Vitaminai ir mineralinės medžiagos – tai kiekvieno žmogaus organizmui būtinos biologiškai aktyvios medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, mažakraujystės, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo, privalome kasdien savo maisto racioną praturtinti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
Mikroelementų mūsų organizmuose iš tiesų labai nemažai. Pavyzdžiui 70kg sveriančio žmogaus organizme apie 4kg sudaro gryni mikroelementai. Ir jeigu juos visus pašalinti – kūnas, tiesiog kaip koks siūlas, grius ant žemės, nežiūrint į tai, kad visi baltymai, riebalai ir angliavandeniai liks kartu su juo. Viduje mūsų organizmo nevyksta nei viena reakcija, kurioje nedalyvautų mikroelementai. Nežiūrint į jų svarbą, mūsų organizmas mikroelementų visiškai netaupo. Kiekvienas lašas prakaito, kraujo, ašaros, – žodžiu kiekvienas skystis mūsų viduje savyje turi vienų ar kitų mikroelementų. Todėl prakaituodami ir ne tik, pradanginame daugybę mums reikalingų medžiagų. Ir nėra jokios garantijos, kad pietaudamas gražinsi juos visus atgal į savo vietas. Žinoma, į meniu įeina ir taip daugybė metalų ir nemetalų. Bet pabandykit atspėti, kokio būtent tau dabar reikia! Pajausti šito gal būt negali. Galvojama, kad tik nėščios moterys jaučia, kokio joms mikroelemento reikia ir iškarto siunčia savo vyrus nupirkti viena ar kitą deficitinį produktą, kuriame yra šis mikroelementas. Visi, kas nėra nėščios moterys, skaitykite toliau, kad sužinotumėte kaip protingai maitintis, kad gautumėte kuo daugiau jums reikalingų mikroelementų.• Taisyklė 1. Maitinkites įvairiai. Kuo įvairesnis meniu, tuo daugiau šansų, kad netrūks nei vieno mikroelemento. Bet netgi pats įvairiausias meniu negarantuoja tai, kad įvykdėte visus savo organizmo užsakymus. Nes kai gaminame valgyti, dažniausiai prarandi daugybę mikroelementų. Pavyzdžiui šviežios daržovės po 5 min. verdančiame vandenyje praranda apie 3/4 savo mikroelementų. • Taisyklė 2. Grilis, fritiūrinė ir keptuvė sulaiko mikroelementus geriau, nei puodas su verdančiu vandeniu. Kuo daugiau skysčio aplink produktą, tuo daugiau mikroelementų bus prarasta. Žinoma dėl to nuo išvirto maisto atsisakyti negalima, bet panaudotą vandenį geriau naudoti sriubai ar kaip padažą.
• Taisyklė 3. Kuo mažiau pjaustytas produktas, tuo daugiau mikroelementų jame lieka. Pjaudami produktą, ardome jo ląsteles, iš kurių išteka sultys, kartu su savimi išnešdamos daugybę mikroelementų. Kuo aštresnis peilis tuo mandagiau jis elgiasi su ląstelėmis. Ir plauti daržoves ar vaisius reikia iki tol, kaip jas pradedate pjaustyti, nes šaltas vanduo išneš beveik visus mikroelementus iš pažeistų ląstelių. • Taisyklė 4. Užšaldymas beveik nepakeičia produkto mineralinių medžiagų. Taip nepasakysi apie konservavimą. Pusiau fabrikatai išlaiko tik 40% pradinių mineralinių medžiagų. Jeigu esate priversti maitintis konservais ir pusiau fabrikatais, tai nepamirškite sutvirtinti save daržovėmis ir vaisiais. Kas liečia mikroelementus tabletėse ir kitokiuose “kombikormuose”, tai joks mokslas dar neįrodė kad jie iš tikrųjų veikia, nors farmakologija juos leidžia didžiuliais kiekiais. • Taisyklė 5. Mineralinis ir mineralizuotas vanduo tai garantuotas mikroelementų teikėjas. Magnis, natris, siera, kalcis, kalis – visi šitie būtini elementai būna mineraliniame vandenyje ir organizmas juos labai lengvai įsisavina. Kam kokį vandenį gerti? Sportininkams reikalingas magnis ir kalcis (kad palaikytų raumenys ir nervus darbinėje fazėje), o tiem kas meta kilogramus ir laikosi dietos – natris ir chloridas.Organizmas negamina vitaminų, mineralinių medžiagų, kai kurių (nepakeičiamųjų) aminorūgščių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių (polinesočiosios riebalų rūgštys, skirtingai nuo sočiųjų, kambario temperatūroje būna skystos). Vitaminai, mineralinės medžiagos, aminorūgštys ir polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos, todėl jų reikia gauti su maistu. Preparatai, kurių sudėtyje esantis jų kiekis neviršija rekomenduojamų paros normų, vadinami maisto papildais. Jų tikslinga vartoti papildomai: • per mažai gaunant su maistu (pvz.: kai mityba nesubalansuota, valgant mažai šviežių vaisių ir daržovių, nereguliariai, greito maisto įstaigose, sausą maistą ir kt.);
• kai sutrikęs įsisavinimas žarnyne (pvz.: sergant kai kuriomis žarnyno ligomis, vemiant, viduriuojant); • kai padidėjęs poreikis (pvz.: sportuojant, dirbant sunkų fizinį darbą, nėščiosioms, žindyvėms); • kai padidėjęs netekimas (pvz.: karščiuojant, gausiai prakaituojant, dializuojant dėl inkstų nepakankamumo).Vitaminai dalyvauja reguliuojant daugelį organizme vykstančių biocheminių procesų. Vitaminas A būtinas epitelinėms ląstelėms ir regos pigmento sintezei. B grupės vitaminai dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, jų reikia nervų sistemai. Vitaminas C skatina geležies rezorbciją ir dalyvauja daugelyje organizme vykstančių oksidacijos-redukcijos reakcijų. Vitaminas D reguliuoja kalcio suvartojimą, sudaro sąlygas tinkamai kaulų ir dantų mineralizacijai. Vitaminas E yra fiziologinis antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas. Vitaminas B12 ir folio rūgštis yra būtini eritrocitams gamintis.Vitaminų preparatų vartojama jų stygiaus sukeltoms ligoms (hipovitaminozėms ir avitaminozėms) gydyti ir maiste trūkstamam kiekiui papildyti. Maiste trūkstamam kiekiui papildyti (kaip maisto papildai) vitaminai vartojami rekomenduojamomis dozėmis, nurodytomis rekomenduojamų paros normų (RPN) sąraše. Jas viršyti netikslinga ir gali būti pavojinga (ypač kai perdozuojama vitamino A arba D). Didesnėmis negu RPN dozėmis vitaminų vartojama tik ypatingais atvejais, ypač hipovitaminozėms ir avitaminozėms gydyti. Dažniausiai vitaminų geriama (švirkščiama tik tada, kai yra sunki hipovitaminozė ar avitaminozė arba kai sutrikęs jų įsisavinimas virškinimo trakte).Pirmieji vitaminų trūkumo simptomai būna lengvi ir nespecifiniai: greitas nuovargis, silpnumas, sutrikęs atsparumas infekcijoms, sumažėjęs darbingumas, apetito stoka. Tik retai (dažniausiai sergant tam tikromis ligomis) atsiranda sunkių vieno ar kito vitamino stygiaus sukeltų sutrikimų.Nėščioms moterims dėl vitaminų vartojimo reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Įrodyta, kad nėščiųjų vartojamos didesnės negu RPN vitamino A dozės gali sukelti apsigimimų. Taip pat žinoma, kad folio rūgšties stygius gali sukelti nervų sistemos apsigimimų, todėl, prieš pastojant, rekomenduojama jos vartoti papildomai. Gaila, bet dar iki šiol niekas nerodo būdo greitai sužinoti kokių būtent mikroelementų mums trūksta šiuo momentu. Dabar mokslininkai bando tai nustatinėti pagal nagus ir plaukus. Gal kada nors užsidėję ant galvos kokią specialią kepurę sužinosime ko mums trūksta ir iškarto lėksime prie stalo valgyti vienokio ar kitokio maisto. Kol kas mokslininkai gali tik pasakyti kokie žmonės labiausiai rizikuoja tapti mikroelementų stokos aukomis. Tai alkoholikai, žmonės kurie geria daug kavos, žmonės kurie gyvena stresinį gyvenimą, taip pat žmonės dažnai naudojantys medikamentus. Be aukščiau minėtu žmonių į rizikuojančių grupę įeina sportininkai ir fitneso gerbėjai (dėl to kad sunaudoja labai daug energijos ir labai prakaituoja), bet šios dvi žmonių kategorijos dažniausiai prižiūri savo sveikatą, todėl jų atveju rizika mažesnė.