Įvadas
Dinozaurai
Šie nuostabūs ropliai, matyt, buvo labiausiai suklestėję iš kada nors gyvenusiųjų gyvūnų.Pirmieji dinozaurai gyveno maždaug prieš 225 milijonus metų, triaso periode, o juros ir kreidos periodu vystėsi vis daugiau jų rūšių. Didėjo dinozaurų kūno masė, jie plačiai paplito, kol kreidos periodo pabaigoje, maždaug prieš 65 milijonus metų, jie paslaptingai išnyko. Dinozaurai buvo gyvybingi padarai, turėję ieškotis maisto, gintis nuo priešų ir globoti savo jauniklius-kaip ir dabartiniai gyvūnai. Joks žmogus nėra niekada regėjęs gyvo dinozauro, bet kaip jie atrodė ir kaip elgėsi mes šį tą žinome iš fosilijų ir kitų aptiktų liekanų. Pagal kaulus sprendžiama apie dinozaurų pavidalą ir dydį, pagal dantis-kuo jie mito, o fosilijų pėdsakai gali padėti suvokti, kaip greitai jie judėjo. Žodį „dinozauras“, kuris reiškia „baisus driežas“, 1842 pirmąsyk pavartojo Ričardas Ovenas, vienas pirmųjų šių roplių specialistų.
Kas buvo dinozaurai ?
Dinozaurai buvo ropliai . Jie turėjo kaulinius griaučius ir storą suragėjusią odą. Iki šiol rasta daugiau kaip 500 dinozaurų rūšių ir, matyt, jų bus aptikta dar daugiau.Jie buvo nuo 1m iki 30m ar daugiau ilgio. Visi dinozaurai gyveno sausumoje ir, manoma, dėjo kiaušinius. Buvo dvi dinozaurų grupės-driežadubeniai (Saurischia)ir paukščiadubeniai (Ornithischija), kurie skyrėsi savo dubens kaulų struktūra. Visi paukščiadubeniai mito augalais; tarp driežadubenių buvo ir mėsėdžių, ir augalėdžių.
Ceratozaurai
Ceratozaurai, nuo mažiausio Compsognathus iki didelių plėšrūnų kaip Carnotaurus, buvo mėsėdžiai dinozaurai. Ši grupė apima apie 20 dinozaurų, iš jų ankstyviausias Coelophysis, kuris yra iš vėlyvojo triaso. Visi vaikščiojo stačiomis ant užpakalinių kojų ir turėjo trumpas priekines galūnes. Kai kuriems ceratozaurams ant galvos buvo keisto pavidalo skiauterės arba ragai. Jie, matyt, buvo naudojami ne kovoti su priešais, bet pasipuikuoti, norint poravimosi laikotarpiu prisivilioti partnerį.
Tetanuranai
Tetanuranai yra grupė stambių, plėšrių dinozaurų, gyvenusių juros ir kreidos periode. Nepaisant savo išvaizdos, šie dinozaurai labai artimi paukščiams. Jiems priklausė tokios grupės kaip alozaurai ir megalozaurai, taip pat keletas nelabai seniai atrastų dinozaurų, kaip Giganotosaurus. Visi tetanuranai kiekviename viršutiniame žandikaulyje turėjo po plačią angą, todėl kaukolė buvo žymiai lengvesnė negu atrodo. Užpakalinė uodegos dalis buvo sutvirtinta ypatingų tarp savęs sukibusių struktūrų, esančių ant stuburo slankstelių; pavadinimas tetanuranas reiškia ,,standžiauodegis“.
Tiranozaurai
Tiranozaurai, didžiuliai mėsėdžiai dinozaurai, gyveno vėlyvuoju kreidos periodu Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Jie buvo vieni iš didžiausių kadanors gyvenusių sausumos mėsėdžių. Visi tiranozaurai turėjo didelę galvą ir stiprius žandikaulius, nusagstytus aštriais dantimis, kurie buvo iki 15 cm ilgio. Jie vaikščiojo stačiomis ant dviejų užpakalinių kojų ir tikriausiai galėjo judėti 30 km/val. Ar dar didesniu greičiu. Priekinės jų galūnės buvo tokios mažos, kad jomis nepasiekdavo net burnos. Kai kurie specialistai mano, kad tiranozauras galbūt naudojosi savo mažuyėmis priekinėmis galūnėmis atsikelti nuo žemės po miego ar pasimaitinus.
