinė ir pilvelis, padengtas
chitinine danga, kuri tarnauja kaip apsauginis šarvas.Vėžiagyvių sistematikaVėžiagyvių sistematikai skiriama daug dėmėsio. Anksčiau buvo išskiriamaviena vėžiagyvių klasė, dabar susmulkinta į keletą savarankiškų klasių:Žiaunakojai (Branchiopoda)Kirmėliniai vėžiagyviai arba remipedijos (Remipedia)Cefalokaridai (Cephalocarida)Žandakojai (Maxillopoda)Kiautavėžiai (Ostracoda)Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca)Lietuvos raudonosios knygos vėžiagyviaiPontoporėja (Pontoporeia affinis)Vasarinis skydvėžis (Triops cancriformis)Pavasarinis skydvėžis (Lepidurus apus)Branchypas (Branchypus stagnalis)Reliktinė mizidė (Mysis oculata relicta)Ilgauodegis kalanas (Limnocalanus grimaldii macrurus)Euritemora (Eurytemora lacustris)
Žiaunakojai (Branchiopoda) – vėžiagyvių (Crustacea) klasė.Žiaunakojų būriai:Būrys. Bešarviai (Anostraca). Lietuvoje gyvena bešarvis arba branchypas(Branchipus stagnalis). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.Būrys. Skydvėžiai (Notostraca). Lietuvoje dvi rūšys: pavasarinis skydvėžis(Lepidurus apus), vasarinis skydvėžis (Triops cancriformis) – abi rūšysįrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.Būrys. Šakotaūsiai (Cladocera). Lietuvoje gyvena bosminos, dafnijos,leptodorai.Būrys. Kriaukliavėžiai (Conchostraca): Lietuvoje gyvena limnadija (Limnadialacustris)Žandakojai (Maxillopoda) – vėžiagyvių (Crustacea) klasė.Žandakojų poklasiai:Mistakokaridai (Mystacocarida)Irklakojai vėžiagyviai arba kopepodai (Copepoda): ciklopai ir kt.Žuvų utėlės (Branchiura): karpių utėlė (Argulus foliaceus)ThecostracaKiautavėžiai (Ostracoda) – vėžiagyvių (Crustacea) klasė.Kiautavėžių infraklasė:Ūsakojai (Cirripedia): Lietuvoje gyvena jūrų gilės (Balanus) ir kt.Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca) – gausiausia vėžiagyvių klasė.
Fizinės charakteristikosGalva iš šešių segmentų, krūtinė – iš aštuonių. Turi penkias poras kojų,kurių pirmoji dažnai būna virtusi žnyplėmis. Pilvelis sudarytas iš šešiųsegmentų, dažnai naudojamas plaukimui. Turi centrinę nervų sistemą
KlasifikacijaPoklasis. Hoplocarida
Būrys. Burnakojai (Stomatopoda)Poklasis. Phyllocarida
Būrys. Plonašarviai (Leptostraca)Poklasis. EumalacostracaAntbūris. Eucardia:Būrys. Dešimtkojai vėžiai (Decapoda)Būrys. Eufauzidai (Euphausiacea)Antbūris. Peracarida:Būrys. Šoniplaukos (Amphipoda)
Būrys. Kumidai (Cumacea)Būrys. Lygiakojai (Isopoda): vandens asiliukas ir kt. ŠIMTAKOJAIŠimtakojai (lot. Myriapoda) – nariuotakojų (Arthropoda) gyvūnų potipis,kuriam priklauso apie 10 tūkst. sausumos rūšių, priskiriamų 4 klasėms.Kūnas ilgas, nariuotas. Beveik ant visų segmentų yra kojos. Kūno priekinėjedalyje yra galva.Šimtakojams priskiriamos šios klasės:Skolopendrelės (Symphyla)Trišakaūsiai (Pauropoda)Dviporiakojai (Diplopoda)Lūpakojai (Chilopoda)Dviporiakojai (lot. Diplopoda, angl. Millipedes, vok. Doppelfüßer) –didžiausia rūšių skaičiumi šimtakojų (Myriapoda) klasė.Tai smulkūs gyvūnai, nuo keleto milimetrų iki 5 cm, labai retai iki 8 cmilgio, dažniausiai kirmėliškos formos. Kūnas sudarytas iš galvos irliemens. Pastarasis susideda iš daugiau ar mažiau beveik vienodų segmentų.Pirmasis segmentas kojų neturi, kiti 3 segmentai turi po vieną porą kojų, ovisi likusieji segmentai – po 2 poras trumpučių kojų. Kutikula kieta, kūnospalva neryški, paprastai juoda, rusva ar