Dinozaurai

Referatas
Dinozaurai

Dinozaurai yra visų laikų didžiausias mokslininkų paleontologų klausimas. Jau daug metų paleontologai ir archiologai tyrinėja rastas iškasenas, jų išvados rodo, kad kadaise Zemėje tikrai gyveno tokie gyvūnai kaip dinozaurai. Kiekvienais metais randama milžiniškų kaulų, netgi skeletų. Žmonės labai domisi dinozaurais. Apie dinozaurus kuriami filmai, rašomos knygos, gaminami žaislai. Tačiau nei mokslininkai, nei paprasti žmonės tiksliai nežino kaip atsirado dinozaurai, kodėl jie išnyko.

„ Baisus driežas“

Juros periodo džiunglėsedaugiausia augo žoliniai ir mediniai paparčiai, vietomis ir spygliučiai. Tokiose džiunglėse gyveno didieji juros periodo diinozaurai. Manoma, kad didžiausi visų laikų gyvūnai – dinozaurai, išsivystė iš nedidelių tekodontų. Pats žodis „dinozauras“ („baisus driežas“) yra vieno paleontologijos pradininkų Ričardo Oveno naujadaras. Šį žodį jis pavartojo 1842 m., aprašinėdamas daugelį iškastinių roplių, tuo metu rastų Anglijoje. „Dinozauras“ nėra tikslus mokslinis terminas, bet vartojamas ir dabar; juo vadinami du roplių būriai – driežadubeniai ir paukščiadubeniai dinozaurai.

Driežadubeniai dinozaurai

Driežadubenių dinozaurų dubens kaulai panašūs į driežų. Šis būrys pagal pėdos kaulų sandarą skirstomas į teropodus, kurių kojos panašios kaip žinduolių, ir zauropodus – su driežų kojomis. Teropodai buvo dvvikojai mėsėdžiai dinozaurai, labai įvairaus dydžio: nuo viščiuko dydžio podokezauro iki didžiausio, 12 m ilgio, tiranozauro. Zauropodai buvo didžiuliai ilgakakliai žolėdžiai dinozaurai, klestėję vėlyvosios juros ir ankstyvosios kreidos laikotarpiu. Zauropodų grupei priklausantys diplodokai buvo iki 25m ilgio, o brachiozaurai svėrė daugiau ka

aip 50 tonų.

Paukščiadubeniai dinozaurai

Paukščiadubeniai dinozaurai turėjo panašius kaip paukščių dubens kaulus ir buvo žolėdžiai. Jie skirstomi į 4 grupes. Panašūs į raganosius ir turėję galvos šarvus raguotieji dinozaurai gyveno vėlyvosios kreidos laikotarpiu. Šios grupės būdingas gyvūnas triceratopsas turėjo 3 į priekį nuaugusius ragus ir ragines kaklo raukšles. Vėlyvosios juros ir ankstyvosios kreidos laikotarpiu gyvenę stegizaurai turėjo išilgai nugaros styrančias šarvuotas plokštes. Kentrurozauras buvo panašus į stegozaurą, bet vietoj plokščių turėjo spyglius. Ankilozaurų, kresnų vėlyvosios kreidos laikotarpio gyvūnų, nugaras puošė tanki šarvų plokštelių mozaika, o skolozauras ant uodegos galo turėjo kaulinę kuoką. Ornitopodai ketvirtoji paukščiadubenių dinozaurų būrio grupė, skyrėsi nuo kitų trijų tuo, kad buvo dvikojai ir neturėjo šarvų. Vienas iš jų anatozauras – turi pusiau vandeninio gyvūno požymių. Paukščiadubenius dinozaurus nuo priešų saugojo netik šarvai, gyvūnų kojos taaip pat padėjo gintis: užpakalinės laikė kūno svorį, o priekinės galėjo greitai pasukti kūną į priešo pusę.