Paukščių protėviai
Ši grupė, žinoma Maniraptora pavadinimu, apima keletą į paukščius panašių dinozaurų tipų, kaip antai dromeozaurus ir trodontidus, taip pat ir paukščius. Bendras visų šių gyvūnų bruožas – labai lankstūs riešo sąnariai, kurie leido priekinę galūnę prilenkti prie kūno. Šios grupės dinozaurai veikiausiai visi buvo greiti medžiotojai, bėgiojantys ant dviejų kojų. Archaepteryx, ankstyviausias iš žinomų paukščių, gyveno maždaug prieš 150 milijonų metų ir pasižymėjo tiek paukščių, tiek roplių bruožais. Kaip ir šių laikų paukščiai, turėjo sparnus ir plunksnų dangą, bet kaip ir roplaiai – dantytus nasrus ir ilgą kaulinę uodegą.
Strutiniai dinozaurai
Plonų kojų, ilgo kaklo ir mažos galvos strutiniai dinozaurai atrodė panašiai kaip dabartiniai stručiai. Kaip ir pastarieji, strutiniai dinozaurai buvo greiti bėgikai ir, matyt, ieškodami maisto, pavyzdžiui, driežų ir varlių, gebėdavo skuosti iki 65 km/val greičiu. Galbūt jie misdavo lapais ir vaisiais, kuriuos nutraukdavo nuo medžių plonais naguotais priekinių galūnių pirštais. Manoma, kad ornitomimidams buvo giminingi terizinozaurai (dar vadinami segnozauridais). Tik neseniai buvo aptikti visi jų griaučiai. Skirtingai negu kiti teropodai (panašiomis kaip žinduolių kojomis), jie veikiausiai mito augalais.
Prozauropodai
Ši ilgalaikių dinozaurų grupė pirmąsyk pasirodė vėlyvajame triase. Ją sudarė dvi pagrindinės grupės: stambaus, sunkaus kūno plateozaurai ir mažesni, lengvesnės sandaros anchizauropodai. Manoma, akd kaip ir vėlesnieji zauropodai buvo augalėdžiai. Nors šie dinozaurai yra šiek tiek panašūs į zauropodus, tai nėra ankstyvoji zauropodų forma, kaip būtų galima manyti pagal jų pavadinimą. Veikiausiai tai šalutinė šios grupės atšaka ir iki ankstyvojo juros periodo jie išmirė.
Zauropodai
Šie ilgakakliai augalėdžiai dinozaurai buvo didžiausi iš sausumos gyvūnų. Mažiausi buvo iki 10 m, o didžiausi galbūt siekė iki 38 m ilgio. Visi buvo panašios išvaizdos: maža galva ant ilgo kaklo, žemo kūno, storų, kolonas primenančių kojų ir ilgos, į galą siaurėjančios uodegos. Jie vaikščiojo keturiomis ir veikiausiai buvo vieni iš didžiausiųjų ir sunkiausių, o diplodocidai, kaip pavyzdžiui Seismosaurus, buvo dar didesni, bet lengvesnių kaulų.
Gumbagalviai ir kiti augalėdžiai
Gumbagalviai dinozaurai, matyt, gyveno bandomis panašiai kaip dabartiniai kalnų ožiai. Kaip ir pastarieji, jie mito augalais ir daugiausia gyveno taikiai, bet patinai veikiausiai aršiai kovodavo su varžovais poravimosi laikotarpiu. Per varžytuves kaktomušom daugiausia smūgių tekdavo kietam kauliniam galvos gumbui. Gumbagalvių fosilijų daugiausia aptinkama Šiaurės Amerikoje ir Centrinėje Azijoje iš vėlyvojo kreidos periodo. Kaip ir gumbagalviai, fabrozaurai ir heterodontozaurai buvo augalėdžiai dinozaurai ir judėjo stačiomis ant ilgų, plonų kojų.
Hipsilofodontai
Hipsilofodontai buvo greitai bėgiojantys augalėdžiai, kurie veikiausiai gyveno bandomis, kaip šių laikų elniai. Kai grėsdavo pavojus, jie, matyt, dideliu greičiu pasprukdavo, bėgdami stačiomis ant ilgų plonų užpakalinių kojų. Hipsilofodontai buvo labai klestinti grupė, jie gyveno nuo vėlyvosios juros iki kreidos periodo pabaigos. Iki šiol jų fosilijų buvo aptikta Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, Antarktidoje ir Australijoje. Visi šios šemos atstovai turėjo aukštus, rantytus skruostinius dantis, skirtus kramtyti augalinį maistą.