pilkšva. Akys paprastosios,antenos trumputės, prisitvirtinusios galvos šonuose. Burnos aparatasgraužiamasis. Pabaidyti šimtakojai susiriečia į ritinėlį. Tai naktiniaigyvūnai. Dieną jie slapstosi purioje žemėje, po akmenimis ar kitokiaisdaiktais (pvz., samanomis, lapais). Dauginasi kiaušinėliais.Dviporiakojai daugiausiai yra saprofagai, minta pūvančiomis augalųliekanomis. Tačiau kai kurios rūšys gali kenkti kultūriniams augalams:išgraužia dirvoje pasėtas sėklas, apgraužia jaunus daigus, gumbus, šaknis,prie žemės prisiglaudusias žemuogių bei braškių uogas ir kt.Lietuvoje paplitusios rūšys:Juodais šimtakojis (Schyzophyllum sabulosum)Dirvinis šimtakojis (Julus terrestris)Rudataškis šimtakojis (Archiboreoiulus pallidus)Raudontaškis šimtakojis (Blaniulus guttulatus) VABZDŽIAIVabzdžiai (Insecta) – nariuotakojų tipo klasė. Tai gausiausia bestuburiųgyvūnų klasė; vabzdžiai sudaro apie 80 proc. visų gyvūnų rūšių.Išorinė kūno sandaraVabzdžių kūnas sudarytas iš 3 dalių: galvos, krūtinės ir pilvelio.
GalvaGalvos forma ir sandaraGalva yra chitininės dėžutės pavidalo, sudaryta iš 5 suaugusių segmentų.Segmentacijos žymės matomos tik gemalo fazėje. Galvos dalys yra šios:pakaušis, viršugalvis, kakta, skruostai ir smilkiniai.Tarp galvos ir krūtinės pirmojo segmento gali būti storesnis ar plonesniskaklas. Be to, galva gali prie šio segmento priglusti ir visu platumu.Kartais galva būna įtraukta į krūtinę, ir tada (žiūrint iš viršaus) ji yrablogai matoma.Antenos, akys ir burnos organaiGalvoje vabzdžiai turi antenas, akis ir burnos organus. Jeigu burnosorganai nukreipti į apačią (žiogų, skėrių), tai tokia galva vadinamaortognatine, o jei į priekį (pvz., žygių) – prognatine, jei į apačią iratgal – hipognatine (blakučių, cikadų).[pic]Vabzdžio kūno sandara: A. Galva, B. Krūtinė, C. Pilvelis. 1. Antena, 2.Apatinė paprastoji akelė, 3. Viršutinė paprastoji akelė, 4. Facetinė akis,5. Galvos smegenys, 6. Priešnugarėlė, 7. Aorta (nugarinė arterija), 8.Trachėja su kvėptukais (stigmomis), 9. Vidunugarėlė, 10. Panugarėlė, 11.Antsparniai, 12. Plėviniai sparnai, 13. Malamasis skrandis, 14. Širdis, 15.Kiaušidė, 16. Plonoji, storoji ir tiesioji žarna, 17. Analinė anga, 18.Makštis, 19. Pilvo nervų grandinėlė, 20. Malpigijaus vamzdeliai, 21.Pentinas, 22. Nagai, 23. Letena, 24. Blauzda, 25. Šlaunis, 26. Klubas, 27.Gurklys, 28. Krūtinės nerviniai mazgai, 29. Dubenėlis, 30. Seilių liauka,31. Aplinkryklinis nervinis žiedas, 32. BurnaVabzdžių antenos, arba ūseliai, yra nariuotos porinės išaugos, esančiostarp facetinių akių. Antenomis vabzdžiai uodžia ir liečia. Antena sudarytaiš pamatinio narelio (pėdelės), stiebelio ir nariuoto botagėlio. Nariuotobotagėlio galiniai nareliai būna storesni ir sudaro buoželę. Antenos būnaįvairios sandaros ir išvaizdos: siūliškos, šeriškos, karoliškos,plunksniškos, šukiškos, buožiškos ir kt. Patinų antenos dažnai būnastambesnės. Antenos labai svarbios vabzdžių sistematikoje.Galvos šonuose vabzdžiai turi vieną porą sudėtinių akių. Jos gali būti
