KEMPINLIGĖ IR JOS VEIKIMO MECHANIZMAS

KEMPINLIGĖ IR JOS VEIKIMO MECHANIZMAS

ĮVADAS

Kartais retai pasitaikanti liga, dešimtmečius buvusi gydytojų ir mokslininkų dėmesio periferijoje, sukelia netikėtą biologinių medicinos pagrindų perversmą. Dar rečiau ši medicinos aksiomų kaita įgauna milžinišką atgarsį visuomenėje, lydimą perdėto susidomėjimo ir baimės, ištisoms šalims pavirsta ekonomine katastrofa, o kitas priverčia peržiūrėti jau seniai nusistovėjusias susirgimų profilaktikos normas. Šis apibūdinimas nėra nei fantastinis, nei perdėtas, jei kalbama apie spongiformines encefalopatijas ir visiškai naujo pobūdžio ligas sukeliantį veiksnį – prioną. Pastarųjų metų įvykiai – tiek galvijų spongiforminės encefalopatijos epidemija Didžiojoje Brritanijoje, tiek Creutzfeldt-Jakob ligos naujojo varianto atsiradimas – sukėlė didžiulį plačiosios visuomenės ir gydytojų bei mokslinikų susidomėjimą spongiforminėmis encefalopatijomis (priono ligomis). Plačiąjai visuomenei grėsmingas atrodė “paslaptingas” užsikrėtimo šia liga pobūdis bei daugelio priemonių, naudojamų apsisaugoti nuo kitų infekcinių ligų, neveiksmingumas. Be to, kai kuriose šalyse galvijų spongiforminė encefalopatija sukėlė katastrofiškus ekonominius padarinius. Tai vyksta nepakitus sergamumui sporadine Creutzfeldt-Jakob liga, kuri sudaro daugumą žmonių spongiforminių encefalopatijų atvejų ir nėra susijusi su galvijų spongiformine encefalopatija bei neturi epidemiologinių infekcinės ligos požymių.
Galvijų kempinligė pirmą kaartą nustatyta Didžiojoje britanijoje 1986 m. Kol buvo pradėta taikyti ryžtingos prevencinės peiemonės , toje šalyje susirgo per 177 tūkst. galvijų , daug jų buvo sunaikinta įtarus, kad jie apsikrėtę. Vien tiesioginiai nuostuoliai (kompensacijų išmokėjimas) sudarė per keturis milijardus svarų sterlingų. Netaikant specifinių profilaktikos ir

