Kraujas. Jo grupės ir sudėtisKraujas
Kraujas (lot. sanguis) – cirkuliuojantis jungiamasis audinys, sudarytas iš skystos kraujo plazmos ir kraujo kūnelių.Kraujo funkcijosaprūpina audinius deguonimi, maisto ir kitomis medžiagomis; išgabena iš audinių anglies dvideginį ir kitas medžiagų apykaitos atliekas; dalyvauja organizmo apsauginėse reakcijose; kovoja su ligas sukeliančiais mikroorganizmais; geba krešėti ir kt.
Kraujo sudėtisKraujo plazma (55 – 60 proc.)Kraujo kūneliai (40 – 45 proc.)EritrocitųLeukocitųKraujo plokštelių – trombocitų
Kraujo plazma Kraują sudaro kraujo ląstelės ir skysta dalis – kraujo plazma. Didžiausią kraujo plazmos dalį sudaro vanduo, apie 6-8% sudaro kraujo baltymai. Eritrocitai Eritrocitai – raudonosios kraujo ląstelės. Tai disko formos, abipus įgaubtos ląstelės, neturinčios branduolio. Eritrocitų funkcijosAprūpina audinius deguonimi ir šalina iš jų anglies dioksidą. Padeda palaikyti organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Dalyvauja organizmo vandens ir druskų apykaitoje. Svarbus kraujo krešėjimui. Eritrocitų sutrikimai Eritrocitozė – eritrocitų padaugėjimas kraujo tūrio vienete. Eritremija – eritrocitų, hemoglobino, leukocitų ir trombocitų padidėjimas kraujo tūrio vienete. Mažakraujystė – eritrocitų kiekio sumažėjimas kraujyje Leukocitai Leukocitai skirstomi į grūdėtuosius ir negrūdėtuosius:Granuliocitai, arba grūdėtieji leukocitai (lot. granulocyti) – jų citoplazmoje gausu tam tikrų granulių, o branduoliai susideda iš segmentų. Be to, granuliocitų granulės skirtingai dažosi, todėl jie dar skirstomi į:neutrofilus – granulės nusidažo neutraliais dažais; bazofilus – granulės nusidažo šarminiais dažais; eozinofilus – granulės nusidažo rūgščiais dažais. Agranulocitai, arba negrūdėtieji leukocitai (lot. agranulocyti) – jų citoplazmoje nėra granulių, o branduoliai nesegmentuoti. Jie skirstomi į dvi grupes:limfocitus monocitus
Kraujo ligosAnemijaKraujo vėžysLeukemijaLimfomaHemofilija AnemijaSimptomai · Dėmesio koncentracijos pablogėjimas· Dusulys · Galvos svaigimas· Bendras silpnumas· Darbingumo sumažėjimas· Odos blyškumas· Eisenos pakitimai· Deginimas ir skausmas burnoje
· Ryškiai raudonas liežuvis· Gelsvi akių obuoliaiKraujo krešėjimasKraujo krešėjimas – biologinė kraujo savybė apsaugoti organizmą nuo kraujavimo. Kraujo krešulio susidaryme dalyvauja bent jau 13 kraujyje esančių krešėjimo faktorių:
Hemolizinė mažakraujystė SimptomaiAlpimasGalvos skausmasBlužnies padidėjimasGeltaKarščiavimasVėmimasOdos blyškumasRaumenų traukuliaiGreitas nuovargis Dažnesnis širdies plakimas
Ūminė leukemija Simptomai Dusulys Bendras silpnumasBlužnies padidėjimasDažnos infekcijos Karščiavimas Kaulų skausmaiLimfmazgių padidėjimasPolinkis kraujuotiLimfoma Simptomai KarščiavimasKūno masės mažėjimasLimfmazgių padidėjimasNaktinis prakaitavimasPadidėjusios kepenysPadidėjusi blužnisHemofilija SimptomaiKraujosrūvos Nekrešantis kraujas Stiprus kraujavimas po traumos Kraujavimas iš virkštelės Vidinis kraujavimas į sąnarius Kraujavimas į galvos smegenis Polinkis kraujuoti Kraujo grupėKraujo grupė – tai kraujo tipas, kurį lemia eritrocitų membranose esantys antigenai. Populiariausios žmogaus kraujo grupės yra ABO ir rezus faktorius (Rh). Kraujo grupę lemiantys antigenai yra baltymai, prie kurių gali būti prijungti polisacharidai.Kraujo grupės tipas· Pirmos grupės kraujas (I, 0) turi ir agliutininus, agliutinogenų jame nėra.· Antros grupės kraujas (II, A) turi agliutininus ir A agliutinogenų.· Trečios grupės kraujas (III, B) turi agliutininus ir B agliutinogenų.· Ketvirtos grupės kraujas (IV, AB) agliutininų neturi, bet jame yra A ir B agliutinogenų.Rh faktorius Rezus sistema pagrįsta agliutinogeno rezus (Rh) buvimu eritrocituose. Šį agliutinogeną, arba rezus faktorių, atrado K. Landšteineris ir A. Vyneris (1940, Austrija) bengališkos makakos Macacus rhesus kraujyje. Jis būdingas 85 % baltosios rasės žmonių. Rh turintis žmogus vadinamas rezus teigiamu (Rh+), o neturintis – rezus neigiamu (Rh–).
Medžiaga rinktawww.moku.ltwww.speros.ltwww.SVEIKATA.lt