Kryžmažiedžių (Cruciferae) šeima

Ši šeima dar yra vadinama bastutinių (Brassicaceae), augalai yražoliniai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai. Šaknys dažniausiaisustorėjusios (šakniavaisiai). Pirmaisiais metais išauga lapų skrotelė.Lapai pražangūs, be prielapių. Šaknis pagrindinė, išsišakojanti. Kai kuriųkultūrinių augalų – kopūstinių, kaip grižčio (sėtinio) – ji pakitusi įšakniavaisį. Žiedynas – daugumos augalų yra kekė. Žiedai keturnariai,taisyklingi, bet diferencijuoti., t.y. dviejų ratų kuokeliai kaitaliojasisu 4 kryžmai išsidėsčiusiais vainiklapiais. Išoriniai 2 kuokeliaitrumpesni, o vidurinio rato 4 ilgesni. Mezginė dėl netikros pertvaros yradvilizdė, parakarpinė. Vaisius – ankštara arba ankštarėlė, rečiau skersaisutrupanti nariuota ankštara. Atsidarius vaisiui, išlieka sėklasotis supertvara. Sėklos vystosi iš lenktinių sėklapradžių. Jos beveik beendospermo. Tačiau sėklaskiltėse yra aliejaus. Kai kurių kryžmažiedžių augalų sėklose ir lapuose, šaknyse estiglikozidų (sinirgino, sinapino), o sekrecinėse ląstelėse – fermentomirosinazės, kuris, kramtant kopūstą, glikozidus skaido į garstyčių aliejųir cukrų. Aitrus aliejaus kvapas jaučiamas piene, kai galvijai gausiaišeriami šių augalų lapais arba šakniavaisiais. Gyvuliai, ypač arkliai, galiapsinuodyti garstuko, pokliaus, pikulės, tvertiko žole. Daugumas šios šeimos genčių augalų vystėsi Šiaurės pusrutuliovidutinio klimato, daugiausia Viduržemio jūros kraštuose. Plačiai vartojamos daržovės daugiausia yra bastučio (Brassicia)genties. Tai įvairūs kopūstai (B. oleracea ), valgomasis griežtis (B.napus), ropė (B. rapa), taip pat ridikai, ridikėliai (Raphanus satinus).Pašariniai augalai yra lapinis kopūstas (B. oleracea), pašarinis griežtis(B. napus), turnepsas (B. rapa) ir atmainos: kūzikas, ropinis kopūstas.Baltoji garstyčia (Sinapis alba) gali būti žalioji trąša. Svarbiausi aliejiniai augalai yra sareptinis bastutis (B. juncea),

baltoji garstyčia, žiemkentys rapsas (B. napus). Prieskoninis augalas,turintis nemažai C vitamino, yra krienas. Valgomos garstyčios gaminamos iriš juodo bastučio sėklų. Vaistiniai augalai yra baltoji garstyčia, juodasisbastutis (B. nigra), rapsas, žvaginė (Capsella), rėžiukaitis – Šiaurėjepriešskorbutinis. Antiseptinis garstyčių aliejaus glikozidas apsaugoraugintas daržoves nuo pelėsių. Yra daug ir sėklinių piktžolių: garstukas (Sinapis arvensis),(Barbarea), tvertikas, poklius, pikulės, kurios nuo seniai auga įvairiosekultūrose. Čiužutės, pipirinės (Lepidium) vaisiai yra sparnuoti. Seniaualiejui augintą judrą (Camelina) tapo linų piktžole, nes į sėmenis panašiasjos sėklas sunku išvalyti. Aguoninių ir kryžmažiedžių šeimos drauge su žvirbliarūtinių(Fumariaceae) ir kaparinių (Capparidaceae) šeimomis jungiamos įaguonžiedžių (Rhieadales) būrį. Šeimoje yra apie 350 genčių ir apie 3000 rūšių. Paplitę visamepasaulyje, didžiausia įvairovė Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose,Viduržemio jūros regione, pietvakarių ir vidurinėje Azijoje. Lietuvojeužregistruota 40 genčių ir 90 rūšių.