apskritos, inkstiškos ar kitokios formos. Sudėtinės akys sudarytos išdaugelio smulkių akučių – facečių (omatidijų), kurios dažniausiai būnašešiakampės ir gerai matomos pro padidinamąjį stiklą. Be šių akių, kaikurie vabzdžiai dar turi 1-3 paprastąsias akeles (pvz., vapsvos, blakės).Vabzdžių burnos organų sandara labai įvairi ir priklauso nuo maistopobūdžio ir mitybos būdo. Daugelio vabzdžių suaugėlio ir lervos burnosorganai būna skirtingi, nes jie maitinasi skirtingai. Skiriami tokiosburnos organų rūšys:graužiamieji burnos organai (žirgeliai, tarakonai, tiesiasparniai, vabalai,visos antrinės lervos),duriamieji (amarai, skydamariai, cikados, blakės, uodai),čiulpiamieji (drugiai),laižomieji burnos organai (kambarinė musė).KrūtinėVabzdžių krūtinė sudaryta iš trijų segmentų: prieškrūtinio, vidukrūtinio irpakrūtinio. Kiekvieną iš minėtų segmentų sudaro viršutinis (nugarinis)pusžiedis – nugarėlė (tergitas), apatinis pusžiedis – krūtinėlė (sternitas)ir šonai – pleuritai. Atitinkamai krūtinės segmentams jų nugarėlė vadinamapriešnugarėle, vidunugarėle, panugarėle, o krūtinėlė – prieškrūtinėle,vidukrūtinėle, pakrūtinėle.Judėjimo organaiPrie krūtinės prisitvirtinę judėjimo organai – kojos ir sparnai. Krūtinėssegmentų dydis priklauso nuo atliekamo darbo. Kurklys rausiasi priekinėmiskojomis, todėl jo stambiausias yra prieškrūtinis, musės sparnai prisisegęprie vidukrūtinės, todėl šis segmentas yra stambiausias ir t.t. Be to,daugumos vabzdžių išorinėje pusėje matoma nedidėlė trikampiška dalis,vadinama skydeliu. Ji yra tarp sparnų pamatų.KojosVabzdžiai turi 3 poras kojų, kurių kiekviena sudaryta iš dubenėlio, klubo,šlaunies, blauzdos ir letenos. Kojos išaugusios kiekviename krūtinėssegmente. Vabzdžių sistematikoje labai svarbus kiekvienos kojų porosletenos narelių skaičius. Jis gali būti užrašomas taip: 5-5-5, 5-5-4, 4-4-4. Kojų atskirų narelių dydis ir forma priklauso nuo gyvenamosios aplinkos.Dirvoje gyvenančių vabzdžių kojos pritaikytos rausti (kurkliai), tai tokioskojos rausiamosios, gyvenančių aukštoje žolėje – šokamosios (žiogai),vandenyje – plaukiojamosios (irkliškos, pvz., dusios), tačiau dažniausiaivabzdžių kojos yra vaikščiojamosios ar bėgiojamosios (žygiai, šokliai).SparnaiVabzdžiai dažniausiai turi 2 poras sparnų. Pirmoji pora, arba priekiniaisparnai, prisitvirtinusi vidukrūtinyje, o antroji, arba užpakaliniaisparnai, – pakrūtinyje. Musės ir uodai turi tik vieną porą sparnų, prisegtųvidukrūtinyje, o pakrūtinyje yra skiautelių ar buoželių pavidalo atrofuotųužpakalinių sparnų rudimentai, kurie vadinami dūzgiais.Yra ir visiškai besparnių vabzdžių – vieni jų visiškai neturėjo, o kitiemsišnyko evoliucijos eigoje (utėlės, blusos). Jonvabaliai patinai turisparnus, o patelės ne.Vabzdžių sparnai gali būti plėviški, ragiški, odišiki ir sudėtiniai.Užpakaliniai sparnai visuomet yra plėviški, ploni, permatomi ir suryškiomis gyslomis. Gyslos būna išilginės ir skersinės. Sparnų gyslotumaslabai svarbus vabzdžių sistematikoje. Pagal šį požymį vabzdžiai suskirstytiį būrius: lygiasparniai (Homoptera), tiesiasparniai (Orthoptera),tinklasparniai (Neuroptera), plėviasparniai (Hymenoptera), dvisparniai(Diptera).PilvelisVabzdžių pilvelyje yra virškinimo ir dauginimosi organai. Pilvelis priekrūtinės prisisega trejopai: priauga visu pločiu (liemeninis pilvelis),susijungęs plonu trumpu stiebeliu ir todėl tarp krūtinės ir pilvelio yraryškus įsmaugimas (kabantysis pilvelis) ir susijungęs ilgu bei laipsniškaistorėjančiu stiebeliu (stiebelinis pilvelis). Pilvelis sudarytas iš 5-11segmentų, prie kurių gali būti įvairių priedelių: kiaušdėtis, geluonis,cerkai.[pic]KamanėVidaus organų sandaraVabzdžių kūno dangą sudaro 3 sluoksniai: kutikula, hipoderma ir bazalinėplėvelė. Kutikula – išorinis dangos sluoksnis. Ji persunkta chitinu, todėl
