Vitaminai ir mineralinės medžiagos

Vitaminai ir mineralinės medžiagos – tai kiekvieno žmogaus organizmui būtinos biologiškai aktyvios medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, mažakraujystės, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo, privalome kasdien savo maisto racioną praturtinti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.

Mikroelementų mūsų organizmuose iš tiesų labai nemažai. Pavyzdžiui 70kg sveriančio žmogaus organizme apie 4kg sudaro gryni mikroelementai. Ir jeigu juos visus pašalinti – kūnas, tiesiog kaip koks siūlas, grius ant žemės, nežiūrint į tai, kad visi baltymai, riebalai ir angliavandeniai liks kartu su juo. Viduje mūsų organizmo nevyksta nei viena reakcija, kuurioje nedalyvautų mikroelementai. Nežiūrint į jų svarbą, mūsų organizmas mikroelementų visiškai netaupo. Kiekvienas lašas prakaito, kraujo, ašaros, – žodžiu kiekvienas skystis mūsų viduje savyje turi vienų ar kitų mikroelementų. Todėl prakaituodami ir ne tik, pradanginame daugybę mums reikalingų medžiagų. Ir nėra jokios garantijos, kad pietaudamas gražinsi juos visus atgal į savo vietas. Žinoma, į meniu įeina ir taip daugybė metalų ir nemetalų. Bet pabandykit atspėti, kokio būtent tau dabar reikia! Pajausti šito gal būt negali. Galvojama, kad tik nėščios moterys jaučia, kokio joms mikroelemento reeikia ir iškarto siunčia savo vyrus nupirkti viena ar kitą deficitinį produktą, kuriame yra šis mikroelementas. Visi, kas nėra nėščios moterys, skaitykite toliau, kad sužinotumėte kaip protingai maitintis, kad gautumėte kuo daugiau jums reikalingų mikroelementų.
• Taisyklė 1. Maitinkites įvairiai. Kuo įvairesnis meniu, tu

uo daugiau šansų, kad netrūks nei vieno mikroelemento. Bet netgi pats įvairiausias meniu negarantuoja tai, kad įvykdėte visus savo organizmo užsakymus. Nes kai gaminame valgyti, dažniausiai prarandi daugybę mikroelementų. Pavyzdžiui šviežios daržovės po 5 min. verdančiame vandenyje praranda apie 3/4 savo mikroelementų.
• Taisyklė 2. Grilis, fritiūrinė ir keptuvė sulaiko mikroelementus geriau, nei puodas su verdančiu vandeniu. Kuo daugiau skysčio aplink produktą, tuo daugiau mikroelementų bus prarasta. Žinoma dėl to nuo išvirto maisto atsisakyti negalima, bet panaudotą vandenį geriau naudoti sriubai ar kaip padažą.
• Taisyklė 3. Kuo mažiau pjaustytas produktas, tuo daugiau mikroelementų jame lieka. Pjaudami produktą, ardome jo ląsteles, iš kurių išteka sultys, kartu su savimi išnešdamos daugybę mikroelementų. Kuo aštresnis peilis tuo mandagiau jis elgiasi su ląstelėmis. Ir plauti daržoves ar vaisius reikia ikki tol, kaip jas pradedate pjaustyti, nes šaltas vanduo išneš beveik visus mikroelementus iš pažeistų ląstelių.
• Taisyklė 4. Užšaldymas beveik nepakeičia produkto mineralinių medžiagų. Taip nepasakysi apie konservavimą. Pusiau fabrikatai išlaiko tik 40% pradinių mineralinių medžiagų. Jeigu esate priversti maitintis konservais ir pusiau fabrikatais, tai nepamirškite sutvirtinti save daržovėmis ir vaisiais. Kas liečia mikroelementus tabletėse ir kitokiuose “kombikormuose”, tai joks mokslas dar neįrodė kad jie iš tikrųjų veikia, nors farmakologija juos leidžia didžiuliais kiekiais.
• Taisyklė 5. Mineralinis ir mineralizuotas vanduo tai garantuotas mikroelementų te
eikėjas. Magnis, natris, siera, kalcis, kalis – visi šitie būtini elementai būna mineraliniame vandenyje ir organizmas juos labai lengvai įsisavina. Kam kokį vandenį gerti? Sportininkams reikalingas magnis ir kalcis (kad palaikytų raumenys ir nervus darbinėje fazėje), o tiem kas meta kilogramus ir laikosi dietos – natris ir chloridas.

