Gripas
Kas tai?
Ne kiekvienas peršalimas yra gripas. Tipiški gripo požymiai yra staiga pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, silpnumas, stiprus galvos ir raumenų skausmas, kartais – varginantis sausas kosulys. Neretai gripas komplikuojasi. Gripas ypač pavojingas pagyvenusiesiems ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis žmonėms. Net 90% visų mirusiųjų nuo gripo komplikacijų – asmenys, vyresni nei 65 metų arba sergantys kitomis ligomis.
Kuo pavojingas gripas?
Gripas itin pavojingas savo komplikacijomis:
• pneumonija, bronchitu;
• vidurinės ausies uždegimu (dažniausiai suserga vaikai);
• širdies raumens uždegimu (miokarditu);
• centrinės nervų sistemos susirgimais- virusiniu encefalitu, meningitu (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimu),
• raumenų uždegimu (miozitu).
Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas, nuo jos ir dažniausiai mirštama. Kiekvienais metais miršta nuo 15 iki 76 žmonių iš kiekvieno 100 000 susirgusiųjų. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1-4 mirčių nuo gripo atvejai.
Visuomenė patiria didžiulių nuostolių, gydydama gripą ir jo komplikacijas. Dėl žmonių nedarbingumo patiriama ir tiesioginių finansinių nuostolių.
Ar gripas – dažna liga?
Miestuose sergamumo lygis – 20%-50%. Tai reiškia, kad kas penktas kiekvieno Lietuvos miesto gyventojas šiais metais gali užsikrėsti gripu. Tarptautinių ekspertų paskaičiavimais kasmet rimtai susirgti gali iki 50 milijonų žmonių. Daugeliui susirgusiųjų gresia komplikacijos ir mirtis.
Kaip užsikrečiama gripu?
Paprastai užsikrečiama kvėpuojant oru, kuriame yra mikroskopinių lašelių su gripo virusu. Užsikrėtęs žmogus platina gripo virusą ir gali užkrėsti kitus per pirmas penkias ligos dienas. Norint, kad infekcija neišplistų, reikėtų sergančiuosius gripu ( kol jie visiškai pasveiks) izoliuoti namuose.
GRIPAS.
GRIPO PROFILAKTIKA
Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdingas karščiavimas, galvos, raumenų ir gerklės skausmai, bendras silpnumas, sloga, kosulys. Gripas plinta oro lašeliniu keliu, t. y. sergantis žmogus čiaudėdamas, kosėdamas ir netgi ramiai kvėpuodamas į aplinką su aerozolio lašeliais išskiria gripo virusus. Sveikas žmogus užsikrečia, gripo sukėlėjams patekus į kvėpavimo takus.
Kaip ir kitos ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos, gripas suaktyvėja šaltuoju metų periodu, kai, dažniau peršaldami, žmonės tampa imlesni infekcijai ir pagerėja virusų plitimo sąlygos. Epidemija kyla beveik kasmet, dažniausiai sausio – vasario mėnesiais ir trunka keletą savaičių.
Nors šia infekcija dažniausiai sergama nesunkiai, kartais ji gali labai pabloginti lėtinių ligų būklę, sukelti sunkias, kartais – net pavojingas gyvybei, komplikacijas (pneumoniją, bronchitą, širdies raumens, vidurinės ausies uždegimą). Per gripo epidemijas padidėja gyventojų mirtingumas, patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, epidemijų metu gripu perserga 10-20% gyventojų, visame pasaulyje nuo gripo kasmet miršta 250-500 tūkst. žmonių.
Efektyviausia apsauga nuo gripo – skiepai.
Prieš kiekvieną gripo sezoną Pasaulio sveikatos organizacija nustato tris labiausiai paplitusias gripo viruso padermes ir rekomenduoja vakcinos sudėtį, privalomą visiems vakcinų gamintojams.
2003-2004 m. sezono antigeninė gripo vakcinos sudėtis:
– A/ Moscow/10/99 (H3N2)
– A/ New Caledonia/20/99 (H1N1)
– B/Hong Kong/330/2001.
Kiekviena Lietuvoje registruota gripo vakcina dozuojama ir vartojama laikantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patvirtintos Medicininio produkto charakteristikų santraukos.
