TURINYSĮVADAS 3KAS YRA BAKTERIJA? 4BAKTERIJŲ KLASIFIKACIJA 5KAS YRA VIRUSAS? 5VIRUSŲ IR BAKTERIJŲ PALYGINIMAS 6LIGOS, KURIAS SUKELIA BAKTERIJOS IR VIRUSAI 6GRIPAS 6VIRUSINIS HEPATITAS B 7ŽIV 8GRAUŽIKŲ PLATINAMOS LIGOS 13GELTLIGĖ 13SALMONELIOZĖ 14HEMORAGINĖ KARŠTLIGĖ SU INKSTINIU SINDROMU 14UŽKREČIAMŲ LIGŲ SITUACIJA LIETUVOJE 14VIRUSINĖS AUGALŲ LIGOS 15IŠVADOS 16NUORODOS/NAUDOTA LITERATŪRA 17ĮVADASBakterijos, virusai – tik pro mikroskopą įžiūrimi vienaląsčiai pirmuonys. Jų yra visur – ore, vandenyje, dirvoje, žmogaus ir gyvūnų organizmuose. Jie yra atsparūs aplinkos veiksniams , ir išgyvena ten, kur kitos gyvybės formos neišsilaiko. Jie gali sukelti įvairias ligas.Laikraščių antraštės mirgėte marga nuo antraščių : „ Virusas SARS nusinešė ne viena tūkstantį gyvybių“, „ Teroristai pradeda biologinį karą“, „ Kas išras vaistus nuo Aids?“ ir t.t. Visuomenė vis labiau įvertina bakterijų ir virusų pavojų, nes kasmet jie nusineša vis daugiau žmonių gyvybių. Nors medicina yra daug pažengusi, tačiau vis dar nesugeba išrasti vaitų nuo mirtinų ligų, kurias sukelia virusai ar bakterijos. Mane sudomino ši tema, nes ji yra aktuali kiekvienam, įdomu žinoti apie naujausius medicininius laimėjimus šioje srityje bei kaip apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų. Rašydama šį referatą aptarsiu pačias sąvokas, kas yra bakterija, kas yra virusas. Naudosiuos naujausiais medicininiais leidiniais, straipsniais, kad atskleisčiau esamą bakterijų ir virusų pavojų bei aprašysiu ligas, kurias jie sukelia ir kaip nuo jų apsisaugoti. Rašant referatą stengsiuos daugiau dėmesio skirti Lietuvos situacijai apibūdinti, atkreipti dėmesį į ligas, kuriomis daugiausia serga Lietuvos žmonės. Taip pat norėčiau paminėti augalų bei gyvūnų ligas, kuriomis sergama Lietuvoje ir kokios ligos labiausiai paplitusios. Didelę vietą mano referate turėtų užimti informacija apie Živ, Aids, nes šios ligos yra neišgydomos ir labai pavojingos. Daug dėmesio skirsiu informacijai kaip nuo jų apsisaugoti ir apsaugoti kitus.KAS YRA BAKTERIJA?