Organizmas negamina vitaminų, mineralinių medžiagų, kai kurių (nepakeičiamųjų) aminorūgščių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių (polinesočiosios riebalų rūgštys, skirtingai nuo sočiųjų, kambario temperatūroje būna skystos). Vitaminai, mineralinės medžiagos, aminorūgštys ir polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos, todėl jų reikia gauti su maistu. Preparatai, kurių sudėtyje esantis jų kiekis neviršija rekomenduojamų paros normų, vadinami maisto papildais. Jų tikslinga vartoti papildomai:
• per mažai gaunant su maistu (pvz.: kai mityba nesubalansuota, valgant mažai šviežių vaisių ir daržovių, nereguliariai, greito maisto įstaigose, sausą maistą ir kt.);
• kai sutrikęs įsisavinimas žarnyne (pvz.: sergant kai kuriomis žarnyno ligomis, vemiant, viduriuojant);
• kai padidėjęs poreikis (pvz.: sportuojant, dirbant sunkų fizinį darbą, nėščiosioms, žindyvėms);

• kai padidėjęs netekimas (pvz.: karščiuojant, gausiai prakaituojant, dializuojant dėl inkstų nepakankamumo).
Vitaminai dalyvauja reguliuojant daugelį organizme vykstančių biocheminių procesų. Vitaminas A būtinas epitelinėms ląstelėms ir regos pigmento sintezei. B grupės vitaminai dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, jų reikia nervų sistemai. Vitaminas C skatina geležies rezorbciją ir dalyvauja daugelyje organizme vykstančių oksidacijos-redukcijos reakcijų. Vi

itaminas D reguliuoja kalcio suvartojimą, sudaro sąlygas tinkamai kaulų ir dantų mineralizacijai. Vitaminas E yra fiziologinis antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas. Vitaminas B12 ir folio rūgštis yra būtini eritrocitams gamintis.
Vitaminų preparatų vartojama jų stygiaus sukeltoms ligoms (hipovitaminozėms ir avitaminozėms) gydyti ir maiste trūkstamam kiekiui papildyti. Maiste trūkstamam kiekiui papildyti (kaip maisto papildai) vitaminai vartojami rekomenduojamomis dozėmis, nurodytomis rekomenduojamų paros normų (RPN) sąraše. Jas viršyti netikslinga ir gali būti pavojinga (ypač kai perdozuojama vitamino A arba D). Didesnėmis negu RPN dozėmis vitaminų vartojama tik ypatingais atvejais, ypač hipovitaminozėms ir avitaminozėms gydyti. Dažniausiai vitaminų geriama (švirkščiama tik tada, kai yra sunki hipovitaminozė ar avitaminozė arba kai sutrikęs jų įsisavinimas virškinimo trakte).
Pirmieji vitaminų trūkumo simptomai būna lengvi ir nespecifiniai: greitas nuovargis, silpnumas, sutrikęs atsparumas infekcijoms, sumažėjęs darbingumas, apetito stoka. Tik retai (dažniausiai sergant tam tikromis ligomis) atsiranda sunkių vieno ar kito vitamino stygiaus sukeltų sutrikimų.
Nėščioms moterims dėl vitaminų vartojimo reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Įrodyta, kad nėščiųjų vartojamos didesnės negu RPN vitamino A dozės gali sukelti apsigimimų. Taip pat žinoma, kad folio rūgšties stygius gali sukelti nervų sistemos apsigimimų, todėl, prieš pastojant, rekomenduojama jos vartoti papildomai.

Gaila, bet dar iki šiol niekas nerodo būdo greitai sužinoti kokių būtent mikroelementų mums trūksta šiuo momentu. Dabar mokslininkai ba
ando tai nustatinėti pagal nagus ir plaukus. Gal kada nors užsidėję ant galvos kokią specialią kepurę sužinosime ko mums trūksta ir iškarto lėksime prie stalo valgyti vienokio ar kitokio maisto. Kol kas mokslininkai gali tik pasakyti kokie žmonės labiausiai rizikuoja tapti mikroelementų stokos aukomis. Tai alkoholikai, žmonės kurie geria daug kavos, žmonės kurie gyvena stresinį gyvenimą, taip pat žmonės dažnai naudojantys medikamentus.