šis sluoksnis kietas ir tvirtas. Po kutikula yra hipoderma. Jos kai kuriosląstelės gamina skystį, tirpdinantį apatinį kutikulos sluoksnį prieškiekvieną augančios vabzdžio lervos nėrimąsi.Chitininėje dangoje būna įvairių išaugų, spyglių, plaukelių, šerelių beižvynelių. Be to, šereliai gali būti susisiekę su egzokrininėmis liaukomis,išskiriančiomis į išorę organizmui reikalingas medžiagas – sekretus.Pavyzdžiui, plaukuotų drugių vikšrų odoje yra liaukų, gaminančių nuodingąskystį. Šios liaukos atlieka apsauginę funkciją.Bitės, kamanės, amarai ir kiti vabzdžiai turi vašką gaminančias liaukas,atliekančias apsauginę funciją. Kai kurie vabzdžiai turi kvapiąsiasliaukas, kurios gamina įvairias kvapias medžiagas. Jų paskirtis įvairi –vienų atbaidanti, kitų priviliojanti priešingos lyties atstovus (pvz.,feromonai arba skirta pasikeisti informacija tarp atskirų tos pačios rūšiesvabzdžių.RaumenysVabzdžių raumenys – labai išlavėję ir specializuoti. Ypač tvirti krūtinėsraumenys, prie kurių prisitvirtinę sparnai ir kojos. Didesnė dalis vabzdžiųraumenų yra skersaruožiai, todėl gali greitai ir tiksliai susitraukinėti.Pavyzdžiui, bitės sparnais plasnoja iki 440 kartų per sekundę, o žiedmusių– net iki 1000 kartų. Kai kurie žirgeliai gali išvystyti iki 144 km/hgreitį.Virškinimo sistemaVirškinimo sistemą sudaro priekinė, vidurinė ir užpakalinė žarnos. Priekinėžarna skirstoma į burną, burnos ertmę, ryklę, stemplę, gurklį ir malamąjįskrandį. Vidurinėje žarnoje vyksta maisto medžiagų įsiurbimas, nes ji yrasu įvairiausiomis raukšlėmis ir ataugomis, padidinačiomis įsiurbimopaviršiaus plotą.Užpakalinė žarna prasideda nuo tos vietos, kur atsiveria Malpigijausvamzdeliai) ir baigiasi analine anga. Virškinimo fermentus išskiria seiliųliaukos ir vidurinė žarna. Kai kurių vabzdžių dalis seilių liaukų gaminabaltyminę medžiagą, kuri ore sukietėja ir virsta šilkiniu siūlu.Šalinimo sistemaŠalinimo organų funkcijas atlieka Malpigijaus vamzdeliai, kurių yra nuo 2iki 150. Vamzdelių vienas galas yra uždaras, o kitas atsiveria į virškinimokanalą tarp vidurinės ir užpakalinės žarnos.Vabzdžiai šalina šlapimo druskas (uratus).KraujotakaVabzdžių kraujotakos sistema yra atvira. Ji sudaryta iš pilvelio nugarinėjepusėje esančios širdies, kuri priekyje pereina į aortą. Pati širdis yravamzdelio pavidalo, sudaryta iš kamarų, kurios tarp savęs susijungiavožtuvais, o šonuose yra angelės – ostijos. Kamaros susitraukia paeiliui 20-150 kartų per minutę ir stumia hemolimfą link aortos. Iš aortos hemolimfaišsilieja į galvos ertmę. Iš čia hemolimfa išsilieja į kūno ertmes,apiplauna visus vidaus organus ir pro širdies kamarų šonuose esančiasostijas suteka atgal į širdį.Kvėpavimas ir nervų sistemaKvėpavimo organams priklauso po visą kūną išsišakojusi trachėjų sistema.Oras į trachėjas patenka pro kūno šonuose išsidėsčiusius kvėptukus(stigmas).Vabzdžių nervų sistemą sudaro centrinė, simpatinė ir periferinė nervųsistema. Centrinei nervų sistemai priklauso galvos ganglijai ir pilvo nervųgrandinėlė. Galvos skyrių sudaro stambus viršryklinis mazgas ir mažesnisporyklinis mazgas, kurie abu sujungti aplinkryklinėmis konketyvomis. Ypačgerai išsivysčiusios bendruomeninių vabzdžių galvos smegenys. Nuo nerviniųmazgų atsišakoja nervai.Jutimo organai[pic]Pajūrio šoklys turi palyginti ilgas antennas