Bakterijos – tai ląstelės. Jos neturi branduolio ir kitų membraninių organoidų, randamų eukariotinėje ląstelėje. Jos dauginasi nelytiškai – skildamos pusiau; genetinės medžiagos rekombinacija gali vykti dėl konjugacijos, transformacijos ar transdukcijos. Tačiau pagrindinė genetinės įvairovės atsiradimo priežastis yra mutacijos. Kai kurios bakterijos sudaro endosporas, kurios ypač atsparios ardymui, ir todėl genetinė medžiaga gali išlikti nepalankiausiomis sąlygomis. Citoplazmos dalis ir chromosomos kopija netenka vandens ( išdžiūva ), ją apgaubia trys stori apsauginiai sporos dangalai. Likusi bakterijos ląstelė suyra, ir spora patenka į aplinką. Sporos išgyvena pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis – dykumos karštyje ar ašigalio ledynuose, virimo temperatūroje ir veikiant ultravioletine spinduliuote. Jos išlieka gyvos labai ilgai. Kai 1300 metų senumo juodligės spora sudygsta, ji dar gali sukelti labai stipria infekcija. Dygdama spora sugeria vandenį ir išauga iš sporos dangalų. Per keletą valandų ji tampa bakterijos ląstele, kuri gali toliau daugintis skildama pusiau. Žmonėms ypač pavojingas apsinuodijimas maistu, kuriame yra botulino, išsiskiriančio dygstant endosporoms maisto konservuose. Ši liga, vadinama botulizmu, yra mirtina, nors pasitaiko retai. Sporų susidarymas nėra dauginimosi būdas, bet jis leidžia išgyventi nepalankiausiomis sąlygomis ir išplisti naujose vietose. Kai kurios bakterijos plinta judėdamos žiuželiais.( 1 ) ( Žiūrėti į 1 paveikslėlį: „Bakterijos sandara“ )1. Bakterijos sandara ( 7, 14psl. )
Bakterijų poreikis deguoniui yra nevienodas. Egzistuoja obligaciniai ( visiški ) anaerobai , fakultyviniai ( daliniai ) anaerobai ir aerobinės bakterijos. ( 1)Dalis bakterijų yra autotrofinės ir vykdo fotosintezę arba chemosintezę. Vienos fotosintetinančios bakterijos deguonį išskiria, kitos ( purpurinės ir žaliosios sierabakterės ) – ne. Chemosintetinančios bakterijos oksiduoja neorganinius junginius, pavyzdžiui, vandenilio sulfidą, kad gautų reikalingas energijos maisto medžiagoms gaminti. Šių bakterijų daugiausia aptinkama karštosiose versmėse. ( 1 )BAKTERIJŲ KLASIFIKACIJABakterijų klasifikacija vis dar tobulinama. Šiuo metu pagrindinė reikšmė teikiama ląstelės formai ir ląstelės sienelės sandarai, kurią veikia dažymas Gramo metodu. Pagrindinės ląstelės formos yra trys: lazdelė ( bacila ), apvali ( kokas ) ir spiralė ( spirilos ). ( 1 )KAS YRA VIRUSAS?
Virusai ( lot. virus – nuodas) yra įvairios formos negyvos dalelės ( iki šiol nėra vieningos nuomonės ar virusas gyvas, ar negyvas organizmas ), kurios turi tam tikrų bendrų bruožų. Visi virusais yra užkrečiami. Virusai nėra ląstelės. Viruso dydį galima palyginti su didele baltymo makromolekule. Paveikslėlyje ( nr. 2 ) pavaizduotas DNR virusas su daugiakampės formos galvute ir spiraline uodegėle, paprastai jų skersmuo mažesnis nei 200 nm. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus augoti kaip ir kitas chemines medžiagas. Tačiau, jei tik bus galimybė įsiskverbti į šeimininko ląstelę, viruso kristalų dalelės taps užkrečiamos. ( 8 )2. Viruso sandara ( 8 )
Virusai – neląsteliniai organizmai, o bakterijos – laisvai gyvenantys ląsteliniai organizmai. Visi virusai susideda mažiausiai iš dviejų dalių: išorinės apsidės, sudarytos iš baltymo dalelių ir vidinės šerdies – nukleorūgšties ( DNR arba RNR, bet ne iš abiejų kartu). Kai kurie turi išorinį membraninį apvalkalą. Virusai – obligaciniai viduląsteliniai parazitai, kurie gali augti tik gyvų ląstelių viduje, pavyzdžiui, viščiuko embrione arba ląstelių ( audinių )kultūroje. ( 8 )Virusai sukelia užkrečiamas augalų, gyvūnų, taip pat ir žmogaus ligas. Tūkstančių