Be aukščiau minėtu žmonių į rizikuojančių grupę įeina sportininkai ir fitneso gerbėjai (dėl to kad sunaudoja labai daug energijos ir labai prakaituoja), bet šios dvi žmonių kategorijos dažniausiai prižiūri savo sveikatą, todėl jų atveju rizika mažesnė.

Vitaminai

Be vitaminų, kurių gaunate su maistu, jūsų organizmas negalėtų normaliai funkcionuoti.

Vitaminai yra gyvybiškai būtini. Jei dienos normoje nebus visų vitaminų, jūsų sveikata nukentės. Daugumą šių vitaminų reikėtų gauti su maistu. Įvairiame, tinkamai parinktame maiste paprastai būna visų organizmui reikalingų vitaminų, todėl papildomai vitaminus tereikia gerti tiems žmonms, kurie yra silpnos sveikatos, serga kokia nors lėtine liga arba prastai maitinasi. Apskritai vitaminai reikalingi tam, kad organizmo ląstelės galėtų tinkamai funkcionuoti: dalyvauti audinių sudarymo bei energijos gamyboje. Vitaminai – tai stiprumo, kokybės ir subalansuotos mitybos garantija.

Trumpai apie vitaminus
Aš pati jau kelinti metai geriu juos kasdien, pusryčiaudama. Nepatartina į tuščią skrandį, geriausia su apelsinų ar kt. sultimis. Pamėginkite- įsitikinsite, jog neužilgo joks gripas nepuls (arba persirgsite lengvai). Sergantys rimtomis lėtinėmis ligomis geriau pasitarkite su gydytojais.
Kaip kompensuoti vitaminų trūkumą
Kad organizmo sistemos normaliai funkcionuotų, per dieną reikia gauti apie 40 maisto medžiagų iš įvairių produktų grupių: grūdinių, pieno, vaisių, daržovių ir kitų. Tačiau net gerai subalansuota mityba realiai nesuteikia žmogui tiek reikalingų maisto medžiagų. Todėl įvairių maisto medžiagų trūkumą reikėtų kompensuoti vartojant mitybos papildų.

Vitaminų ir maisto papildų vartojimo ypatumai

Daugumai vitaminų ir mineralinių medžiagų yra nustatyta ir patvirtinta rekomenduojama paros norma. Vienu metu vartojant kelių rūšių maisto papildų, būtina atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Jei visuose juose yra tokių pat medžiagų

ir jų kiekiai, kartu sudėjus, viršija rekomenduojamą paros normą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, mitybos specialistu arba vaistininku, ar galima vartoti vienu metu.

Ne visos biologiškai veiklios organizmui reikalingos medžiagos yra normuojamos. Pavyzdžiui, antioksidatorių dozės gali būti ir didesnės. Taip pat nenormuojama polinesočiųjų riebalų rūgščių, mažinančių cholesterolio koncentraciją kraujyje ir aterosklerozės atsiradimo riziką, kiekis. Kofermento Q10 poreikis didėja vyresniame amžiuje, jo kiekis taip pat nenormuojamas. Neįteisinta ir rekomenduojama maistinių skaidulų paros norma. Šio produkto dar vartojama per mažai.

Kiek reikia vartoti maisto papildų?

Patartina vadovautis specialiomis rekomendacijomis, tuomet bus išvengta perdozavimo rizikos. Vitaminai ir mineralinės medžiagos ypač reikalingos:
 Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms (dėl sveikatos sutrikimų jiems dažnai sutrinka apetitas, skonis, mažėja vitaminų B6, B12 ir D pasisavinimas; neretai valgyti trukdo dantų protezai).
 Moterims pomenopauzės laikotarpiu (padidėja kalcio ir vitamino D poreikis).
 Netinkamai besimaitinantiems valgantiems mažai kaloringą maistą.
 Rūkantiesiems (tabakas blogina daugumos vitaminų pasisavinimą).
 Vartojantiems didesnį alkoholio kiekį (sumažėja tiamino, folio rūgšties, vitaminų A, C, ir D absorbcija).
 Nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi moterims (ypač reikia folio rūgšties, geležies, kalcio bei vitamino D).
 Esant specializuotai mitybai (nevalgant kai kurių maisto produktų dėl alergijos, vegetarizmo ar dietos, ilgainiui ima trūkti kai kurių vitaminų).

Funkcinis maistas: kas tai?

