elektromagnetines bangos

Elektromagnetinė tarša buityjeElektromagnetiniai spinduliai – tai elektromagnetinio lauko virpesiai (tarpusavyje susiję sūkuriniai ir magnetiniai laukai) sklindantys erdvėje. Elektromagnetiniai laukai atsiranda kintant elektros krūviams. Pagal bangos ilgį ir dažnį elektromagnetinė radiacija skirstoma į (Žr. 1 schemą)• Jonizuojančią: • Rentgeno spinduliai • Gama spinduliai • Nejonizuojančią: • Radijo bangos • TV bangos • Optinė radiacija ir t.t. Šiame puslapyje kalbėsime apie nejonizuojančią elektromagnetinę spinduliuotę. Ją skleidžia gamtiniai ( kosmosas, atmosfera, elektromagnetiniai žemės laukai) ir technogeniniai (žmogaus sukurti įrenginiai: radijo, televizijos stotys, elektroterminės krosnys, kompiuteriai, televizoriai, mobilieji telefonai, namuose naudojama buitinė technika) šaltiniai.Elektromagnetinių bangų įtaka sveikataiElektromagnetinių laukų poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo elektromagnetinio lauko įtampos, energijos srauto intensyvumo, virpesių dažnio, spinduliavimo lokalizacijos kūno paviršiuje bei individualių žmogaus ypatybių. Kuo didesnis elektromagnetinio lauko dažnis, tuo didesnis žmogaus kūno laidumas, energijos absorbcija. Elektromagnetinių bangų poveikis žmogui yra dvejopas:• Šiluminis • Nešiluminis Šiluminis poveikis pasireiškia tuo, kad kyla kūno temperatūra, dėl ko gali pasikeisti baltyminių medžiagų struktūra. Kadangi žmogaus organizme veikia termoreguliaciniai mechanizmai, šalinantys šilumos perteklių, susidariusią šilumą organizmas sugeba pašalinti, bet tik ribotą jos kiekį. Labai jautriai į šilumos perteklių reaguoja akys, smegenys, inkstai, žarnos, tulžis, šlapimo pūslė. Skirtingo ilgio elektromagnetinių bangų poveikis organizmui yra nevienodas. Kepenims pavojingiausios yra 79 cm ilgio bangos, kraujui – 99 cm, raumenims – 322 cm, odai – 548 cm. Esant tam pačiam bangos ilgiui, poveikis gali būti skirtingas, priklausomai nuo magnetinio lauko stiprumo. Žiūr. lentelę.Lentelė. Elektromagnetinio lauko poveikis ir jo priklausomybė lauko stiprumoElektromagnetinio lauko stiprumas Poveikio laikas Rezultatas20-30 V/m daugiau kaip 2 val. Jokių negalavimų nejaučiama100-150 V/m daugiau kaip 2 val. Gali skaudėti galvą, greičiau pavargstama, jaučiamas silpnumas ir pan.200-300 V/m daugiau kaip 1 val. Tas patsIki 4000 V/m 10-12 min. Pažeidžiama nervų sistema, pakyla temperatūra, sutrinka kraujotaka

Nešiluminis elektromagnetinių bangų poveikis pasireiškia ne iš karto ir gali būti įvairus. Pastarųjų metų daugelio šalių mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad žemo dažnio ir didelės energijos elektromagnetinė radiacija veikia kancerogeniškai, t.y. sukelia vėžį. Yra pateikiama epidemiologinių tyrimų duomenys apie statistinį ryšį tarp elektromagnetinių laukų ir tam tikrų vėžio formų: vaikų-paauglių leukozių, suaugusiųjų leukozių, limfoleukozių, krūties bei smegenų auglių. Taip pat tris kartus padidėja rizika susirgti Alcheimerio liga. Ypač pavojinga elektromagnetinė radiacija vaikams, gyvenantiems šalia elektros perdavimo linijų (arčiau kaip 50 metrų). Dažnas yra lėtinio pažeidimo sindromas, kuriam būdinga vegetacinės nervų sistemos pažeidimas, asteninis sindromas. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, mieguistumu, galvos skausmais. Būdinga bradikardija, skausmai širdies plote, hipotonija, raumenų silpnumas. Nukenčia ir lytinė funkcija – vystosi impotencija, menstruacinio ciklo sutrikimai. Taip pat intensyvi elektromagnetinė radiacija gali padidinti palikuonių apsigimimo riziką.Kompiuteris ir sveikata Milijonai žmonių visame pasaulyje savo kasdieninėje veikloje pastoviai dirba su kompiuteriais. Apytiksliais paskaičiavimais, Lietuvoje šiuo metu yra apie 250 000 personalinių kompiuterių. Realus kompiuterių vartotojų skaičius yra bent tris kartus didesnis, nes didelė kompiuterių dalis yra naudojama kolektyviai darbo, mokymosi, studijų ar namų aplinkoje. Kompiuterio poveikis sveikatai siejamas su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemos pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai.