įvairių virusų sukeltas ligas atpažinti labai sunku. Dažnai pasekmės dėl virusinio užkrato ir reikiamų medžiagų stokos yra panašios. Daugelis žmonių virusinių ligų yra kontroliuojamos, t.y. stabdomas jų paplitimas iki žmogaus ir pačiame žmoguje: skiepijama vakcinomis ir vartojami antivirusiniai vaistai. Žinodami, kaip perduodamos virusinės ligos, galime užkirsti kelią infekcijų plitimui. ( 8 )VIRUSŲ IR BAKTERIJŲ PALYGINIMASGyvybės požymiai Virusai BakterijosTuri ląstelę Ne TaipVykdo medžiagų apykaitą Ne TaipReaguoja į dirgiklius Ne TaipDauginasi Taip ( visada tik gyvos ląstelės viduje ) Taip ( dažniausiai savarankiškai )Vystosi ( evoliucionuoja) Taip Taip( 8 )LIGOS, KURIAS SUKELIA BAKTERIJOS IR VIRUSAI
GRIPASGripas yra liga, kuria kiekvienais metais suserga ir nuo kurios visame pasaulyje miršta daug žmonių. Epidemijos registruojamos kiekvieną žiemą kurių metu paprastai nukenčia apie 5-15 proc. gyventojų. Įprastinių epidemijų metu gripas kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač labai jaunų ir labai senų žmonių sveikatai, taip pat gali grėsti lėtinėmis ligomis sergančių ir pagyvenusių žmonių gyvybei. Apie 80 proc. mirčių nuo gripo tenka vyresnių nei 65 metai amžiaus žmonių grupei.( 6 )Vienintelis paprasčiausias būdas išvengti ligos ir ypač jos sukeliamų komplikacijų – pasiskiepyti. Skiepytis reikėtų rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Sveiko žmogaus organizmas įgauna atsparumo per dvi savaites. Ligotam, senyvam žmogui reikia daugiau laiko. Todėl patartina skiepytis spalio – lapkričio mėnesiais. Tačiau ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti. Neprasminga skiepytis pavasarį ir vasarą, nebent ruoštumėtės keliauti į pietų pusrutulį. Kadangi gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas viruso tipas, skiepytis reikėtų kasmet tam sezonui pagaminta vakcina.( 6 )VIRUSINIS HEPATITAS BVirusinis hepatitas B – tai yra hepatito B viruso (HBV) sukeltas kepenų uždegimas. Ši infekcija sukelia kepenų pažeidimą, kuris gali progresuoti ir sukelti kepenų cirozę (kepenų randėjimą) ar kepenų vėžį. 90-98 % suaugusiųjų per 6 mėnesius po ūminio virusinio hepatito B visiškai pasveiksta ir įgyja natūralų imunitetą. Iš visų infekuotų HBV apie 2-10 % suaugusiųjų ir 80% vaikų iki 5 metų visiškai nepasveiksta ir jiems diagnozuojama lėtinė HBV infekcija. ( 5 )Daugelis žmonių apsikrėtusių virusiniu hepatitu B niekuo nesiskundžia arba jaučia lengvus negalavimus: apetito stoką, pykinimą, vėmimą, bendrą silpnumą ir kt. Nedidelė dalis ligonių gali sirgti vidutinio sunkumo ar sunkia ligos forma ir per trumpą laikotarpį gali mirti nuo ,,žaibiško” kepenų funkcijos nepakankamumo. ( 5 )HBV yra apie šimtą kartų labiau užkrečiamas (infektabilus) nei AIDS virusas, išorinėje sausoje aplinkoje (ne žmogaus organizme) šis virusas gali išgyventi iki 10 dienų. HBV gali būti perduodamas per kontaktą su infekuotais organizmo skysčiais – krauju, seilėmis, sperma, makšties išskyromis ir krūties pienu. B hepatitu užsikrėsti galima lytinių santykių metu ar naudojantis instrumentais, užterštais infekuoto žmogaus krauju, per kraujo ar kraujo produktų perpylimus (šiuo metu tai rečiausia užsikrėtimo galimybė), atliekant tatuiruotę ar naudojant infekuoto asmens skustuvą, dantų šepetėlį. Tačiau 30-40 % užsikrėtimo kelias lieka neišaiškintas. HBV rizikos grupei priklauso šie asmenys: 1. medicinos darbuotojai, pirmąją pagalbą teikiantys žmonės, policininkai, gaisrininkai; 2. asmenys, nuolat turintys buitinių kontaktų su infekuotu asmeniu; 3. turintys lytinius santykius su infekuotu asmeniu; 4. turintys daugiau negu 1 lytinį partnerį per 6 mėnesius; 5. kaliniai ir įkalinimo įstaigų darbuotojai; 6. keliaujantys