LĄSTELIŲ IR AUDINIŲ PRISITAIKOMOSIOS REAKCIJOS

LĄSTELIŲ IR AUDINIŲ PRISITAIKOMOSIOS REAKCIJOS

1.Ląstelių dalinimasis (mitozė) ir proliferacija

Normaliomis sąlygomis ląstelių proliferaciją kontroliuoja interakcija ląstelė-ląstelė ir ląstelė-matriksas. Vyksta DNR replikacija ir genetinės informacijos perdavimas dukterinėms ląstelėms.

1.1.Ląstelės ciklasprocesai tarp dviejų mitozių. Susideda iš 4 žingsnių: M-(mitozė) fazė apima pro-, meta-, ana- ir telofazę, susidaro 2 dukterinės ląstelės.G1 – (gap) fazė, ląstelė vykdo savo specifines funkcijas.S – (sintezė) fazė, DNR sudvigubinimas.G2 – (gap) fazė, ramybės fazė, iš jos vėl į mitozės.

1.2.Reguliacijos mechanizmaivisose eukariotinėse ląstelėse visus mitozės žingsnius reguliuoja įvairios ciklinės kinazės (fosforiliniai enzimai), pvz.:iš G2 į M fazę – ląstelinė fosfokinazė MPF (mitozės promoting factor)iš G1 į S fazę – p34 kinazė.Taipogi svarbu: hormonai ir augimo faktoriai (STH, tiroksinas, EGF – epitelinis augimo faktorius), matrikso komponentai, tiesioginė interakcija ląstelė-ląstelė, ląstelių netekimas, nervinių rezginių perduodamos signalinės medžiagos.Augimo faktoriai, prisijungdami prie receptorių, įtakoja: ląstelių proliferacija ir diferenciaciją, proteinų sintezę, raumenų kontrakciją, sekrecijos našumąVeikti ląsteles gali per endokrininius, parakrininius ir autokrininius mechanizmus.

1.3. Ląstelių ir audinių tipai pagal ląstelės ciklą.Pagal proliferacijos potenciją:n labilios ląstelės/audiniai su nuolatiniu ląstelių atsinaujinimu,n stabilios ląstelės/audiniai su lėtu, bet pažeidimo atveju stimuliuojamu atsinaujinimun permanentinės (pastovios) ląstelės/audiniai su terminaline diferenciacija be ląstelių dalinimosi galimybės ir ląstelių pakaitalo.

1.3.1. Labilios ląstelės/audiniain gastrointestinalinio, urogenitalinio, respiracinių traktų gleivinės,n epidermis,n liaukų latakų epitelis,

n hematopoetiniai kaulų čiulpai,n limfinė sistemaDidelė dalis vad. intermitozinių ląstelių.Unipotentinės kamieninės ląstelės turi tik specifiškai diferencijuotas dukterines ląsteles.Pliuripotentinės kamieninės – skirtingai diferencijuotas dukterines ląsteles.

1.3.2. Stabilios ląstelės/audiniain hepatocitai,n inkstų tubulių epitelis,n egzokrininių ir endokrininių liaukų ląstelės,n endotelis,n jungiamojo ir atraminio audinių ląstelės,n lygiųjų raumenų ląstelėsNormaliai negausios intermitozinės ląstelės pažeidimo atveju drastiškai stimuliuojamos, vyksta audinių proliferacija su ląstelių hipertrofija ir hiperplazija.

1.3.3. Pastovios (permanentinės) ląstelės/audiniain skeleto ir širdies raumeninės ląstelėsn nervinės ląstelėsBūdingos ląstelės be dalinimosi galimybės (negrįžtamai postmitozinės) su funkciniu pajėgumu DNR sintezei, atsakas į pažeidimą atskirų ląstelių hipertrofija.

2.Ląstelių diferenciacijaįvairių ląstelių su specializuota funkcija ir todėl skirtinga morfologija vystymasis.

2.1.Diferenciacijos mechanizmaiKamieninių ląstelių dalinimuisi ir diferenciacijai svarbu:interakcija ląstelė-ląstelė,augimo faktoriai, genų ekspresijos aktyvacija ar slopinimas.

Determinacija -ląstelės diferenciacijos kryptis, nustatyta dar prieš diferenciacijos charakteristikos susidarymą.Už diferenciaciją atsakingi: citoplazminės determinantės (TGF-b-transformuojantis augimo faktorius b,ir supančių ląstelių/audinių poveikis – indukcija (įv.augimo faktoriai: FGF fibroblastų augimo fakltorius, t.p. TGF-b).