Kompiuteriai yra sparčiai besikeičiančios darbo vietos dalis, kartu jie yra faktorius, keičiantis darbo vietą ir darbo organizavimo pagrindus. Dideliam Lietuvos gyventojų skaičiui iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus ir, kaip įsirengti kompiuterizuotą darbo vietą. Jaučiamas informacijos stygius kaip įsirengti kompiuterizuotą darbo vietą, kad ji būtų komfortabili ir ekologiškai saugi.Siekiant sukurti saugią darbo vietą ir sumažinti neigiamą įtaką sveikatai, yra būtinos keturios pagrindinės sąlygos.

1. Kokybiška kompiuterinė įranga, atitinkanti elektromagnetinio suderinamumo, žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės bei displėjaus vaizdo kokybės standartų reikalavimus. Toliau 2. Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas, įrengimas bei darbo ir poilsio režimas dirbant kompiuteriu. Šią problemą formaliai sprendžia 1998 metais priimta Lietuvos higienos norma HN 32-1998 ,,Darbas su videoterminalu, saugos ir sveikatos reikalavimai”. Norma apibrėžia darbo aplinkos erdvės, apšvietimo, įrangos išdėstymo, šiluminio režimo, triukšmo, vibracijos bei elektromagnetinio spinduliavimo parametrų reikalavimus. Toliau 3. Darbo vietos ergonomika, darbo priemonių optimalus pritaikymas dirbančiojo antropometriniams duomenims bei darbo pobūdžiui. Toliau 4. Tinkamas darbo ir poilsio režimas. Savalaikė sveikatos pažeidimų profilaktika. Toliau

Mobilieji telefonai ir sveikata Mobilieji telefonai – tai nauja progresyvi ryšio technologija, kuri, deja, nėra indiferentiška vartotojų sveikatos atžvilgiu. Mobiliojo ryšio technologijos pastaruoju metu sparčiai plinta visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia dviejų tipų mobilusis ryšys: analoginis – NMT ir skaitmeninis – GSM (Globali Sistema Mobiliajam ryšiui ). Žymiai didesnę dalį abonentų turi skaitmeninio GSM ryšio paslaugų tiekėjai. Lietuvoje šio tipo ryšį teikia jau trys bendrovės: Omnitel, Bitė GSM ir Tele 2.Šiuo metu GSM apima 143 pasaulio šalis ir yra toliau plečiama. Pasaulyje šiuo metu yra daugiau nei 250 milijonų besinaudojančių šiomis paslaugomis, prie kurių kiekvieną mėnesį prisijungia maždaug po 7 milijonus naujų abonentų. Lietuvoje vartotojų skaičius nėra labai didelis. Dažnam lietuviui nuvykusiam į Skandinavijos valstybes kelia nuostabą mobiliųjų telefonų vartotojų mastai ir intensyvumas. Gatvėse, prekybos centruose nuolat skamba telefonai, daugybė kalbančiųjų, pokalbių trukmė dažnai ilgesnė nei mes kalbame telefonu namie. Šiose šalyse mobiliųjų telefonų skaičius lenkia fiksuoto ryšio paslaugų tiekėjus. Ką gi, mums gal būt lieka pavydėti, o gal galvoti, jog jei mobilieji telefonai kenkia sveikatai, tai pirmiausia pajusime ne mes, ne Lietuvoje.