į besivystančias šalis; 7. hemofilikai; 8. asmenys po kraujo perpylimo; 9. narkomanai.Vienintelis kelias, norint sužinoti ar jūs užsikrėtęs HBV ar sergate lėtine HBV infekcija – jūsų kraujo ištyrimas. Šis tyrimas atliekamas retai, todėl turite paprašyti gydytojo, kad jis paskirtų jums šiuos tyrimus. Medicinos diagnostikos centre dėl šių tyrimų konsultuoja gydytojas infektologas. ( 5 )Yra sukurtos saugios ir efektyvios vakcinos nuo hepatito B. Norint įgyti patvarų imunitetą, reikia suleisti 3 vakcinos dozes. Antra vakcinos dozė yra leidžiama praėjus 1 mėn. po pirmosios suleidimo, o trečia – po 6 mėn. nuo pirmosios suleidimo. Daugiau nei 90 % gaunamas ilgalaikis, praktiškai visą gyvenimą išsilaikantis imunitetas nuo HB infekcijos, tačiau skiepai ,,neišgydys” asmens, kuris jau yra užsikrėtęs HBV. Šiuo metu visame pasaulyje rekomenduojama skiepyti HB vakcina visus naujagimius, mažus vaikus, paauglius ir rizikos grupių žmones. Kaip ir kitų skiepijimų atvejais, skiepijimą reikėtų atidėti asmenims, jei žmogus serga ūmia virusine infekcija ar karščiuoja. ( 5 )Visi, kas turėjo lytinius santykius su infekuotu HBV asmeniu, kontaktų su infekuotu krauju ar organizmo skysčiais – per 14 dienų turėtų gauti hepatito B imunoglobulino (HBIG) injekciją į raumenis. Be to rekomenduojama vakcinacija, jei toks kontaktas yra pastovus. Infekuotų motinų naujagimiams per 12 val. po gimimo turi būti suleista HBIG bei hepatito B vakcina. Vėliau per 6 ar 12 mėn. turi būti suleistos 2 ar 3 papildomos vakcinos dozės. ( 5 )ŽIVŽIV tai – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV).ŽIV – retrovirusų šeimos atstovas, kuriems būdinga atvirkštinė transkripcija. ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į šeimininko ląstelę, viruso fermentas – atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR, kaip pagal matricą, sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę. Po to viruso pagaminta DNR patenka į ląstelės branduolį ir įsiterpia (integruojasi) į chromosominę DNR (ši forma vadinama provirusine DNR). Pagal šią DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) būdingos klaidos, todėl net tame pačiame organizme gali būti kelios ŽIV mutacijos. Viruso sugebėjimas mutuoti net pačiam organizme, bei viruso dalelių sintezės klaidos yra viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš AIDS. Liga, kurią sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome). Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiðkia po 5 ar net 10 metų, kai virusas pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifiniai antikūnų tyrimai, kurie randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo 4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais. Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. –antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje – ŽIV-2. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias. Pirmieji AIDS atvejai užregistruoti 1981 m., tačiau tiriant archyvinius kraujo serumus Afrikos gyventojų 1950-60 m. ir 70 m. nustatyta, kad užsikrėtimas ŽIV-1 virusu jau buvo tuo metu. Pirmieji AIDS sukeliantį virusą 1983-84 m. išskyrė prancūzas L. Montanje (Luc Motagne), kuris AIDS sukeliantį virusą pavadino LAV (angl. Lymphadenopathy associated virus) ir amerikietis R.Galo (Robert Gallo), kuris jį pavadino HTLV-III (angl. Human T-cell leukemia/lymphoma virus type III). 1985 m. sukurti laboratoriniai testai antikūniams prieš ŽIV nustatyti. 1986 m. Tarptautinis virusų taksonomijos komitetas AIDS sukėlėją pavadino žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), o Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) pasiūlė pagrindines AIDS prevencijos gaires.