Vaisius – ankštaraRapsai (Brassica oleifera). Rapsai žinomi ir auginami jau nuo 4000m.pr.m.e. Jų tėvynė-Olandija ir Anglija. Rapsų lapai stiebo apačioje yra sukoreliais, o viršuje – apglėbiantys stiebą – melsvo atspalvio. Žiedynas –kekė. Žiedai nedideli, gelsvi, turi nektaro. Vaisius – ankštara, joje – 40-50 sėklų. Sėklos apskritos, tamsiai rudos, labai smulkios. 1000 sėklųsveria apie 3-7 g. Rapsai – vienmečiai augalai. Jų šaknys – liemeninės, ilgos, smarkiaiišsišakojusios plonomis šaknelėmis. Tačiau paima tik lengvai vandenyjetirpstančias medžiagas. Stiebas stačias, gerai išsivystęs, iki 1 m. aukščioir daugiau, šakotas, su melsvu ar violetiniu atspalviu, padengtas vaškosluoksniu. Žieminiai rapsai rudenį išaugina 5-9 lapų skrotelę, o stiebaspradeda vystytis kitų metų pradžioje. Rapsai yra žieminiai ir vasariniai. Tai ilgadieniai augalai. Klimatui

ir dirvožemiui gana reiklūs. Gerai auga esant drėgnam ir švelniam klimatui.Žieminiai – jautrūs žiemojimo sąlygoms. Rapsai labai anksti sužaliuoja,nupjauti gerai atželia. Žieminių rapsų sėklose – 45-50 ( aliejaus,vasariniuose – 32-35 (. Rapsų aliejus tinka maistui tik pašalinusmedžiagas, sutiekiančias nemalonų kvapą ir skonį. Nevalytas rapsų aliejusgali būti naudojamas kaip techninis. Rapsų išspaudos – puikus koncentruotas pašaras gyvuliams ir paukščiams.1 kg rapsų išspaudų prilyginamas 1 pašariniui vienetui. Išspaudos turi iki37 ( baltymų ir 10 ( riebalų. Jis išbalansuotas pagal nepakeičiamas aminorūgštis. Nukulti rapsų stiebai ir ankštarėlės gali būti naudojamos furfurolui irceliuliozei gaminti. Rapsai taip pat tinka žaliam pašarui ir silosui. Jeimedingi – iš 1 ha pasėlio bitės surenka apie 100 kg medaus.

Kopūstai (Brassica oleracea). Tai vienos seniausių Europietiškos kilmėsdaržovių. Jie kilę iš krūminių kopūstų (Brassica silvestris), kurie irdabar auga Viduržemio jūros ir Vakarų Atlanto vandenyno pakrantėse. Šilaukinių kopūstų rūšis, susikryžminusi su kitomis laukinėmis rūšimis, davėpradžią žmogaus veiklai – dabartinėms kopūstų rūšims, porūšiams, formomsbei veislėms sukurti. Kopūstinės daržovės labai plačiai paplitusios tiek pietiniuose, tiekšiauriniuose kraštuose. Jos ilgainiui prisitaikė prie vietos sąlygų irgerai auga bei dera įvairiomis klimatinėmis sąlygomis. Mūsų daržuose auginamos šios Europietiškos kilmės kopūstų rūšys irporūšiai: gūžiniai baltieji kopūstai, gūžiniai raudonieji, gūžiniaigarbanotieji, briuseliniai, žiediniai, ropiniai, lapiniai kopūstai,brokoliai. Pekino ir Kinų kopūstai kilę iš Rytų Azijos. Kopūstai yra vienmečiai ir dvimečiai. Turi tvirtą šaknų sistemą, ypačgūžiniai, lapiniai ir briuseliniai. Kopūstai darže (išskyrus brokolius,

žiedinius ir Pekino) pirmaisiais metais išaugina sutrumpėjusį stiebą sudaug lapų, standžiai susiglaudusių į apvalią, ovalią ar plokščią gūžę.Lapai žali, kartais su violetiniu atspalviu ar padengti vaško sluoksniu,mėsisngi, trumpakočiai, išgaubti. Antraisiais augimo metais išaugina 60-200cm stiebą, vėlyvosios veislės šakojasi daugiau. Ant stiebo išauga 3000-4000ir daugiau žiedų. Jie geltoni arba šviesiai geltoni. Žydi 20-50 dienų.Apsivaisinimas kryžmiškas. Vaisius – ankštara, sėklos rutuliškos, smulkios,išlieka daigios 4-6 metus. Kopūstai yra ilgadieniai augalai, pakelia žemątemperatūrą, prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų. Lyginant su kitomis daržovėmis, jų auginama daugiausiai ir nuimamididžiausi derliai. Maistui įvairiai paruošti tinka beveik ištisus metus, jųatliekos labai tinka pašarui.