2.2. Transdiferenciacijavieno ląstelių tipo virtimas kitu, kur pakinta genų ekspresija ir tuo pačiu ląstelių morfologija bei funkcija.Svarbus vaidmuo: ekstraceliulinio matrikso, interakcija (ląstelė-ląstelė).Vyksta: embriogenezėje (epitelinės ląstelės virsta mezenchimos), ląstelių kultūroje.

2.3.Dediferenciacijadiferenciacijos požymių praradimas, pvz. ląst.kultūroje kremzlinės ląstelės įgija fibroblastų savybes.

3.Regeneracija (lot.re- atgal, generere – pagaminti)suma procesų, vedančių į ląstelių/audinių atsinaujinimą ir pakaitalą.Apima: ląstelių proliferaciją, migraciją, ląstelės formos pakitimus, reakcijas į ląst.kontaktus, ląstelių diferenciaciją.Svarbu: augimo faktoriai (EGF, FGF, PDGF, NGF), hormonai (insulinas, gliukagonas, skydliaukės l.,h.) matrikso komponentai (fibronektinas, lamininas), netekimas: ląstelių, jų produktų ar funkcijų, kontaktų ląstelė-ląstelė.

3.1.Fiziologinė regeneracijaląstelių/audinių pakaitalas normalaus nusidevėjimo rėmuose.Vienkartinė, pvz. pieniniai dantys pakeičiami pastoviaisiais.Ciklinė- daug kartų nustatytais laikotarpiais, pvz. endometras po menstruacijų.Pastovi – daugelis audinių žūsta ir t.b. pastoviai pakeičiami:epidermis,endotelis,gleivinių plokščias ir cilindrinis epitelis,hematopoetinė ir spermatogenetinė sistemos

3.2. Patologinė regeneracija (reparacinė)dėl ląstelių pažeidimo atsiradęs defektas užgija regeneracijos dėka.

3.2.1. Visiška reparacinė regeneracija (restitutio ad integrum)regeneruojančios specifinės ląstelės atstato normalią audinio struktūrą.Galima tik: labiliuose ar stabiliuose audiniuose žuvus vien organospecifinėms ląstelėms, išlikus BM ir perivaskuliniam jungiamajam audiniuipvz.:hepatocitų po kepenų rezekcijos, nekrozavusio inkstų epitelio, plaučių alveolių ląstelių po kepenų rezekcijos, nekrozavusio inkstų epitelio, plaučių alveolių ląstelių po uždegimo, paviršinių odos pažeidimų, virškinimo trakto gleivinės nekrozės.

3.2.2.Nevisiška reparacinė regeneracija (defekto užgijimas)Esti: visada pastoviuose (permanentiniuose) audiniuose, žymus defektas (BM ir stromos suardymas) stabiliuose ar labiliuose audiniuose.Susidaro pakaitinis audinys: granuliacinis ir randinis

3.3. Žaizdų gijimo principaiŽaizda-audinių vientisumo netekimas dėl substancijos netekimo. g.b. mechaninė (pjautinė žaizda), ischeminė (infarktas), uždegiminė (abscesas).

3.3.1.Odos žaizdų gijimas

3.3.2. Formosn gijimas po šašu (sanatio per crusta) – maži odos defektai,n gijimas pirminio įtempimo būdu(sanatio per primam intentionem) – lygūs odos kraštai arti vienas kito pvz.chirurginės žaizdos – vulnus incisivum,gijimo fazės vyksta greitai.n gijimas antrinio įtempimo būdu(sanatio per secundam intentionem) – audinio defektas, žaizdos kraš tai nutolę,(pvz.infektuotos plėštos – vulnus laceratum,traiškytos – v.conquessatum,šautinės – v.sclopetarium ir t.t.)defektas sukabinamas granuliaciniu audiniu, užsipildo randiniu,reepitelizuojamas.