1987 m.pirmi labotariniai tyrimai ŽIV infekcijai nustatyti pradėti ir Lietuvoje. 1988 m. įsteigtas Lietuvos AIDS centras. ( 4 )ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui.ŽIV greit žūva virinamas (1000 C temperatūroje žūsta iš karto, 560 C temperatūroje per 20 min.), jautrus spiritui, chlorui, rūgštims ir šarmams, balinimo, dezinfekuojančioms medžiagoms. ( 4 )Didžiausia viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Mažesnė – seilėse, šlapime, tačiau jo kiekis čia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus. ( 4 )Užskrėtimo būdai • Lytiniai santykiai. Tikimybė užsikrėsti – nuo 1 iki 10 proc. Ypač pavojinga, jei žmogus yra užsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.) arba gleivinė pažeidžiama mechaniškai (analiniai lytiniai santykiai). ( 4 )• Kraujo perpylimai. Daugelyje pasaulio šalių nebuvo tikrinama, ar kraujas užkrėstas ŽIV. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpilant kraują, siekė iki 100 proc. Pradėjus tirti donorų kraują, užkrėstųjų skaičius sumažėjo iki 0,01 proc. ŽIV infekcija pasižymi inkubaciniu (lango) periodu, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų nepasigamina pakankamai, tačiau jau galima jį perduoti perpilant kraują. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1989 m. ( 4 )• • Narkotikų …vartojimas. Tikimybė užsikrėsti – 90 proc. Pavojinga leistis narkotines medžiagas, naudojantis bendromis adatomis ir švirkštais, nes virusas labai lengvai patenka į kraują. Net naudojantis savo švirkštais ir adatomis, tačiau vartojant narkotiką iš bendro indo, išlieka galimybė užsikrėsti ŽIV ir virusiniu hepatitu C (tai viena pagrindinių virusinio hepatito C plitimo tarp narkomanų, priežasčių). Lietuvoje ŽIV tarp intraveninių narkomanų pradėjo plisti 1996 m. ( 4 )• • Tatuiruotės ir kraujo ritualai. Paprastai adatos ar peiliai, skirti šiam tikslui, po naudojimo gali būti tinkamai nedezinfekuojami. Virusas gali patekti į kraują lygiai taip pat, kaip ir naudojant nesterilias adatas. ( 4 )• • Organų transplantacija. Žmogus rizikuoja, jei jam transplantuojamas organas priklauso ŽIV infekuotam donorui. Tyrimus sunkina inkubacinis periodas. ( 4 )• Serganti motina – kūdikis. Tikimybė, jog infekuota motina užkrės kūdikį nėštumo metu ar gimdydama prieš 10 metų siekė – 15-60 proc. Šiuo metu besilaukiančioms ŽIV užsikrėtusioms moterims taikant tinkamą gydymą (priešvirusiniai vaistai), ir kitas priemones (Cezario pjūvis, nemaitinimas krūtimi) kūdikių užsikrėtimo galimybė sumažinta iki 0,1 proc. Lietuvoje diagnozuota ŽIV užsikrėtusių moterų, tačiau dar neužregistruota vaikų, kuriuos pagimdė infekuotos motinos. ( 4 )ŽIV neplinta:• Oro lašeliniu būdu. Neužsikrėsite kosint, čiaudint, bučiuodamiesi, per prakaitą ar ašaras. ( 4 )• Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu Neužsikrėsite naudodamiesi tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liesdami vienas kitą, žaisdami, gyvendami šalia infekuoto asmens, valgydami infekuoto asmens paruoštą maistą. ( 4 )• Vabzdžių įkandimus. Neplatina uodai ir erkės. ( 4 ) ŽIV infekcijos eigaŽIV infekcijos eiga yra ilga (schema 1), ji baigiasi paskutine stadija – AIDS, todėl infekcijos eiga nuo užsikrėtimo momento skirstoma į keletą stadijų: ( 4 )1. ŽIV inkubacinis periodas. Tai infekcinės ligos laikotarpis nuo infekcijos patekimo į organizmą iki ūmaus ŽIV infekcijos pasireiškimo. Dažniausiai trunka kelias savaites. ( 4 ) 2. Ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas – į gripą panaši būsena – pakyla temperatūra, išberia odą ir gleivines, padidėja limfmazgiai ir kt. Trunka nuo kelių dienų – savaitę. Praeina be gydymo. Išsivysto ne visiems pacientams. ( 4 )3. Besimptomis ligos periodas. Trunka nuo kelių iki keliolikos metų. Žmogus jaučiasi visiškai sveikas, bet gali užkrėsti kitus asmenis. ( 4 ) 4. AIDS – tai tam tikrų indikatorinių ligų ir būsenų nustatymas ŽIV užsikrėtusiam asmeniui. Išskirtiniais atvejais tokių ligų (žr. Indikatorinės ligos) ir būsenų nustatymas, neradus kitų priežasčių, gali būti AIDS diagnozės priežastis. Tai paskutinė infekcijos stadija, kuri priklausomai nuo medicininės pagalbos lygio, gali trukti nuo kelių iki 10 metų ir ilgiau, baigiasi mirtimi.( 4 )ŽIV infekcijos eiga
1. Užsikrėtimo momentas. 2. ŽIV inkubacinis periodas. 3. Ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas. 4. Besimptomis periodas. 5. AIDS. Schema 1
Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos gydytojai skirtingai supranta AIDS diagnozę. JAV AIDS diagnozuojama net tada, jei pacientas neturi jokių sveikatos problemų, bet imunologinis kraujo tyrimas rodo, kad CD4 ląstelių yra mažiau nei 200 mikrolitre. Rusijoje AIDS diagnozuojama tik paskutinėse ligos stadijose. Europoje priimtas kitas AIDS diagnozės apibūdinimas, kurio laikosi ir Lietuva (žr. Indikatorinės ligos). ( 4 )Visais laikais vakcinos žmogų apsaugodavo nuo įvairių infekcijų sukeltų ligų. ŽIV pandemiją pavyktų sustabdyti, jeigu būtų išrasta saugi ir veiksminga vakcina. Šiuo metu vakcinos nuo ŽIV kūrimui teikiamas prioritetas. Norėdamos pagreitinti tyrinėjimus, dauguma privačių ir viešųjų agentūrų investavo milžiniškas lėšas. Šiuo metu, tiriant 27 vakcinas, daugiau nei 3000 neinfekuotųjų savanorių dalyvauja ŽIV vakcinos tyrimuose, kuriuos remia Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis sveikatos institutas. …2000 m. Durbane (Pietų Afrikos Respublika) vykusioje XIII tarptautinėje AIDS konferencijoje konstatuota, kad vakcina manomai bus sukurta tik 2007 m. ( 4 )GRAUŽIKŲ PLATINAMOS LIGOSLigos, kurias platina gyvūnai, vadinamos zoonozėmis, jų yra labai daug, todėl aš paminėsiu tik kelias, kurias Europoje platina žiurkės ir pelės. Tarp daugelio ligų, kurias platina jos, pirmiausia paminėtinas maras. Juo žmones dažniausiai užkrečia žiurkių blusos.www.ddd.lt/bakterijos.htm Tačiau du Liverpulio universiteto epidemiologai sako, kad visi mes klystame. Šiemet paskelbtoje savo knygoje “Marų biologija” jie sugriauna buboninio maro teoriją. „Koks bebūtų patogenas, per praėjusius du tūkstantmečius dukart nusiaubęs Europą, jis gali vėl išnirti. Jeigu mes žinosime, kas jis toks, galėsime tam tinkamai pasiruošti“ – teigia epidemiologai. Bet minėtąją knygą iki šiol skaitę vos keli infekcinių ligų ekspertai, o ir tie joje dėstomas idėjas priėmė gana skeptiškai. ( 3 )