Funkcinis maistas – tai kasdienio vartojimo maisto produktai, papildyti vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Šiuo maistu rekomenduojama kompensuoti vitaminų trūkumą žiemą ir ankstyvą pavasarį. Vertingomis medžiagomis papildytus produktus pirmieji prieš dvidešimt metų pradėjo vartoti japonai. Šiuo metu ir mūsų parduotuvėse galima įsigyti produktų su biologiškai veikliomis medžiagomis: pieno su vitaminu C, aliejaus su beta karotinu, kiaušinių su beta karotinu, jodu ir kitų. Priedai labai padidina produktų biologinę vertę. Į maisto produktus gali būti pridėta ir mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui, yra druskos su jodu. Ji teigiamai veikia skydliaukės veiklą. Būna druskos su kaliu, magniu. Galima įsigyti produktų su selenu, folio rūgštimi, vitaminu E.Vitaminais papildomos įvairios sultys, gėrimai, miltai Produkto maistinė vertė ypač padidėja, jei jis papildomas polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Jos mažina aterosklerozės riziką. Toks yra, pavyzdžiui, saulėgrąžų ir rapsų aliejaus mišinys. Vis daugiau gaminama maisto produktų su maistinėmis skaidulomis. Tai duona su grūdais, saulėgrąžomis, moliūgų, sezamo sėklomis, sėlenomis ar džiovintais vaisiais, rupių miltų duona ir kt.
Šių produktų reikėtų valgyti daugiau, nes jie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, saugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, detoksikuoja organizmą
Apie kiekvieną vitaminą trumpai:

Vitaminas A

Jo yra gyvuliniuose produktuose – kepenyse, žuvies kepenėlių taukuose, kiaušinio trynyje ir vitaminizuotuose pieno produktuose. Aktyvioji vitamino A forma – retinolis – gaminasi organizme iš  karotino, kurio yra žalialapėse daržovėse ir geltonuose vaisiuose bei daržovėse.
Funkcijos:
• Padeda susidaryti kaulams ir dantims
• Išlaiko sveiką odą ir plaukus
• Saugo nuo infekcijos kvėpavimo, virškinimo ir šalinimo sistemas
• Padeda matyti tamsoje

Vitaminas B1 (tiaminas)

Vitamino B1, kitaip vadinamo tiaminu, randama ir gyvuliniuose, ir augaliniuose produktuose. Jo gausu rupioje duonoje, ruduose ryžiuose, grūduose, sėlenose, kepenyse, inkstuose, kiaulienoje, žuvyje, žirniuose, riešutuose, pupelėse ir kiaušiniuose.
Funkcijos:
• Valdo fermentus, stimuliuojančius chemines reakcijas, kurios gliukozę (cukrų) paverčia energija
• Greitina gamybą energijos, reikalingos nervų, raumenų ir širdies darbui.

Vitaminas B2 (riboflavinas)

Vitamino B2, kitaip vadinamo riboflaminu, randama daugelyje gyvulinių ir augalinių produktų. Šio vitamino yra piene, kepenyse, daržovėse, alaus mielėse, grūduose, pagerintuose javainiuose ir daigintuose kviečiuose.
Funkcijos:
• Skatina energijos išsiskyrimą iš maistingųjų medžiagų
• Greitina hormonų gamybą antinksčiuose
• Užtikrina burnos, liežuvio ir odos sveikumą

Nikotino junginiai

Vitaminas B3, arba PP, būna dvejopas: nikotinamidas ir nikotino rūgštis. Pagrindiniai šio vitamino šaltiniai – tai kepenys, liesa mėsa, paukštiena, žuvis, riešutai ir pupelės. Organizmas dar gali jo šiek tiek pasigaminti iš triptofano – aminorūgšties, kurią virškinant išsiskiria baltymai.
Funkcijos:
• Padeda išgauti energiją iš riebalų ir angliavandenių
• Dalyvauja nervų ir virškinimo sistemos veikloje
• Skatina lytinių hormonų susidarymą
• Padeda išlaikyti sveiką odą

Vitaminas B6 (piridoksinas)

Vitamino B6, arba piridoksino, yra kepenyse, paukštienoje, kiaulienoje, žuvyje, bananuose, bulvėse, grūdų produktuose ir daugelyje vaisių bei daržovių.
Funkcijos:
• Dalyvauja išskiriant energiją iš maistingųjų medžiagų
• Padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams ir antikūnims
• Dalyvauja virškinimo ir nervų sistemos darbe
• Palaiko sveiką odą