3.3.3. Fazės· -eksudacijos fazė: defektas užpildomas krauju, limfa, fibrinu, dermos alteracinis uždegimas: kraštų edema, hiperemija, IG (molekulinė priešinfekcinė gynyba),

· rezorbcijos fazė (po 6 val.): neutrofiliniai granulocitai (ląstelinė priešinfekcinė gynyba), po 12 val. monocitai (fagocitozė) ir limfocitai, enziminis žaizdos kraštų ardimas,· proliferacijos fazė (apie 3d): granuliacinio audinio formavimasis. (gausus kapiliarų tinklas,fibroblastų proliferacija),· reparacijos fazė (apie 5 d.): kolageno skaidulų gamyba, jungiamojo audinio proliferacija, defekto reepitelizacija,· rando fazė (apie 1 mėn.) – brūkšnio formos gijant pirminio įtempimo būdu; platūs, deformuojantys, apribojantys funkciją – antrinio.

3.3.4. Komplikacijos:dėl įv. veiksnių: cukrinio diabeto, hiperkorticizmo, mitybos, kraujotakos, kraujo krešėjimo sutrikimų, individo amžiaus.· žaizdos ruptura – mechaninis pažeidimas,· žaizdos infekcija,· seroma: sekreto retencija,· trauminės epidermio cistos,· svetimkūnių (siūlai, pudra) tipo granuloma,· caro luxurians (caro-mėsa, luxurians augti be saiko): granuliacinio audinio perteklius, slopinantis reepitelizaciją,· hipertrofiškas randas: perteklinis randas tik žaizdos ribose,· keloidas: perteklinis randas už žaizdos ribų, gali komplikuotis ploščialąsteline karcinoma.· chroninės žaizdos: dėl infekcijos, apšvitinimo, nervų pažeidimo, gali supiktybėti.

3.4. Kaulų lūžimų gijimasFactura (lot.frangere – lūžti) nevisiškas ar visiškas kaulinio audinio vientisumo nutraukimas.Priež.: dažniausiai trauma, rečiau nuovargis (maršo frakturos) ir patologiniai lūžimai (naviko metas- tazės, osteoporozė).

3.4.1. Pirminis lūžimų gijimasn kontaktinis lūžimas – vad. žalio medžio lūžimas: periostas išlikęs, lūžgaliai remiasi, tiesioginė kaulo rekonstrukcija.n plyšinis lūžimas – lūžgaliai nutolę < 1 mm, į plyšį įauga kapiliarais turtingas granuliacinis audinys, per 1 sav. susiformuoja kaulinio audi- nio plokštelė, ją 3 sav. pereina osteonai.

3.4.2. Antrinis lūžimų gijimasTarp lūžgalių plyšis > 1 mm, atviri lūžimai.Defektas gali sugyti: per desmalinį kaulo susidarymą, per metaplastinį kremzlės susidarymą.

Fracturos hematoma: hematoma iš karto po lūžimo, galuose siaura, 1-2 d. nekrozės zona, kuri rezorbuojama, po 2 d. proliferacinė ląstelinė reakcija .

Jungiamojo audinio: turtinga kapiliarais mezenchima, fibroblastai proliferuoja rumbas (callus) ir plyšį užpildo gausi skaidulomis pagr. substancija, sujungia

lūžgalius.

Kaulinis rumbas:– provizorinis (preliminarinis): skaidulinis kaulas, fibroblastai virsta osteoblastais (1-4 sav.) ir gamina osteoidą, pagr. substancija mineralizuo- jasi

n galutinis(4-6 sav): dėl mechaninio apkrovimo pakeičiamas plokšteliniu kauliniu audiniu,kurio greit nebegalima atskirti nuo normalaus kaulo.

Jungiamojo audinio rumbo virtimas kauliniu priklauso nuo mechaninių faktorių ir lūžimo srities stabilumo. Gali įsiterpti kremzlinis rumbas: minimalios perstumimo jėgos sutrikdo tiesioginį jung.audinio rumbo pakeitimą kauliniu, indukuoja hialino kremzlės susidarymą, ši sukalkėja per enchondrinę osifikaciją.

3.4.3. Lūžimų gijimo komplikacijosn potrauminis osteomielitas: kaulo uždegimas,ypač atvirų lūžimų su plačiais audinių pažeidimais; l.pavojingas perėjimas į chroninį osteomielitą su žymia kaulo deformacija ar chr.fistulėmis

n pseudoartrozė: lūžgaliai išlieka judrūs, nesusidaro kaulinis rumbas,n callus luxurians:perteklinis menkavertis rumbas,n uždelstas kaulų augimas,n antrinė artrozė gretimuose sąnariuose,n klaidinga padėtis.3.5.Vidaus organų gijimas3.5.1. Grįžtamos postmitozinės organų ląstelės (priskiriamos ir biopsinės žaizdos)Stabilių audinių skirtingą gijimą nulemia pažeidimo rūšis ir apimtis:visiška regeneracija, jei išlikusi vaskulinė mezenchimos stroma ir BM: mitozėsbanga ir parenchiminių l.regeneracija,po kelių d. – mezenchimos l. regeneracijaDefektas pakeičiamas randu – jei suardyta.