Sėjamoji pipirinė (Lepidium sativum). Pipirnės tėvynė – Egiptas. Šiuo metuji auginama visame pasaulyje. Tai augalas kurį galima užsiauginti ištisusmetus. Žiemą pipirnės galima užsiauginti indelyje ant sudrėkinto filtriniopopieriaus. Sėklos sudygsta jau 2-3 dieną, o prasiskleidus skilčialapiams,jasgalima nukirpti ir vartoti maistui. Tai vienmetis augalas. Iš pradžių išauga vešli lapų rozetė, kiek vėliau– 50-90 cm aukščio žiedynstiebis. Žiedai balti, šviesiai violetiniai arrožiniai. Vaisius – kiaušiniška ankštara. Sėklos rudos arba rusvos. Pipirnės labai nereiklios dirvožemiui, šviesai, netgi temperatūrai.Lauke geriau auga trąšioje, drėgnoje žemėje. Maistui vartojami jauni lapai ir sultingi ūgliai. Pradėjusi žydėtipipirnė maistui netinka. Lapuose ir liaunuose stiebeliuose susikaupianemažai askorbino rūgšties, karotino, rutino, vitaminų,įvairių mineraliniųmedžiagų, sieros junginių, nuo kurių priklauso specifinis aštrokas kartusprieskonis, primenantis ridikėlius. Tinka salotoms, sriuboms, padažamspagardinti.

Baltoji garstyčia (Sinapis alba). Baltoji garstyčia – vienmetis augalas.Kaip prieskoniniai ir vaistiniai augalai, jau buvo žinomos senovės

Graikijoje ir Romoje. Vėliau, išmokus išgauti aliejų, pradėtos auginti irkaip aliejiniai augalai. Baltoji garstyčia – žolinis augalas. Stiebas status, 20-50 cm aukščio,šakotas, su briaunotomis vagelėmis, plikas arba apaugęs šiurkščiaisplaukeliais. Lapai kotuoti, dažniausiai pailgai kiaušiniški, suskaldyti,stambiais dantytais kraštais. Žiedynas – skėtiška žydėjimo metu pailgėjantikekė. Žiedai šviesiai geltoni. Vaisius – plona, plaukuota, su aukštynužlinkusiu koteliu ankštara, kurioje būna 2-3 apvalios, rusvos arba balsvossu smulkiais taškeliais, aštraus skonio aliejingos sėklos. Augalas nelepus, gerai auga puriose, trąšiose dirvose, nepakenčiarūgščių dirvų bei ilgalaikių sausrų. Derlius nuimamas kai augalai pradedagelsti ir nukrinta lapai, o apatinės ir vidurinės ankštaros subręsta. Kaip prieskonis vartojamos baltųjų garstyčių sėklos. Sėklose yra 1.5 (glikozido sinigrino. Iš fermentuotų sėklų gaminamas eterinis garstyčiųaliejus, kurio sudėtyje yra apie 40 ( alilo, 50 ( krotonilo, cinalilo irkitų veikliųjų medžiagų. Maltos arba sveikos baltosios garstyčios sėklostinka marinatams paskaninti, konservuojant agurkus, pomidorus, jų dedamaruošiant grybus, žuvį, į sriubas, faršą. Kartaus skonio garstyčių aliejusnaudojamas muilo gamybai. Anksti pavasarį jauni garstyčių lapai vartojamisalotoms. Garstyčių lapai žadina apetitą, gerina virškinimą. Medicinojegarstyčių trauklapiai naudojami reumatinio pobūdžio skausmams malšinti,jais gydomi gerklės ir kvėpavimo takų uždegimai. Garstyčios – medingas augalas, kartais sėjamos kaip žalioji trąša, nesgerai dezinfekuoja užkrėstą dirvą.