Iguanoidai
Dideli augalėdžiai dinozaurai iguanoidai pasirodė juros periode ir išplito po visą pasaulį. Trumpos priekinės galūnės turėjo plaštakas su penkiais pirštais, kurie galėjo būti plačiai išskečiami ir naudojami vaikščioti , kai jie judėdavo remdamiesi visomis galūnėmis. Nykštys įgijo atsikišusio iš plaštakos smaigo pavidalą ir galėjo būti prilenkiamas prie plaštakos delno ir naudojamas maistui sugriebti.
Ančiasnapiai dinozaurai
Ančiasnapiai dinozaurai, arba hadrozaurai, taip buvo pavadinti pagal savo ilgą, suplotą snapą. Viena didžiausių ir įvairiausių vėlyvojo kreidos periodo dinozaurų grupių, ančiasnapiai dinozaurai buvo ypač paplitę Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Visi turėjo ilgas užpakalines ir trumpesnes priekines kojas. Maitindamiesi daugiausia laiko jie praleisdavo remdamiesi visomis keturiomis kojomis, bet sprukdami nuo užpuo;ikų galėdavo pasikelti ir ant užpakalinių kojų. Manoma, kad jie gyveno bandomis ir suko lizdus grupėmis. Nors kai kurių ančiasnapių dinozaurų galva buvo plokščia, daugelis turėjo keistas skiauteres.
Stegozaurai
Stegozaurai buvo dideli augalėdžiai dinozaurai. Tipiškas stegozauras turėjo mažą galvą, didžiulį kūną ir sunkią uodegą, nusagstytą ilgais, aštriais dygliais. Patys svarbiausi šių dinozaurų požymiai – tai didelių trikampių plokščių eilės ant nugaros. Dėl jų paskirties esama keleto skirtingų nuomonių, tačiau daugelis specialistų sutaria, kad jos padėdavo reguliuoti kūno tenperatūrą. Plokštes galėjo gengti oda gausiomis kraujagyslėmis. Kai stegozauras pasisukdavo į saulę, pratekėdamas plokštelėmis kraujas sušildavo. Gyvūnui nusigręžus nuo saulės ar pasisukus į vėją, plokštės prarasdavo šilumą, ir kūnas atvėsdavo.
Šarvuotieji dinozaurai
Kreidos periode buvo paplitusios dvi grupės šarvuotųjų dinozaurų – nodozaurai ir ankilozaurai. Ir vienų, ir kitų sprandas, nudara, šonai ir uodega buvo padengti suplotų kaulinių plokščių, įaugusių į storą odą. Nodozaurai turėjo siaurą kaukolę ir ilgus spyglius, styrančius iš kūno šonų. Ankilozaurai turėjo platesnes kaukoles, o uodegos gale – nelyginant kuoką, sunkų kaulinį rutulį. Užpultas ankilozauras galėjo švaistytis juo į šalis ir sunkiai sužaloti užpuoliką. Plačiasnukiai ankilozaurai veikiausiai ėsdavo visus žemus augalus, kokius tik surasdavo, o siauresnio snukio nodozaurai galbūt pasirinkdavo tam tikrus lapus.
Raguotieji dinozaurai
Buvo trys pagrindinės raguotųjų dinozaurų grupės. Pirmiausia ankstyvosios kreidos periode pasirodė ,,papūginiai dinozaurai“, arba psitakozaurai. Šie lengvos sandaros dinozaurai turėjo ryškiai papūgiškus snapus. Vėlyvajame kreidos periode atsiradę protoceratopidai turėjo sunkesnį kūną ir kaulinių sprando plokščių užžuomazgas, kurios išsivystė vėlesniems raguotiesiems dinozaurams. Raguotieji dinozaurai, stambūs augalėdžiai, buvo plačiausiai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose vėlyvajame kreidos periode. Šie gerai šarvuoti dinozaurai ant didelės galvos turėjo ilgus, smailius ragus, o sprando gale – kaulinę klostę.
LAIKOTARPIAI
TRIASO LAIKOTARPIS
Kai maždaug prieš 250 milijonų metų prasidėjo triaso periodas, tarp Žemės gyvybės formų dominavo į žinduolius panašūs ropliai, taip pat ir kiti – kaip antai krokodilai. Varlės, vėžliai ir žuvys plaukiojo upėse, o jūrose gyveno jūriniai ropliai, pavyzdžiui, ichtiozaurai ir notozaurai. Triasui baigiantis pasirodė ir greitai po Pantagėją išplito pirmieji dinozaurai. Daugelis ankstesniųjų roplių iki to laiko, kai dinozaurai tapo dominuojančiais stambiaisiais gyvūnais, išmirė.