3.5.2. Negrįžtamos postmitozinės organų ląstelėsMiokardo ir skeleto raumeninių ląstelių: pažeisto audinio pakaitalas beveik išimtinai per jungiamojo audinio formavimąsi ir randėjimą. Skeleto raumeninės ląstelės: po mikrotraumų, kai išlikusi sarkolema, pavienės rezervinės satelitinės ląstelės gali diferencijuotis į raumenines.

C.N.S. ganglinės ląstelės: pažeistas ląsteles pakeičia glijos audinys, prie masyviųnekrozių – kolikvacinė nekrozė proliferuoja glijos ląstelės, fibroblastai, mišrus gli-jos-jungiamojo audinio pakaitalas su cistomis.

3.6. Periferinės nervų sistemos gijimasNeuritai ir dendritai pajėgūs regeneruoti.

Waller-dėsnis: nutraukus nervo ataugą žūsta tik distalinė su nervine ląstele nebesusijusi dalis.Nervinių skaidulų funkcija priklauso nuo nepažeisto ryšio su nervine ląstele.Pažeidimas su: n trumpu nuotoliu: aksonas regeneruoja restitutio ad integrum.n plačiu nuostoliu: greitesnė jungiamojo audinio regeneracija, iš nervo proksi- malinio galo atžalos neranda ryšio su periferine dalimi, susi- suka į kamuolį, susidaro l.skausmingos randinės arba ampu- tacinės neuromos

4.Sklerozėperteklinis kolageno skaidulų formavimasis.Smegenyse vad.gliozė, formuoja glijos ląstelės.-pvz. : kaip defekto užgijimas po pažeidimo (randas):sustiprinta fibroblastų stimuliacija atskirame organe dėl uždegiminio proceso: kepenų cirozė, plaučių fibrozė,taipogi generalizuota ir be matomos priežasties: sisteminė slerodermija.Morfologija: įspūdingas kolageno skaidulų pagausėjimas su iš dalies netaisyklinga struktūra.(dažymas Gieson – raudonai, Goldner – žaliai).

5.Adaptacijaląstelės/organo reakcija į fiziologinius ar patologinius dirgiklius, įskaitant padidintą ar sumažintą, apkrovimą. Padidintas sukelia apimties padidėjimą (hipertrofiją), sumažintas – sumažėjimą (atrofiją).

5.1.Hiperplazijaląstelių skaičiaus pagausėjimas mitozių dėka organe/audinyje su jų apimties padidėjimu. Subląsteliniame lygyje tik nežymi. Tampriai susijusi ir pasireiškia suhipertrofija.Išreikštas polinkis: hepatocitų, fibroblastų, kaulo čiulpų l.Inicijuoja: augimo faktoriai, hormonai.Reguliuoja: inhibitoriai (TGF-b).

5.1.1. Rūšys5.1.2. Fiziologinė: – hormoninė (krūties liaukų epitelis brendimo, nėštumo metu) – kompensacinė (eritropoezinės sistemos kalnuose dėl Æ O2)Patologinė: – hormoninė (skydliaukės dėl ­ TSH, endometro dėl ­ estrogenų)

n perkrovimo (epidermio nuospaudos, gingivų dėl protezų spaudimo)n regeneracinė (kaulų čiulpų prie hemolizinės anemijos, jung.audinio gijant žaizdoms)n hiperregeneracinė (chr.recidyvuojančio pažeidimo metu – chr.hiperplastinis cistitas)

Pasekmės: iš esmės grįžtama (priešingai neoplazija)

5.2. Hipertrofijaląstelių, o kartu ir audinių apimties padidėjimas dažnai kartu su padidėjusiu funkciniu pajėgumu. Grįžtamas prisitaikymas prie padidėjusios stimuliacijos, apkrovimo.

Fiziologinė: – aktyvumo (skeleto raumenų sportuojant, fiziškai dirbant), – hormoninė (gimda nėštumo metu).