Vakcinacijos nuo gripo tikslas – sumažinti sunkių gripo formų bei lėtinių ligų komplikacijų skaičių, išvengti susirgimų ir sukėlėjo platinimo tarp aplinkinių. Pasiskiepyti ypač svarbu gripo rizikos grupėms ir jų kontaktiniams asmenims. Kadangi vakcinacija sumažina plaučių uždegimo, kuriuo gali komplikuotis gripas ir kurį gali būti sunku atskirti nuo sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS), tikimybę, skiepytis taip pat rekomenduojama asmenims, kuriems yra tikimybė užsikrėsti SŪRS.
Vakcinacija nuo gripo 2003-2004 m. sezoną rekomenduojama šioms gyventojų grupėms:
1. rizikos grupėms, kurioms gripas gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas:
senelių ir žmonių su negalia slaugos namų gyventojams;
suaugusiesiems ir vaikams, vyresniems kaip 6 mėn., sergantiems lėtinėmis širdies – kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis arba (ir) inkstų ligomis arba (ir) kuriems yra imunodeficitinė būklė;
vyresniems kaip 6 mėn. vaikams ir paaugliams, ilgai gydytiems aspirinu;
moterims, kurios gripo sezono metu bus 3-9 nėštumo mėn.;
kitiems 65 metų ir vyresniems asmenims;
2. rizikos grupių kontaktiniams asmenims:
asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir slaugos namų darbuotojams;
rizikos grupių asmenų šeimų nariams.
3. asmenims, kuriems yra tikimybė užsikrėsti sunkiu ūmiu respiraciniu sindromu (SŪRS):
išvykstantiems į teritorijas, kur registruojamas SŪRS ir jų šeimų nariams,
asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir jų šeimų nariams.
Gripo vakcina leidžiama į žasto raumenis. Vakcinoje nėra gyvų virusų, todėl ji negali sukelti gripo.
Pasiskiepijus imunitetas susidaro tik gripo virusui ir neapsaugo nuo kitų peršalimo ligų. Jauniems sveikiems žmonėms skiepai 80-90% sumažina susirgimo gripu tikimybę; pagyvenusiems ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis dėl silpno imuninio atsako ne visada pavyksta visiškai išvengti susirgimo, tačiau skiepai, ypač jei skiepijamasi keletą metų iš eilės, juos apsaugo nuo sunkių gripo komplikacijų.
Skiepytis nuo gripo reikalinga kasmet prieš prasidedant gripo sezonui: geriausia – rugsėjo – lapkričio mėnesiais, tačiau galima skiepytis ir vėliau, kol dar neprasidėjusi epidemija. Vyresnio amžiaus žmonių ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis imuninis atsakas būna silpnesnis ir išlieka trumpiau, todėl jiems patartina skiepytis rudens pabaigoje – žiemos pradžioje.
Suaugusiems ir vyresniems vaikams pakanka skiepytis vieną kartą; maži vaikai, praėjusį sezoną neskiepyti ir nesirgę, skiepijami 2 kartus (nuo pirmojo iki antrojo dūrio turi praeiti 4 savaitės), skiepyti arba sirgę – 1 kartą.
Prasidėjus epidemijai, skiepytis netikslinga. Karščiuojant ar atsiradus gripo požymiams skiepytis negalima.
Lietuvoje besiskiepijančių nuo gripo žmonių dalis yra palyginus labai nedidelė: per metus (vieną sezoną) pasiskiepija 1,6-4% visų gyventojų. Vakarų Europos šalyse, kur rizikos grupėms priklausantiems žmonėms skiepai dažniausiai yra finansuojami valstybės, kasmet pasiskiepija apie 10-22% gyventojų. Tačiau protrūkių ir epidemijų ir šiose šalyse nepavyksta išvengti, nes didžioji dalis gyventojų lieka nepasiskiepiję ir imlūs kasmet besikeičiančiam gripo virusui.
Pasiskiepyti nuo gripo galima ambulatorinėje arba visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoje, o taip pat Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro Skiepų kabinete (Kalvarijų 153, Vilnius, tel. 2159273). Kur pasiskiepyti Jūsų mieste/ rajone, patars gydytojas, kurį esate pasirinkę.