Vitaminas B12

Vitamino B12 aptinkama tik gyvulinės kilmės produktuose – kepenyse, kiaulienoje, žuvyje, mielėse, kiaušiniuose ir pieno gaminiuose.
Funkcijos:
• Dalyvauja gaminantis ląstelėse genetinei medžiagai, kuri svarbi susidarant naujoms ląstelėms – baltiesiems kraujo kūneliams, plaukų maišelių ir žarnyno ląstelėms.
• Padeda išlaikyti sveiką nervų sistemą

Folinė rūgštis

Folinė rūgštis – vienas iš B grupės vitaminų. Daugiausia jos yra žalialapėse daržovėse, grybuose, kepenyse, riešutuose, pupelėse, žirniuose ir rupioje duonoje.
Funkcijos:
• Dalyvauja gaminantis ląstelių genetinei medžiagai – nuklieno rūgštims – reikalinga ląstelių augimo bei atsistatymo procesams bei naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams susidaryti kaulų čiulpuose
• Palaiko sveiką nervų sistemą.

Vitaminas C

Vitamino C yra vaisiuose ir daržovėse: citrinose,žemuogėse, juoduosiuose serbentuose, žaliuosiuose pipiruose, žalialapėse daržovėse ir bulvėse. Perdirbant, šiuos produktus, prarandama daug vitamino C; juos geriau valgyti žalius.
Funkcijos:
• Stiprina dantenas, dantis, kaulus ir kraujagysles
• Gerina geležies absorbaciją
• Stiprina imuninę sistemą
• Greitina žaizdų gijimą.

Vitaminas D

Vitamino D yra riebioje žuvyje, piene, kepenyse, kiaušiniuose, menkės kepenų taukuose ir kai kuriuose grūduose. Jo dedama ir į margariną. Vis dėlto daugiausia vitamino D gauname saulės spinduliams veikiant odoje esančias medžiagas.
Funkcijos:
• Padeda iš maisto įsisavinti kalcį
• Stiprina dantis ir kaulus
• Kontroliuoja kalcio kiekį kraujyje ir taip reguliuoja kraujo krešėjimą, palaiko sveikus raumenis ir nervus

Vitaminas E

Šio vitamino yra margarine, grūduose, pupelėse, žalialapėse daržovėse, riešutuose, žuvyje, mėsoje ir daugelyje kitų produktų.
Funkcijos:
• Dalyvauja susidarant naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams ir kraujyje apsaugo juos nuo sunykimo
• Saugo ląstelių sieneles plaučiuose ir kituose audiniuose
Lėtina ląstelių senėjimą

Mineralai

Mineralai jūsų organizmo sveikatai lygiai taip pat svarbūs, kaip ir vitaminai.

Žinoma, kad mažiausiai 20 skirtingų į mineralų sudėtį įeinančių jonų, reaguliuojančių medžiagų apykaitą ir palaikančių atskirų organizmo audinių funkcionavimą. Kai kurie mineralai, į kurių sudėtį įeina pavyzdžiui, tokie cheminiai elementai kaip, magnis, kalis, kalcis ir natris, būtini gana dideliais kiekiais. Kitų, pavyzdžiui, geležies, cinko, vario, seleno, fluoro ir jodo druskų, kad ir trupučio, vis dėlto reikia daugybei organizme vykstančių cheminių procesų. Su racionaliai pasirinktu maistu paprastai gauname visų reikalingų mineralų, tačiau į pagrindinius produktus – duoną, miltus – dažnai pridedama geležies, kalcio ir jodo, nes šių mineralų stygius yra įprastas.

Mineralinių medžiagų yra jungiamajame audinyje, jų reikia fermentų ir kai kurių hormonų veiklai. Kalcio ir fosforo reikia kaulų ir dantų mineralizacijai. Geležis būtina eritrocitams gamintis. Mineralinių medžiagų preparatų vartojama jų trūkumo profilaktikai ir gydymui. Natrio fluoridas vartojamas karieso profilaktikai, kai geriamajame vandenyje yra per mažai fluoro. Organizme esančios mineralinės medžiagos sudaro apie 4-5 proc. kūno svorio (pvz., 2,8 kg, jei žmogus sveria 70 kilogramų). Apie 50 proc. šio kiekio sudaro kalcis, 25 proc. – fosforas, kiti 5 makroelementai (magnis, natris, chloras, kalis ir siera) bei 14 mikroelementų (geležis, cinkas, varis, jodas, manganas, fluoras, molibdenas, kobaltas, selenas, chromas, alavas, nikelis, vanadis ir silicis) – likusius 25 proc. Makroelementų organizme yra daugiau nei 5 gramai, o mikroelementų – mažiau nei 5 gramai. Jos organizme atlieka dvejopas funkcijas: statybines (pvz., kalcis kauluose) ir reguliacines (pvz., jodas, įeinantis į skydliaukės hormonus, kalcis ir magnis reguliuoja raumenų kontrakciją ir atsipalaidavimą).