r diagnozavimo priemonių ligos sukėlėjas išplito labai plačiai, todėl susirgimų dabar pasitaiko jau daugelyje Europos valstybių.
Augant mėsos poreikiui buvo stengiamasi kuo labiau intensyvinti gyvulininkystę, galvijus buvo pradėta šerti mėsos kaulų miltais, kuriuose ir buvo aptiktas ligos sukėlėjas. Kempinškumas pasireiškia tuo, kad žuvus nervinėms ląstelėms, smegenų pjūviuose mikroskopu matomos skylės sudarė vaizdą, primenantį kempinę.
Nepaisant visų valstybinių veterinarijos, maisto kokybės priežiūros, visuomenės sveikatos ir vaistų kontrolės tarnybų pastangų, galvijų kempinligės epidemija ir naujos Creutzfeldto-Jakobo ligos formos apraiškos sukėlė tikrą sąmyšį Europos politiniame ir socialiniame gyvenime. Epidemijos prevencijos ir ligos atsiradimo priežastys aptarinėjamos aukščiausiuose tarptautinio lygio sluoksniuose, tuo tarpu valstybių viduje atsiranda vis daugiau nepatenkintųjų esama situacija.
UŽSIKRĖTIMO KELIAI
Liga gali plisti keliais būdais:
1) alimentiniu (per maistą, pašarą) gyvulius šeriant mėsos, kaulų miltais, o žmonės gaali užsikrėsti suvalgę sergančio gyvulio subroduktų (galvos, nugaros smegenis.).
2) jatrogeniniu kada liga pernešama per chirurginius instrumentus nerochirurginių intervencijų metu, per infekuotus audinius, (ragenos transplantus.) arba vartojant augimo ar gonadotropinius hormonus, kurie buvo gauti iš sergančių gyvulių.
3) paveldėjimo būdu.
4) sporadiniu
LIGOS SUKĖLĖJAS IR JO
VEIKIMO MECHANIZMAS
Pirmasis paslaptingas užkrato savybes 1989m. aprašė Kalifornijos universiteto mokslininkas Stenlis Prusineris jis nustatė, kad liga perduodama per mutuotą baltyma, kurį pavadino prionu.
Šis proteazėms atsparus baltymas randamas žmonių ir gyvūnų, sergančių perduodamomis kempinligėmis, smegenyse. Paaiškėjo, kad yra dvi šio baltymo iz
zoformos – tai ląstelinė, nepatogeninė(PrPC) ir patologinė, mutuota (PrPSc) turinčios tą pačią amino rūgščių seką, bet skirtingas konformacijas. Prionas yra 20-oje chromosomoje koduojamas 253 aminorūgščių baltymas, jo gausiau yra neuronuose, kur jis glikozilfosfatidilinozitoliu yra prisitvirtinęs prie ląstęlių membranos. PrPC yra normalus membraninis baltymas, kuris kaip manoma gali būti įtrauktas į nervinio impulso perdavimą (neurotransmisija). Taip pat yra varį surišantis baltymas. Tai turi reikšmės ląstelių rezistentiškumui kilus oksidaciniam stresui. Manoma, kad PrPC užtikrina Purkinje neuronų ilgaamžiškumą bei yra svarbus miego trukmės ir intensyvumo reguliacijai, limfocitų ir žvaigždiškų ląstelių aktyvacijai. Daugiau kaip 40% PrPC erdvinės struktūros modelio sudaro α-ir tik nedidelė jo dalis tenka b-juostoms. Tuo tarpu PrPSc atveju minėtieji 40% tenka b-juostoms. Normalūs prioniniai baltymai tolygiai pasiskirstę po ląstelės citoplazmą, o patogeniniai – koncentruojasi vezikulėse. Be to PrPSc izoforma skirtingai nuo ląstelinės yra netirpi ir atspari proteazėms ypač pažymėtinas atsparumas proteinazei K, nes ši savybė leidžia atskirti baltymų izoformas atliekant tyrimus in vitro. PrPSc yra labai atsparūs UV, jonizuojančiai radiacijoms, ekstremalioms pH reikšmėms, aukštai temperatūrai ir slėgiui.
Normalaus PrPC virsmas į nuolat save replikuojantį infekcinį PrPSc šiuo metu yra viena fundamentaliausių biologijos ir medicinos problemų. Išaiškinus šio virsmo mechanizmą, būtų galima ieškoti būdų jį blokuoti. Yra numanoma keletas šio virsmo kelių. Vienas kelias PrPSc atsirasti tai, kad PrPC įv
vyksta paveldima taškinė mutacija, dėl kurios pasikeičia baltymo struktūra ir jis virsta patologiniu. Antra galimybė yra aiškinama grandinės persukimo modeliu, kurio esmė ta, kad ląstelinės priono izoformos grandinė, patirdama tiesioginį PrPSc poveikį, išsukama ir vėl iš naujo susukama, o PrPSc čia atlieka matricos vaidmenį. Kitas virtimo būdas yra nukleacijos modelis, kurio pagrindas iš dalies lanksti PrPC konformacija, kuri prisitaiko prie patologinės izoformos konformacijos, kai abu baltymai susijungia. Taip pat yra faktų, liudijančių, kad PrPC virtimo procese dalyvauja tarpininkas-baltymas X. Manoma, kad jis veikia kaip molekulinis palydovas, kuris formuoja kompleksą su PrPc, prie kurio jungiasi PrPSc, sudarydamas trigubą kompleksą. Po to baltymas X atsikabina nuo šio komplekso ir procesas kartojasi iš naujo. Laikui bėgant tai baigiasi eksponentiniu PrPSc koncentracijos didėjimu.
Kempinligių patogenezėje galima išskirti kelis periodus: 1) PrPSc formavimąsi pagal įgytą PrPSc pavyzdį, 2) jo dauginimąsi, 3) amiloido kaupimąsi smegenyse, 4) neurodegeneracijos plėtotę pasibaigiančią mirtimi. Yra keletas numanomų ląstelės žūties mechanizmų. Vienas jų yra tas, kad PrPSc sankaupos tiesiogiai sukelia žūtį per apoptozės mechanizmą, o antras yra susijęs su prielaida, kad PrPc yra labai svarbus neuronams, kurie žūsta netekę funkcijos.