Bet mintis apie tai, kad Juodoji Mirtis gali vėl smogti, verčia mokslininkus tęsti savo bandymus. Atėnų, Konstantinopolio ir Viduramžių katastrofų panašumas rodo, jog koks bebūtų tas patogenas, jis sugeba slėptis kelis šimtmečius, o po to smogia. Paskutinis smūgis buvo pats sparčiausias ir pats mirtiniausias. Kaip jis paveiktų šiuolaikinį pasaulį? Gal geriau surasti jį, kol jis suras mus. ( 3 )Šiuo metu maru nuolat serga laukiniai gyvūnai. Juos galime aptikti JAV pietvakariuose, Pietų Amerikoje, Konge, Pietų Afrikoje, Kenijoje, Madagaskare, Irane, Indijoje. Žinoma, kad viduramžiais „ juodoji mirtis“ nusinešė daugiau kaip pusę Europos gyventojų. Neseniai užfiksuotas maro protrūkis Indijoje išryškino tebesančią maro grėsmę. ( 1 )GELTLIGĖTai liga, kuria sergama visame pasaulyje ir kasmet nusinešanti daugybės žmonių gyvybes. Bakterijos gyvena žiurkių kepenyse ir į aplinką patenka su žiurkių šlapimu. Žiurkė per metus pagamina apie 5, 5 litro šlapimo, o apie 15-30% yra užkrėstos žiurkės. Žmogus gali užsikrėsti per kontaktą su žiurkės šlapimu, ypač drėgnoje aplinkoje. Dėl tos priežasties dažniausiai užsikrečia žemės ūkio darbuotojai, kanalizacijos darbininkai, žuvų apdorotojai ir t. t.. Pastaruoju metu buvo užfiksuota, kad padaugėjo ligos atvejų tarp tų asmenų, kurie užsiima vis populiarėjančiomis vandens sporto šakomis.( 1 )SALMONELIOZĖSalmoneliozė- infekcija, kurią žmogui sukelia Salmonella bakterijos. Per pastaruosius dešimt metų Europoje labai padaugėjo Salonella sukeltų ligų atvejų, tai rodo, kad didėja aplinkos užteršimas šiomis bakterijomis. Žiurkes ir peles reikėtų laikyti potencialiai svarbiu šios ligos šaltiniu. ( 1)Danijos mokslininkai paskelbė, kad dėl apsinuodijimo maistu nuo salmonelės miršta daugiau žmonių, nei iki šiol manyta. Kare Molbakas ir kiti Kopenhagoje įsikūrusio „Statens Serum“ instituto mokslininkai mano, kad su apsinuodijimais maistu susijęs mirčių skaičius gali būti dukart didesnis, nei šiuo metu manoma. Be to, jų teigimu, pacientai gali mirti net metams praėjus nuo apsinuodijimo. ( 2 )HEMORAGINĖ KARŠTLIGĖ SU INKSTINIU SINDROMUHemoraginė karštligė su inkstiniu sindromu – virusinė liga. Dabar pripažįstama, kad ją sukelia Hantaano virusas. Ši liga paplitusi visame pasaulyje, Europoje kasmet fiksuojama keli šimtai jos atvejų, daugiausia Skandinavijoje, daugumoje atvejų jos eiga yra lengva.( 1 ) Daug kitų ligų Europoje platina graužikai. Visur, kur tik yra naminių graužikų, egzistuoja ligų išplitimo galimybė. Neseniai atliktas rudosios žiurkės Rattus norvegicus tyrimas Anglijos ir Velso fermose parodė, kad be minėtų, rasta daug kitų ligų: pneumoriketsiozė ( rasta 34 % užsikrėtusių žiurkių ), jersiniozė ( 11 % ), pastereliozė ( 60 %), listeriozė ( 11 %), toksoplazmozė ( 35 %), kriplosporidiozė ( 63% ), toksakorozė ( 15% ) ir kapiliarozė ( 23 %). ( 1 )UŽKREČIAMŲ LIGŲ SITUACIJA LIETUVOJELietuvoje užkrečiamomis ligomis kasmet serga apie 0,5 milijono žmonių. Pastarųjų 10 metų Lietuvos gyventojų sergamumo ūmiomis žarnyno užkrečiamomis ligomis ( bakterine dizenterija, salmonelioze) rodikliai 100 000 gyventojų turi didėjimo tendenciją. Dėl šių ligų kasmet medicinos pagalbos kreipiasi apie 20 000 asmenų. Tarp sergančių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų 30 – 40 proc. nustatoma bakterinė dizenterija, 15-20 proc. salmoneliozė. Didelį sergamumą ūmiomis žarnyno užkrečiamomis ligomis lemia nepakankama maisto produktų kokybė, prastas pienas, vištienos, skerdienos ir jos gaminių