Natris

Natrio yra beveik visuose maisto produktuose. Be valgomosios druskos, kurios dedama, kad būtų skaniau, natrio šaltiniai yra perdirbti produktai, rūkyta arba koncervuota mėsa ir žuvis, užkandžiai, raugintos arba marinuotos daržovės, duona, javainiai, sūris ir suminkštintas vanduo.
Funkcijos:
• Reguliuoja organizmo vandens balansą
• Palaiko normalų širdies ritmą
• Padeda sukelti nervinius impulsus ir susitraukti raumenims

Kalis

Pagrindiniai maistiniai kalio šaltiniai: duona, grūdai, žalialapės daržovės, pupos ir kiti ankštiniai augalai, mėsa pienas ir vaisiai, ypač bananai apelsinai.
Funkcijos:
• Reguliuoja organizmo vandens balansą
• Palaiko normalų širdies ritmą
• Padeda sukelti nervinius impulsus ir susitraukti raumenims

Kalcis

Kalcio – ir nenugriebto, ir lieso, pieno produktuose, žalialapėse daržovėse, žirniuose, pupelėse, riešutuose, citrinose, kremzlinėse žuvyse, pavyzdžiui, sardinėse bei konservuotoje lašišoje, ir kietame vandenyje.
Funkcijos:
• Sudaro ir palaiko dantis bei kaulus
• Kontroliuoja, kaip perduodami nerviniai impulsai
• Stiprina raumenų susitraukimus
• Padeda krešėti kraujui

Magnis

Daug magnio yra riešutuose, sojos pupelėse, piene, žuvyje, žaliose daržovėse, grūduose, duonoje ir kietame vandenyje.
Funkcijos:
• Sudaro ir palaiko sveikus dantis bei kaulus
• Kontroliuoja kaip perduodami impulsai ir susitraukia raumenys
• Skatina energiją išsiskiriančias chemines reakcijas ląstelėse

Geležis

Geležies yra mėsoje, žuvyje, kepenyse, kiaušinio trynyje, duonoje, kai kuriose žalialapėse daržovėse, javainiuose, riešutuose ir pupelėse. Geležies dėl prastos mitybos gali trūkti vaikams kai kurioms moterims.
Funkcijos:
• Dalyvauja susidarant hemoglobinui ir mioglobinui – medžiagoms, kurios į raudonuosius kraujo kūnelius ir raumenų ląsteles perneša deguonį
• Dalyvauja gaminantis fermentams, kurie skatina medžiagų apykaitą

Cinkas

Cinko po truputį yra daugelyje produktų. Pagrindiniai šio mineralo šaltiniai – liesa mėsa, žuvis ir kiti jūros produktai, pavyzdžiui, austrės. Jo dar yra pupelėse, kruopose, kiaušiniuose, riešutuose ir rupioje duonoje.
Funkcijos:
• Padeda gyti žaizdoms
• Stiprina plaukus ir odą
• Užtikrina normalų augimą ir lytinį brendimą
• Reguliuoja daugybės skirtingų fermentų veiklą

Varis

Tą mažą vario kiekį, kurio reikia organizmui, galima gauti su kepenimis, vėžiagyviais, žirniais, riešutais, džiovintomis pupelėmis, grybais, vynuogėmis, grūdais ir duona.
Funkcijos:
• Reguliuoja darbą tų fernemtų, kurie skatina jungiamųjų audinių ir odą saugančių pigmentų susidarymą
• Dalyvauja iš geležies gaminantis hemoglobinui

Fluoras

Fluoro gausiausia žuvyje. Jo dar yra arbatoje, kavoje ir sojos pupelėse. Be to, ir geriamajame vandenyje būna pakankamai daug fluoro, arba jo gali būti pridėta.
Funkcijos:
• Stiprina dantų emalį, o tai apsaugo nuo ėduonies
• Stiprina kaulus