Dinozaurai išsivystė iš tekodontų

Įdomu, kad būtent iš tekodontų – mažų, tačiau gerai prisitaikiusių prie aplinkos roplių išsivystė didžiausi Žemėje gyvenę padarai – dinozaurai. Tai patvirtina ir Brazilijos paleontologai, kurie savo šalies pietuose aptiko seniausias iš žinomų suakmenėjusių dinozaurų liekanas. Naujai atrastasis padaras turėjo smailėjančią apie 30 cm ilgio galvą ir daugiau nei 2 m ilgio uodegą. Aštrūs dantys liudija jį buvus plėšrūnu. Iškasenos, tarp kurių yra dvi kaukolės ir ki

iti kaulai, yra nuo 235 iki 240 mln. metų senumo. Tuo metu dinozaurai dar tik vystėsi iš senesnių roplių. Nustatyta, kad tie ropliai ir buvo tekodontai. Tekodontai, judėję visomis keturiomis, buvo tiesioginiai krokodilų protėviai, tačiau juos pakeitė sparčiau judantys ir mitresni dinozaurai.

Dinozaurai šiltakraujai?

Šių laikų teoretikai mano, kad dinozaurai, kaip ir kiti dižiuliai ropliai, tarp jų ir skraidantys pterozaurai, buvo šiltakraujai, savo elgesiu bei gyvensena labiau panašūs į žinduolius negu į roplius. Matyt, iš jų kilo kiti šiltakraujai – paukščiai, galbūt tiesiogiai išsivystę iš vieno kurio dinozaurų būrių. Taip mano ir garsus paleontologas Dale Russelas, kuris su Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkais, neįprastai gerai išsilaikiusioje suakmenėjusioje dinozauro krūtinėje pirmą kartą aptiko ištisą akmeniu virtusią dinozauro širdį. Pasitelkę kompiuterinę tomografiją jie nustatė, jog šis organas yra daugiau panašesnis į paukščių ar žinduolių, nei į šiuolaikinių roplių širdis. Dale Russelas mano, jog labai retai aptinkami suakmenėję minkštieji audiniai atsirado todėl, kad jie iškart po dinozauro žuvimo pateko į mažai deguonies turinčią aplinką, todėl buvo apsaugoti nuo sudūlėjimo.

Dinozaurų liekanos

Dauguma tų senovės sausumos gyvūnų liekanų, kurias šiandien matome muziejuose, išliko todėl, kad gyvūnai buvo įkritę į vandenį, ten žuvo, ir juos užklojo nuosėdos. Taip palankiai sutapo aplinkybės dabartinėje Bavarijoje ( Vokietijos teritorija ), vėlyvosios juros metu sekliose lagūnose nedrumsčiamai klostėsi smulkios karbonatinės nuosėdos. Tirdami jose gl

lūdinčias augalų ir gyvūnų liekanas, aiškiai matome, kokie įvairūs buvo ropliai – gausybė skraidančių ir plaukiojančių rūšių, nuo mažiausių vos atsiradusių dinozaurų iki pirmo tikro paukščio.

Randami dinozaurų kiaušiniai

Manoma, kad Ispanijoje, Pirėnų kalnų papėdėje, netoli Trempo miestelio prieš daugiau kaip 65 mln. metų, vėlyvajame kreidos periode knibždėte knibždėjo dinozaurų. Tuomet šioje vietoje buvo tropikų jūros pakrantė. Čia surandamiems gausiems suakmenėjusiems radiniams yra būdinga tai, kad tarp jų labai daug kiaušinių. Apie Trempą dabar yra aptikta apie 100 radimviečių, kuriose rasta iki 300 000 (!) suakmenėjusių dinozaurų kiaušinių.

Kai kuriose iš uolienų yra tiek daug lukštų, kad mokslininkai suteikė joms naują pavadinimą – kaskarenitas (kiaušinio lukštų kalkakmenis). Madrido universiteto paleontologas N.Lopez-Martinez mano, kad tai vienintelė pasaulyje vieta, kur tokia uoliena yra aptinkama. Cheminė kalkakmenio sudėtis bei jame randamas suakmenėjęs planktonas ir jūros gyvūnai liudija, jog šios nuosėdinės uolienos susidarė po vandeniu. Tai reiškia, kad dinozaurai dėdavo savo kiaušinius netoli vandens.