Patologinė: – hormoninė (hipofizinis gigantizmas, akromegalija dėl ­ STH, dėl anabolinių steroidų),n darbo (kairiojo miokardo dėl hipertenzijos, aortos stenozės, dešiniojo miokardo dėl plaučių hipertenzijos, kepenų dėl barbituratų),n kompensacinė (inkstų dėl vienpusio pašalinimo)

6. Atrofijanormaliai išsivysčiusio organo/audinio sumažėjimas:Paprastoji (ląstelinė) atrofija – dėl ląstelių apimties sumažėjimo, numerinė (hipoplastinė) – dėl ląstelių skaičiaus

Skiriama: fiziologinė ar patologinė, generalizuota ar lokali.

Priežastys: – sumažintas apkrovimas ar hipofunkcija (skeleto raumenų dėl inaktyvacijos), – sumažintas aprūpinimas krauju (smegenų dėl arteriosklerozės), – įnervacijos pažeidimas (skeleto r. prie poliomielito), – nepakankama mityba , – sumažinta endokrininė stimuliacija (sėklidžių senatvėje) – amžius.

6.1.Fiziologinė atrofijaLokali: involiucinė (dc.Botalli, urachus, thymus) amžiaus eigoje (gimda po gimdymo)Generalizuota: senatvėje (po 70 m. visų organų masės sumažėjimas, ruda spalva, senatvinė fibrozė).

6.2.Patologinė atrofija6.2.1.Generalizuotan bado atrofija: priež.maisto stoka, malbsorbcija, maldigestija, skirtingas organų sistemų pažeidimas: pirmiausiai: riebalinis, raumeninis audinys, vėliausiai: smegenys, kauluose osteoporozė, osteomaliacija, hipoproteinemija: bado edema (pavojus gyvybei)

Pasekmės: kacheksija, marazmas.n anorexia nervosa: liesumo manija ( psichiškai pagrįsta) mergaitėms brend.amž.ir jaunoms moterims, bjaurėjimasis maistu iki bado atrofijos.

n prie sunkių chroninių ligų: infekcijos (tbc), navikinė kacheksija (stemplės Ca),

n prie endokrininės disreguliacijos: Simmonds,o kacheksija (hipofizės priekinės dalies nepakankamumas)

6.2.2. Lokali atrofijan inaktyvacijos (neveiklumo): raumenų ilgai gulint, dėl gipso imobilizacijos,n ischeminė ar vaskulinė: inkstų, smegenų dėl kraujagyslių spindžio stenozės ar kompresijos,n spaudimo:krūtinkaulio dėl aortos aneurizmos ar tumoron toksinė: dėl chroninio uždegimo ar cheminių-toksinių veiksniųn neurogeninė: raumenų dėl poliomieliton endokrininė: antinksčių žievės pastoviai naudojant kortikosteroidus

6.3.MorfologijaOrganas sumažėjęs, kiek išgaubtas, aštriais kraštais, dažnai kietesnis, kapsulė susiraukšlėjusiRudoji atrofija: šokoladinė organų (širdis, kepenys) spalva dėl lipofuscino.Serozinė ar drebutinė riebalinio audinio atrofija, gintaro spalvos dėl riebalų pigmentų.

7.MetaplazijaVienas subrendęs diferencijuotų ląstelių/audinių tipas pakeičiamas kitu subrendusiu diferencijuotų ląstelių audinių tipu.Metaplastiškas audinys, priešingai pradiniam, yra funkciškai nepilnavertis. Procesas grįžtamas.7.1. PatogenezėKamieninių ląstelių metaplazija, pati dažniausia: dėl pastovaus dirginimo rezervinės ląstelės virsta rezistentiš ku audiniu, bet praranda dalį pradinių funkcijų. Šiuo atveju ypatinga regeneracijos forma pagrįsta ne defek- to užgijimu, bet baigiasi defektine būkle.Tiesioginė metaplazija, retas procesas: vienos ląstelės be dalinimosi virsta kito tipo ląstelėmis pvz. ischeminiame inkste kraujagyslių sienelių miocitai virsta reniną gaminančiomis endokrininėmis ląste- lėmis.Netiesioginė metaplazija, reta rūšis: diferencijuotos ląstelės po proliferacijos per tarpines pakopas virsta kitos rūšies ląstelėmisRibos: epitelis niekad nevirsta jungiamuoju audiniu ir atvirkščiai.