Mobilieji telefonai gali spinduliuoti labai stiprius elektromagnetinius laukus. Analoginis ryšys generuoja pastovius, o skaitmeninis – pulsuojančius elektromagnetinius laukus. Elektromagnetiniai laukai ir bangos atsiranda, kintant elektros krūviams. Tai akimi nematomi sūkuriniai elektriniai ir magnetiniai laukai, sklindantys erdvėje šviesos greičiu. Biologinis elektromagnetinės radiacijos veikimas priklauso nuo jos energijos galingumo, poveikio trukmės bei individualių organizmo savybių. Gyvi organizmai elektromagnetines bangas atspindi arba sugeria. Audiniams sugeriant elektromagnetinę radiaciją, pakinta vandens ir baltymų molekulių erdvinis išsidėstymas, jos išsidėsto pagal tam tikrą ašį, tai yra įsielektrina. Šiai radiacijai perėjus į šiluminę energiją, pasireiškia terminis poveikis. 1990 metais JAV Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje ataskaitoje elektromagnetines bangas buvo siūloma klasifikuoti kaip fizinį faktorių, sukeliantį onkologinių susirgimų vystymąsi. Tačiau šio siūlymo buvo atsisakyta, kadangi tikslus elektromagnetinės radiacijos poveikio organizmui mechanizmas iki šiol nėra žinomas. Iš dalies šį sprendimą lėmė ekonominiai motyvai bei įtakingi pramonės sluoksniai.Mobilieji telefonai yra vieni iš elektromagnetinės radiacijos šaltinių. Kalbant telefonas nukreipiamas tiesiai į smegenis. Stipriausias elektromagnetinis laukas yra 5 centimetrų spinduliu aplink telefono anteną, didžiausia dalis elektromagnetinės radiacijos sugeriama odoje, iki 1 cm gylyje. Kai telefonas yra budėjimo režime, skleidžiami radiacijos lygiai yra labai maži ir praktiškai nepastebimi.Australijoje, JAV, Norvegijoje ir Švedijoje atlikti tyrimai parodė neigiamą įtaką mobiliųjų telefonų vartotojų sveikatai: sukeliami galvos skausmai, atsiranda klausos, regėjimo pakitimų, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas, kaklo ir veido odos paraudimas bei niežėjimas, karščio jausmas aplink ausį ir veido bei kaklo srityje. Visi šie paminėti simptomai yra trumpalaikiai, atsirandantys pokalbio metu ar praėjus kuriam laikui po pokalbio. Simptomai paprastai išnyksta kelių ar keliolikos valandų bėgyje.Žymiai svarbesni ir daugiau gąsdinantys yra pastovūs sveikatos pažeidimai, galintys tapti onkologinių susirgimų, Alchaimerio, Parkinsono ligų priežastimi. Mobilieji telefonai įtakoje gali padažnėti smegenų, kraujo, kaulų čiulpų vėžiniai susirgimai. Pasaulinėje Sveikatos Organizacijoje šiuo metu yra atliekami tyrimai, ieškant ryšio tarp mobiliųjų telefonų vartojimo ir vėžinių susirgimų. Tačiau tuo atveju, jei rezultatai ir būtų neigiami, vis dėlto pilnai atmesti onkologinių susirgimų rizikos nebus galima. Tai yra paaiškinama tuo, jog laikas reikalingas šių susirgimų vystymuisi, yra matuojamas keliais dešimtmečiais. Tokį laiką turėtų veikti kenksmingas faktorius, kol išsivystytų vėžinis susirgimas. Mobilieji telefonai plačiau vartojami nėra seniai, todėl šiuo metu atliekami tyrimai gali neatspindėti realaus vaizdo. Vartotojų apklausos duomenys rodo, kad daugiau skundų yra sulaukiama iš asmenų, vartojančių skaitmeninį GSM ryšį, kuris yra biologiškai aktyvesnis negu NMT tipo ryšys. Pagrindinę, vienus ar kitus nusiskundimus išsakančių asmenų, dalį sudaro tie mobiliojo telefono ryšio vartotojai, kurių pokalbių trukmė per parą viršija 1 valandą. Dažniausi nusiskundimai yra šie: karščio jausmas ausies srityje, galvos skausmai, padidėjęs nuovargio jausmas.