Triaso Pasaulis
Triaso periode visi žemynai buvo susijungę į vieną superkontinentą, žinomą Pangėjos vardu, kuris driekėsi skersai pusiaujo. Tai reiškė, kad to meto gyvūnai ir augalai galėjo lengvai plisti po visą pasaulį. Klimatas buvo šiltas, pasitaikydavo svyravimų, bet ašigaliai dar nebuvo apledėję.
JUROS LAIKOTARPIS
Juros periode, kuris prasidėjo prieš 208 milijonus metų, klimatas tapo drėgnesnis ir tankūs augalai, pavyzdžiui, paparčiai, spygliuočiai ir ginkmedžiai, dengė didesniąją dalį sausumos. Išsivystė naujos dinozaurų rūšys, mintančios vešia augalija. Joms priklausė zauropodai, kurie buvo didžiausi kada nors sausumoje dyvenę padarai; per dieną jie suėsdavo daugiau negu toną augalų. Grobio gausa taip pat leido suklestėti kitoms mėsėdžių dinozaurų rūšims. Ore skraidė vabzdžiai ir pterozaurai, taip pat pirmųjų paukščių rūšys.
Juros pasaulis
Juros periode Pangėjos superžemynas suskilo į dvi dalis ir susidarė Laurazijos – šiaurėje ir Gondvanos – pietuose sausumos plotai. Klimatas visame pasaulyje dar buvo šiltas, bet pagausėjo liūčių.
KREIDOS LAIKOTARPIS
Didžiausias pokytis, įvykęs kriedos periode, kuris prasidėjo prieš 146 milijonus metų, buvo tas, kad pasirodė pirmieji žiediniai augalai. Mažos žolės, krūmai ir lapuočiai medžiai pakeitė asiūklius bei sagainėčius ir tapo vyraujančia žaluma Žemėje. Augalinio maisto buvo daugiau negu bet kada anksčiau ir tai leido suklestėti didelėms bandoms augalėdžių, tokių kaip raguotieji ir ančiasnapiai dinozaurai. Su žiediniais augalais atsirado žiedus apdulkinantys vabzdžiai ir dar daugiau žindulių bei pauščių rūšių.
Kreidos periodo pasaulis
Kreidos periode pasaulio sausumos masės toliau dreifavo į šalis, kol į periodo pabaigą atsidūrė beveik toje vietoje, kuri yra dabar. Klimatas apskritaibuvo šiltas, nors tarp metų laikų reiškėsi didesni svyravimai. Sausumai suskilus į mažesnes dalis įvairiuose žemynuose išsivystė didesni skirtumai, nes jie evoliucionavo atskirai vienas nuo kito.
Ir dar kaikas apieDINOZAURUS…
MitybaKuo dinozaurai mito? Kaip ir dabartiniai stambieji gyvūnai, daugelis dinozaurų buvo augalėdžiai, nors kai kurie, matyt, medžiodavo ir žudydavo kitus gyvūnus. Didžiausi medžiotojai, tokie kaip tiranozaurai, tikriausiai medžiojo vieni. Mažesnieji mėsėdžiai veikiausiai medžiodavo gaujomis, puldinėdami netgi gerokai didesnius už save dinozaurus. Augalėdžių dinozaurų buvo kur kas daugiau negu mėsėdžių, bet jie veikiausiai išvengdavo konkurencijos, maitindamiesi skirtingu maistu. Mažieji dinozaurai, pavyzdžiui, protoceratopsas, matyt, mito žole. Didesni raguotieji dinozaurai galbūt mito žemais krūmais, tačiau būdami trumpo kaklo nepajėgdavo pasiekti auščiau. Hadrozaurai, matyt, atsistodavo ant užpakalinių kojų, kad pasiektų aukščiau esančius medžių lapus. Didžiausi iš visų buvo galingi zauropodai, kurie išsitiesę aukštyn galėdavo ėsti šviežius ūglius ten, kur jų nepasiekdavo jokie kiti padarai.