Lapinė garstyčia (Brassica juncea). Tai vienmetis augalas per vegetacijąužauginantis šakotą, statų, 50-150 cm aukščio stiebą. Vegetacijos pradžiojeaugalai užaugina kotuotų, lyriškų, negiliai iškarpytų lapų rozetę.Viršutiniai lapai paprastai bekočiai, smailiaviršūniai, dažniausiai visiplaukuoti. Žiedai smulkūs, šviesiai geltoni, sutelkti į varpiškus žiedynus.

Vaisius – siaura 2-4 cm ilgio ankštara su pailgu snapeliu. Lizde būna 6-12apvalių, tamsiai rudų arba geltonų sėklų vos pastebimai raukšlėtupaviršiumi. Žydi nuo birželio pradžios iki rudens. Sėklas subrandina nevienu metu. Augalas nereiklus dirvožemiui, šilumai ir drėgmei. Sėjamaanksti, tiesiai į dirvą, nes suvėlinus sėją, augalai greitai užauginažiedynstiebius, lapai sukietėja ir pasidaro nebeskanūs. Salotoms garstyčiųlapai renkami kol dar nesusiformavo stiebai. Lapuose yra 80-100 mg( vitamino C, karotino, garstyčių eterinioaliejaus, teikiančio aštroką prieskonį ir kvapą, kalcio ir geležies druskų.Iš garstyčių ruošiamos šviežios salotos, verdamos sriubos, žiemaigalimapasiruošti sūdytų konservuotų garstyčių lapų sriuboms.

Griežčiai (Brassica napus). Griežčiai kilę iš Viduržemio jūros pakrantės.Tai dvimetė daržovė. Maistuivartojami šakniavaisiai. Jie valgomi žali ir virti. Juose nemažamineralinių medžiagų, vitamino C, 4-5 ( cukraus, 45 ( baltymų. Valgiuivartojami geltonšakniai, pašarui – baltašakniai griežčiai. Baltašakniuosedaugiau sausos medžiagos, jie geriau laikosi žiemą, bet neskanūs. Griežčiai gerai dera pakankamai drėgnose priemolio ir priesmėliodirvose. Griežčiai gerai auga po visų daržovių, išskyrus kopūstines, nesjuos puola tie patys kenkėjai ir ligos. Griežčiai sodinami daigais irsėjami sėklomis. Sodinant daigais, gaunamas didesnis derlius, šakniavaisiaiesti geresnės kokybės.

Ropės (Brassica rapa). Ropės kilusios iš Vidurinės Azijos. Tai dvimetė,greit auganti daržovė. Lapaižali, žiedynas stiebo viršūnėje plačiai išsiskleidęs. Ropės gerai auga lengvo priemolio ir priesmėlio puveningoje dirvoje.Ropės auginamos iš sėklų. Sėklos palyginti smulkios – 600 sėklų sveria 1 g.Šakniavaisiai vartojami virti ir žali. Juose nemaža vitamino C.

Vaisiai – trūkvaisisValgomasis ridikas (Raphanus satinus). Ridikai – viena seniausiai žinomųdaržovių. Manoma, kad jie kilę iš Mažosios Azijos ir į kitas šalis patekoiš Egipto. Juos valgė, iš jų sėklų buvo spaudžiamas aliejus. Ridikus kartu su kitomis daržovėmis aukodavo šviesos ir saulės dievuiApolonui. Ridikai būna vienmečiai ir dvimečiai. Dvimečiai ridikai pirmaisiaismetais išaugina stambų apvalų baltos, rožinės, raudonos, violetinės,geltonos, pilkos ar net juodos spalvos šakniavaisį ir tvirtą lapų rozetę.Šakniavaisio vidus baltas ar neryškiai rausvas. Lapai tvirtu kotu,plaukuoti. Antraisiais metais išauga šakotas stiebas, kurio viršūnėsesusiformuoja žiedynai su stambiais baltais ar rožiniais žiedais. Augalaskryžmadulkis, vaisius – ankštara. Ridikai nereiklūs šilumai. Geriausiai auga vidutinio sunkumo silpnairūgščioje puveningoje dirvoje. Nemėgsta gryno smėlio ar molio dirvų,nepakenčia šviežio mėšlo. Sausose dirvose augę ridikai esti kietesni iraštresnio skonio. Ridikuose yra vitaminų C, B, šiek tiek karotino, cukrų (gliukozės,fruktozės, sacharozės ir maltozės), mineralinių medžiagų (kalio, geležies,silicio). Specifinis ridikų kvapas ir skonis priklauso nuo sieros junginiųturinčio garstyčių aliejaus. Ridikuose yra lizocino turinčio antibiotinįpoveikį, todėl jau nuo seno liaudies medicinoje naudojami bronchitams irkvėpavimo takų ligoms gydyti. Kosmetikoje ridikų sultys naudojamos plaukų šaknims stiprinti. Maistuidaugiausiai vartojami žali ridikai.