Kadangi mobiliojo ryšio telefonų įtaka sveikatai nėra pilnai įrodyta, reikėtų stengtis visais įmanomais būdais apsisaugoti nuo galimo elektromagnetinės radiacijos poveikio. Pokalbių trukmė turėtų būti kiek įmanoma trumpesnė, nes tai mažina simptomų ir susirgimų vystymosi riziką. Mobilieji telefonai turėtų būti laikomi kuo toliau nuo kūno, mažiausia 20-50 centimetrų atstumu. Todėl nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie diržo, kadangi ne tik pokalbio metu yra spinduliuojami elektromagnetiniai spinduliai, kurie gali neigiamai veikti sveikatą. Laikant telefoną kelnių kišenėse arba prie diržo, veikiama reprodukcinė sistema, tai didina apsigimimų riziką, lytinės funkcijos sutrikimus. Asmenims, kuriems yra implantuoti širdies veiklos stimuliatoriai, mobiliųjų telefonų vartojimas turi būti suderintas su gydančiu gydytoju bei nerekomenduojama juos nešiotis vidinėje švarko kišenėje.Be medikų patarimų ir perspėjimų, yra ieškoma ir techninių sprendimų, mažinančių mobiliųjų telefonų poveikio riziką. Pavyzdžiui, Švedų mokslininkai siūlo keisti telefono dizainą ir ergonominius parametrus – sukonstruoti telefoną su žemyn nukreipta antena. Tokiu atveju būtų sumažinama poveikis galvos smegenims, labiausiai būtų spinduliuojamas apatinis žandikaulis bei veidas. Be to rekomenduojama vartoti mažiau galingus telefonus, kadangi jų generuojami elektromagnetiniai laukai yra silpnesni. Gali būti naudojama taip vadinama “laisvų rankų” įranga. Ją naudojant, mobilusis telefonas yra ne prie galvos, o kitoje vartotojo pasirinktoje vietoje.Kol nesame pilnai įsitikinę šios modernios komunikacijos priemonės saugumu, negalime tiksliai atsakyti į klausimą apie mobiliųjų telefonų kenksmingumą, galimos šios rekomendacijos:1. kiek yra įmanoma trumpinti pokalbių trukmę; 2. nepatariama mobiliuosius telefonus vartoti vaikams, paaugliams, nes jų organizmas yra mažiau atsparus neigiamam išorinės aplinkos poveikiui.

Televizorius ir sveikata Daugybė žmonių valandų valandas praleidžia prie televizoriaus. Ši moderni technikos priemonė atima begalę laiko, žaloja akis, mažina fizinį aktyvumą.

Norint sumažinti neigiamą televizoriaus poveikį sveikatai, reikalinga laikytis kelių labai paprastų taisyklių, parenkant televizoriui tinkamą vietą patalpoje bei šviesos režimą. Televizoriaus atstumas nuo grindų iki ekrano apatinio krašto turi būti ne mažiau kaip 1 metras. Atstumas nuo žiūrovo akių iki ekrano priklauso nuo ekrano dydžio: kuo didesnė ekrano įstrižainė, tuo didesnis atstumas. Paprastai šis nuotolis svyruoja ribose nuo 3 iki 5 metrų. Jei televizorius yra žiūrimas vakare, būtinas apšvietimas. Jei žiūrėsite televizorių tamsoje, susidarys kontrastas tarp šviesaus teleekrano ir aplinkos, kas neigiamai veiks jūsų regėjimą. Negalima televizoriaus statyti prieš langą, nes ekrane atsispindės saulės spinduliai, pašaliniai vaizdai, ir tai trukdys žiūrėti televizorių dienos metu. Nerekomenduojama statyti televizoriaus miegamuosiuose, nes elektromagnetiniai spinduliai bei ekrano paviršiuje susidarę elektrostatiniai krūviai keičia patalpų oro jonizaciją, gali sąlygoti kenksmingų žmonių sveikatai medžiagų susidarymą. Nerekomenduojama žiūrėti televizorių labai ilgai. Žiūrint televizorių, pagrindinis krūvis tenka akims ir centrinei nervų sistemai. Todėl, ilgai žiūrint televizorių, gali pradėti skaudėti galvą, akis, pablogėti regėjimas, atsirasti miego sutrikimų bei sumažėti darbingumas. Suaugusiam žmogui maksimali trukmė yra dvi valandos, vaikams šis laikas yra trumpesnis ir priklauso nuo jų amžiaus. Vaikams iki 3 metų amžiaus iš viso nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus, darželinukams – galima žiūrėti televizorių ne ilgiau kaip 30 minučių, pradinių klasių moksleiviams – 30-60 minučių. Tačiau vaikai turi žiūrėti tik jų amžių atitinkančias ir jiems skirtas laidas. Jei vaikų regėjimas yra sutrikęs, serga nervų ar širdies kraujagyslių sistemos ligomis, televizijos laidų trukmę reikėtų suderinti su šeimos gydytoju arba pediatru.