Dinozaurų išnykimas

Kreidos periode, prasidėjusiame maždaug prieš 135 milijonus metų, didžiulius plotus užėmė seklios jūros. Plaukiojantys ropliai, kaip ir amonitai, tuo metu buvo labiausiai suklestėję. Sausumoje paparčiai ir sagainėčiai užleido vietą mums gerai žinomiems gluosniams, klevams ir ąžuolams. Tuo metu gyveno ir paskutiniai didžiausieji dinozaurai. Skraidantieji ropliai periodo pabaigoje buvo didžiuliai: atstumas tarp pterozauro išskleistų sparnų galų buvo 15,5 metro. Pterozaurai buvo pirmieji stuburiniai gy

yvūnai sugebėję skraidyti. Juros ir kreidos geologinių periodų metu, kuomet sausumoje karaliavo dinozaurai, pterozaurams priklausė padangė.

Kreidos periodo pabaigoje Žemėje įvyko daug svarbių pasikeitimų. Mezozojaus pabaigoje smarkiai pakito geologinė Žemės sandara. Pamažu vientisas didžiulis žemynas suskilo. Labai pakito ir dominuojančių organizmų evoliucija: dėl neaiškių priežasčių išnyko dinozaurai. Niekas iš tikrųjų nežino, kodėl tai įvyko, nors buvo sukurta daug teorijų, mėginančių atsakyti į šį klausimą. Įtikinamiausias aiškinimas yra toks: Keliasdešimt milijonų metų buvusios gana stabilios gamtinės sąlygos ėmė keistis – pasikeitė klimatas, augalija, išdžiūvo pelkės. Dinozaurai nesugebėjo prisitaigyti prie visiškai naujų gyvenimo sąlygų. Žinoma su šiuo teiginiu sutinka ne visi. Yra daug mokslininkų manančių, kad dinozaurai išnyko dėl maždaug 10 km skersmens asteroido, nukritusio prieš 65 mln. m (Kreidos periodo pabaigoje) į Žemę Jukatano pusiasalio pakrantėje, netoli dabartinio Čiksulubo miesto (Meksike). Šią prielaidą pripažystantys mokslininkai teigia, kad asteroido sprogimo energija buvo 100 mln. megatonų TNT. Šis sprogimas sukėlė globalinę katastrofą – išmestų į atmosferą uolienų masė bent 100 kartų viršijo paties asteroido masę. Dulkės užblokavo Saulės spindulius ir sukėlė staigų ir ilgą klimato atšalimą. Iš pradžių dėl karščio ir smūginės bangos, o po to dėl tamsos ir šalčio žuvo daugybė gyvūnų ir augalų rūčių, tarp jų ir visi dinozaurai.
Kalifornijos universiteto iš Los Angeles astronomai ir jų vadovas Bruce Runnegaro iškėlė tokią hipotezę:
gali būti, kad dinozaurai Žemėje išnyko dėl nedidelio Merkurijaus orbitos susvyravimo. Kompiuterinis modeliavimas rodo, kad prieš 65 mln. metų šios planetos orbita buvo susvyravusi. Būtent šito galėjo pakakti tam, kad link Žemės būtų pasiųstas jau minėtas asteroidas.
Dėl dinozaurų išnykimo vis dar vyksta ginčai tarp mokslininkų, atsiranda vis daugiau naujų hipotezių. Šiaip ar taip mezozojui būdinga roplių fauna daugiau kaip prieš 65 milijonus metų visiškai išnyko.

Dinozaurai išnyko prieš milijonus metų, tačiau jais vis dar domisi mokslininkai ir paprasti žmonės. Visi ieško atsakymo į klausimą: kodėl išnyko dinozaurai. Kol kas tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, yra tik daug spėjimų. Gal spėjimai visam laikui ir liks tik spėjimai ir dinozaurų išnykimas liks paslaptimi. O gal pažengęs mokslas išaiškins paslaptį. Kad ir kaip bebūtų, dinozaurai visam laikui išliks knygų puslapiuose ir filmų kadruose. Susidomėjimas dinozaurais niekada neišblės.

Literatūra:

Mitchell Beazley „Gyvoji Gamta“ 1990 m. 18 – 19 psl., 178 – 179 psl., 180 – 181 psl.
www.rtn.lt „Mokslo įdomybės“

Leave a Comment