KLINIKA
Visoms kempinligėms yra būdingi saviti neurologiniai ir psichikos pakitimai. Sumišimas ir atminties praradimas, greitai progresuojantys iki rimtos smegenų žievės demencijos su ataksija, nevalingais galūnių traukuliais ir an
nomalia elektroencefalograma (EEG), priklauso klasikinei KJL. Tačiau randama daug ir kitų neurologinių simptomų, tarp jų: židininis silpnumas, skausminga neuropatija, choriforminiai judesiai, haliucinacijos, kortikalinis aklumas, pirminiai kalbos sutrikimai, svetimos rankos sindromas, bei daugelis kitų. Paprastai ligos pradžia yra lėta ir progresuojanti, tik 13proc. atvejų-ūminė, trunka vidutiniškai 7 mėn. 35 proc. atvejų dominuoja psichikos ir atminties sutrikimai, depresija; 34 proc. atvejų-neurologiniai požymiai-ataksija, nistagmas regos sutrikimai, judesių sutrikimai, svaigimas, dizartrija, drebulys; 31 proc. atvejų būna psichikos ir neurologijos sutrikimų tuo pačiu metu. Pagal duominuojančius simptomus skiriamos sekančios klinikinės K JL formos:
1) Heidenhahaino forma, dominuoja matymo suvokimo sutrikimai, žievinis aklumas.
2) Brownell-Oppenheimer forma, vyrauja smegenėlių funkcijos sutrikimai.
3) Gumburinė Garcin Brion ir Kochneviss forma, pasireiškianti demencija ir atminties sutrikimais.
4) Amiotrofinė- vyrauja piramidiniai požymiai ir psichikos sutrikimai.
5) Juvenalinė forma, dominuoja psichikos sutrikimai.
Dažniausiai ankstyvi psichikos sutrikimų simptomai yra distrofija, apatija, nerimas, nemiga, susidomėjimo praradimas. Nors bendrų ankstyvųjų neurologinių požymių nėra, didelei daliai pacientų per 4 mėn. nuo pirmųjų klinikinių požymių atsiradimo pasireiškia tokie neurologiniai simptomai kaip prasta atmintis, skausmai, jutimo sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, dizartrija. Vėliau išsivysto būdingi požymiai: demencija, smegenėlių pažeidimo bei įvairūs židininiai neurologiniai simptomai, nevalingi judesiai ir galiausiai akinetinis mutizmas. Tačiau visais kempinligės atvejais pilkoje smegenų žievės medžiagoje vyksta vakuolizacija, kuri paprastai baigiasi spongiforminiais pokyčiais. Paskutinėje ligos stadijoje pacientai būna prirakinti prie lovos ir tylūs, bet gali turėti miego-budrumo ciklą ir spontaninius motorinius judesius. Mirštama dėl antrinės infekcijos, sepsio arba nuo aspiracinės pneumonijos.
DIAGNOSTIKA
Prioninių ligų diagnozė lieka iki šiol dar neišspresta, kadangi ši liga pasižymi viena įpatybe, tai yra ji nesukelia organizmo imuninės reakcijos kas yra nebūdinga kitoms infekcinėms ligoms. Kol kas šias ligas galima diagnozuoti tik kliniškai ir atlikus (EEG). Tačiau dėl dažnai atipinės šios ligos eigos formos tai gana sudėtinga. Sukurti imunologiniai testai yra pernelyg netobuli, kad juos būtų galima taikyti diagnostikoje. Patys tiksliausi metodai yra imunohistochemija, imunoblotas ir infektabilumo nustatymas, tačiau jie yra atliekami po mirties ir užtrunka gana ilgai.
Dabartiniu metu pradėtas taikyti dar vienas testas tai tonzilių biopsija, kuri remiasi tuo, kad prionai prieš neuroinvazija replikuojasi limforetikuliniame audinyje. Tačiau šis metodas kai kurių autorių nerekomenduojamas dėl mažos naudos pacientui, pavojaus užteršti operacinę, būtinybės po biopsijos sunaikinti chirurginius instrumentus.
Kiti diagnostikos metodai tokie kaip: kompiuterinė tomografija, smegenų biopsija, genetiniai tyrimai ar kiti laboratoriniai metodai yra netikslingi, kadangi jie užtrunka gana ilgai arba nustatomi pakitimai yra būdingi kitoms neurodegeneracinėms ligoms.
GYDYMAS
Kol kas nuo šios ligos efektyvaus gydymo nėra, ligoniams taikomas simptominis gydymas ir slaugos priemonės.
PROFILAKTIKA
Viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių nuo kempinligių yra daugelyje šalių ribojamas ar iš viso uždraustas maisto produktų, kurie galėjo būti užkrėsti prionais, vartojimas, gyvulinės kilmės produktų naudojimas pašarams. Remiantis literatūra ir oficialia informacija, duomenų apie tai, kad reikėtų vengti vartoti jautienos produktus, pagamintus Lietuvoje – nėra.
Siekiant išvengti jatrogeninės kempinligės nerochirurginėms bei elektrofiziologinėms procedūroms rekomenduojama naudoti vienkartinius instrumentus. Sporadinėms ir paveldimoms ligų formoms profilaktikos priemonių nėra.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1) Astrauskas Vytautas „Prionligės“ 2003
2) „Nervų ir psichikos ligos“ 2003 Nr.1(9) 48-49psl.
3) Medicinos teorija ir praktika 2001 – 2. 177-181psl.
4) „Vet info“ 2001/1. 4-10psl.
5) www lux.lt
6) www rtn.lt
7) www medicine.lt

Leave a Comment