Kvepavimo ligos

Kvėpavimo organų ligos

Bronchitas

Vaikų bronchitas paprastai būna ūminis. Dažnai jis yra virusinės kilmės, sukeltas “plintant” nosiaryklės uždegimui, kuris apima visą plaučių medį. Dažniausiai sergama žiemą daugiau drėgno klimato zonose. Vaikas kosti sausai, ypač naktį, po to kosulys tampa produktyvus (pradedama atkosėti skrėplių) .Temperatūra gali ir nepakilti. Kosulys kartai būna “švilpiantis” ir verčia galvoti apie astmą; iš čia pavadinimas “dusinantis bronchitas” , arba “astminis bronchitas” . Šis kosulys net gali sukelti vėmimą, kurio metu vaikas tam tikram laikui pašalina gleivių perteklių: intensyviai susitrukiant pilvui, po to aktyviai iškvepiant plaučiai “nudrenuojami” , kartu iš skrandžio išvalomos gleivės, kurias vaikas galėjo nuryti.

Bronchitas, arba “virusinė bronchopneumopatija”

Kaip rodo pavadinimas, kalbama apie “distancinį bronchoalveolinį susirgimą” (bronchiolių susirgimą). 80% jo atvejų būna virusinės kilmės, tris ar keturias pirmąsias dienas ligą lydi nosiaryklės uždegimas, otitas ir akių (konjuktyvitas) infekcija; tik paskui atsiranda kosulys. Jis sausas, ilgalaikis, verčiantis galvoti ir apie kokliušą. Vėliau kvėpavimas tampa sunkus, švilpiantis. Vaikas stengiasi įkvėpti daugiau oro, jo krūtinė išsipučia, lūpos kartais pamėlsta, rodydamos kvėpavimo nepakankamumą. Vaiko temperatūra gali būti arba aukšta, arba visai normali. Klinikiniai požymiai (švilpimas, krūtinės ląstos išsiplėtimas) verčia galvoti apie astmą. 25-32% vaikų, sirgusių bronchiolitu, vėliau suserga bronchine astma. Vaikui augant, liga dažnai palengvėja netgi pačiais sunkiausiais atvejais, bet aišku, kad ji priklauso nuo sukėlusio viruso. Abiem atvejais gydymą gali gerokai palengvinti bronchų ir bronchiolių nudrenavimas, ausų, nosies, gerklės išvalymas, ventiliacija, tik reikia stengtis išvengti ligos paūmėjimo. Iš tikrųjų dažniausiai vaikai atkrinta užsikrėtę nuo kitų.

Bronchų išsiplėtimas

Tai nedažna liga, bet kartais būna vaikystėje persirgtų ligų, tokių kaip pirminė tuberkuliozė, kokliušas, tymai, pasekmė; ligą taip pat gali sukelti įvari anksčiau minėta ir užleista patologija, pavyzdžiui, nosiaryklės uždegimas, sinusitas, kūdikių bronchų ir plaučių infekcijos. Šiai ligai būdingas, kaip rodo pavadinimas, kai kurių bronchų išsiplėtimas, tam tikri “mazgai” arba “karpos” , kuriuos galima pamatyti ant medžių šakų. Išsiplėtimai yra tikri pūlių rezervai, kuriuos reikia žūtbūt pašalinti. Valyti juos yra būtina.

Vaikų astma

Tai yra spazmiška bronchiolių liga, kuri truputį skiriasi nuo suaugusių astmos. Net jei kai kurie priepuoliai yra “sausi” ir psichosomatinės arba alerginės kilmės, vaikui tai dažniausiai sumažėjusio bronchų pralaidumo, lėtinio nosiaryklės uždegimo, kosulio padarinys. Apskritai vaikai yra labai jautrūs bet kokai psichinei ar fizinei agresijai. Mechanizmas: dažniausiai bronchiolė, veikiama išorinio veiksnio taip pat, infekcijos, susitraukimo momentu spazmuoja, ir vaikas dūsta. Jis nebegali pašalinti oro iš plaučių, o jei spazmas trunka ilgiau, uždegimas (kuris apima mažuosius bronchus) ir gleivių antplūdis ima trukdyti ir iškvėpti, ir įkvėpti. Šis “pernelyg didelis” susitraukimas ir su juo susijęs švilpimas primena pradurtą pūslę: oras iš jos išeina švilpdamas. Pagaliau kvėpuoti trukdo ir grynai alerginiai veiksniai. Šiuo atveju ypatingai jautriai reaguoja nosies arba bronchų gleivinė, ji gali būti paburkusi keletą valandų ar keletą dienų. Toks spazmas gali sukelti ir gausią gleivinės sekreciją. Nosis bėga, vaikas ima čiaudėti (sloga) arba kosėti ir švilpti (astma). Visi šie sutrikimai dažnai būna tarpusavyje susiję t.y. kyla vienas iš kito, arba izoliuoti, t.y. atsiranda daugiau ar mažiau alergiškoje zonoje.