Ridikėlis (Raphanus satinus). Ridikėlis – artimas ridikų giminaitis. Netgimanoma, kad viduramžiais jie selek- cijos būdu buvo išvesti iš ankstyvųjųridikų rūšių. Nuo pirmųjų ridikėlių atmainų iki dabartinių veislių sukūrimopraėjo šimtmečiai. Šiandien žinomi apvalūs, pailgi, cilindriški, balti,raudoni ar dvispalviai ridikėliai. Ridikėlis – vienametis ilgadienis augalas. Apatiniai tikrieji jo lapailyriški, viršutiniai – pertraukti su stambesne viršutine ir keletu

smulkesnių apatinių dalių. Lapų ridikėliai išaugina nedaug. Išsivysčiusšakniavaisiui, išauga šakoti stiebai, kurių viršūnėse susiformuojažiedynai. Žiedai balti arba rožiniai, stambūs. Vaisius – ankštara, kuriojesubręsta šviesiai rusvos, pilkos sėklos. Ridikėliai – pati ankstyviausia pavasarinė daržovė. Jie gerai deraįvairios sudėties dirvožemiuose. Ridikėliai nereiklūs šilumai. Augalasmėgsta saulėtas vietas, tačiau šiltu oru, jei trūksta drėgmės, užaugakieti, sumedėję ir kartūs, beveik netinkantys maistui ridikėliai. Peraugęridikėliai sukietėja ir jų skonis suprastėja. Ridikėliuose yra C, B grupės vitaminų, karotino. Anksti pavasarį kaišviežių daržovių ne taip daug, jie labai vertinami. Ridikėlių spalva irskonis žadina apetitą, palankiai veikia virškinimą. Liaudies medicinojeridikėlių sultys su medumi vartojamos kosuliui sušvelninti, iš jų daromikompresai nušalusioms vietoms gydyti.

Vaisiai – ankštarėlėValgomasis krienas (Armoracia rusticana). Krienas – daugiametis augalas,kilęs iš Pietų Europos. Lietuvoje krienas auginamas daržuose, tačiaupasitaiko ir sulaukėjusių. Krienų stiebas aukštas (60-100 cm), šakotas, plikas. Pamatiniai lapaisveiki, kotuoti, dideli, širdiškais ar apvaliais pamatais, viduriniai –plunksniškai suskaldyti, viršutiniai beveik bekočiai, lancetiški, dantyti,viršūniniai – lygiakraščiai, linijiški. Žiedai balti, labai kvapūs,sukrauti kekėse. Vaisius – pailga ankštara. Krienams augti labiausiai tinka giliai įdirbtos puveningos priemoliodirvos, – šaknys išauga mėsingos, storos. Krienai dauginami šaknųauginiais. Juos nukasus žemėje lieka daug smulkių šaknelių, kurios greitatželia, juos sunku išnaikinti, todėl netikslinga krienus auginti vidurįdaržo. Krieno šaknyse susikaupia nemažai fitoncidinių medžiagų, iki 160 mg(vitamino C, natrio, kalio, magnio, kalcio, fosforo, geležies, druskų,angliavandenių. Krienus vertina viso pasaulio kulinarai. Tarkuoti krienaitinka prie šaltų mėsos užkandžių. Krienų šaknų skiltelių dedama

koncervuojant (raugiant, marinuojant) agurkus ir kitas daržoves. Liaudies medicinoje krienų sultys, ištraukos ar košelės naudojamos kaikurioms virškinamojo trakto ligoms gydyti. Praskiestomis krienų sultimisrekomenduojama skalauti burną, esantgleivinės uždegimui, sergant angina,tonzilitu. Krieno lapai malšina skausmą. Kaip kosmetinė priemonė krienai naudojami įvairioms kaukėms, balinapigmentines dėmes.