7.2. Metaplazijos rūšysvadinamos pagal pasiektą galutinį audinį: epitelinė ir mezenchiminė.7.2.1. Epitelinė metaplazija7.2.1.1. Plokščio epitelio metaplazijan bronchų respiracinis virpamasis epitelis: dėl chroninio uždegimo, dirginimo (chr.bronchitas, bronchinė astma) bazalinių ir taurinių ląstelių hiperplazija, vieneilis epitelis virsta daugiasluoksniu plokščiu neragėjančiu, išlikus dirginimui – suragėja, o vėliau atipinės ląstelės – displa- zijan daugiaeilis cilindrinis gimdos kaklelio epitelis: dėl chroninio uždegimo virsta daugiasluoksniu plokščiun liaukinis cilindrinis prostatos, endometro epitelis: dėl uždegimo,hormoninio poveikio metaplazuoja į daugiasluoksnį plokščią, t.p. ragėjantį.n urotelis: prie urocistito, akmenligės, virsta daugiasl.plokščiu, kartais t.p. ragėjančiu.

7.2.1.2. Liaukinio epitelio metaplazijan skrandžio gleivinės epitelis: dėl chr. gastrito virsta plonųjų žarnų gleivinės

epiteliu (intestinalinė metaplazija)n plonųjų žarnų gleivinės epitelis: dėl chr.uždegimo gali vystytis skrandžio tipo gleivinė (gastralinė metaplazija)n stemplės daugiasluoksnis plokščias epitelis: dėl gastroezofagealinio refliukso pakeičiamas skrandžio (gastralinė metaplazija) arba žarnyno (intestinaline metaplazija) ląstelėmis – Barett,o ezofagitas, pasekmė adenokarcinoma.

Persistuojant veiksniams, nuteikiantiems metaplazijai g.b. sukeliama metaplastinio epitelio vežinė tranformacija.

7.2.2. Mezenchiminė metaplazijaFibroblastai gali virsti: osteoblastais, produkuoti kaulą su čiulpais, (arteriosklero- tiniai pak.arterijų sienelėje), chondroblastais, prod.kremzlę ar mioblastais (dėl citosta- tikų poveikio).Dažniausiai metaplastinis kaulo susiformavimas prie osifikuojančio miozito, chroninio raumenų suspaudimo.

8.Displazija(gr.dys-plassein – anomalija)tai ir 1)klaidinga organų ir jų dalių diferenciacija (pvz. ausies kaušelio displazija), ir 2)epitelinių struktūrų pakitimai.Prieš pastarąją displaziją pirmiau būna metaplazija ir terminas reiškia: atipinių ląstelių formų atsiradimas.8.1. Patogenezė Displazija grįžtamas pakitimas, pagrįstas dar kontroliuojama ląstelių proliferacija.Priež.: chroninis dirginimas ar uždegimas.Sunkiausias pakitimas – preneoplastinė displazija(prekancerozė).Monoklonalinė vystymosi teorija: prasideda nuo vienos transformuotos ląstelės, dėl proliferacijos išstumiamas ir pakeičiamas pradinis audinys.8.2. Morfologijan įvairus ląstelių ir branduolių dydis bei forma (pleomorphia),

n branduolių padidintas ir netaisyklingas nusidažymas (hyperchromasia),n apvalūs branduolėliai,n gausios mitozės,n epitelio poliarinio išsidėstymo (poliariškumo) netekimas.8.3.Klinikinė svarba:dysplasia ® in situ -neoplasia ® carcinomaAnkstyvos atipinės epitelio proliferacijos dar nesudarančios pilno Ca in situ vaizdo, įv.organuose turi skirtingus pavadinimus:oropharynx srityje: prekancerozinė leukoplakija (leukos – baltas, plax – plokštelė) atitinka displazija, su nenormaliu ragėjimu,krūtyje: atipinė duktalinė ir lobuliarinė epitelio hiperplazija,gimdos kaklelyje: lengva displazija CIN I (cervikalinė intraepitelinė neoplazija) atipinės ląstelės bazaliniame plokščio epitelio trečdalyje,

vidutinė CIN II atipinės ląstelės bazaliniame ir viduriniame epitelio trečdalyje,

sunki CIN III beveik visiškas normalaus epitelio išstumimas, nuoseklus vystymasis į karcinomą vietoje (Ca in situ).