Selenas

Pagrindiniai šio mineralo šaltiniai yra mėsa, žuvis, vėžiagyviai, grūdai ir pieno produktai. Su daržovėmis gaunamo seleno kiekis priklauso nuo to, kiek jo buvo žemėje, kurioje daržovė augo.
Funkcijos:
• Apsaugo ląsteles nuo kraujyje esančių oksiduojančiųjų medžiagų
• Mažina pavojų susirgti kai kurių rūšių vėžiu
• Padeda išsaugoti organizmo audinių elastingumą

Jodas

Geriausias jodo šaltinis – jūrų žuvis ir vėžiagyviai. Kiek jodo yra kituose produktuose, visiškai priklauso nuo jo kiekio žemėje ar gyvulių pašare. Tose srityse, kur jodo dirvožemyje stinga, jo gali būti dedama į valgomąją druską ir duoną.
• Funkcijos: Dalyvauja susidarant skydliaukės hormonams, nuo kurių priklauso augimas ir brendimas bei energijos gamyba orga nizmo ląstelėse

Manganas (Mn)

Manganas aktyvuoja fermentus, atsakingus už seksualius sugebėjimus. Kita jo atsakomybė, tai kraujo gamyba, kurioje jis dalyvauja vėlgi kaip fermentas. Ir dar jis padeda kepenim atsikratyti visokiom pavojingom medžiagom, kurios prisikaupia joje. Natūraliais būdais niekaip nepritrūksite mangano. Net mokslininkai tai padarytų labai sunkiai ir tik laboratoriniu būdu. Juoda duona, rudi ryžiai, bulvės, soja, špinatas, inkstai, bananai.

Kobaltas (Co)

kobaltas pagrindinis komponentas kuriant elektrocitus (kraujo kūneliai). Be to jis pagrindinis žarnyno komponentas, kai kalbama apie vitamino B12 sintetinimą. Jis stimuliuoja susidarymą daugybės svarbių fermentų, kurie atsako už kovą su laisvaisiais radikalais.
mažina elektrocitų skaičių. Jei pas tave gastritas, tu negali pamiršti apie produktus, turinčius kobalto.Gaunma: makaronai, duona, arachisas, krevetės, kepenys, kiaušiniai, jautiena.

Chromas (Cr)

Chromas vienas iš insulino sudėtinių dalių, todėl jis padeda iš kraujo ištraukti ir sunaudoti nereikalingą cukrų. Be to insulinas (todėl chromas) gali kovoti su cholesterinu. Chroniškas chromo deficitas gali privesti prie diabeto ir cholesterino lygio kraujyje pakėlime. Bet tai labai reta nes chromas yra daugelyje maisto produktų sudėtyje.: kukurūzai, mės a, juoda duona, bulvės, juoda arbata.

Jeigu Jūs: Jums greičiausiai trūksta:
Dažniausiai maitinatės konservais ir pusiau fabrikatais Mg, Ca, K, Co, Mn
Nemėgstate daržovių ir j.duonos, vaisius valgai retai Kalio, Magnio
Visiškai nevalgote žuvies Jodo
Mėgstate saldumynus ir nemėgstatei ilgai valytis dantų Floro
Vartojate daug alkoholio Magnio ir Cinko
Dar nemetėte rūkyti Seleno
Negalite gyvent be juodos kavos ar stiprios arbatos Geležies
Dažnai vartojate antibiotikus Kalio ir Magnio
Kelis kartus per savaitę vartojate nuskausminančiuosius Geležies
Jums reguliarios problemos su skrandžiu Na, K, Fe, Zn, Cr
Jums amžinas stresas Kalio, Magnio, Cinko
Laikotės dietos, per dieną suvartojate mažiau nei 1500kcal Visų mikroelementų

Taigi be vitaminų ir mineralinių medžiagų neišsiverstų ne vienas organizmas. Tik kiek vienam rinktis kokiu būdu juos gauti: ar maitintis subalansuotu maistu, ar vartoti maisto papildus ar dar kaip nors. bet kad jie yra reikalingi ir būtini visi tam pritars, nebent kazkam patinka sirgti gripu, sloga ar dar baisesnėmis ligomis. Sustiprinti sveikatą, pasipriešinti peršalimui, akių nuovargiui gali padėti vitaminai

Leave a Comment