Vaistinis rėžiukas (Cochlearia officinalis). Tai daugiametis arba dvimetisaugalas, paplitęs visoje Vidurio Europoje. Lietuvoje savaime neauga. Stiebas stačias arba kylantis, plikas, 15-40 cm aukščio. Skroteliniailapai ilgakočiai, platūs, kiaušiniški, lygiakraščiai arba nelygiais,išsilenkusiais kraštais. Stiebiniai lapai kiaušiniški arba apskriti,dantyti, bekočiai, širdiškais pamatais apkabinę stiebą. Žiedelis baltas.Sėklos labai smulkios. 1000 sėklų sveria 0.7 g. Vaistinis rėžiukas gerai auga kiekvienoje vidutinio drėgnumo dirvoje.Dauginamas sėklomis, sėjant jas vasaros pabaigoje tiesiog į nuolatinęaugimo vietą. Tą patį rudenį susiformuoja lapų skrotelė, kuri išsilaiko peržiemą, todėl, atkasus sniegą, galima pasiskinti lapų salotoms. Ankstipavasarį ima stipriau augti ir žydėti. Vaistinio rėžiuko lapuose yra daug vitamino C, o nuo juose esančioeterinio aliejaus (0.03-0.04 () augalas yra aštraus, garstyčias primenančioskonio. Švieži lapai, nuskinti žiemą ar anksti pavasarį, tinka vartoti atskiraiar kaip priedas prie salotų ir berti ant sumuštinių.

Dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense). Vienmetis augalas. Lietuvoje savaimeauga laukuose, daržuose, dykvietėse ir kitur kaip piktžolė. Stiebas stačias, briaunotas, 10-40 cm aukščio. Lapai bekočiai, pailgi,strėliškais pamatais, dantyti. Vainikėlis baltas. Vainiklapiai 3-3.5 mmilgio. Vaisius – beveik skrituliška ankštarėlė 12-18 mm ilgio, sudaugiasėkliu lizdu. 1000 sėklų sveria 1.49 g. Dirvinė čiužutė laukuose auga kaip piktžolė ir jos sėklų galimapasirinkti. Dirvai ji nereikli. Sėjama rudenį arba anksti pavasarį.

Auginant kasmet toje pačioje vietoje, kasmet sėti nereikia, nes sėklospasisėja pačios. Sėklos renkamos kai pagelsta ankštarėlės. Sėklų užaugadaug, jos turi česnako prieskonį. Dirvinės čiužutės sėklos gana plačiai vartojamos kaip prieskonisrūkytai mėsai, ypač tinka dėti į lietuvišką skilandį

Vaisiai – riešutėlisRytinė engra (Bunias orientalis) pasitaiko visur šiukšlinose vietose,pakelėse, pūdymuose. Ji gali būti naudojama silosui. Didelis dvimetiskryžmažiedis augalas su šakotu stiebu, stambiai pjūkliškai karpytaislapais, trikampe viršutine skiltimi ir ietišku pagrindu. Viršutiniai lapaisusiaurėję, lacentiški. Augalas grubus, nelygus, su geltonais medingaisžiedais ir rutuliškais nelygiašoniais dvilizdžiais bei dvisėliais vaisiais.Daržinė mėlžolė (Esatis tinctoria) pasitaiko kaip laukinis augalas Rusijospietinėje dalyje, taip pat auginama mėlynų dažų gamybai.

Išvados. Bastutinių šeima gana svarbi ūkiniu požiūriu. Joje daug kultūriniųaugalų. Šiai šeimai priklauso daug daržovių, kurios yra būtina mūsųkasdieninės mitybos dalis. Tai daug šakniavaisinių, lapinių ir prieskoniniųdaržovių. Daug kryžmažiedžių yra pašariniai augalai, tinkantys žaliampašarui bei silosui. Išspaudos yra puikus koncentruotas pašaras gyvuliamsir paukščiams, turintis baltymų, riebalų, išbalansuotas pagal aminorūgštis. Iš daugelio bastutinių augalų sėklų spaudžiamas techninis irmaistinis aliejus. Kryžmažiedžių šeimos augalai – geri medingieji augalai.Tarp jų yra dekoratyvinių augalų bei piktžolių.

[pic]

[pic][pic][pic] Lapų formos.[pic]Ankštarų tipai.