Vabzdžiai turi lytėjimo, uoslės, skonio, regėjimo ir klausos organus.Įvairiose kūno dalyse yra išsidėstę juntamieji plaukeliai, atliekantyslytėjimo organų funkciją. Daugiausiai juntamųjų plaukelių yra ūseliuose irburnos organų čiuopikliuose. Gerai išvystyti uoslės organai, sutelktiantenose. Todėl vabzdžiai suranda maistą, patinai pateles ir pan.Skonio organai išsidėstę ant žandų, apatinės lūpos, čiuopiklių, o musių,bičių ir drugių – ir ant priekinių kojų letenėlių. Vabzdžių Regėjmo organai
– gerai išlavėję. Vabzdžiai galvos šonuose turi sudėtingas (facetines akis)ir dažnai dar 1-3 paprastąsias akis. Manoma, kad jų regėjimas yramozaikinio pobūdžio, t.y. iš daugybės matomo daikto dalių atvaizdų susidarobendras vaizdas. Paprastosios akelės, turbūt, padeda nustatyti šviesoskryptį. Vabzdžiai yra trumparegiai, daug geriau mato nejudrius daiktus,skiria pagrindines spalvas, o kai kurie mato mūsų akims nematomusultravioletinius spindulius.Žiogai, skėriai, svirpliai, giedančios cikados, kai kurios blakės turi irklausos organus, kurie vadinami būgniniais. Tai maži plėvelės pavidaloploteliai su daug juntamųjų plaukelių.[pic]Evoliucija: vabzdžių antenų įvairovė
Klasifikacija
Utėlės (Anoplura)Tarakonai (Blattodea)Vabalai (Coleoptera)Kolembolos (Collembola)Auslindos (Dermaptera)Dvisparniai (Diptera)Dviuodegiai (Diplura)Lašalai (Ephemeroptera)Blakės (Hemiptera)Plėviasparniai (Hymenoptera)Termitai (Isoptera)Drugiai (Lepidoptera)Pūkagraužiai (Mailophaga)Maldininkai (Mantodea)Skorpionmusės (Mecoptera)Kabasparniai (Megaloptera)Tinklasparniai (Neuroptera)Žirgeliai (Odonata)Tiesiasparniai (Orthoptera)Ankstyvės(Plecoptera)Beūsiai (Protura)Šiengraužiai (Psocoptera)Kupriukai (Raphidioptera)Blusos (Siphonaptera)Tripsai (Thysanoptera)Šeriauodegiai (Thysanura)Apsiuvos (Trichoptera)
Voragyviai|[pic] ||Įvairūs voragyviai || || |
Voragyviai (lot.Arachnida) – nariuotakojų (Arthropoda) tipo gyvūnų klasė.Lotyniškas klasės pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos veikėjosArachnės.[pic][pic]Kūnas sudarytas iš galvakrūtinės (2) ir pilvelio (3). Turi keturias poraskojų (1). Daugelis turi aštrias cheliceras, kuriomis sučiumpa ir nužudoauką. Savo aukai suleidžia virškinamojo skysčio, kuris susideda iš seiliųliaukų ir kepenų sekreto. Po kurio laiko savo auką tiesiog iščiulpia. Toksvirškinimo tipas vadinamas išoriniu. Vieni voragyviai deda kiaušinius, kitiveda jauniklius. Daugelis yra grobuonys, dalis ypač nuodingi (nuodingiejivorai).Pasaulyje yra apie 70 tūkst. voragyvių rūšių. Po vabzdžių tai antroji pagaldydį nariuotakojų grupė. Lietuvoje visi gyvenantys būriai nepakankamai
ištirti.KlasifikacijaBūrys. Vorai (Araneae)Būrys. Erkės (Acarina)Būrys. Šienpjoviai (Opiliones)Būrys. Skorpionai (Scorpiones)Būrys. Pseudoskorpionai (Pseudoscorpionida)Būrys. Žiužiakojai arba frinos (Amblypygi)Būrys. Palpigradai (Palpigradi)Būrys. Ricinulėjos (Ricinulei)Būrys. SchizomidaBūrys. Solpūgos (Solifugae)Būrys. Telifonai (Thelyphonida)LITERATURA:
1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Nariuotakojai 2. http://lt.wikipedia.org/wiki/V%C4%97%C5%BEiagyvis 3. http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDiaunakojai 4. http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0imtakojis 5. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vabzdys 6. http://lt.wikipedia.org/wiki/Voragyvis