kokybė. Vidutiniškai kasmet 6 proc. ištirtų maisto produktų bandinių iš maisto pramonės įmonių yra padidintos mikrobinės taršos, o realizavimo tinkle tokių netinkamų vartoti maisto produktų randama 2 karts daugiau. ( 1 )Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojama apie 60 000 žmonių, sergančių parazitinėmis ligomis, tarp jų viena labiausiai išplitusių – enterobiozė, kuria per pastaruosius 5 meus sirgo 12,9 17, 6 proc. tirtų asmenų. ( 1 )Per pastaruosius 3 metus 10 kartų padaugėjo sergančiųjų laimo liga ir erkiniu encefalitu skaičius, kasmet vis daugiau į Lietuvą įvežama maliarijos. ( 1 )VIRUSINĖS AUGALŲ LIGOSVirusines augalų ligas sukelia virusai. Jie trikdo augalų augimą, deformuoja lapus, žiedus, ūglius, vaisius. Virusų sukeliami simptomai priklauso nuo augalo šeimininko, infekcijos trukmės, viruso padermės, aplinkos sąlygų. Pagal išorinius požymius virusinės augalų ligos skirstomos į kelias grupes. Daugiau yra mozaikų, mažiau geltligių, žieduotuojų dėmėtligių, Daugelis ligų būna mišrios: kartu su mozaika atsiranda nekrozė, susiraukšlėja lapai. Lietuvoje labiausiai paplitusios šios ligos: paprastoj mozaika, dryžligė, raukšlėtoji mozaika, lapų susisukimas, gvazdikų ir tulpių margligė. ( 9 , 575 psl. )Virusinės ligos plinta mechaniškai pažeidžiant augalus, kai kurias platina vabzdžiai. ( 9 , 575 psl. )Apsaugos priemonės: virusams atsparių veislių ,meristeminių audinių kultūrų naudojimas, piktžolių ir amarų naikinimas. ( 9 , 575 psl. )IŠVADOSBakterijos ir virusai nusinešė ne vieną milijoną gyvybių. Gydymui ir moksliniams tyrimams valstybės išleido ne vieną milijardą savos valiutos. Tyrimams nėra galo – dar net neišrasti vaistai nuo aids, o ką kalbėti jei maro protrūkis vėl prasidėtų, juk mokslininkai įvertina šią galimybę visiškai kaip realią. Šiame referate aprašytos visos ligos, kurios nusinešė daugiausiai žmonių gyvybių: aids, maras ir t.t.. jas sukeliantys virusai. Taip pat aprašytos ir bakterijų sukeliamos ligos: salmoneliozė, geltligė ir kt. Daug dėmesio skirta Živ, Aids analizei, priemonėms kaip apsisaugoti nuo jų. Visur stengiausi aprašyti ne tik kas sukelia ligas, bet ir kokie ligos požymiai, koks jos gydymas ir koks efektyviausias apsisaugojimo būdas t.t..Problemų rašant šį darbą iškilo keletas. Labai daug informacijos šia tema. Senesnių leidinių informacija naudojausi atsargiai, nes keliuose naujuose leidiniuose smarkiai kritikuojamos senos nuomonės. Pvz. Buvo manoma, kad maru žmonės užsikrėtė nuo žiurkių blusų, tačiau ši nuomonė jau pasenusi ir klaidinga, nes maro požymiai neatitinka blusų ir žiurkių pernešamos ligos požymių. Daugiausiai naudojausi literatūra, esančia internete. Čia pateikiami naujausi medicininiai laimėjimai, mokslininkų svarstymai ir t.t. Ši referato tema man buvo labai idomi, nes ji aktuali ir man. Sužinojau daug naujos informacijos ne tik apie įvairias virusines ir bakterines ligas, bet ir apie naujausius laimėjimus šioje srityje.NUORODOS/NAUDOTA LITERATŪRA1. WWW.DDD.LT/BAKTERIJOS.HTM2. WWW.MEDICINE.LT/NAUJIENOS3. WWW.RTN.LT/MI/0112/MARAS.HTML4. WWW.AIDS.LT5. WWW.MEDCENTRAS.LT6. WWW.GRIPAS.LT7. Biologija 10 klasė; Gareth Prince, Jane Taylor, Alma litera, V., 2000
8. WWW.DDD.LT/MIKROORGAN.HTM9. Tarybų Lietuvos enciklopedija, 1988, V., 4 tomas