Kaukolės sandaraAugalėdis, kaip antai ančiasnapis dinozauras, žandikaulių priekyje turėjo bedantį snapą, skirtą prikimšti pilną burną lapų. Paskiau maistas būdavo sukramtomas tankiais dantimis, esančiais užpakalinėje žandikaulių dalyje. Mėsėdis, pavyzdžiui, alozauras, turėjo galingus žandikaulius su aštriais dantimis. Jie buvo lenkti atgal ir rantytais kraštais, padedančiais plėšyti grobį.
Gyvenimas bandomis
Kaip dabartiniai ropliai ir paukščiai, daugelis dinozaurų veikiausiai dėdavo tvirto lukšto kiaušninius, kiuriuose augo jų jaunikliai. Nors buvo rasta daug fosilizuotų kiaušinių, nedaugelį galima identifikuoti kaip priklausačius konkrečioms rūšims. Iš tų, kuriuos pavyko identifikuoti, matyti, kad kai kurie dinozaurai prižiūrėjo savo kiaušinius ir jauniklius. Pavyzdžiui, troodon lizde kiaušiniai buvo išdėstyti ratu, galais tvarkingai nukreipti į centrą. Lizdas taip pat turėjo aplinkui sustumtą apvadą. Vienas fosilizuotas ovirator buvo rastas perintis kiaušinius.
BendravimasFosilizuoti pėdsakai ir grupiniai kaulų radiniai rodo, kad daugelis augalėdžių dinozaurų gyveno bandomis. Kaip ir šių laikų augalėdžiai, jie, matyt, patyrė, kad judėjimas bandomis padeda apsisaugoti nuo plėšrūnų. Ančiasnapiai dinozaurai, arba hadrozaurai, galbūt skleisdavo tam tikrus garsus, padedančius susižinoti su kitais savo bandos nariais, taip pat prisivilioti partnerius. Įvairaus pavidalo ančiasnapių skiauterės turbūt veikė kaip garso kameros, padedančios sustiprinti garsą. Skiauterės, matyt, padėdavo atpažinti kitus savo gentainius. Patelių skiauterės buvo mažesnės negu patinų.
Kodėl dinozaurai išnyko?Niekas tiksliai nežino, kas prieš 65 milijonus metų sukėlė masinę žūtį, sunaikinusią daugelį Žemės padarų, įskaitantir dinozaurus. Kai kurie mokslininkai mano, kad dinozaurų ėmė mažėti prieš keletą milijonų metų iki galutinai jiems išnykstant. Jų skaičius galėjo sumažėti dėl vėsesnio klimato, kurį sąlygojo tuo metu vykę gausūs vulkanų išsiveržimai. Kiti specialistai laikosi nuomonės, kad dinozaurų išnykimą sukėlė atskriejusio iš kosmoso didelio meteorito smūgis.
Meteorito smūgis?Kreidos periodo pabaigoje galbūt į Žemę atsitrenkė bent 10 km skersmens meteoritas ir sąlygojo dinozaurų bei kitųpadarų mirtį. Didžiuliai kiekiai dulkių, pakilusių nuo smūgio į orą, galėjo daugeliui metų užtemdyti dangų, sukeldami ilgą šalčio laikotarpį ir augalų žūtį. Augalėdžiai dinozaurai veikiausiai netrukus mirė iš bado, o paskui ir mėsėdžiai, kurie jais mito. Šią teoriją patvirintų netoliese Meksikos šiaurinės pakrantės aptiktas didžiulis krateris, kuris galėjo susidaryti iš didžiulio smūgio. Kitas svarbus įrodymas – tai faktas, kad to laikotarpio uolienos visame pasaulyje turi galbūt meteoritinės kilmės mineralų.
Vulkanų išsiveržimaiNetgi nedelis vulkano išsiveržimas gali sukelti vietinius klimato pokyčius, o vėlyvuoju kreidos periodu reiškėsi didžiulis vulkaninis aktyvumas. Šie išsiveržimai, matyt, bus išmetę į orą milžiniškus kiekius pelenų ir dulkių, pakeisdami klimatą ir sunaikindami augalus bei gyvūnus.
Kauno raj. Domeikavos gimnazija
DINOZAURAI
Darbą ruošė: Giedrius Asmonas 2g b
2006m.
Naudota literatūra: Profesoriaus Michalel J. Benton ,, Dinozaurai ENCIKLOPEDIJA“
Turinys
ĮvadasKas buvo dinozaurai?LaikotarpiaiIr dar kai kas apie dinosaurus . . .Kodėl dinozaurai išnyko?