Mukoviscidozė

Ši liga dažniausiai pasitaiko kartu su sunkiomis genetinėmis ligomis. Trys milijonai prancūzų, patys to nežinodami, yra šios ligos geno nešiotojai. Šiandien ji mažai žinoma, kai tuo tarpu Prancūzijoje ja serga daugiau kaip 5000 vaikų, tai yra vienas naujagimis iš 2000. Vaikai, sergantieji lėtine, neužkrečiama liga, kenčia nuo širdies ir kvėpavimom nepakankamumo, kylančio dėl bronchų užsikimšimo lipniomis ir sunkiai pašalinamomis gleivėmis; prisideda virškinimo sutrikimai, kurie dažnai stabdo harmoningą vaiko augimą.

Gydant šią ligą, greta medicininių priemonių labai svarbu taisyklingas kvėpavimas ir ventiliacija; tėvai ir terapeutas turi kaip galima geriau padėti nudrenuoti užsikimšusius bronchus. Labai svarbu vaiką išmokyti pašalinti gleives aktyviomis atsikosėjimo ir plaučių ventiliacijos priemonėmis, bet šalia to reikia stengtis pakeisti bronchų gleivių sudėtį. Tuomet atliekama krūtinės ląstos mankšta arba stuksenant rankomis, arba nedideliais vibratoriais. Procedūras reikėtų kartoti mažiausiai kas dvi tris dienas. Kasdieninės drenavimo ir ventiliacijos procedūros- drauge su atsikosėjimą lengvinančiomis priemonėmis ir patalpų drėkinimu- padeda išvengti bronchų užsikimšimo bei infekcijų ir skatina vaiko augimą. Neabejotinai ši liga ir jai gydyti būtinas režimas gali turėti ir trumpalaikių, ir ilgalaikių psichologinių pasekmių. Šiuo atveju padėti galėtų atsipalaidavimas ir savo ligos supratimas.

Skrandžio ir stemplės refliuksas

Jis pasitaiko pirmaisiais gyvenimo metais; vidutiniškai serga vienas iš 500 naujagimių. Patalogiją rodo sutrikęs virškinimas (blogai veikia stemplė),o tai trikdo kvėpavimą. Stemplės gleivinė gali būti sudirginta. Tada į bronchus galima įtraukti skrandžio turinio. Kvėpavimo arba gerklės, ausų, nosies ligų klinikiniai požymiai pasirodo jau per pirmuosius šešis kūdikio gyvenimo mėnėsius. Kūdikis gali pamėlinuoti, kartais blokuojamas jo kvėpavimas, jis kosėja naktį (spazminis kosulys). Mažylis gali sirgti nosiaryklės uždegimu ir otilu.

Kosulys

Jį sukelia iš plaučių besiveržiantis oras, priverstinai susitraukus iškvepiamiesiems raumenims ir užsivėrus balso plyšiui. Kosulys turi būti veiksmingas-pašalinti gleives. Toks pat procesas čiaudant vyksta nosyje. Kosulys gali kilti sergant nosiaryklės uždegimu arba plaučių uždegimu. Tai refleksinis veiksmas, leidžiantis apsaugoti plaučius nuo bet kokio užteršimo. Iš pradžių kosulys dažnai būna sausas, po to gali virsti švilpiančiu dusuliu arba drėgnu ir veiksmingu kosuliu. Taigi kosulį reikia vertinti ir neprasminga jaudintis, jog vaikas naktį kosti. Kiekvienas kosulio protrūkis miegant padeda pašalinti gleives, kurios kaupiasi bronchuose arba gerklėje ir ryklėje.